Koronavirusas pasaulyje: mirčių skaičius perkopė 150 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Kinijoje tikrasis koronaviruso aukų skaičius yra „daug didesnis“, net kinų pareigūnams paskelbus atnaujintus duomenis, kad Uhane, kur virusas atsirado praėjusių metų pabaigoje, buvo užfiksuota dvigubai daugiau mirčių, nei skelbta anksčiau.

„Kinija ką tik paskelbė apie padvigubėjusį savo mirčių nuo Nematomo priešo skaičių. Jis yra daug didesnis nei tai ir daug didesnis nei JAV“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Anksčiau penktadienį Kinijos centrinės Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, laikomo naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu, tarnybos staiga patikslino koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičių. Jis buvo padidintas 50 procentų: 1 290 atvejų iki naujo bendro skaičiaus 3 869.

Patikslinimas smarkiai – iki 4 632 – padidino ir bendrą visoje šalyje patvirtintų mirties atvejų skaičių.

Uhano tarnybos pripažino, kad apie daugelį užsikrėtimo ir pacientų mirties atvejų buvo „klaidingai pranešta“ arba apie juos apskritai nebuvo informuota. Nurodomos kelios priežastys, viena jų yra ta, kad miesto medikai protrūkio pradžioje buvo pernelyg apkrauti darbu. Teigiama, kad dėl to „pranešimų nebūdavo arba jie būdavo pavėluoti ar klaidingi“.

Koronaviruso protrūkis per praėjusią parą Prancūzijoje pareikalavo dar 761 gyvybės, o bendras aukų skaičius pasiekė 18 681, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Į šį skaičių įtrauktos Prancūzijos ligoninėse ir slaugos namuose užregistruotos mirtys nuo koronaviruso infekcijos COVID-19.

Kaip informavo J.Salomonas, jau trečią dieną iš eilės mažėja šalies ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičius.

Naujausiais duomenimis, gydymo įstaigose yra 115 mažiau nuo koronaviruso gydomų pacientų nei ankstesnę dieną.

Intensyviosios priežiūros skyriuose gydoma 221 pacientu mažiau nei ankstesnę dieną. Ten patenkančių pacientų skaičius mažėja jau devintą dieną iš eilės.

Mėnesį trunkantis karantinas „pradeda atnešti vaisių“, – teigė J.Salomonas ir pridūrė, kad šaliai būtina „tęsti izoliavimo pastangas“.

Italija praneša, kad šalyje fiksuojama mažiau koronaviruso atvejų. Tiesa, šis mažėjimas nėra toks ryškus.

Pranešama, kad, naujausiais duomenimis, užfiksuota 3 493 nauji infekcijos atvejai. Diena prieš tai buvo užfiksuoti 3 786 atvejai.

Iš viso Italijoje infekcija nustatyta daugiau nei 172 tūkst. asmenų, mirė – daugiau nei 22 tūkst. žmonių.

Už Londono transporto sistemą atsakingi pareigūnai penktadienį paskelbė apie naujas priemones, skirtas apsaugoti autobusų vairuotojus nuo koronaviruso, šios profesijos atstovams tylos minute pagerbus 20 savo mirusių kolegų.

Meras Sadiqas Khanas, kurio tėvas taip pat buvo autobuso vairuotojas, vadovavo ceremonijai, per kurią buvo pagerbtos infekcijos aukos. Tuo metu valdžios atstovai pranešė, kad keleiviams nebebus leidžiama naudotis šalia vairuotojų esančiomis priekinėmis durimis.

„Esu nuliūdęs, kad 20 Londono autobusų darbuotojų neteko gyvybės dėl COVID-19. Tarp jų lengvai galėjo būti mano tėtis ir jo draugai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė S.Khanas.

„Mūsų transporto sektoriaus darbuotojai yra didvyriai, ir turime padaryti viską, ką tik galime, kad juos apsaugotume“, – pridūrė miesto vadovas.

Jis prisijungė prie tylos minutės ceremonijos, kurią surengė profesinė sąjunga „Unite“, reikalaujanti suteikti saugesnes darbo sąlygas 20 tūkst. Londono autobusų ir kitų transporto priemonių vairuotojų.

Londonas yra Jungtinės Karalystės koronaviruso protrūkio epicentras. Šalyje nuo koronaviruso sukeliamos infekcijos COVID-19 mirė jau daugiau kaip 14 tūkst. žmonių – taigi, JK tapo viena labiausiai šio užkrato paveiktų pasaulio valstybių.

Nuo praėjusio mėnesio, kai šalyje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, autobusų keleivių skaičius Londone sumažėjo maždaug 85 procentais.

Tačiau ribotos autobusų ir traukinių paslaugos tebeteikiamos būtiniausių įmonių ir tarnybų darbuotojams.

Pranešama, kad nuo COVID-19 taip pat mirė keturi metropoliteno darbuotojai.

Londono transporto operatorė „Transport for London“ (TfL) jau buvo įvedusi naują valymo režimą autobusams, stotims ir parkams.

Priekinės autobusų keleivių sėdynės yra atitvertos juosta, o vairuotojai sėdi už permatomos apsauginės pertvaros.

Nuo pirmadienio taip pat nebebus atidaromos priekinės durys, o keleivių bus prašoma įlipti ir išlipti pro vidurines duris.

„Unite“ Londono skyriaus atstovas Pete'as Kavanagh pareiškė, kad tai yra „labai teigiamas žingsnis“.

„Pastarosiomis dienomis netekome savo autobusų šeimos narių ir neketiname jų prarasti dar daugiau“, – sakė jis.

„Unite“ reikalavo organizuoti įlipimą pro vidurines duris – tai yra gyvybiškai svarbi priemonė šiais laikais, nes darbuotojai, suprantama, baiminasi dėl savo sveikatos“, – pažymėjo P. Kavanagh.

Tačiau darbuotojai taip teigiamai sureagavo toli gražu ne į visas apsaugos priemones.

Kaip pranešė profsąjunga RMT, viena autobusų operatorė pietvakarių Anglijoje, reaguodama į reikalavimus imtis veiksmingesnių apsaugos priemonių, įtaisė šalia autobusų vairuotojų kabinų „tai, ką tiksliausiai būtų galima apibūdinti kaip dušo užuolaidą“.

Vairuotojai skundėsi, kad „uždanga yra tokia plona, kad visuomenės nariai tempia ją į šoną, kad galėtų pakalbinti vairuotoją“, todėl didėja tiesioginio kontakto su keleiviais rizika.

S.Khanas taip pat ragina JK vyriausybę rekomenduoti žmonėms dėvėti kaukes viešajame transporte, pabrėždamas, kad tai galėtų apriboti koronaviruso plitimą.

Ministrai anksčiau skeptiškai įvertino tokį siūlymą, bet sako, jog šis klausimas tebesvarstomas.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, prieš dešimt dienų įvedęs nepaprastąją padėtį Tokijuje ir dar dešimtyje miestų rajonų, penktadienį pareiškė, jog reikia dar griežčiau laikytis socialinės distancijos.

Ketvirtadienį Sh.Abe išplėtus nepaprastosios padėties mastą, ji įsigaliojo visoje šalyje. Taip siekiama apriboti žmonių judėjimą prieš vadinamosios „auksinės savaitės“ atostogas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Shinzo Abe

Pasak premjero, Tokijuje buvo užregistruotas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 201. Iš viso sostinėje užsikrėtė beveik 3 tūkstančiai žmonių. Tokią padėtį vyriausybės vadovas pavadino „sunkia“.

Pasak jo, socialinių santykių sumažėjo 60 proc. Tokijo centre ir 70 proc. – Osakoje, tačiau nepavyko padidinti socialinės distancijos iki 80 proc., kad viruso plitimas būtų pristabdytas iki kontroliuojamo.  

Japonijoje registruota maždaug 9 900 užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 160 mirčių.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį gynė savo sprendimą atlaisvinti tūkstančius ligoninių lovų koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, nepaisant kai kurių ekspertų kritikos, kad dėl tokio sprendimo gali nukentėti kiti sunkiomis ligomis sergantys pacientai.

Balandžio 7 dieną už sveikatos apsaugą atsakingas ministras nurodė ligoninėms atlaisvinti mažiausiai 60 proc. iš maždaug 70 tūkst. jose esančių lovų koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusiems pacientams. 

„Esame įpusėję didžiulio masto operaciją, panašią į karinę ir sukeliančią nepatogumų“, – V.Orbanas kalbėjo penktadienį per radiją kreipdamasis į šalies gyventojus.

„Žinoma, kad tai buvo nepatogus sprendimas, (bet) mes negalime to išspręsti kitaip“, – paaiškino jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Beveik 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje registruota beveik 1 800 infekcijos atvejų ir 156 mirtys.

Tačiau V.Orbanas perspėjo, kad užsikrėtimų skaičius artimiausiu metu turėtų gerokai išaugti, nes Vengrija „įžengia į masinės infekcijos fazę“.

„Tikimės, kad viskas bus gerai, bet ruošiamės blogiausiam“, – kalbėjo jis.

Vengrijos žiniasklaida pranešė, kad šalies ligoninės dabar perkelia pacientus, įskaitant segančius sunkiomis lėtinėmis ligomis, į kitas medicinos įstaigas arba perduoda šeimų ir artimųjų globai.

Netikėtas dviejų vyriausybės įsakymui nepaklususių ligoninių vadovų atleidimas išprovokavo darbuotojų protestus.

Ekspertai taip pat tvirtina, kad dabartinė epidemiologinė padėtis Vengrijoje nepateisina šio vyriausybės žingsnio.

„Neįmanoma, kad vienu metu sirgtų 30 tūkst. žmonių“, – sakė buvęs Nacionalinės visuomenės sveikatos apsaugos tarnybos vadovas Ferencas Falusas per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

„Bus katastrofa, jeigu neinfekuoti pacientai, kuriems būtina nuolatinė slauga, bus užkrauti šeimoms“, – sakė jis. Pasak eksperto, vyriausybei verčiau reikėtų steigti laikinas ligonines koronavirusu užsikrėtusiems pacientams.

Jungtinės Karalystės sveikatos ministerija penktadienį pranešė, kad šalies ligoninėse užfiksuotos dar 847 mirtys nuo koronaviruso, o bendras aukų skaičius pasiekė 14 576.

Išvakarėse buvo pranešta apie kiek didesnį per vieną parą mirusių žmonių skaičių – 861.

Kaip rodo naujausi duomenys, per praėjusią parą užregistruoti dar 5 599 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius beveik pasiekė 109 000.

Niujorkiečiai paprastai kiekvieną vakarą 19 valandą, ploja, žvangina puodais ir keptuvėmis arba tiesiog šaukia „ačiū“ išlindę pro langus, taip dėkodami medicinos darbuotojams, rizikuojantiems savo gyvybėmis priešakinėse kovos su koronavirusu linijose.

Tačiau šis vakarinis ritualas kartais skiriasi: pavyzdžiui, ketvirtadienį savanorių choras „Peace of the Heart“ (Širdies ramybė) kartu su tūkstančiais žmonių dainavo „New York, New York“ – populiarią dainą, išgarsintą Franko Sinatros.

Anot „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų vartotojų, šis klasika tapęs kūrinys sklido iš langų ir balkonų miesto rajonuose maždaug 10 minučių.

„Tai ikoniška, tai Niujorkas, – paaiškino „Peace of Heart“ lėšų rinkimo direktorius Robertas Hornsby, kodėl buvo pasirinkta būtent ši daina. – Ir ji siunčia puikią išsivadavimo žinią.“

Jis pridūrė: „Ji yra mylima, gerai žinoma, o net nežinant žodžių, galima tiesiog kartoti žinomas dalis.“

Akcija buvo tiesiogiai transliuojama choro „Facebook“ puslapyje, todėl niujorkiečiai galėjo dainuoti kartu arba tiesiog paleisti muziką iš savo balkonų.

1-oje aveniu su vyru ir dviem vaikais gyvenanti Vivian Young dėvėdama apsauginę kaukę teigė, jog kasdien rodant solidarumą su slaugytojais, gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais, gerėja visų gyventojų dvasinė būklė.

„Tai kažkas, ko verta laukti dienai einant į pabaigą. Tai geriau negu žiūrėti visas šias blogas naujienas“, – pridūrė moteris.

Jos 49 metų vyras Markas sakė besitikįs, kad Amerikos ekonomikai pavyko atlaikyti krizę, atsižvelgiant į pranešimus apie mažėjantį COVID-19 aukų ir pacientų skaičių.

„Manau, kad pamatysime rinkų atsigavimą. Žmonės norės būti lauke. Jie mušis dėl stalų restoranuose, – spėjo jis. – Tikiuosi, kad esu teisus.“

Tačiau kol kas ritualas tęsis. Nors atrodo, kad epidemiologinė padėtis valstijoje stabilizavosi, užfiksavus daugiau nei 213 tūkst. užsikrėtimo ir per 11,5 tūkst. mirties atvejų, gubernatorius Andrew Cuomo ketvirtadienį pareiškė, kad Niujorko mieste karantinas bus pratęstas dar vienam mėnesiui.

Filipinuose sausakimšame kalėjime koronavirusas nustatytas aštuoniolikai sargybinių ir kalinių, penktadienį pranešė pareigūnai, dar labiau paryškindami būgštavimus dėl greito infekcijos plitimo šalies įkalinimo įstaigose.

Maniloje esančiame Keson Sičio kalėjime koronaviruso simptomai pasireiškė dar 30 kalinių. Kalėjimas yra toks perpildytas, kad kaliniai pakaitomis miega laiptinėse ir atvirose krepšinio aikštelėse.

Dėl COVID-19 protrūkio žmogaus teisių gynėjai ragina paleisti kalinius, atliekančius bausmę už nesmurtinius nusikaltimus, bei senyvo amžiaus ir ligotus nuteistuosius, siekiant sumažint kalinių užsikrėtimo riziką.

Filipinuose naujojo koronaviruso atvejų skaičius nuolat auga. Iš viso salose užregistruoti 5 878 užsikrėtimo atvejai ir 387 mirtys.

Įkalinimo įstaigose gyvenantiems kaliniams nėra galimybės saugaus atstumo, nes kartais kamerose laikoma penkis kartus daugiau žmonių, nei leidžia normos.

Filipinų kalėjimų perpildymo problema dar labiau išryškėjo 2016 metais, prezidentui Rodrigo Duterte (Rodrigui Dutertei) paskelbus karą narkotikų platintojams ir tūkstančius jų pasiuntus į kalėjimus.

Koronavirusas buvo patvirtintas devyniems kalėjimo darbuotojams ir devyniems kaliniams, nurodė Xavieras Solda, Kalėjimų priežiūros ir penologijos biuro atstovas.

Pasak jo, kaliniai buvo izoliuoti, o darbuotojams nurodyta saviizoliuotis namuose.

„Mes vis dar bandome nustatyti, su kuo kontaktavo (užsikrėtusieji)“, – pridūrė jis.

Filipinų Aukštasis Teismas penktadienį atidėjo sprendimo dėl labiausiai pažeidžiamų kalinių  paleidimo paskelbimą ir nurodė vyriausybei pateikti ataskaitą apie priemones, kurių imtasi viruso plitimui kalėjimuose sustabdyti.

„Kalinių paleidimas ir kitos priemonės, galinčios išspręsti kalėjimų perpildymo problemą, yra gyvybės ir mirties klausimas tiesiogine prasme“, – penktadienį sakė nemokamą teisinę pagalbą teikiančios grupės vadovas ir R. Duterte kritikas Jose Manuelis Diokno.

„Priešingu atveju virusas nebus suvaldytas“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.

Nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ Azijos skyriaus direktorius Philas Robertsonas paragino Manilą „skubiai imtis veiksmų“, kad būtų sušvelninti galimos „katastrofos“ perpildytuose šalies kalėjimuose padariniai.

Mianmare paleidžiami daugiau nei ketvirtadalis visų kalinių, penktadienį paskelbė prezidentūra, reaguodama į raginimus sumažinti spaudimą perpildytiems kalėjimams dėl šalyje plintančio koronaviruso pavojaus.

Pietryčių Azijos valstybė kasmet suteikia amnestiją tūkstančiams kalinių balandį minint tamilų Naujuosius metus, tačiau šįkart paleidžiamas didžiausias per pastaruosius metus žmonių skaičius.

Tokios priemonės Mianmaras imasi, daugelio šalių, įskaitant JAV, dalį Europos valstybių ir Kolumbiją, vyriausybėms grumiantis su perpildymu kalėjimuose, pasaulyje augant nerimui dėl galimų viruso protrūkių už grotų.

„Minėdamas Mianmaro Naujuosius metus, gerbdamas humanitarinius motyvus ir taiką žmonių galvose, prezidentas suteikia malonę iš viso 24 896 kaliniams, laikomiems įvairiose kalėjimuose“, – nurodoma penktadienį išplatintame valstybės vadovo kanceliarijos pareiškime.

Lig šiol Mianmare oficialiai patvirtinti 85 susirgimo COVID-19 atvejai, iš kurių keturi pasibaigė mirtimi, tačiau ekspertai nuogąstauja, jog tikrasis skaičius yra daug kartų didesnis, atsižvelgiant į retai atliekamus tyrimus.

Šalyje, kur paskelbtas visuotinis karantinas, nuolat didėjo spaudimas valdžiai paleisti kalinius iš pataisos įstaigų, kurias žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW), pavadino „baisiai perpildytomis ir nehigieniškomis“.

Anot prezidentūros, 87 amnestijos sulaukę užsieniečiai bus deportuoti.

Iki penktadienio popietės vietos Politinių kalinių paramos asociacija pranešė gavusi patvirtinimą, kad paleidžiami tik 12 iš 76 „sąžinės kalinių“, bet pareiškė neprarandanti vilties, kad bus išlaisvinti ir likusieji.

HRW duomenimis, šalies kalėjimuose, turinčiose 62 tūkst. vietų, laikomi beveik 100 tūkst. asmenų.

Tarp pernai amnestijos sulaukusių kalinių buvo du naujienų agentūros „Reuters“ reporteriai – Wa Lone'as ir Kyawas Soe Oo. Jiedu praleido už grotų daugiau kaip 500 dienų už tai, kad nušvietė 2017 metų rohinjų krizę, o jiems iškeltas bylas buvo pasmerkusi tarptautinė bendruomenė.

Estijos premjeras Juri Ratas sakė, kad šalis kitą savaitę gali pradėti aptarinėti laipsnišką karantino suvaržymų švelninimą.

„Pasiekėme lemiamą ekstremalios padėties momentą: naujų užsikrėtimo atvejų per savaitę skaičius Estijoje pirmą kartą ėmė mažėti“, – socialiniuose tinkluose penktadienį parašė J.Ratas. Jis pridūrė, kad Estija įveikia viruso plitimo piką.

„Galime kitą savaitę pradėti kalbėti apie laipsnišką suvaržymų atšaukimą“, – sakė vyriausybės vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Juri Ratas

Jis pažymėjo, kad vyriausybės komitetas penktadienį susitarė dėl to, kokiais parametrais bus vadovaujamasi pradedant vertinti galimybes švelninti suvaržymus.

Tai bus užsikrėtusių asmenų skaičius, į ligonines paguldytų asmenų skaičius, intensyviosios slaugos palatose užimtų lovų skaičius, medicininės pagalbos prieinamumas, visuomenės pasirengimas laikytis suvaržymų, bendra ekonominė situacija ir pasitikėjimo priemonių taikymas.

„Naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažėjimas patvirtina, kad anksčiau įvesti suvaržymai veikia ir žmonių pastangos duoda rezultatų. Tuo pačiu mums reikia užtikrinti, kad šis pokytis būtų nuolatinis, todėl artimiausiu metu mums reikės stengtis toliau“, – sakė J.Ratas.

Švedijos vyriausybė penktadienį paskelbė, kad testavimo dėl COVID-19 apimtis bus smarkiai didinama, šaliai toliau laikantis švelnesnio kurso dėl koronaviruso plitimo stabdymo.

Artimiausiomis savaitėmis testavimas bus didinamas, pirmiausia tiriant svarbių profesijų atstovus, įskaitant policininkus ir ugniagesius, taip pat pacientus, kuriems smarkiai pasireiškia ligos simptomai. Sveikatos apsaugos darbuotojams jau dabar teikiamas prioritetas, kad jie galėtų greičiau grįžti į darbą po simptomų pasireiškimo.

„Kalbame apie 50 tūkst., galbūt net 100 tūkst. testų ir analizių per savaitę pajėgumus“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren.

Iki šiol Švedijoje testai atlikti beveik 75 tūkst. žmonių, sakė ji.

„Scanpix“ nuotr./Švedija laikosi kitokios kovos su koronavirusu taktikos. Stokholme verda kone įprastas gyvenimas.

Visuomenės sveikatos agentūra pranešė išstudijavusi visą testavimo grandinę ir nurodė, kad į pagalbą pasitelks naujų veikėjų, tokių kaip darbdaviai, kurie galėtų organizuoti ėminių paėmimą, ir privačios kompanijos, galinčios padėti analizuoti duomenis.

Švedija neįvedė griežtų karantino suvaržymų kaip kitos Europos šalys ir vietoje to ragina žmones imtis atsakomybės ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis.

Vyriausybė yra uždraudusi daugiau kaip 50 žmonių susibūrimus, neleidžia lankytis senelių namuose.

Ketvirtadienį Švedija pranešė apie 12 540 patvirtintų COVID-19 atvejų ir 1 333 mirties nuo šios ligos atvejus.

Ispanijoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų padaugėjo iki beveik 19 500, rodo penktadienį vyriausybės paskelbti duomenys. 

Remiantis jais, šalyje per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 585 žmonės. Tačiau vyriausybė nurodė, kad buvo peržiūrėta skaičiavimo metodika, todėl naujus duomenis sunku palyginti su ankstesnių dienų duomenimis.

Nuo epidemijos pradžios COVID-19 Ispanijoje jau nusinešė iš viso 19 478 gyvybes. Pagal aukų skaičių šalis užima trečią vietą po Jungtinių Valstijų ir Italijos.     

Baltarusijoje per praėjusią parą mirus dar dviem koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, protrūkio aukų šalyje padaugėjo iki 42, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo metu bendras asmenų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius išaugo iki 4 779, per parą nustačius dar 575 užsikrėtimo atvejus, sakoma ministerijos pranešime.

Iki penktadienio Baltarusijoje buvo atlikta daugiau kaip 86,8 tūkst. testų COVID-19 nustatyti. Šį darbą dabar atlieka 24 laboratorijos.

Maskvoje praėjusią savaitę buvo atliktos pirmosios koronavirusine infekcija COVID-19 persirgusių gyventojų kraujo perpylimo procedūros, penktadienį žurnalistams pranešė Rusijos sostinės mero pavaduotoja Anastasija Rakova.

„Klinikinio komiteto sprendimu, praėjusią savaitę Maskvoje buvo pradėta bandyti naują kovos su koronavirusu metodą. Ekspertai mano, kad koronavirusu persirgusių žmonių kraujyje esama antikūnų, kurie padeda susidoroti su infekcija. Vadinasi, yra tikrumo, kad tai gali padėti kovojant su pandemija“, – pabrėžė pareigūnė.

Pasak jos, toks metodas aktyviai pasitelkiamas JAV, Vokietijoje, Kinijoje ir kitose šalyse.

A.Rakova pabrėžė, kad nuo koronaviruso Maskvoje kasdien išgydomi 100–150 žmonių, o bendras infekciją įveikusių pacientų skaičius artėja prie 1,5 tūkstančio.

„Tai reiškia, kad yra ir potencialių donorų. Kreipiuosi į visus šiuos žmones: gydytojai padėjo jums įveikti infekciją, dabar padėkite ir jūs tiems, kas šiandien yra ligoninėse“, – pareiškė vicemerė.

Anot jos, penktadienį Maskvoje pradėjo veikti „karštoji linija“ kraujo plazmos donorystės klausimais.

A.Rakova pridūrė, jog sostinės mero Sergejaus Sobianino iniciatyva COVID-19 persirgusiems donorams bus siūlomos išmokos.

Naujojo koronaviruso epidemija Belgijoje jau pareikalavo daugiau kaip 500 žmonių gyvybių, penktadienį pranešė pareigūnai, patvirtinę vieną didžiausių mirtingumo rodiklių Europoje.

Per pastarąją parą buvo užfiksuota 313 koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirčių, o bendras susirgimo COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 5 163, per kasdienę spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Apie pusę šių aukų pranešta iš senelių globos namų, kita pusė – iš ligoninių 11,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Estijoje dar du pacientai mirė per pastarąją parą dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 komplikacijų, o protrūkio aukų bendras skaičius padidėjo iki 38, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Per pastarąją parą Estijoje atlikta 1 576 testų COVID-19 nustatyti, iš jų 25 (1,6 proc.) buvo teigiami. Iki šiol šalyje atlikti 37 594 testais ir nustatyti 1 459 užsikrėtusieji (3,9 procento).

Penktadienį ryte Estijos ligoninėse buvo gydomi 129 koronavirusu užsikrėtę pacientai; vienuolikai jų buvo reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Nuo protrūkio pradžios iš ligoninių išrašyti 145 COVID-19 pacientai.

Naujausiomis protrūkio aukomis Estijoje tapo 91 metų moteris, gydyta Rytų Viru apskrities centrinėje ligoninėje, taip pat 77 metų vyras, gydytas Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje.

Danijoje kitą savaitę pradės dirbti daugiau įmonių, šaliai toliau švelninant karantino suvaržymus, penktadienį paskelbė pareigūnai.

Po vėlai ketvirtadienį įvykusių pagrindinių politinių partijų derybų vyriausybė paskelbė apie susitarimą išplėsti pirmąją šalies sugrįžimo į normalų gyvenimą fazę.

„Niekas nenori laikyti Danijos uždarytos nė diena ilgiau nei griežtai būtina. Tačiau negalime judėti greičiau nei galime, kad išlaikytume epidemijos kontrolę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė premjerė Mette Frederiksen.

Trečiadienį pradėjusi atverti mėnesį nedirbusias mokyklas mažesniems vaikams, Danija tapo pirmąja tai padariusia Europos valstybe.

Sušvelninus karantiną gyvenimas Danijoje, Norvegijoje ir Austrijoje pamažu grįžta į senas vėžes

+11

Kirpyklos ir tatuiruočių salonai bus atidaromi nuo pirmadienio, vėl pradės dirbti vairavimo mokyklos.

Danijos teismai, kurie iki šiol svarstė tik būtiniausius atvejus, pradės svarstyti daugiau bylų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras paragino šalis užtikrinti pakankamas apsaugos priemones ir tik tada pradėti švelninti suvaržymus.

Jei šalys negali užtikrinti tam tikrų kriterijų, jų prašoma „dar kartą pagalvoti“, sakė PSO Europos padalinio direktorius Hansas Kluge.

Anksčiau šią savaitę Suomija panaikino kelionių blokadą Helsinkio regionui.

Austrija, Italija ir Ispanija taip pat leido kai kurioms kompanijoms vėl pradėti dirbti.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 4 069 nauji koronaviruso infekcijos COVID-189 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 32 007, penktadienį pranešė Informacijos centro koronaviruso padėčiai stebėti atstovas Aleksandras Miasnikovas.   

„Per praėjusią parą gauti 4 069 teigiami testai“, – sakė jis penktadienį televizijos „Rossija 24“ eteryje.   

„Mūsų šalies teritorijoje testais virusas patvirtintas iš viso 32 007 asmenims“, – pridūrė jis.  

A.Miasnikovas informavo, kad iš ligoninių paleistų nuo COVID-19 pasveikusių asmenų skaičius padidėjo iki 2 590, o nuo šios ligos mirusių žmonių skaičius – iki 273.   

„Infekcinis procesas mūsų šalyje yra augimo stadijoje, t. y., naujų teigiamų testų skaičius kasdien auga. Remiantis prognozėmis, ši tendencija kol kas išliks, nes mūsų šalis dar tik artėja prie epidemijos piko“, – sakė A.Miasnikovas.   

Per praėjusią parą nuo COVID-19 Rusijoje pasveiko 286 žmonės.  

A.Miasnikovas dar kartą pabrėžė, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas sulėtinti užkrato plitimą – saviizoliacija. Kaip pavyzdį jis pateikė Italiją, kur prieš daugiau nei mėnesį įvedus karantiną, naujų infekcijos atvejų skaičiaus augimas palaipsniui ėmė lėtėti.   

„Aš kaip medikas prašau: pabūkite namuose, tai iš tiesų padės sustabdyti epidemiją mūsų šalyje“, – sakė A.Miasnikovas. 

Kinija, reaguodama į Vakarų valstybių, pirmiausia JAV, klausimus, penktadienį paneigė, kad dangstė savo koronaviruso protrūkio mastą.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas pripažino, kad iš dalies dėl spartaus viruso plitimo buvo suskaičiuoti ne visi COVID-19 atvejai, bet pridūrė, kad „niekada nebuvo jokio slėpimo, ir mes niekada neleistume nieko slėpti“.

Pareiškimai, kad Kinija yra pernelyg artima Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), buvo bandymas „apšmeižti“ Pekiną, sakė Zhao Lijianas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kėlė klausimų dėl to, kaip Kinija tvarkosi su pandemija ir ar ji buvo visiškai atvira nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje jos centriniame Uhano mieste atsirado naujasis virusas.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat reiškė abejones dėl Kinijos atsako į koronavirusą.

Šios abejonės dėmesio centre vėl atsidūrė penktadienį, Kinijos centrinės Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, laikomo naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu, tarnyboms staiga patikslinus COVID-19 aukų skaičių. Jis buvo padidintas 50 procentų: 1 290 atvejų iki naujo bendro skaičiaus 3 869.

Patikslinimas smarkiai – iki 4 632 – padidino ir bendrą visoje šalyje patvirtintų mirties atvejų skaičių.

Uhano tarnybos pripažino, kad apie daugelį užsikrėtimo ir pacientų mirties atvejų buvo „klaidingai pranešta“ arba apie juos apskritai nebuvo informuota. Nurodomos kelios priežastys, viena jų yra ta, kad miesto medikai protrūkio pradžioje buvo pernelyg apkrauti darbu. Teigiama, kad dėl to „pranešimų nebūdavo arba jie būdavo pavėluoti ar klaidingi“.

Zhao Lijianas sakė, kad tokių apsirikimų reikia tikėtis pradiniais didelio ligos protrūkio etapais.

D.Trumpas, kuris ir pats yra kritikuojamas už tai, kad iš pradžių neigė pandemijos rimtumą, tuo pačiu apkaltino PSO, be to, sakė, kad ši organizacija pernelyg tikėjo Kinijos pranešimais dėl protrūkio.

Antradienį jis paskelbė sustabdantis JAV finansavimą šiai pasaulinei organizacijai.

Paklaustas apie JAV pareiškimus, Zhao Lijianas gynė PSO ir Kiniją.

„Manau, kad Kinija yra šmeižiama ir apie ją išgalvojama istorijų“, – sakė jis, bet nenurodė, kurias šalis turi galvoje.

Kinija protrūkį šalies viduje didele dalimi suvaldė, taikydama griežtas priemones, įskaitant beprecedentį Uhano ir dešimčių milijonų žmonių aplinkiniuose rajonuose uždarymą. Vis dėlto virusas spėjo išplisti po visą pasaulį.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį nurodė nuo kitos savaitės „lėtai ir ramiai“ atnaujinti ugdymo procesą šalies mokyklose.

„Reikia gerai rūpintis žmonėmis, o kalbant apie švietimą, mokyklas ir panašius dalykus – reikia pradėti mokytis. Tačiau lėtai, ramiai“, – sakė A.Lukašenka per darbo išvyką į Gardino sritį. Prezidentą citavo naujienų agentūra „BelTA“.

„Kaime nėra problemų... Na, ir reikia juk suprasti, kad mes vaikus maitiname, ir visi dalyvauja sėjoje – [tai] kur vaikus padėsi. Ir problemų ten [kaimiškose vietovėse] nėra. Ūmios kvėpavimo takų virusinės infekcijos jau baigėsi“, – kalbėjo prezidentas.

Koronavirusas plinta ir Baltarusijoje, bet čia gyvenimas nestoja

+5

„Todėl [jei moksleiviai] gali kur nors mokytis, tegu mokosi. Jei kur nors mieste – tai savaitė turi būti skirta lėtam vaikų įtraukimui į švietimo procesą iki savaitės po Velykų pabaigos. Reikia palaipsniui pradėti mokytis. Reikia atpalaiduoti šį procesą", – pridūrė A.Lukašenka.

Latvijoje per praėjusią parą duoti ėminiai 1 535 COVID-19 testams, infekcija nustatyta septyniems asmenims, penktadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Nuo protrūkio pradžios testai buvo atlikti 32 837 žmonėms.

COVID-19 sergančių žmonių šiuo metu Latvijoje yra 682. Ligoninėse gydomi 42 pacientai; per praėjusią parą buvo hospitalizuotas vienas žmogus. Penkių pacientų būklė sunki. 

Iš ligoninių buvo išrašytas 61 COVID-19 persirgęs pacientas.

Šiuo metu Latvijoje yra 88 COVID-19 persirgę, jau pasveikę žmonės, kuriems abu kontroliniai testai neparodė viruso buvimo organizme, nurodė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas Rygoje

Šie žmonės ne tik pasveiko, bet ir nebegali užkrėsti kitų.

Kaip sakė sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė, epidemiologai ir infektologai prognozuoja, kad sergamumas piką pasieks balandžio 25 dieną, todėl Latvijoje artimiausiu metu neplanuojama švelninti karantino suvaržymų, nors kitos Europos Sąjungos šalys jau pradėjo tą daryti. 

„Jei girdite, kad austrai ar ispanai rengiasi kažką švelninti, prašom prisiminti, kad šiose šalyse įvesti suvaržymai yra labai griežti“, – pabrėžė ministrė.

Anksčiau buvo pranešta, kad Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą ekstremalią padėtį šalyje pratęsti iki gegužės 12 dienos.

Vokietijoje kiekvienas koronavirusu užsikrėtęs žmogus užkrečia vidutiniškai mažiau nei vieną kitą žmogų, rodo statistiniai duomenys, Europos didžiausiai ekonomikai planuojant nuo pirmadienio švelninti viruso stabdymo priemones.

Kaip rodo vėlai ketvirtadienį paskelbti Roberto Kocho instituto skaičiai, užkrečiamumo rodiklis sumažėjo iki 0,7. Jeigu šis rodiklis yra mažesnis už vienetą, tai rodo, kad ligos protrūkis jau gęsta.

Šis rodiklis yra svarbus politikams, derinantiems, kaip laipsniškai atšaukti karantiną, kurio metu buvo uždarytos mokyklos ir dauguma kompanijų.

Nuo pirmadienio bus leista dirbti iki 800 kv. m ploto parduotuvėms, jei jos laikysis higienos taisyklių, trečiadienį paskelbė kanclerė Angela Merkel.

Vokietijoje gyvenimas intensyvėja

+10

Mokyklos darbą pradės atnaujinti gegužės 4-ąją, prioritetą teikiant moksleiviams, kurie netrukus laikys egzaminus.

Tačiau liks galioti taisyklės, draudžiančios viešai rinktis daugiau kaip dviem žmonėms, išskyrus drauge gyvenančių šeimos narių atvejus. Dideli vieši renginiai bus draudžiami iki rugpjūčio 31-osios.

Užsikrėtimo atvejų kreivė suplokštėjo, bet ji vis tiek turi būti tokios formos, kuri nereiškia pernelyg didelio sveikatos apsaugos sistemos apkrovimo, trečiadienį sakė A.Merkel, skelbdama apie suvaržymų švelninimą.

Užkrečiamumo rodiklis tuo metu buvo maždaug 1 ir kanclerė bei žemių premjerai nusprendė, kad jau galima pamažu švelninti suvaržymus.

Tačiau „net jei tariame, kad vienas žmogus užkrečia 1,1 kito [žmogaus], spalį pasiektume ribą to, ką mūsų sveikatos apsaugos sistema ir intensyviosios slaugos skyriai dar gali suvaldyti“, perspėjo A.Merkel.

„Jei tariame, kad rodiklis yra 1,2,... sveikatos apsaugos sistemos [pajėgumų viršijimo] ribą pasiektume liepą. O su rodikliu 1,3 – tai neatrodo daug – ją pasiektume jau birželį“, – pridūrė kanclerė.

„Matote, kokią mažą turime ribą paklaidai“, kai koreguojamas karantino atšaukimas žingsnis po žingsnio, sakė A.Merkel ir pažymėjo, kad vadovautis reiktų „atsargumu, o ne per dideliu pasitikėjimu“.

Vis dėlto sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas penktadienį paskelbė, kad dėl mėnesį trukusio karantino, įvesto po pradinio spartaus atvejų skaičiaus augimo, koronaviruso pandemija Vokietijoje „vėl kontroliuojama“.

Priemonės, skirtos tam, kad žmonės neitų iš namų, „buvo sėkmingos“, Berlyne žurnalistams sakė J.Spahnas ir pridūrė: „Užsikrėtimo [atvejų] skaičiai reikšmingai sumažėjo, ypač santykiniai kasdieniai skaičiai. Protrūkis šiandien vėl kontroliuojamas.“

Norvegija, viena pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių švelninti karantino suvaržymus, pradeda naudoti išmaniųjų telefonų sekimo programėlę, kuria siekiama neleisti sugrįžti mirtinai pavojingam koronavirusui.

Programėlė „Smittestop“ („Stop infekcijai“) šioje Šiaurės šalyje buvo sukurta siekiant pateikti sveikatos apsaugos pareigūnams tikslesnį COVID-19 plitimo vaizdą ir pranešti vartotojams, ar jie turėjo kontaktų su užkratu.

„Kad grįžtume į normalesnį gyvenimą ir toliau kontroliuotume virusą, visi turime stengtis ir naudotis šia programėle“, – sakė premjerė Erna Solberg.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Erna Solberg

„Jei nesuvaldysime (epidemijos), vėl turėsime griežtinti [suvaržymus]", – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė ji.

Programėlės naudojimas nėra privalomas; ji yra nemokama.

Vartotojams bus pranešta, jei arti jų (mažiau nei 2 m atstumu) ir ilgiau kaip 15 min. yra užsikrėtęs asmuo, bet tas asmuo nebus identifikuojamas.

Vartotojo judėjimas bus registruojamas, kad pareigūnai galėtų vertinti suvaržymų švelninimo efektyvumą ir tai, ar reikia kokių nors naujų priemonių.

Nepaisant susirūpinimo privatumu, duomenų rinkimas yra centralizuotas, bet vartotojai liks anonimai, o informacija apie juos bus automatiškai sunaikinama po 30 dienų.

Sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie sakė, kad programėlė atitinka Europos duomenų apsaugos taisykles.

Tuo pačiu metu Norvegija didina testavimo apimtis nuo dabartinių 30 tūkst. testų per savaitę iki 100 tūkst. testų per savaitę šio mėnesio pabaigoje.

Oslas praėjusią savaitę paskelbė, kad palaipsniui ima švelninti griežtus karantino suvaržymus ir kad balandžio 27 dieną turi būti atnaujintas mokyklų darbas.

Ketvirtadienį Norvegijoje buvo 6 566 patvirtinti COVID-19 atvejai ir 130 mirties atvejų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį patvirtino beveik 1,4 mlrd. JAV dolerių skyrimą Pakistanui koronaviruso pandemijos poveikiui sušvelninti. 

„Nors išlieka didelis neapibrėžtumas, manoma, kad [koronaviruso infekcijos] COVID-19 ekonominis poveikis artimuoju laikotarpiu bus didžiulis, todėl smarkiai išaugs fiskalinio ir išorės finansavimo poreikiai“, – rašoma TVF išplatintame pareiškime.  

Pakistane iki šiol nustatyta vos kiek daugiau nei 100 mirties nuo COVID-19 atvejų. Tačiau ekspertai reiškia susirūpinimą, kad 215 mln. gyventojų turinčioje šalyje infekcija gali sparčiai išplisti ir sukelti pražūtingų padarinių, turint galvoje prastą Pakistano medicinos infrastruktūros aprūpinimą ir perpildytus miestus.       

Nerimaudamas dėl silpnos šalies ekonomikos, Pakistano vyriausybės vadovas Imranas Khanas pasisakė prieš griežtą visuotinį karantiną, tačiau provincijose buvo uždarytos mokymo įstaigos ir įmonės.   

„Šalies viduje taikomos ribojimo priemonės kartu su pasauliniu nuosmukiu smarkiai veikia augimą ir riboja išorės finansavimą“, – sakė TVF vadovės pirmasis pavaduotojas Geoffrey Okamoto.     

„Dėl to atsirado skubus mokėjimų balanso poreikis“, – sakė jis. 

G.Okamoto išreiškė palaikymą Pakistano jau padarytiems žingsniams, įskaitant didesnį finansavimą sveikatos priežiūrai ir socialinei apsaugai, ruošiantis galimam padėties pablogėjimui.  

Jis taip pat gyrė Pakistano centrinį banką už sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą ir priemones likvidumui palaikyti. 

TVF nurodė skirsiantis 1,386 mlrd. JAV dolerių (1,273 mlrd. eurų) pagal vadinamąjį skubaus finansavimo instrumentą – mechanizmą, užtikrinantį greitą kreditų suteikimą krizių metu, kai šalys nėra įpareigojamos vykdyti reformų programą.     

Praėjusiais metais TVF jau patvirtino 6 mlrd. JAV dolerių trejų metų trukmės paskolą Pakistanui. 

G.Okamoto sakė, kad krizei atslūgus Pakistanas turės toliau vykdyti šios programos iškeltus uždavinius.  

Grupė JAV Kongreso respublikonų ketvirtadienį paragino prezidentą Donaldą Trumpą iškelti sąlygą, kad Vašingtonas atnaujins finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) tik atsistatydinus jos dabartiniam vadovui, kaltinamam netinkamu atsaku į koronaviruso pandemiją.

Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto 17 narių respublikonų pareiškė „praradę pasitikėjimą“ Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso vadovavimu PSO, nors ir pabrėžė, kad ši organizacija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį sprendžiant sveikatos apsaugos problemas visame pasaulyje.

„Generalinis direktorius Tedrosas neišpildė savo mandato objektyviai atsakyti į didžiausią pasaulinę sveikatos krizę nuo ŽIV/AIDS pandemijos“, – laiške D. Trumpui rašo įstatymų leidėjai, vadovaujami respublikono Michaelo McCaulo.

D.Trumpas antradienį paskelbė, kad Vašingtonas sustabdys mokėjimus šiai Jungtinių Tautų agentūrai, praeitais metais iš JAV gavusiai 400 mln. dolerių (apie 367 mln. eurų dabartiniu kursu).

Prezidentas kaltino PSO „netinkamai valdžius“ krizę ir dangsčius COVID-19 pirminio protrūkio Kinijoje rimtumą prieš ligai išplintant kitose šalyse.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Koronaviruso pandemija nusinešė jau beveik 147 tūkst. žmonių gyvybių ir paralyžiavo pasaulio ekonomiką.

Respublikonai kaltina Tedrosą Adhanomą Ghebreyesusą pernelyg tikėjus Pekino teiktais duomenimis ir atmetus Taivano perspėjimo apie viruso užkrečiamumą.

Anot jų, PSO generalinis direktorius delsė skelbti perspėjimus apie gresiantį pavojų, „nepaisydamas aiškių įrodymų apie COVID-19 spartų plitimą ir pernašą nuo žmogaus žmogui“.

PSO pandemiją paskelbė kovo 11 dieną, kai 114 šalių pranešė nustačiusios užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų ir mirė apie 4,5 tūkst. žmonių. Keliomis savaitėmis anksčiau T.A.Ghebreyesusas buvo paskelbęs rekomendaciją vengti stabdyti susisiekimą.

„Praradome pasitikėjimą generalinio direktoriaus Tedroso gebėjimu vadovauti Pasaulio sveikatos organizacijai“, – rašo JAV įstatymų leidėjai.

Tačiau jie pridūrė „suprantantys ir vertinantys gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį PSO atlieka pasaulyje, ypač esant įtemptoms humanitarinėms sąlygoms“.

Respublikonai taip pat atkreipė dėmesį, kad PSO dažnai būna „vienintelė organizacija, dirbanti blogiausiose vietose pasaulyje, ir JAV turėtų toliau palaikyti šį svarbų darbą“.

Vis dėlto kongresmenai paragino skubiai imtis veiksmų, turinčių užtikrinti PSO „nešališkumą, skaidrumą ir legitimumą“.

„Rekomenduojame bet kokius būsimus savanoriškus įnašus 2020-aisiais fiskaliniais metais susieti su generalinio direktoriaus Tedroso atsistatydinimo sąlyga“, – sakoma jų laiške.

55 metų T.A.Ghebreyesusas yra maliarijos specialistas ir anksčiau yra vadovavęs Etiopijos sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijoms.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė, kad laikinai sumažins reikalavimus bankams dėl kapitalo atsargų rizikoms įveikti, siekdamas nuraminti koronaviruso pandemijos sukrėstas rinkas.

„Šiuo sprendimu ECB reaguoja į nepaprastą kintamumo lygį, kuris finansų rinkose stebimas nuo koronaviruso protrūkio pradžios“, – teigiama bendros valiutos zonos centrinio banko pranešime.

ECB pareiškė, kad po šešių mėnesių peržiūrės savo sprendimą susilpninti bankų priežiūros priemonę, vadinamą kokybiniu rinkos rizikos daugikliu.

Ketvirtadienį paskelbtas žingsnis tapo dar viena priemone, kurios ėmėsi ECB, kad padėtų bendros valiutos zonai įveikti koronaviruso pandemijos padarinius.

Praėjusią savaitę bankas paskelbė apie „precedento neturintį“ reikalavimų, susijusių su užtikrinimo priemonėmis, sušvelninimą, siekiant paskatinti bankų paskolas.

Frankfurte įsikūręs ECB praėjusį mėnesį paskelbė 750 mlrd. eurų vertės obligacijų supirkimo schemą, skirtą paskatinti išlaidas ir investicijas.

Kiek anksčiau bankas pažadėjo šiais metais skirti dar 120 mlrd. eurų turto pirkimui, taip pat išlaikyti dabartinę programą, pagal kurią kiekvieną mėnesį bankas superka vyriausybių ir įmonių obligacijų už 20 mlrd. eurų.

ECB taip pat paskelbė naują labai pigių paskolų bankams ratą ir palankesnes sąlygas, skirtas paskatinti kreditorius teikti paskolas smulkiajam verslui, kuris dabartinės krizės sąlygomis laikomas ypač pažeidžiamu.

JAV federalinis kalėjimų biuras informavo buvusį prezidento Donaldo Trumpo asmeninį advokatą Michaelą Coheną, kad dėl koronaviruso pandemijos jis bus anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo, pranešė televizija CNN, remdamasi informuotais šaltiniais.     

Šaltinių duomenimis, M.Cohenui bus leista likusį bausmės laiką – iki 2021 metų lapkričio – atlikti namų arešte. 

Prieš paleidimą M.Cohenui teks kalėjime 14 dienų praleisti karantine. 

Ketvirtadienį M.Cohenas buvo informuotas apie tai, kad bus paleistas iš kalėjimo, CNN patvirtino jo advokatas Rogeris Adleris.  

M.Cohenas bausmę atlieka Otisvilio federaliniame kalėjime Orindžo apygardoje. Šioje įkalinimo įstaigoje 14-ai kalinių ir septyniems darbuotojams buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.   

2018 metų gruodį teismas buvusiam D.Trumpo advokatui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę už rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimus, mokesčių slėpimą ir melavimą Kongresui.

2018 metų rugpjūtį M.Cohenas prisipažino organizavęs 280 tūkst. JAV dolerių (258 tūkst. eurų) išmokėjimą mainais į tylą dviem moterims, tvirtinusioms, kad turėjo intymių ryšių su D.Trumpu. Viena tų moterų yra filmų suaugusiesiems žvaigždė Stormy Daniels.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michaelas Cohenas

Prokurorai tvirtino, kad šie pinigai buvo sumokėti su D.Trumpo žinia ir jo nurodymu, kad būtų užkirstas kelias rinkimų kampanijos metu kilti sekso skandalams. Teismas nusprendė, kad šie mokėjimai pažeidė D.Trumpo rinkimų kampanijos finansavimo taisykles.       

Šioje byloje M.Cohenas taip pat pripažino savo kaltę dėl mokestinių machinacijų ir melagingų duomenų pateikimo bankui. 

2018 metų lapkritį buvęs D.Trumpo advokatas taip pat prisipažino melagingai liudijęs Kongresui per 2017-aisiais Senate vykusius klausymus apie projektą pastatyti Maskvoje dangoraižį „Trump Tower“. 

Vaikai kol kas išvengia sunkiausių COVID-19 simptomų, bet socialinis ir ekonominis pandemijos poveikis „potencialiai yra katastrofiškas milijonams vaikų“, sakoma ketvirtadienį pristatytoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad COVID-19 pandemijos padariniai virsta „platesne vaikų teisių krize“.

„Veikiami visi, visokio amžiaus vaikai visose šalyse, – sakoma ataskaitoje. – Tačiau kai kuriems vaikams likimo valia teks didžiausia kaina.“

Itin nukentės vaikai, gyvenantys lūšnynuose, pabėgėlių ir perkeltų asmenų stovyklose, konfliktų zonose, institucijose ir sulaikytųjų centuose, taip pat neįgalūs vaikai, pažymima ataskaitoje.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pristatydamas ataskaitą vaizdo pareiškime paragino šeimas bei lyderius „apsaugoti mūsų vaikus“.

Pasak JT vadovo, COVID-19 „visiškai apverčia“ vaikų gyvenimus. Jis atkreipė dėmesį, kad į mokyklas neina kone visi moksleiviai, kad karantino metu šeimose didėja streso lygis ir kad sumažėjusios pajamos tikriausiai privers neturtingas šeimas mažinti išlaidas sveikatos apsaugai ir maistui, o tai „ypač paveiks vaikus“.

A.Guterreso teigimu, įsibėgėjanti pasaulinė recesija, sukelta pandemijos, ir priemonės jai švelninti gali nulemti „šimtus tūkstančių papildomų vaikų mirčių 2020 metais“.

„Tai iš esmės per vienus metus panaikintų pastarųjų dvejų ar trejų metų pažangą mažinant vaikų mirtingumą“, – sakoma JT ataskaitoje.

Tikėtinas papildomų vaikų mirčių skaičius apskaičiuotas remiantis trijų ekonomistų – Sarah Baird, Jedo Friedmano ir Norberto Schady – 2011 metų straipsniu apie „pajamų šoko“, tokio kaip recesija, poveikį vaikų mirtingumui.

JT ragina vyriausybes ir donorus teikti prioritetą visų vaikų švietimui ir ypatingą prioritetą – pažeidžiamiausiems vaikams: tiems, kurie yra konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose, kurie buvo priversti palikti savo namus ar yra neįgalūs. Vyriausybės ir donorai taip pat raginami teikti ekonominę pagalbą mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Ataskaitoje nurodoma, kad 188 valstybės uždarė mokyklas ir tai paveikė daugiau kaip 1,5 mlrd. vaikų ir jaunuolių. Beveik 369 mln. vaikų 143 valstybėse, kuriems yra labai svarbus kasdienis maitinimas mokykloje, dabar maisto turi ieškoti kitur.

A.Guterresas sakė, kad nors kai kurios mokyklos organizuoja nuotolinį mokymą, interneto neturintys arba šalyse, kur internetas lėtas ir brangus, gyvenantys vaikai yra itin nepalankioje padėtyje.

Pažymėjęs, kad vaikai yra ir smurto šeimoje aukos, ir liudininkai, JT vadovas sakė, kad „uždarius mokyklas trūksta svarbaus ankstyvo perspėjimo mechanizmo“.

Jungtinėse Valstijose pastarąjį mėnesį bedarbių skaičius pasiekė 22 mln. dėl koronaviruso pandemijos, šaliai laukiant, kada prezidentas Donaldas Trumpas paskelbs planus, kaip vėl atverti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Vyriausybės duomenys rodo didėjančią ekonominę žalą, patiriamą uždarius verslą ir įgyvendinant priemones, skirtas riboti COVID-19 plitimą.

Praėjusią savaitę  dėl nedarbo pašalpų kreipėsi dar 5,2 mln. žmonių, rodo Darbo departamento savaitinė ataskaita. Tai šiek tiek mažiau nei ankstesnę savaitę, tačiau vis tiek tai stulbinantis skaičius.

Atskirame Prekybos departamento pranešime išsamiai aprašyta žala būsto rinkai. Kovo mėnesį namų statyba smarkiai sulėtėjo, o Federalinio rezervo sistemos ataskaita parodė, kad Filadelfijos regione smarkiai sumenko gamybos veikla. Panašūs pranešimai gaunami ir iš kitų vietų.

Niujorko federalinio rezervo banko prezidentas Johnas Williamsas perspėjo, kad JAV ekonomikai atsigauti greičiausiai prireiks „metų ar dvejų“, jei ne daugiau.

„Deja, tai yra situacija, kai ekonomika kurį laiką gali būti prastesnė“, – kalbėjo jis Niujorko ekonomikos klubo surengtoje vaizdo konferencijoje.

Duomenys apie bedarbių skaičių patvirtino jo prognozę, nors nedarbo lygio augimas buvo mažesnis nei ankstesnę savaitę – tai gali rodyti, kad atleidimų banga pasiekė piką.

Tikimasi, kad D.Trumpas netrukus paskelbs, kaip ketina gaivinti ekonomiką. Trečiadienį prezidentas pareiškė, kad jo „agresyvi strategija“ prieš koronaviruso protrūkį pasiteisino ir kad šalis pasiekė naujų užsikrėtimo atvejų piką.

Nedarbo ataskaita, apimanti savaitę, pasibaigusią balandžio 11 d.ieną, parodė, kad buvo gauta beveik 1,4 mln. mažiau prašymų skirti nedarbo pašalpą nei ankstesnę savaitę, visgi ta pačią savaitę prieš metus buvo gauta vos 203 tūkst. tokių prašymų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad rekomenduoja palaipsniui atverti šalies ekonomiką, uždarytą siekiant pažaboti koronaviruso plitimą. 

„Remdamasi naujausiais duomenimis, mūsų ekspertų grupė sutaria, kad galime pradėti kitą frontą mūsų kare, – sakė prezidentas per spaudos konferenciją. – Atveriame mūsų šalį.“

Visgi šios rekomendacijos yra gerokai santūresnės už ankstesnes D.Trumpo kalbas apie staigų socialinio atstumo priemonių atšaukimą. Prezidentas pristatė atsargią strategiją, numatančią, kad valstijų gubernatoriai, o ne Baltieji rūmai, vadovaus atvėrimui. Anksčiau D.Trumpas laikėsi nuomonės, kad prezidentas turėtų spręsti dėl suvaržymų atšaukimo tempo.   

„Mūsų metodas numatys tris mūsų ekonominio gyvenimo atkūrimo etapus, – sakė D.Trumpas. – Neatversime visko iškart, viskas bus daroma atsargiai, žingsnis po žingsnio, o kai kurios valstijos galės atsidaryti anksčiau nei kitos.“

Pasak prezidento, kai kuriose valstijose koronavirusas visiškai suvaldytas, todėl jos gali atsiverti „tiesiog rytoj“.   

„Jau dabar  nemažoje dalyje šalies galima galvoti apie atsivėrimą“, – sakė jis. 

Jeigu valstijų gubernatoriai mano, kad pas juos karantinas turi būti tęsiamas, „leisime jiems tai“, sakė D.Trumpas. 

„Jeigu jie mano, kad laikas atsiverti, suteiksime jiems [veiksmų] laisvę ir patarimų, kaip tai greitai įgyvendinti – priklausomai nuo to, ką jie nori daryti“, – kalbėjo prezidentas.     

Anksčiau ketvirtadienį gubernatoriams pristatytame Baltųjų rūmų plane D.Trumpas išdėstė, kaip žmonėms bus leista laipsniškai grįžti į viešas erdves, tačiau nepateikė jokio numatytų žingsnių įgyvendinimo grafiko.

Atsižvelgiant į vietas ir viruso paplitimo masto tose vietose, žmonėms galiausiai bus leista lankytis viešų susibūrimų vietose ir keliauti.      

Tačiau netgi trečiuoju etapu, kurį vyriausybės kovos su koronavirusu darbo grupės koordinatorė Deborah Birx pavadino „naujomis įprastomis vėžėmis“, Baltieji rūmai rekomenduoja ilgai taikyti ilgalaikes papildomas higienos priemones.  

Taip pat bus dedamos pastangos užkirsti kelią naujai viruso bangai. 

„Šiuo atveju labai svarbus ankstyvas reagavimas ir įsikišimas, kol dar nėra problemos“, – sakė Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas Anthony Fauci.   

Baltųjų rūmų plane numatyti atsargūs žingsniai atspindi pasikeitusią D.Trumpo poziciją. Krizės pradžioje prezidentas neslėpė susierzinimo dėl to, kad teko uždaryti didžiausią pasaulio ekonomiką, jam ruošiantis nelengvam mūšiui dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose.   

A.Fauci sakė, kad „esminis plano elementas ir jo varomoji jėga yra saugumas“. 

Pasak jo, padėties grįžimas į įprastas vėžes toli gražu nebus panašus į „šviesos įjungimą ir išjungimą“. 

Tarnybos pripažino, kad apie daugelį užsikrėtimo ir pacientų mirties atvejų buvo „klaidingai pranešta“ arba apie juos apskritai nebuvo informuota.

Patikslinti duomenys rodo, kad mieste mirė iš viso 3 869 koronavirusu užsikrėtę žmonės, tai yra 1 290 žmonėmis daugiau, nei buvo skelbta iki šiol. Tuo metu bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo padidintas 325 iki 50 333.

Kinijoje COVID-19 epidemija iki šiol pareikalavo 4 632 žmonių gyvybių; užregistruoti 82 692 užsikrėtimo atvejai.

VIDEO: Pavojus traukiasi: Uhanas jau ruošiasi grįžti prie įprasto gyvenimo

Pavojus traukiasi: Uhanas jau ruošiasi grįžti prie įprasto gyvenimo

Reuters

Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo pareigūną iš Uhano epidemijos prevencijos ir kontrolės štabo, sakiusį, kad pradiniais protrūkio etapais „dėl nepakankamų priėmimo ir gydymo pajėgumų kelios medicinos įstaigos laiku neprisijungė prie ligos prevencijos ir kontrolės sistemos“. Tuo metu ligoninės buvo perpildytos, o medikai perkrauti darbu.

„Dėl to pranešimų nebūdavo arba jie būdavo pavėluoti ar klaidingi“, – sakė pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma.

Pasak jo, nauji skaičiai buvo gauti palyginus Uhano epidemijos prevencijos ir kontrolės duomenų sistemos, miesto laidojimo paslaugų sistemos, miesto ligoninių administracijos informacijos sistemos ir nukleininių rūgščių tyrimo sistemos duomenis, kad „būtų pašalinti pakartotinai priskaičiuoti atvejai ir įtraukti praleisti atvejai“.

Naujų mirties atvejų atsirado dėl to, kad ligų kontrolės informacijos sistemoje nebuvo įregistruoti mirties atvejai ne ligoninėse, o apie kai kuriuos patvirtintus atvejus kai kurios medicinos įstaigos pranešė pavėluotai arba nepranešė išvis.

Dėl Kinijos skelbiamų skaičių tikslumo jau seniai kildavo daug klausimų. Uhanas kelias dienas sausio mėnesį nepranešdavo apie naujus užsikrėtimo ir mirties atvejus. Tai išprovokavo kaltinimus, kad Kinijos pareigūnai stengėsi menkinti protrūkio poveikį ir praleido progą jį greičiau suvaldyti.

Bulgarija ketvirtadienį vakare uždraudė atvykti ir išvykti iš sostinės Sofijos, pagausėjus užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų ir iškilus dar didesnio šios ligos išplitimo pavojui per ortodoksų Velykas.

„Nuo vidurnakčio iki atskiro pranešimo draudžiame įvažiuoti ir išvažiuoti iš Sofijos visoms keleivinėms transporto priemonėms“, – per vėliau vakare surengtą spaudos konferenciją paskelbė sveikatos apsaugos ministras Kirilas Ananijevas.

Išimtys bus daromos sunkvežimiams ir vilkikams, greitosios pagalbos ir policijos automobiliams, transporto priemonėms, vežančioms žmones gydyti arba medicinos darbuotojus, pridūrė ministras.

Į darbą vykstantys žmonės, be anksčiau reikalauto pažymėjimo, taip pat privalės pateikti savo darbdavio duomenis. Jiems bus leidžiama išvažiuoti ir sugrįžti tik nustatytomis laiku ryte ir vakare.

Šių griežtų priemonių buvo imtasi trečiadienį ir ketvirtadienį prie patikros postų susidarius didelėms transporto priemonių eilėms, daugeliui žmonių nepaisant valdžios raginimų ir išvykstant į užmiestį prieš keturias nedarbo dienas, ruošiantis švęsti Velykas šalyje, kurioje dauguma gyventojų yra stačiatikiai.

Anksčiau bulgarams būdavo leidžiama išvykti iš regionų centrų, įskaitant Sofiją, tik darbo reikalais arba dėl kai kurių kitų priežasčių, pavyzdžiui, gydytis arba prireikus pasirūpinti sergančiu giminaičiu.

Tačiau vidaus reikalų ministras Mladenas Marinovas sakė, kad daugelis žmonių klastodavo tokias keliones pateisinančius raštus.

„Daugiau kaip 5 000 transporto priemonių buvo priverstos sugrįžti, nes [žmonės] negalėdavo įrodyti, jog jų kelionės yra būtinos ir neatidėliotinos“, – ketvirtadienį vakare sakė M.Marinovas.

Jis pridūrė, kad keliskart daugiau automobilių buvo leista išvažiuoti iš sostinės, bet negalėjo pateikti tikslaus jų skaičiaus.

Bulgarija kol kas yra viena mažiausiai koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos paveiktų Europos šalių. Joje užregistruota per 800 užsikrėtimo šia liga atvejų ir 38 pacientų mirtys – daugiausiai Sofijoje.

Ketvirtadienį buvo užfiksuotas iki šiol didžiausias per parą patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius – jų padaugėjo 53-imis.

Atsaką į koronaviruso krizę koordinuojančios darbo grupės vadovas Vencislavas Mutafčijskis perspėjo, kad matematinis modelis rodo, jog tarnybos tikriausiai aptinka tik du iš septynių realių užsikrėtimo atvejų.

JAV policija rado 17 lavonų vienų Naujajame Džersyje veikiančių slaugos namų lavoninėje, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida, šalies ilgalaikės globos įstaigoms patiriant skaudų koronaviruso epidemijos poveikį.

Andoverio miestelyje, esančiame maždaug už 80 km į vakarus nuo Niujorko, pareigūnai rado šiuos kūnus gavę anoniminį pranešimą, sakoma dienraščio „The New York Times“ pranešime.

Mirusieji buvo rasti pirmadienį Andoverio poūmių susirgimų ir reabilitacijos įstaigoje – vienuose didžiausių slaugos namų Naujajame Džersyje, vienoje labiausiai koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio paveiktų valstijų.

Šių 17 žmonių mirties priežastis dar nėra patvirtinta, bet neseniai įstaigoje mirė 68 žmonės, o 26 iš jų buvo patvirtinta COVID-19, nurodė „The New York Times“.

Policija nepatvirtino rastų lavonų skaičiaus.

Tačiau pranešime, paskelbtame Andoverio policijos „Facebook“ paskyroje, vienas iš globos namų savininkų Chaimas Scheinbaumas pirmadienį rašė, kad lavoninėje, kurioje paprastai laikomi keturi kūnai, „niekada nebūdavo daugiau kaip 15“ palaikų.

„Personalas akivaizdžiai nesusidorojo su padėtimi ir tikriausiai turėjo per mažai darbuotojų“, – televizijai CNN sakė Andoverio policijos viršininkas Ericas Danielsonas.

Naujojo Džersio gubernatorius Philas Murphy pareiškė esąs „pasipiktinęs“, kad buvo leista susikaupti tiek palaikų, ir nurodė atlikti tyrimą.

Kaip rodo Johnso Hopkinso universiteto universiteto skelbiami nuolat atnaujinami duomenys, COVID-19 epidemija Jungtinėse Valstijose nusinešė jau daugiau kaip 32 tūkst. žmonių gyvybių, o Naujasis Džersis yra labiausiai paveikta valstija šalyje po Niujorko.

Per koronaviruso protrūkį, kaip pranešama, tūkstančiai žmonių mirė slaugos namuose, o šis faktas atkreipia dėmesį į senyvų žmonių pažeidžiamumą siaučiant naujajai ligai.