Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 20d. 08:24 , Atnaujinta: 2020 balandžio 20d. 17:58

Italijoje pirmą kartą sumažėjo esamų COVID-19 pacientų skaičius, Prancūzijoje – daugiau nei 20 tūkst. mirusiųjų

„Topo centre“ pirkėjams matuojama temperatūra
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Parduotuvėje pirkėjams matuojama temperatūra/Asociatyvinė nuotr.

Nors koronavirusas ir toliau plinta pasaulyje, pamažu pradedama kalbėti apie karantino sąlygų švelninimą įvairiose pasaulio vietose. Užsikrėtimų skaičius pasiekė 2,4 milijono, mirčių skaičius artėja prie 170 tūkstančių. Norvegija, teigianti, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradeda atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas

Ispanijoje karantinas pratęstas iki gegužės 9 dienos. Australija ragina surengti nepriklausomą tyrimą dėl pasaulio atsako į COVID-19 pandemiją. Visame pasaulyje tuščiose bažnyčiose laikytos stačiatikių šv. Velykų mišios. Pietų Korėjoje bei Izraelyje pradėtas švelninti karantinas, Ispanijoje mažėja kasdienių mirčių skaičius, o Italijoje – naujų užsikrėtimų.

Visas sekmadienio naujienas apie koronavirusą pasaulyje skaitykite čia.

Naujausias sekmadienio žinias apie koronaviruso plitimą pasaulyje sekite žemiau:

Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Baltarusijos lyderiui atmetant „koronapsichozę“, šalyje vėl atidarytos mokyklos

23:49

Baltarusijoje pirmadienį po pailgintų pavasario atostogų vėl buvo atidarytos mokyklos, bet valdžia leido tėvams laikyti vaikus namie, nors griežti suvaržymai dėl didėjančio COVID-19 protrūkio nėra įvesti.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė atnaujinti pamokas 3 067 šalies mokyklose, kurios po eilinių savaitės atostogų nedirbo dar dvi papildomas savaites.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka susirūpinimą naujuoju virusu ir griežtas karantino priemones Europoje vadina „koronapsichoze“. Gamyklos, parduotuvės ir restoranai Baltarusijoje dirba kaip įprasta, žiūrovai užpildo tribūnas per sporto renginius.

Šimtai tūkstančių ortodoksų sekmadienį suplūdo į šalies cerkves švęsti Velykų, nors kitose šalyse uždraudus viešas pamaldas ortodoksų Velykos buvo švenčiamos labai santūriai. Prezidentas taip pat dalyvavo pamaldose su savo 15-mečiu sūnumi.

Nuo penktadienio žinomas koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius 10 mln. gyventojų turinčioje Baltarusijoje padidėjo beveik trečdaliu iki 6 264, įskaitant 51 mirties atvejį. Baltarusijoje patvirtintų užsikrėtimo atvejų dabar yra daugiau nei kaimyninėje Ukrainoje, kur gyventojų yra keturiskart daugiau.

Pareigūnai aiškiai nenurodo, kad mokyklos tris savaites buvo uždarytos dėl visuomenės sveikatos, bet tai buvo numanoma priežastis. A.Lukašenka sakė nepritariantis tam, kad mokyklos ir toliau būtų uždarytos, bet parėmė tėvų teisę nuspręsti, kas geriausia jų vaikams.

Šeštadienį Baltarusijos vyriausybė rengia visuomeninę talką, kurioje, nepaisant koronaviruso protrūkio, dalyvaus šimtai tūkstančių valstybinių įstaigų darbuotojų. 

AFP: pasaulyje koronaviruso aukų skaičius viršijo 167 tūkstančius

23:26

Pasaulyje koronaviruso aukų skaičius pirmadienį padidėjo iki 167 594, 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku rodė naujienų agentūros AFP renkami oficialūs duomenys.

Nuo epidemijos pradžios 193 šalyse ir teritorijose užregistruota daugiau kaip 2 437 170 užsikrėtimo atvejų. Mažiausiai 545 400 šių žmonių jau laikomi pasveikusiais.

Per pastarąją parą visame pasaulyje užregistruoti 3 667 nauji mirties atvejai ir 73 979 nauji užsikrėtimo atvejai.

Pagal mirčių skaičių pirmauja JAV (40 931), Italija (24 114), Ispanija (20 852), Prancūzija (20 265) ir Jungtinė Karalystė (16 509).

Europoje užregistruoti 1 202 306 užsikrėtimo ir 105 869 mirties atvejai.

Iranas leido atidaryti daugiau kompanijų, nors COVID-19 aukų skaičius toliau didėja

23:07

Iranas pirmadienį pranešė apie 91 naują mirties nuo COVID-19 atvejį, vyriausybei pastarąsias 10 dienų leidžiant atnaujinti vis daugiau ekonominės veiklos.

Po to, kai per parą užregistruojamų aukų skaičiai Irane beveik savaitę mažėjo, pastarąsias kelias dienas buvo stebimas nedidelis augimas. 

Iranas, kuris yra tarp pandemijos labiausiai veikiamų pasaulio valstybių, kovo viduryje – kelios savaitės po protrūkio pradžios fiksavimo – sustabdė visą nebūtiną ekonominę veiklą.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas
„Scanpix“ nuotr./Teheranas

Tačiau aukščiausio rango pareigūnai tvirtina, kad sankcijas kenčianti Irano ekonomika nebegali likti uždaryta, ir prezidentas Hassanas Rouhani nuo balandžio 11 dienos leidžia vėl atidaryti mažą užsikrėtimo pavojų keliančias kompanijas.

Pasažų parduotuvės ir turgūs pagal laipsniško ekonominės veiklos atnaujinimo planą atsidarė vėliausiai.

Teherano šiaurėje esančiame Tadžrišo turguje pirmadienį dirbo beveik visi mažmenininkai, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras skelbdamas naujausius COVID-19 skaičius paprašė žmonių neprarasti budrumo.

„Kai kurioms kompanijoms vėl pradedant dirbti, judėjimui intensyvėjant, vis labiau būtina laikytis sveikatos protokolų ir socialinio atstumo“, – sakė jis.

„Tai nereiškia, kad turėtume būti ne tokie atidūs – kaip sykis, priešingai“, – pabrėžė jis televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje.

Iranas apie savo pirmuosius COVID-19 atvejus pranešė vasario 19 dieną – tai buvo du mirties atvejai šiitų šventajame Komo mieste.

Pasak K.Jahanpouro, naujausi mirties nuo COVID-19 atvejai oficialų aukų šalyje skaičių padidino iki 5 209.

1 294 nauji užsikrėtimo atvejai bendrą COVID-19 atvejų skaičių šalyje padidino iki 83 505.

59 273 iš hospitalizuotų asmenų jau pasveiko ir buvo išrašyti, o 3 389 pacientų būklė tebėra kritinė.

Kai kurie pareigūnai ir ekspertai Irane ir užsienyje skeptiškai vertina Irano deklaruojamus skaičius.

H.Rouhani vyriausybė leido sostinės „mažą riziką keliančias“ parduotuves atidaryti šeštadienį, o kitose provincijose – praėjusią savaitę.

Tokios kompanijos kaip restoranai, sporto salės ir vestuvių salės vis dar uždaryti dėl didelio viruso plitimo pavojaus.

Iranui taikomos griežtos JAV sankcijos, kurias prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sugrąžino 2018 metais pasitraukęs iš svarbaus daugiašalio susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos.

Sankcijos yra nukreiptos prieš svarbius naftos ir bankininkystės sektorius ir Teheranui sunku palaikyti ekonomiką dalijant pinigus neturtingiesiems.

„Vyriausybė privalo kovoti su tiesioginiu ir netiesioginiu koronaviruso poveikiu: skurdu, nedarbu ir recesija, o kovą sunkina ir komplikuoja sankcijos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė vyriausybės atstovas Ali Rabiei.

Niujorko valstijoje per parą užregistruojamų mirčių nuo COVID-19 skaičius toliau mažėja

22:58

Žmonių, per parą Niujorko valstijoje mirštančių nuo COVID-19, skaičius toliau lėtai mažėja, o sekmadienį buvo užregistruoti 478 mirties atvejai, pirmadienį pranešė gubernatorius Andrew Cuomo.

COVID-19 aukų paros skaičius sekmadienį mažėjo trečią dieną iš eilės ir yra mažiausias  nuo balandžio 1-osios, kai mirė 432 žmonės.

Jungtinėse Valstijose pandemija labiausiai paveikė Niujorką: iš viso valstijoje mirė daugiau kaip 18 tūkst. žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorke vietoj morgų naudojamos šaldomos sunkvežimių priekabos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorke vietoj morgų naudojamos šaldomos sunkvežimių priekabos

Į valstijos aukų skaičių neįtraukti daugiau kaip 4 tūkst. mirties atvejų Niujorko mieste, dėl kurių kaltinamas koronavirusas, bet tai nebuvo patvirtinta laboratoriniais testais.

Ligoninėse gydomų žmonių skaičius – daugiau kaip 16 tūkst. – lieka iš esmės nepakitęs, o naujai hospitalizuojamų asmenų skaičius išlieka stabilus, virš 1,3 tūkst., dienos spaudos konferencijoje sakė A.Cuomo.

„Praėjome pakilimą ir šiuo metu visa rodo, kad leidžiamės“, – sakė jis.

Turkija keturioms dienoms įveda komendanto valandą didžiuosiuose miestuose

21:54

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė dėl koronaviruso nuo ketvirtadienio keturioms dienoms uždarantis Stambulą ir dar 30 didelių miestų.

„Planuojame taikyti izoliavimą balandžio 23–26 dienomis 31 mieste“, – pirmadienį per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė R.T.Erdoganas.

Turkija praėjusius du savaitgalius taikė 48 valandų uždarymą 31 mieste, bet 83 mln. gyventojų turinčioje šalyje nėra paskelbtas ilgalaikis visuotinis karantinas.

Balandžio 23-ioji Turkijoje yra valstybinė šventė – šalis minės 100-ąsias parlamento įkūrimo metines.

Pirmadienį šalyje paskelbta apie 123 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, kurie bendrą oficialų aukų skaičių padidino iki 2 140. Užsikrėtimo atvejų skaičius beveik pasiekė 91 000.

Turkija uždarė mokyklas, uždraudė masinius susibūrimus ir nurodė vyresniems nei 65 metų bei jaunesniems nei 20 metų žmonėms neiti iš namų.

Prancūzijoje COVID-19 aukų skaičius viršijo 20 000

21:15

Prancūzija pirmadienį paskelbė, kad mirus dar 547 koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, COVID-19 aukų skaičius šalyje viršijo 20 tūkst., nors pasirodė pirmieji ženklai, kad epidemija rimsta.

„Šįvakar mūsų šalis peržengė simbolinę ir itin skausmingą ribą“, – žurnalistams sakė aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas, paskelbęs, kad iš viso šalyje nuo COVID-19 mirė 20 265 žmonės.

Tuo pačiu pareigūnas sveikino tolesnį ligoninėse gydomų žmonių ir pacientų, kuriems reikia intensyviosios slaugos, skaičių mažėjimą.

Italijoje pirmą kartą sumažėjo esamų COVID-19 pacientų skaičius

19:55 Atnaujinta: 20:48

Italija pirmadienį pranešė, kad šalyje pirmą kartą nuo pirmojo užsikrėtimo atvejo vasario mėnesį sumažėjo esamų koronavirusinės infekcijos COVID-19 pacientų skaičius.

Civilinės saugos tarnyba paskelbė, kad šiuo metu 108 237 žmonės yra arba gydomi ligoninėse, arba sveiksta namuose testams parodžius užsikrėtimą naujuoju koronavirusu. Tai 20-čia mažiau už sekmadienį paskelbtą tos dienos sergančiųjų skaičių.

„Pirmą kartą pamatėme naują teigiamą įvykį: šiuo metu užsikrėtusiųjų skaičius sumažėjo“, – žurnalistams sakė Civilinės saugos tarnybos vadovas Angelo Borrelli.

Mirčių skaičius Italijoje išaugo 454 ir dabar siekia 24 114; ši šalis pagal COVID-19 aukų skaičių užima antrą vietą pasaulyje po JAV.

Tačiau dauguma Italijos gydytojų mano, kad mirties ir užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje yra daug didesnis, nei oficialiai pranešama.

Žmonės, kurie mirė namuose ar pagyvenusių žmonių globos įstaigose, neįtraukiami į oficialią statistiką, o kai kuriuose labiausiai nukentėjusiuose regionuose tikrinami tik tie asmenys, kuriems pasireiškia sunkiausi simptomai.

Tačiau esamų oficialių užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažėjimas yra svarbus Italijai svarstant, kokius apribojimus panaikinti ir kuriuos pratęsti, kai gegužės 4 dieną baigsis dabartinis karantinas.

JK – 449 nauji mirties nuo koronaviruso atvejai, iš viso mirė 16 509 užsikrėtusieji

19:18

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso jau mirė 16 509 hospitalizuoti pacientai, o per pastarąją parą užregistruoti 449 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – mažiausiai per dvi pastarąsias savaites.

Vis dėlto pirmadieniais naujų mirties atvejų visada būna mažiau dėl savaitgaliais vėluojančių pranešimų.

Danijoje vėl atidarytos kirpyklos, tatuiruočių salonai

18:52

Karantino suvaržymus laipsniškai švelninančioje Danijoje pirmadienį vėl buvo atidarytos kirpyklos, masažo ir tatuiruočių salonai, odontologijos kabinetai, vairavimo mokyklos ir kitos mažos kompanijos, nedirbusios penkias savaites.

„Buvau susitarusi prieš daug savaičių, laukiau, kada galėsiu ateiti. Kai tik pamačiau laisvą laiką, jį rezervavau“, – naujienų agentūrai AFP sakė IT konsultantė Merete Soendergaard, kuri pirmadienį ryte buvo tarp pirmųjų klienčių vienoje Kopenhagos kirpykloje.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Danijos vėliava
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Danijos vėliava

Šio salono savininkė Anne-Sophie Skjodt Villumsen sakė, jog džiaugiasi galėdama atnaujinti savo verslą, ir pažymėjo, kad vadovaujasi paskelbtomis detaliomis gairėmis dėl sveikatos ir saugumo.

Klientai prie įėjimo turi dezinfekuotis rankas, jiems turi būti duotas vienkartinis pončas. Reikmenys ir paviršiai po kiekvieno kliento taip pat turi būti dezinfekuojami.

Danijoje karantinas pradėtas švelninti balandžio 15 dieną – tuomet buvo atidarytos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos.

Tačiau danai ir toliau raginami paisyti socialinio atstumo – laikytis mažiausiai per 2 m vieniems nuo kitų. Draudžiami daugiau kaip 10 žmonių susibūrimai, o kavinės, restoranai, prekybos centrai, sporto salės ir vidurinės mokyklos liks uždaryti iki gegužės 10 dienos.

Vairavimo mokyklose instruktoriai pirmadienį vėl pradėjo dirbti, tačiau kai kas reiškė susirūpinimą dėl „galimos užsikrėtimo rizikos“ automobiliuose, AFP sakė vairavimo instruktorių federacijos vadovas Bentas Grue.

Iki pirmadienio Danijoje užregistruota 7 711 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir 364 mirties nuo šios ligos atvejai.

Japonija padidino kovos su koronaviruso pandemijos poveikiu paketą 83 mlrd. JAV dolerių

17:57

Japonijos vyriausybė skirs papildomus 8,9 trln. jenų (83 mlrd. JAV dolerių) kovai su koronaviruso pandemijos padariniais.

Bendras ekonomikos paramos paketo dydis, įskaitant paskolų garantijas, padidės nuo 108,2 trln. jenų iki 117,1 trln. jenų, rašo verslo leidinys „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Skiriamų lėšų padidėjimas glaudžiai susijęs su anksčiau priimtu sprendimu suteikti finansinę paramą gyventojams.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Shinzo Abe pažadėjo, kad vyriausybė kiekvienam japonui išmokės grynaisiais po 100 tūkst. jenų (apie 930 JAV dolerių), nepaisant gyventojų pajamų lygio, kad padėtų šiuo sudėtingu metu.

Pradiniame plane buvo numatyta sumokėti po 300 tūkst. jenų, tačiau tik 13 milijonams namų ūkių, kuriuos smarkiai paveikė koronaviruso pandemija.

Kiek anksčiau Shinzo Abe patvirtino nepaprastosios padėties režimą septyniose Japonijos prefektūrose, įskaitant Tokiją, iki gegužės 6 dienos.

Išsamesnės informacijos apie finansinės paramos teikimą dar neatskleista. Visgi premjeras teigė, kad Japonijos vyriausybė padarys viską, kas įmanoma, kad žmonės gautų pinigus kuo greičiau.

Pirmadienį paskelbti statistiniai duomenys parodė staigų Japonijos eksporto sumažėjimą praėjusį mėnesį.
Japonijos eksportas 2020 metų kovo mėnesį krito sparčiausiai nuo 2016 metų liepos mėnesio, nes dėl koronaviruso pandemijos sulėtėjo viso pasaulio ekonomika.

Eksporto apimtis susitraukė 11,7 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, iki 6,36 trln. jenų (59 mlrd. JAV dolerių), pranešė Finansų ministerija. Tuo tarpu „Trading Economics“ analitikai prognozavo vidutiniškai 10,1 proc. sumažėjimą.

Japonijos importo apimtys praėjusį mėnesį sumenko 5 proc. iki 6,35 trln. jenų – ekonomistai prognozavo 9,8 proc. rodiklį. Importas traukėsi 11 mėnesį iš eilės.

JT prašo maždaug 90 mln. dolerių vaikams Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje

17:43

Jungtinių Tautų vaikų teisių organizacija pirmadienį paprašė papildomų 92,4 mln. JAV dolerių (85 mln. eurų) Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims, siekiant padėti įveikti koronaviruso epidemijos padarinius šiuose neturtinguose pasaulio rajonuose.

„Šiame regione dėl tebevykstančių karų ir konfliktų nepritekliuje gyvenančių vaikų skaičius yra didžiausias pasaulyje“, – sakoma UNICEF Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos padalinio vadovo Tedo Chaibano pareiškime. 

Nepakankamos „arba netinkamos bazinės paslaugos, metai konfliktų, skurdas, nepriteklius ir dabar dar COVID-19 labiausiai smogia pažeidžiamiems vaikams, jų sunkius gyvenimus paverčia tiesiog nepakenčiamais“, priduriama jame.

Beveik 25 mln. šio regiono vaikų kenčia nepriteklių, dauguma jų buvo priversti palikti savo namus, yra pabėgėliai.

Didelė dalis jų namus paliko dėl ginkluotų konfliktų Irake, Libijoje, Palestiniečių teritorijose, Sudane, Sirijoje, Jemene, nurodoma T. Chaibano pranešime. 

Karantinas, kuriuo siekiama sustabdyti koronaviruso infekcijos plitimą, turės neigiamos įtakos verslui ir sumažins darbo vietų. Dėl jo skurstančiųjų regione padaugės maždaug 8 milijonais, pusė iš jų bus vaikai, pridūrė UNICEF.

Pasak pranešimo, šiuo metu maždaug 110 mln. vaikų dienas leidžia namuose, o ne mokyklose.

UNICEF agentūra, bendradarbiaudama su vietos švietimo ministerijomis, kuria „nuotolinio mokymosi programas ir... ruošia medžiagą, prieinamą per radiją, televiziją ir interneto platformas“. Taip siekiama tęsti vaikų mokymą.

Taip pat daug dėmesio skiriama mokymosi medžiagos spausdintų kopijų platinimui „pažeidžiamose bendruomenėse“, informavo JT agentūra.

A.Merkel: Vokietijoje koronaviruso pavojus neišnyko

17:36

Vokietijos, pradedančios švelninti kai kuriuos ribojimus, kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino vokiečius toliau laikytis disciplinos kovojant su koronaviruso pandemija ir perspėjo, kad iki pergalės dar laukia ilgas kelias.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

„Pandemija tik prasideda ir dar laukia ilgas kelias, kol pavojus praeis“, – sakė ji žurnalistams.

Kanclerė pridūrė, kad būtų „nepaprastai apmaudu, jei viską puikiai žinodami įpultume į atkrytį“.

Indija švelnina karantiną, bet darbas stringa

17:36

Neatvykę darbuotojai ir sutrūkinėjusios tiekimo grandinės pirmadienį žlugdė kai kurių Indijos kompanijų pastangas atnaujinti darbą po kelių visoje šalyje įvesto karantino savaičių.

Nors karantinas, kuriuo siekiama stabdyti koronaviruso plitimą, buvo pratęstas iki gegužės 3 dienos, pareigūnai sakė, jog tam tikri svarbūs sektoriai gali griežtomis sąlygomis atnaujinti darbą, kad ekonomika dar labiau nenusmuktų.

Tarp šių sektorių, kuriuose dirba milijonai labai nukentėjusių neturtingesnių indų, yra žemės ūkis, dalis gamybos ir statybų. Juose žmonės gali dirbti pamainomis, darbininkai gali dirbti izoliuotai.

Karantinas švelninamas Indijai pranešus apie didžiausią užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimą per parą – 1 553 naujus atvejus, kurie bendrą COVID-19 atvejų skaičių padidino iki 17 265. Oficialus mirties atvejų skaičius yra 543.

Geležinkelių kompanijos aukšto rango pareigūnas Kolkatoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors trečdaliui darbuotojų buvo nurodyta pirmadienį grįžti į darbą, pasirodė nedaug žmonių, nes dauguma darbuotojų paprasčiausiai negalėjo atvykti.

Tuo tarpu kelios gamyklas valdančios kompanijos pranešė, kad joms sunku atnaujinti darbą dėl mažo dirbti atvykusių žmonių skaičiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų.

„Kadangi nėra žaliavos, transportuoti draudžiama, nėra darbo jėgos, negalėjau dirbti“, – sakė Riteshas Srivastava, kuris Laknau mieste gamina homeopatinius vaistus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Virusu persirengęs pareigūnas Indijoje išradingai kovoja su COVID-19 užkrato plitimu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Virusu persirengęs pareigūnas Indijoje išradingai kovoja su COVID-19 užkrato plitimu

Kai kurios mažesnės gamyklos sakė negalinčios laikytis griežtų reikalavimų darbo vietoms ir bijančios kaltinimų, jei darbuotojai susirgtų.

Kitos nurodė, kad sumažėjus jų prekių paklausai beprasmiška atnaujinti darbą.

Tuo tarpu daugelis dirbti negalinčių žmonių sako, kad jiems sunku pamaitinti šeimas ir save.

„Mums buvo pasakyta, kad kai kurie sektoriai bus atidaryti, bet tikrovė kitokia“, – sakė kabelinės televizijos remontininkas Rohitas Sharma (Rohitas Šarma) netoli Naujojo Delio esančiame Noidos mieste.

„Ką galime padaryti? Pinigus galime uždirbti tik jei mums bus leista dirbti“, – pridūrė jis.

Valstijų ir teritorijų sienos visoje šalyje lieka uždarytos ir darbininkai migrantai negali keliauti.

Paskelbus karantiną šimtai tūkstančių darbininkų iškeliavo į savo gimtuosius kaimus; kai kurie pėsti, beveik be pinigų ir maisto, ėjo šimtus kilometrų.

To nepadarę darbininkai buvo apgyvendinti perpildytose prieglaudose miestuose, bet daugelis nori, kad jiems būtų leista sugrįžti į savo kaimus.

Keralos valstijos, giriamos už sėkmingas viruso stabdymo pastangas, valdžia pirmadienį po centrinės vyriausybės kritikos atšaukė kai kuriuos ribojimus, pavyzdžiui, leido vėl dirbti restoranams.

Kai kurios valstijos ir teritorijos, įskaitant šalies sostinę Naująjį Delį, nusprendė nešvelninti karantino, nes baiminasi naujų užsikrėtimo atvejų.

Kinija atmeta Australijos reikalavimą surengti nepriklausomą tyrimą dėl atsako į COVID-19

16:36

Kinija pirmadienį atmetė Australijos raginimą atlikti tyrimą dėl pasaulio valstybių atsako į koronaviruso pandemiją, įskaitant Pekino atsaką į epidemijos protrūkį ankstyvajame jo etape.

Vašingtonas ir kelios jo sąjungininkės kaltina Kiniją tinkamai nesureagavus į šios užkrečiamos ligos keliamą grėsmę pirmosiomis savaitėmis po to, kai praėjusių metų pabaigoje buvo nustatyti pirmieji infekcijos atvejai centriniame Uhano mieste.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat apkarpė finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), nes ji, esą nesuvaldė šios krizės ir slėpė tikrąjį šio naujojo koronaviruso pavojų, kol infekcija pasklido po pasaulį ir nusinešė daugiau nei 165 tūkst. žmonių gyvybių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uhanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uhanas

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuangas pareiškė, kad tokie kaltinimai rodo nepagarbą „milžiniškoms Kinijos liaudies pastangoms ir pasiaukojimui“ kovojant su šiuo užkratu.

„Bet kokios abejonės dėl Kinijos skaidrumo (informuojant) apie prevenciją ir epideminės situacijos kontrolę neatitinka tikrovės“, – sakė Geng Shuangas per spaudos konferenciją.

Taip jis atsakė į klausimą apie Australijos užsienio reikalų ministrės Marise Payne pareiškimą, kad jos šalis „reikalaus“ nepriklausomo tyrimo dėl Pekino ir PSO atsako į koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Iš pradžių Uhano pareigūnai bandė nuslėpti ligos protrūkį ir baudė gydytojus, paskelbusius apie naujosios infekcijos pavojų internete gruodžio mėnesį. 

Klausimų taip pat kelia infekcijos COVID-19 atvejų registravimas Kinijoje, nes per patį epidemijos protrūkį šalis ne kartą keitė atvejų skaičiavimo sistemą. 

Kinijos mokslininkai atmeta sąmokslo teoriją, kad virusas galėjo pasklisti iš Uhano virusologijos instituto laboratorijos, kurioje tiriami pavojingi virusai. Šiai teorijai pritaria ir kai kurie JAV vyriausybės pareigūnai.

D.Trumpas leido suprasti, kad Kinija galėjo būti „sąmoningai atsakinga“ už infekcijos išplitimą ir todėl gali sulaukti pasekmių.

UNHCR: per pandemiją pabėgėlės susiduria su didesne smurto grėsme

14:27

 Pabėgėlės moterys ir merginos per koronaviruso krizę susiduria su didesne smurto lyties pagrindu grėsme, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR).    

Pasak UNHCR, jos gali būti priverstos užsiimti prostitucija, kad išgyventų, arba ištekėti būdamos nepilnametės. 

Karantino priemonės, įvestos koronaviruso plitimui sustabdyti, suvaržė judėjimą ir privertė sustabdyti paslaugų teikimą.   

„Turime skubiai skirti dėmesio pabėgėlių, perkeltųjų ir pilietybės neturinčių moterų bei mergaičių apsaugai šios pandemijos metu“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pavaduotoja apsaugos klausimais Gillian Triggs.

„Jos yra tarp asmenų, kuriems kyla didžiausia grėsmė. Negalima palikti atvertų durų smurtautojams ir neužtikrinti pagalbos išnaudojimą ir smurtą patiriančioms moterims“, – sakė ji.  

Pasak G.Triggs, perkeltosios moterys galiausiai gali likti izoliuotos kartu su savo skriaudikais, o kitos, netekusios pragyvenimo šaltinių, „gali būti priverstos užsiimti prostitucija, kad išgyventų, arba savo šeimų priverstos ištekėti būdamos nepilnametės“. 

Daugelyje šalių reaguojant į koronaviruso pandemiją įvesti suvaržymai apsunkino prieigą prie paramos paslaugų, pažymi UNHCR ir priduria, kad buvo laikinai uždarytos kai kurios saugų prieglobstį teikiančios įstaigos.  

Siekdama pagelbėti, UNHCR dalija išmokas grynaisiais pinigais moterims, kurioms kyla grėsmė susidurti su smurtu lyties pagrindu.  

G.Triggs sakė, jog vyriausybės turi užtikrinti, kad savo kovos su COVID-19 strategijose atsižvelgs į „augančią smurto grėsmę“ moterims, kurios buvo priverstos palikti savo namus.   

Viena priemonių galėtų būti paslaugų lyties pagrindu smurtą patyrusioms moterims priskyrimas būtinosioms paslaugoms, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas jų teikimas.   

Belgijoje COVID-19 aukų skaičius artėja prie 6 000

13:53

Belgijoje per praėjusią parą mirė 168 COVID-19 sirgę žmonės, o bendras koronaviruso aukų skaičius šalyje padidėjo iki 5 828, pirmadienį paskelbė šalies sveikatos apsaugos administracijos atstovas Emmanuelis Andre.

„Gali būti, kad pergyvenome šios mirčių bangos piką“, – sakė E. Andre spaudos konferencijoje Briuselyje, atkreipdamas dėmesį į mirties atvejų paros skaičiaus mažėjimą.

Jo nuomone, nepaisant vis dar sunkios situacijos Belgijos taikomų priemonių dėka medikai gali kontroliuoti protrūkį.

Nuo protrūkio Belgijoje pradžios pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti 8 895 COVID-19 sirgę žmonės. Šiuo metu ligoninėse gydoma 4 920 pacientų, kurių 1 071 reikalinga intensyvioji slauga. Šis skaičius toliau pamažu mažėja.

Bendrai šalyje testais išaiškinti 39 983 COVID-19 atvejai. Medicinos ekspertai pažymi, kad tikrieji skaičiai yra didesni.

COVID-19 diagnozuota beveik 700 JAV lėktuvnešio „Theodore Roosevelt“ jūreivių

13:52

 Mažiausiai 672  amerikiečių lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ įgulos nariams nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19, pirmadienį pranešė JAV karinis jūrų laivynas.  

Amerikiečių karinio kontingento Guame vadas kontradmirolas Johnas Menoni spaudos konferencijoje sakė, kad 2,5 proc. jūreivių, kurių pirmi testai dėl koronaviruso buvo neigiami, per pakartotinius tyrimus buvo nustatyta COVID-19.  

Kiek daugiau nei dešimtadalis jūreivių lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“ susirgo COVID-19. Vienas įgulos narys nuo šio užkrato mirė.

Šiuo metu testai dėl koronaviruso atlikti 94 proc. įgulos narių, 3 910 jūreivių testų rezultatai buvo neigiami.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV lėktuvnešis „Theodore Roosevelt“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV lėktuvnešis „Theodore Roosevelt“

Kovo gale dėl laive kilusio koronaviruso protrūkio „Theodore Roosevelt“ buvo nurodyta plaukti į bazę Ramiojo vandenyno vakaruose esančiame Guame.  

Saloje išsilaipino ir buvo karantinuoti iš viso 3 967 jūreiviai.  

Šiuo metu lėktuvnešyje vykdoma didelio masto dezinfekcija, sakė J.Menoni.    

„Ateinančiomis savaitėmis grąžinsime į laivą daugumą jo įgulos narių. Greitai jiems teks išplaukti į jūrą“, – sakė kontradmirolas. 

Italija ketina karantino poveikį vertinti psichologiniais testais

13:30

Italų mokslininkai nori, kad vyriausybė atliktų psichologinius testus daliai gyventojų ir nustatytų, kiek žmonės gali būti užsidarę savo namuose, pirmadienį pranešė laikraštis „Corriere della Sera“.

Mokslininkai nori išsiaiškinti, kiek ilgai italai „gali ištverti uždarymą“ dėl koronaviruso pandemijos, rašoma straipsnyje.

Premjeras Giuseppe Conte šią savaitę paskelbs naujas socialines gaires; jos galėtų apimti ir tokius testus, nurodo laikraštis.

Italijoje nuo pirmos kovo pusės galioja vis labiau griežtinamas karantinas. Šios priemonės buvo atkartotos ir daugumoje kitų Europos šalių.

60 mln. Italijos piliečių draudžiama be reikšmingos priežasties nueiti toliau nei 200 m nuo savo namų.

Padaugėjo pranešimų apie smurtą namuose ir mokslininkai nuogąstauja dėl tokios izoliacijos poveikio pagyvenusiems ir pažeidžiamesniems žmonėms.

G.Conte vyriausybė šiuo metu tariasi, kaip galėtų atšaukti nurodymą neiti iš namų ir atnaujinti verslą, kol dar nėra jokių vaistų ar skiepų nuo koronaviruso.

Oficialiai virusas Italijoje pražudė 23 660 žmonių; pagal koronavirusinės infekcijos aukų skaičių šalis nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms. Vis dėlto tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis, nes į oficialius skaičius neįtraukiama dauguma mirties senelių ar slaugos namuose atvejų.

Tikimasi, kad G.Conte išplės priežasčių, dėl kurių žmonėms leidžiama išeiti iš namų, sąrašą, kai dabartinės karantino taisyklės gegužės 4 dieną baigs galioti.

Lenkijoje mirus dviem pacientams COVID-19 aukų padaugėjo iki 362

13:10

Lenkijoje per parą mirus dar dviem pacientams koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų šalyje padidėjo iki 362, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos „Twitter“ žinutėje sakoma, kad naujausiomis protrūkio aukomis tapo 38 metų moteris ir 78 metų vyras vakariniame Poznanės mieste. Taip pat nurodoma, kad abu pacientai sirgo gretutinėmis ligomis.

Šalyje užregistruoti 166 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 9 453.

Lenkijos ligoninėse gydoma 2 511 žmonių, kuriems įtariama COVID-19, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Dar 1 133 pacientai pasveiko ir buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Pirmadienį Lenkija sušvelnino kai kuriuos suvaržymus, įvestus dėl COVID-19 protrūkio – į parduotuves bus galima įleisti daugiau pirkėjų, taip pat vėl bus galima lankyti šalies parkus ir miškus.

Estijoje COVID-19 nustatytas dar septyniems žmonėms

13:05

Estijoje per pastarąją parą buvo užfiksuota dar 7 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir nė vieno mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejo, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Per tą patį laikotarpį šalyje buvo gauti 602 tyrimų dėl užkrato rezultatai. Iš viso tokių tyrimų atlikta 40 930, o teigiami rezultatai nustatyti 1 535 atvejais (3,8 proc.).

Nuo pandemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė 40 žmonių.

Iki pirmadienio ryto Estijoje medikų pagalbos prireikė 128 pacientams, iš jų devyniems reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Iš ligoninių išrašyti jau 165 šia infekcija persirgę žmonės.

Honkonge per parą nenustatyta nė vieno naujo COVID-19 atvejo

12:40

Honkonge pirmą kartą nuo kovo pradžios per parą nenustatyta naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė britų laikraštis „The Guardian“.   

Laikraščio duomenimis, pastarąjį kartą Honkonge naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų nenustatyta kovo 5-ąją.   

Pažymima, kad bendrai kovo mėnesį Honkonge sparčiai augo užsikrėtusiųjų skaičius. Tai aiškinama didžiuliu iš užsienio grįžtančių asmenų srautu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Honkongiečiai masiškai dirba iš namų
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Honkongiečiai masiškai dirba iš namų

Šiame Kinijos pusiau autonominiame mieste galioja griežti suvaržymai: draudžiami didesni nei keturių asmenų susibūrimai, neveikia barai, aludės, klubai, taip pat sporto salės, žaidimų ir grožio salonai.   

Iki pirmadienio Honkonge buvo nustatyti iš viso 1 026 COVID-19 atvejai, keturi žmonės nuo šio užkrato mirė.  

Vokietija ketina apmokėti iš kitų ES šalių priimtų COVID-19 pacientų gydymą

12:40

Vokietija, demonstruodama gerą valią, apmokės iš kitų ES valstybių priimtų naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų gydymą, pirmadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Vokietijai pavyko išvengti skaudžiausių koronaviruso krizės padarinių, su kuriais susidūrė labiau pandemijos paveiktos jos kaimynės, ir priėmė nemažai pacientų, daugiausia iš Prancūzijos ir Italijos, siekdama sumažinti naštą šių valstybių apkrautoms sveikatos apsaugos sistemoms.

Šiuo metu Vokietijos intensyviosios terapijos skyriuose gydoma daugiau nei 200 COVID-19 sunkiai sergančių pacientų iš kitų ES šalių, o jų gydymas jau kainavo apie 20 mln. eurų.

Zumapress / Scanpix nuotr./Vokietijoje gyvenimas intensyvėja
Zumapress / Scanpix nuotr./Vokietijoje gyvenimas intensyvėja

„Vokietija padengs šių pacientų gydymo išlaidas – būtent taip suprantame europietišką solidarumą“, – sakė J.Spahnas prieš pirmadienį įvykusį ministrų susitikimą, per kurį buvo aptartas atsakas į viruso sukeltą krizę.

„Esant poreikiui turime norą ir galimybę priimti daugiau“ pacientų, pridūrė jis.

Vokietijoje COVID-19 pacientų ir aukų skaičius išlieka kur kas mažesnis nei kaimyninėse valstybėse.

Iki pirmadienio didžiausioje Europos ekonomikoje buvo patvirtinta per 140 tūkst. užsikrėtimo ir 4 404 mirties atvejai, o tiek Ispanija, tiek Italija pranešė apie daugiau nei 20 tūkst. aukų. Prancūzijoje mirusių pacientų skaičius artėja prie 20 tūkst., o Didžiojoje Britanijoje jis viršijo 16 tūkstančių.

Krizės pradžioje Vokietijos ligoninėse buvo 28 tūkst. intensyviajai priežiūrai skirtų lovų, o nuo to laiko jų padaugėjo iki 30 tūkstančių.

Pasak vokiečių Tarpdisciplininės intensyviosios ir greitosios medicinos pagalbos asociacijos (DIVI), sekmadienį laisvų lovų buvo daugiau nei 12,6 tūkstančio.

Savo pareikšimą J.Spahnas padarė, daugeliui Vokietijos regionų pirmadienį ruošiant atidaryti dalį parduotuvių ir mokyklų po kelias savaites trukusio karantino.

Sveikatos apsaugos ministras penktadienį teigė, kad koronaviruso protrūkis šalyje yra valdomas.

Ukrainoje nustatytas dar 261 užsikrėtimo koronavirusu atvejis

11:54

Ukrainoje per pastarąją parą užfiksavus dar 261 užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 5 710, o aukų padaugėjo dešimčia – iki 151, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Iki balandžio 20 d. 9 val. [vietos ir Lietuvos laiku] Ukrainoje buvo 5 710 laboratoriškai patvirtintų COVID-19 atvejų, iš jų 151 – mirtinas, o 359 pacientai pasveiko. Per parą užfiksuotas 261 naujas [susirgimo] atvejis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministerija.

Savo ruožtu šalies sveikatos ministras Maksymas Stepanovas pareiškė, kad Ukrainoje per pastarąją parą koronavirusas diagnozuotas keliolikai vaikų ir dešimtims medikų.

„Per pastarąją parą 261 žmogus susirgo, iš jų 16 vaikų ir 43 medicinos darbuotojai... Tačiau gera žinia yra ta, kad 12 pacientų, įskaitant 3 vaikus ir 4 medicinos darbuotojus, pasveiko“, – kalbėjo jis per pirmadienį surengtą spaudos konferenciją.

Tunise pratęsta komendanto valanda, švelnesnės priemonės – nuo gegužės pradžios

11:53

Tuniso ministras pirmininkas Elyesas Fakhfakhas paskelbė, kad dėl koronaviruso protrūkio šalyje taikomos karantino priemonės bus pratęstos iki gegužės 3 dienos, o vėliau bus imtasi palaipsniui švelninti suvaržymus.  

Situacija bus „greitai suvaldyta“, sakė premjeras sekmadienį vakare interviu televizijai. Anot jo, tai leis žingsnis po žingsnio atverti ekonomiką ir sugrąžinti gyvenimą į įprastas vėžes.    

Tunise nuo kovo 17 dienos nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto galioja komendanto valanda. Kovo 22 dieną valdžia dar sugriežtino karantino priemones.     

„Iki šiol mūsų veiksmai davė rezultatų“, – sakė E.Fakhfakhas.

„Tačiau pandemija mūsų šalyje dar nesibaigė“, – įspėjo jis ir pridūrė, jog „mes norime, kad koronaviruso plitimo kreivė taptų plokščia“.  

Pirmasis koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejis Tunise buvo nustatytas kovo pradžioje. Šalyje iki šiol užregistruoti 879 užsikrėtimo atvejai, 38 žmonės nuo šio užkrato mirė.    

Per musulmonų šventąjį pasninko mėnesį ramadaną komendanto valanda prasidės dviem valandomis vėliau – nuo 20 valandos.  

Rusijoje per parą nuo COVID-19 mirė 44 žmonės, bendras aukų skaičius – 405

11:35

Rusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 44 žmonės, bendras mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 405, pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti. 

„Per parą patvirtinti 44 mirties atvejai, iš kurių 28 – Maskvoje“, – rašoma pirmadienį Centro išplatintame pranešime. 

Šalyje per praėjusią parą nustatyti daugiau kaip 4,2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, iš kurių per 2 tūkst. – sostinėje, 578 – Maskvos srityje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Patikros punktai Maskvoje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Patikros punktai Maskvoje

„Per parą Rusijoje patvirtinti 4 268 nauji COVID-19 atvejai 76-iuose šalies regionuose. Kaip kontaktiniai ir be klinikinių simptomų užregistruoti 1 935 atvejai (45,3 proc.)" – rašoma Centro pranešime.   

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 47 121 COVID-19 atvejis 85-iuose šalies regionuose. Per parą užsikrėtusiųjų skaičius išaugo 10 procentų. 

Nuo koronaviruso infekcijos per parą šalyje pasveiko 155 žmonės, o nuo protrūkio pradžios – 3 446. 

Naujoji Zelandija nuo kitos savaitės sušvelnins karantiną

11:09

Naujoji Zelandija ateinančią savaitę sušvelnins dėl koronaviruso protrūkio taikomas karantino priemones, nes šaliai pavyko sustabdyti „nekontroliuojamą ligos sprogimą“, pirmadienį pareiškė ministrė pirmininkė Jacinda Ardern. 

„Padarėme tai, kas pavyko labai nedaugeliui šalių, – sakė premjerė. – Sustabdėme pražūtingą bangą.“  

Anot J.Ardern, balandžio 27-osios vėlų vakarą Naujoji Zelandija koronaviruso infekcijos COVID-19 keliamos grėsmės laipsnį nuo didžiausio – ketvirtojo – sumažins iki trečiojo. Šis režimas galios dvi savaites, per kurias bus vertinama situacija.  

Tai reiškia, kad galės atsidaryti saugiomis laikomos įmonės, taip pat kai kurios mokymo įstaigos. Be to, bus sušvelninti apribojimai vietos kelionėms ir leidžiami iki dešimties žmonių susibūrimai per vestuves ar laidotuves.   

Tačiau socialinio atstumo taisyklės liks galioti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naujosios Zelandijos premjerė atsinešė kūdikį į JT posėdžių salę
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naujosios Zelandijos premjerė atsinešė kūdikį į JT posėdžių salę

„Nepaprastai didžiuojuosi mūsų bendra pradžia, tačiau taip pat jaučiu didžiulę atsakomybę užtikrinti, kad neužleisime mūsų užimtų pozicijų“, – sakė premjerė.  

Naujoji Zelandija kovo pabaigoje paskelbė keturių savaičių karantiną, per kurį buvo uždarytos šalies sienos, visiems gyventojams buvo nurodyta likti namuose ir uždarytos visos įmonės, kurių veikla nėra gyvybiškai būtina.     

Drakoniški suvaržymai padėjo Naujajai Zelandijai pakliūti tarp sėkmingiausiai epidemiją suvaldžiusių šalių. Šalyje, turinčioje 5 mln. gyventojų, iki šiol nustatyti maždaug 1 100  užsikrėtimo atvejų. Nuo COVID-19 Naujojoje Zelandijoje mirė 12 žmonių, 974 asmenys pasveiko.     

Pirmadienį šalyje buvo nustatyti septyni nauji koronavirusinės infekcijos atvejai.  

J.Ardern sakė, kad karantino priemonių sušvelninimas padės koronaviruso paralyžiuotai ekonomikai, ekspertams prognozuojant, kad nedarbo lygis gali šoktelėti iki beveik 26 procentų.  

Pradinis karantino laikotarpis turėjo baigtis trečiadienį vakare, tačiau buvo nuspręsta jį pratęsti, kad Naujajai Zelandijai netektų skelbti didžiausio – ketvirto – COVID-19 grėsmės laipsnio, sakė premjerė.       

„Blogiausia, ką galėtume padaryti mūsų šaliai, – šokinėti aukštyn žemyn nuo vieno [grėsmės] laipsnio iki kito su visu iš to išplaukiančiu neapibrėžtumu“, – kalbėjo vyriausybės vadovė.  

Latvijoje per praėjusią parą išaiškinta 12 naujų COVID-19 atvejų

10:54

Latvijoje per praėjusią parą išaiškinta 12 naujų COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 739, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Ėminius testams dėl COVID-19 per praėjusią parą davė 787 žmonės, o bendrai nuo protrūkio pradžios šalyje testuoti 36 668 žmonės.

Latvijos ligoninėse šiuo metu gydomi 45 COVID-19 pacientai, iš jų penki – sunkios būklės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas Rygoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas Rygoje

Iš ligoninių išrašyti 64 COVID-19 persirgę pacientai.

Latvijos epidemiologai ir infektologai prognozuoja, kad sergamumas piką šalyje pasieks balandžio 25 dieną. 

Vyriausybė priėmė sprendimą ekstremalią padėtį šalyje pratęsti iki gegužės 12 dienos.

Norvegijoje vėl atidaromi mėnesį dėl COVID-19 neveikę darželiai

10:50

Norvegija, teigianti, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradeda atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Tarnybos sako, kad šis atidarymas tapo įmanomas, nes vaikai yra mažiau veikiami koronaviruso infekcijos COVID-19, nors kai kurie tėvai šį sprendimą vertina atsargiai.

„Lankyti darželius yra saugu“, – prieš atidarymą sakė švietimo ministrė Guri Melby.

Vis tik kaimyninėje Danijoje buvo įkurta feisbuko grupė „Mano vaikas neturėtų būti COVID-19 bandomasis triušis“, o internetinę peticiją prieš ikimokyklinio ugdymo įstaigų atidarymą pasirašė beveik 30 tūkst. žmonių.

Kaip rodo visuomeninio transliuotojo NRK savaitgalį paskelbta apklausa, 24 proc. tėvų šiuo metu dar nenori leisti savo vaikų į darželius, o 13 proc. atsakė nesantys tikri.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos turės taikyti kai kurias sveikatos apsaugos taisykles.

Iki trejų metų metų mažyliai turės būti laikomi iki trijų vaikų grupėmis, prižiūrint vienam suaugusiajam. Vaikai nuo trejų iki šešerių metų galės būti laikomi iki šešių vaikų grupėmis.

Norvegija, kartu su Austrija, Danija ir Vokietija, yra tarp pirmųjų šalių, pradedančių švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus. Norvegijoje jie buvo įvesti kovo 12 dieną.

Pagal Oslo parengtą priemonių švelninimo planą, nuo pirmadienio į darbą galės grįžti fizioterapeutai ir psichologai. Šią savaitę taip pat galės atsidaryti kirpyklos ir dermatologijos kabinetai.

Nuo balandžio 27-osios į klases galės grįžti pradinukai.

Daugeliui parduotuvių buvo leista toliau dirbti, bet barams ir daugumai restoranų uždarymo režimas tęsis.

Kultūros ir sporto renginiai liks uždrausti mažiausiai iki birželio 15-osios.

Apie 5,4 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje iki šiol užregistruota 7 068 patvirtintų COVID-19 atvejų ir mirė 154 pacientai.

Kelias pastarąsias dienas šalyje mažėjo per parą hospitalizuojamų koronavirusu užsikrėtusių pacientų, o balandžio pradžioje vyriausybė paskelbė laikanti protrūkį valdomu.

Vis tik šalyje lieka galioti daugelis suvaržymų ir taisyklių, o tarnybos nuo šiol labiau kliausis sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo mobiliąja programėle ir intensyviu testavimu.

Afganistane COVID-19 diagnozuota dešimtims prezidentūros darbuotojų

10:13

Mažiausiai 20 Afganistano prezidentūros darbuotojų buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija COVID-19, pranešė vienas aukšto rango pareigūnas, pageidavęs likti anonimas, nes neturėjo leidimo komentuoti šio klausimo.

Lieka neaišku, ar prezidentas Ashrafas Ghani kontaktavo su kuriuo nors iš šių darbuotojų, taip pat ar jam pačiam buvo atlikti tyrimai. Prezidento kanceliarija atsisakė pateikti komentarų.

Pranešama, kad A Ghani izoliuojasi, nors vis tiek kasdien susitikinėja su kai kuriais aukšto rango valdininkais. Anksčiau vėžiu sirgęs 70-metis valstybės vadovas laikomas didesnės rizikos grupei priklausančiu asmeniu.

Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani

Afganistane pranešta tik apie 993 užsikrėtimo koronavirusu atvejus, nors pabėgėlių srautus stebinti Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), nurodo, jog per pastaruosius du mėnesius iš Irano sugrįžo per 200 tūkst. afganistaniečių. Iranas yra viena labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų regiono šalių; ten patvirtinta daugiau kaip 82 tūkst. užsikrėtimo ir per 5 000 mirties atvejų.

Daugelis sugrįžusių pabėgėlių pasklido Afganistane neišsityrę, todėl daugelis nerimauja, kad karo draskomoje šalyje prasidės protrūkis, galintis užkrauti sveikatos apsaugos sistemai pernelyg sunkią naštą.

Jungtinės Tautos neseniai paragino dėl pandemijos sustabdyti kovos veiksmus visame pasaulyje, tačiau karas tebesitęsia Afganistane, abiem konflikto šalims – Talibanui ir administracijai Kabule – tebesiginčijant dėl JAV ir talibų vasarį pasirašyto taikos susitarimo įgyvendinimo.

Vašingtonas skiria šalies ūkininkams 19 mlrd. dolerių

08:55

Nuo koronaviruso pandemijos padarinių nukentėję JAV ūkininkai sulauks 19 mlrd. JAV dolerių paramos iš valstybės, pranešė prezidentas Donaldas Trumpas, skelbia „Deutsche Welle“.

Per trumpą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas sakė, kad ši paramos programa apims tiesiogines išmokas ūkininkams ir jų produkcijos plataus masto pirkimus, ji pasieks nuo krizės nukentėjusius tiek augalininkystės, tiek ir gyvulininkystės produkcijos gamintojus.

Žemės ūkio sekretorius Sonny Perdue savo ruožtu teigė, kad tiesioginės išmokos sudarys 16 mlrd. dolerių, o produkcijos pirkimams bus skirta 3 mlrd. dolerių. Be to, Žemės ūkio departamentas liepą gaus dar 14 mlrd. dolerių papildomai paramai ūkininkams.

JAV ūkininkai buvo priversti utilizuoti savo produkciją, dėl pandemijos įvestų apribojimų sutrikus tiekimui, smukus kai kurių produktų paklausai, o daliai stambių perdirbėjų sustabdžius fabrikus.

Kovo pabaigoje JAV administracija patvirtino neatidėliotinos pagalbos paketą nuo pandemijos sukeltos krizės kenčiančiai ekonomikai – 2 trln. dolerių dydžio finansinę injekciją.

ES diplomatijos vadovas ragina valstybes nares mobilizuotis kovai su koronavirusu

08:48

Kaltinimai, kad Europos Sąjunga koronaviruso krizės pradžioje neparodė solidarumo su valstybėmis narėmis, pasirodė esanti lėta ir susiskaldžiusi, gali būti nesąžiningi ar neišsamūs, tačiau jų pasekmės yra realios, sekmadienį pripažino ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Atsižvelgiant į tai, kaip veikia ES, nenuostabu, kad pačioje krizės pradžioje vyravo nacionaliniai sprendimai. Sveikatos apsauga priklauso nacionalinei kompetencijai, o galimybės greitai veikti yra daug platesnės nacionaliniu, o ne europiniu lygiu. Vis dėlto daugelis europiečių yra nusivylę“, – parašė J.Borrellis savo tinklaraštyje.

„Tam tikri Europai bloga linkintys asmenys viduje ir išorėje užsipuolė šią pirmojo etapo dinamiką, o kai kurie nesidrovi kurstyti ugnį“, – pareiškė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

J.Borrellis atkreipė dėmesį į konkrečius solidarumo tarp bloko valstybių narių pavyzdžius. Pasak jo, Prancūzija, Austrija ir Čekija nusiuntė Italijai ir Ispanijai milijonus apsauginių kaukių – tai yra, daug daugiau nei Rusija ar Kinija, nors bet kokia pagalba yra sveikintina. Be to, kai kurios Bendrijos narės priima pacientus iš pandemijos labiau paveiktų kaimyninių šalių, o į Italiją atskrido medikų brigadų iš Rumunijos ir kitų valstybių, nurodė diplomatijos vadovas.

Jis pažymėjo, jog gana greitai prasidėjo antrasis atsako į krizę etapas, kai blokas priėmė bendrus sprendimus dėl medicininių medžiagų ir įrangos pirkimo, atkūrė atsargų pristatymą per vidaus sienas, išskyrė papildomus šimtus milijardų eurų iš bendrojo biudžeto ir pasitelkė Europos investicijų banko (EIB) pagalbą.

ES vyriausiasis diplomatas mano, kad iki krizės pabaigos laukia „ilgas bei sunkus kelias“ ir kad „kitas etapas reikalaus suderintų veiksmų – tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“.

„Krizė tikriausiai paspartins istorijos eigą, stiprindama anksčiau išryškėjusias tendencijas. Tai reiškia geopolitinės konkurencijos intensyvėjimą ir apskritai įtampos tarp JAV ir Kinijos augimą“, – parašė J.Borrellis.

Jo teigimu, būtina imtis „daugiašalio“ atsako, o šiuo tikslu reikėtų „sutelkti visas esamas daugiašales priemones ir prireikus jas pertvarkyti, taip pat būti pasirengusiems kurti naujas ir geresnes“.

„Be to, turime giliai susimąstyti apie padarinius mūsų demokratinėms sistemoms“, – tęsė J.Borrellis. – Krizę galima išnaudoti siekiant sutelkti valdžią ir susilpninti demokratinę kontrolę – to turėtume saugotis. Mums turėtų būti aišku, kad stabiliausia valdžios forma yra kontrolės ir pusiausvyros sistema, kai piliečiai yra įgalinti, o ne kontroliuojami įsakymais.“

„Po netvirtos pradžios ES dabar yra visiškai mobilizuota visomis kryptimis“, – konstatavo Bendrijos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Du JAV senatoriai siūlo valstijoms skirti 500 mlrd. dolerių pagalbą kovai su COVID-19

08:23

JAV senatorius respublikonas Billas Cassidy ir jo kolega demokratas Bobas Menendezas siūlo vyriausybei kovai su koronaviruso protrūkiu panaudoti 500 mlrd. dolerių (460,4 mlrd. eurų) fondą, kuris būtų numatytas kitame skatinimo priemonių pakete.

Kongresas šį priemonių paketą turėtų priimti ateinančiomis savaitėmis.

Senatorių išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad jų rengiamas įstatymo projektas numato „kiekvienam turinčiam teisę subjektui papildomą finansavimą, užtikrina didesnį valstijų ir vietos valdžios institucijų lankstumą panaudojant lėšas, skirtas kompensuoti dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 negautas pajamas, ir numato papildomą finansavimą koronaviruso plitimo karštiesiems taškams kovai su pandemija“.

„Atkakliai dirbome, kad įsitikintume, jog valstybės ir vietos valdžios institucijos gali užtikrinti pagrindinių paslaugų, būtinų darbuotojams ir darbdaviams išgyventi, teikimą. Turime apginti amerikiečių finansinę ateitį“, – sakė senatorius B.Cassidy.

M.Menendezas savo ruožtu pridūrė: „Kaip buvęs meras suprantu, kokių didžiulių praradimų pareikalauja kova su šia pandemija fronto linijoje atsidūrusiuose miestuose, gyvenvietėse ir valstijose, kad šis karas būtų tęsiamas ir būtų užtikrinama nepertraukiama parama savo vietiniams sveikatos apsaugos departamentams, mokami atlyginimai mokytojams ir greitosios pagalbos darbuotojams, remontuojami keliai.“

B.Cassidy ir B.Menendezas šį įstatymo projektą parengė reaguodami į Nacionalinės gubernatorių asociacijos, kuriai vadovauja Merilando gubernatorius Larry Hoganas ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo, raginimus artimiausiomis savaitėmis skirti valstijoms daugiau išteklių.  

Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad respublikonai „artėja“ prie susitarimo su demokratais dėl kito įstatymų paketo, padėsiančio sumažinti koronaviruso pandemijos ekonominę žalą.   

D.Trumpas užsiminė, kad sprendimas šiuo klausimu gali būti priimtas jau pirmadienį. 

Brazilijos prezidentas dalyvavo proteste prieš karantino priemones

08:21

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro sekmadienį kartu su šimtais demonstrantų dalyvavo šalia kariuomenės štabo sostinėje surengtoje protesto akcijoje prieš valstijų gubernatorių paskelbtus nurodymus žmonėms likti namuose.   

Maždaug 600 demonstrantų minia ragino kariškius įsikišti sprendžiant koronaviruso pandemijos reikalus ir paleisti Kongresą. Kai kurie protestuotojai laikė iškėlę plakatus su užrašu „Karinė intervencija su J.Bolsonaro“. 

„Esu čia, nes tikiu jumis, o jūs esate čia, nes tikite Brazilija“, – sakė prezidentas, kai kreipėsi į minią stovėdamas atvirame pikapo kėbule.

Ultradešiniųjų pažiūrų J.Bolsonaro, buvęs armijos kapitonas, pastarosiomis savaitėmis ne kartą piktinosi karantino priemonėmis, kurias kovai su koronavirusu pasitelkė valstijų gubernatoriai, įskaitant daugiausiai gyventojų turinčių San Paulo ir Rio de Žaneiro vadovus.   

Penktadienį prezidentas atleido sveikatos apsaugos ministrą, palaikiusį suvaržymus, kurie, anot J.Bolsonaro, daro žalą didžiausiai Lotynų Amerikos ekonomikai. 

Daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčioje Brazilijoje iki sekmadienio buvo nustatyta per 38 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų – daugiausiai Lotynų Amerikos regione. Daugiau kaip 2400 užsikrėtusių žmonių mirė.    

Savo kreipimesi, per kurį minioje vis pasigirsdavo kosulys, prezidentas neužsiminė apie demonstrantų raginimus įsikišti kariuomenei ir paleisti Kongresą.

„Turite kovoti už savo šalį. Pasikliaukite prezidentu – jis padarys viską, kas būtina, kad užtikrintume demokratiją ir tai, kas mums brangiausia, – mūsų laisvę“, – kalbėjo J.Bolsonaro.

Daugiausiai gyventojų turinčios San Paulo ir Rio de Žaneiro valstijos penktadienį pratęsė dalinį karantiną.

Dauguma brazilų pritaria vyriausybės įvestiems suvaržymams, nors jie kenkia šalies ekonomikai, rodo sekmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. 

Paskutinis atnaujinimas: 2020-04-20 08:21

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min