Koronavirusas pasaulyje: Ispanija aukų skaičių sumažino 2 tūkst., Švedijoje mirė per 4 tūkst. užsikrėtusiųjų

Prancūzijoje mirties nuo naujojo koronaviruso atvejų skaičius pirmadienį priartėjo prie 28,5 tūkst., bet per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičius atrodo bendrai mažėjantis, nors karantinas šalyje švelninamas.

Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime, Prancūzijoje nuo COVID-19 protrūkio pradžios dėl šios ligos mirė 28 457 žmonės.

Ministerija, kuri COVID-19 skaičius paskelbė pirmą kartą nuo ketvirtadienio, nurodė, kad penktadienį buvo užregistruoti 74, šeštadienį – 43, o sekmadienį – 35 mirties atvejai.

Pirmadienį patvirtinta 90 mirties atvejų.

Šie skaičiai yra palyginti maži, bet jie atspindi tik mirties atvejus ligoninėse ir dar neapima duomenų iš slaugos namų.

Skaičiavimo procesas Prancūzijoje buvo sustabdytas dėl ilgo šventinio savaitgalio.

Prancūzų pareigūnai sakė, jog kol kas nėra ženklų, kad karantino sušvelninimas gegužės 11-ąją būtų nulėmęs atvejų padaugėjimą.

Tačiau žmonės raginami neprarasti budrumo. Prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad epidemija dar nesibaigė.

Airija pirmadienį pirmąkart nuo kovo 11-osios, kai koronavirusinė infekcija šalyje pareikalavo pirmųjų žmonių gyvybių, nenustatė jokių naujų pacientų mirties atvejų.

„Per pastarąją parą mums nepranešta apie jokias mirtis“, – per spaudos konferenciją sakė aukšto rango medicinos pareigūnas Tony Holohanas.

Ispanijos vyriausybė pirmadienį sumažino oficialų koronaviruso protrūkio aukų skaičių beveik dviem tūkstančiais žmonių ir nurodė, kad ši liga pareikalavo 26 834 gyvybių.

Nauja duomenų rinkimo sistema tarnyboms leido nustatyti atvejus, kai mirę COVID-19 pacientai buvo suskaičiuoti dukart arba koronaviruso infekcija buvo klaidingai įvardyta kaip mirties priežastis, sakė Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas.

Vis tik Ispanija išlieka viena labiausiai koroanaviruso pandemijos paveiktų šalių.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasveiko nuo COVID-19 ir buvo išrašytas iš ligoninės.

„Taip ir yra“, – pirmadienį atsakydamas į klausimą naujienų agentūrai „Interfax“ sakė D.Peskovas.

Jis patvirtino, kad po išrašymo iš ligoninės jam dar dvi savaites reikės izoliuotis namuose.

Palestiniečių valdžia pirmadienį paskelbė apie du mėnesius galiojusių izoliacijos priemonių atšaukimą Vakarų Kranto gyvenvietėse.

Palestiniečių premjeras Mohammadas Shtayyeh per spaudos konferenciją pareiškė, kad nuo antradienio, gegužės 26 dienos, palestiniečių miestuose ir gyvenvietėse vėl atsidarys parduotuvės ir verslai. Valstybinio sektoriaus darbuotojai į darbą išeis nuo gegužės 27 dienos.

Taip pat bus atidaromos mečetės, bažnyčios ir parkai, tačiau žmonės turės laikytis socialinio atstumo. Tikimasi, kad kavinės ir restoranai duris atvers artimiausiomis dienomis.

Vakarų Kranto teritorijoje ir Gazos Ruože per koronavirusinės infekcijos protrūkį registruota 400 užsikrėtimo atvejų, trys žmonės mirė.

Izoliacijos režimas šiose teritorijose buvo paskelbtas kovo mėnesį.

Nyderlanduose veikiausiai audinių fermoje koronavirusu užsikrėtė antras fermos darbuotojas, tačiau pavojus kitiems užsikrėsti šia infekcija išlieka mažas, pirmadienį pranešė žemės ūkio ministrė.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie žmogaus užsikrėtimo koronavirusu atvejį vienoje iš dviejų audinių fermų, esančių netoli pietinio Endhoveno miesto, kurioje balandį buvo nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtė šių kailinių žvėrelių.

„Žinoma apie antrą atvejį vienoje iš audinių fermų, kai SARS-CoV-2  buvo perduotas audinės žmogui“, – nurodė Carola Schouten.

„Atvejis yra panašus į ankstesnįjį“, – sakoma jos laiške Nyderlandų parlamentui.

Užsikrėtimas įvyko, kai dar nebuvo žinoma, jog audinės yra užkrato nešiotojos, todėl darbininkai nedėvėjo apsauginių kostiumų.

Nyderlandų sveikatos apsaugos pareigūnai, įvertinę užsikrėtimo už audinių fermos ribų pavojų, priėjo išvados, kad jis yra „nereikšmingas“, nurodė C.Schouten.

Audinių auginimas kailiui Nyderlanduose kelia audringas diskusijas. 2016 metais šalies aukščiausios instancijos teismas nurodė iki 2024 metų nutraukti audinių veisimą kailių pramonei.

Nyderlanduose registruota 5 830 mirties nuo koronaviruso atvejų ir 45 445 užsikrėtimo atvejai.

Vokietijos ekonomikos ministerija pirmadienį pristatė planus padidinti paramą smarkiai nukentėjusioms smulkioms bendrovėms, siūlydama 50 tūkst. eurų išmokas per mėnesį, kad padėtų joms išgyventi koronaviruso protrūkio sukeltą krizę.

Pasiūlymas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, šiuo metu svarstomas Finansų ministerijoje, o jo tikslas yra padėti įmonėms padengti fiksuotas išlaidas giliausio nuosmukio per kelis dešimtmečius metu.

„Kai kurių įmonių laikas senka“, – teigė ekonomikos ministro Peterio Altmaierio atstovas spaudai.

Norėdamos gauti paramą, pareiškėjos turės įrodyti, kad jų pajamos balandžio ir gegužės mėnesiais, kai koronaviruso pandemija padarė didžiausią poveikį, sumažėjo mažiausiai 60 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

Pagalba, neviršijanti 50 tūkst. eurų per mėnesį, būtų prieinama savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms, turinčioms iki 249 darbuotojų.

Skaičiuojama, kad šis planas Vokietijos valstybei iki rugpjūčio mėnesio kainuos apie 25 mlrd. eurų, nurodoma Ekonomikos ministerijos pasiūlyme. Bendras išlaidų dydis priklausys nuo to, kaip šalis susidoros su pandemijos padariniais vėlesniais šių metų mėnesiais.

Vokietija jau įgyvendina didžiulį 1,1 trln. eurų vertės gelbėjimo paketą, siekdama suvaldyti koronaviruso protrūkio sukeltą nuosmukį, netgi atsisakydama savo politikos palaikyti subalansuotą biudžetą.

Į didžiulį paketą įeina valstybės teikiamos paskolų garantijos, grynųjų pinigų injekcijos ir schemos, skirtos apmokėti dalį milijonų darbuotojų darbo užmokestį, kad būtų išvengta atleidimų.

Kadangi šaliai iki šiol pavyko geriau susitvarkyti su koronaviruso protrūkiu nei daugelio jos kaimynų, Vokietija pastarosiomis savaitėmis pamažu pradėjo mažinti apribojimus.

Parduotuvės, gamyklos ir restoranai pamažu iš naujo atidaromi, tačiau žala ekonomikai dar toli gražu nesibaigė, nes socialinio atsiribojimo taisyklės neleidžia grįžti į įprastą verslo vagą.

Naujasis ekonomikos ministro P.Altmaierio planas yra skirtas paremti Vokietijos „Mittelstand“ – dešimtis tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių, kurios laikomos šalies ekonomikos pagrindu.

Švedija pirmadienį pranešė, kad šalyje mirė jau daugiau kaip 4 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Šalis, turinti apie 10,3 mln. gyventojų, anksčiau atsidūrė pasaulio dėmesio centre, nes prasidėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui nustatė daug švelnesnį režimą negu daugelis kitų Europos valstybių. 

Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūra nurodė užfiksavusi 33 843 patvirtintus COVID-19 atvejus ir 4 029 užsikrėtusių žmonių mirtis. Iš šių aukų 90 proc. buvo vyresni kaip 70 metų žmonės.

Mirtingumas Švedijoje yra gerokai didesnis nei kaimyninėse Šiaurės šalyse, kurios ėmėsi griežtesnių priemonių užkrato plitimui stabdyti.

Remiantis COVID-19 statistiką skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenimis, Švedijoje mirtingumas nuo koronavirusinės infekcijos siekia 399 vienam milijonui gyventojų ir yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, kur vienam milijonui tenka 43 mirties atvejai. Danijoje ir Suomijoje vienam milijonui gyventojų atitinkamai tenka 97 ir 56 mirties atvejai.

Tačiau Švedijoje mirtingumas vis tiek yra mažesnis nei Prancūzijoje – 435, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje – 542 bei Ispanijoje – 615.

Kritikai kaltina Švedijos pareigūnus, kad nesiimdami griežtų suvaržymo priemonių jie rizikuoja šalies piliečių gyvybėmis. Tačiau vietos Sveikatos apsaugos agentūros pareigūnai tvirtina, kad ši strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad atsvertų savo neigiamą poveikį visuomenei.

Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų. 

Mokyklas galėjo lankyti mokiniai iki 16 metų; kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andersas Tegnellas

Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellas ne kartą sakė, kad griežtesnės suvaržymo priemonės nebūtų išgelbėjusios daugiau gyvybių.

Trys ketvirtadaliai per koronaviruso epidemiją mirusių švedų gyveno slaugos namuose arba buvo slaugomi namuose.

A.Tegnellas pabrėžė, kad kovo viduryje buvo uždraustas lankymasis slaugos namuose, tačiau senyvo amžiaus pacientai buvo priversti palaikyti kontaktą su savo slaugytojais, kurie, kaip manoma, ir įnešė užkratą į slaugos namus.

„Tikrai nesu įsitikinęs, kad galėjome padaryti kur kas daugiau“,  – jis savaitgalį sakė duodamas interviu Švedijos radijui. Vis tik pareigūnas pripažino, kad šalis atsidūrė „siaubingoje padėtyje, išryškinusioje mūsų vyresnio amžiaus žmonių priežiūros silpnąsias vietas“.

Pasak jo, slaugos namai iš pradžių nesilaikė pagrindinių higienos reikalavimų, galėjusių pažaboti infekcijos plitimą, tačiau dabar padėtis pasitaisė.

Japonijos premjeras Shinzo Abe pirmadienį atšaukė dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 paskelbtą nepaprastąją padėtį, šalyje smarkiai sumažėjus naujų užsikrėtimo atvejų skaičiui.

„Mes turėjome labai griežtus nepaprastosios padėties panaikinimo kriterijus. Nusprendėme, kad įvykdėme šiuos kriterijus“, – sakė Sh.Abe per spaudos konferenciją, kurią transliavo nacionalinė televizija.

„Šiandien panaikinsime nepaprastąją padėtį visoje šalyje“, – pareiškė premjeras.

Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį balandžio 7 dieną – iš pradžių tik kai kuriose Japonijos dalyse, įskaitant Tokiją, o vėliau tą mėnesį nusprendė taikyti šią priemonę visoje valstybėje.

Skirtingai nuo karantino Europoje, Japonijos nepaprastoji padėtis yra švelni – ji daugiausia yra rekomendacinio pobūdžio. Žmonės raginami likti namuose, o nebūtinos įmonės – užsidaryti ar dirbti trumpiau. Tokia strategija siekiama sumažinti žalą šalies ekonomikai.

Tokijas ir trys jo kaimyninės prefektūros artimiausiomis savaitėmis turi vėl atidaryti mokyklas, viešąsias įstaigas ir įmones, bet bus stebimi bet kokie infekcijos intensyvėjimo požymiai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Japonijoje užregistruota 16 580 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 830 žmonių mirė.

Rusijoje kasdien nustatomas naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius lieka nepastovus, nors stebima mažėjimo tendencija, o palyginti su sekmadieniu mirčių sumažėjo trečdaliu, pirmadienį skelbia šalies kovą su epidemija koordinuojantis operatyvinis štabas.

„Per praėjusią parą Rusijos 83 regionuose patvirtinti 8 946 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai. Be klinikinių simptomų užregistruoti 3 908 atvejai (43,7 proc.)“, – rašoma štabo išplatintame pranešime. 

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 353 427 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

JAV įsikūrusio Johno Hopkinso (Džono Hopkinso) universiteto duomenimis, Rusija išvakarėse pagal šį rodiklį nukrito į trečią vietą pasaulyje, ją aplenkus Brazilijai. Šioje Pietų Amerikos valstybėje užregistruota jau 363,2 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Pirmą vietą pagal užsikrėtimo atvejų skaičių užima JAV, kur užregistruoti per 1,6 mln. infekuotųjų.

Štabo duomenimis, Maskvoje per praėjusią dieną nustatyta 2 560 naujų užsikrėtimo atvejų. Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius Rusijos sostinėje pasiekė 166 473.

Per praėjusią parą šalyje nuo COVID-19 mirė 92 asmenys, iš jų 41 – Maskvoje.  

Šis rodiklis sumažėjo trečdaliu palyginti su rekordiškai dideliu per vieną parą užregistruotų mirties atvejų skaičiumi išvakarėse, kai Rusijoje mirė 153 žmonės.

Iš viso Rusijoje nuo COVID-19 mirė 3 633 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nuo COVID-19 pasveiko 5 499 asmenys, iš jų 3 746 – Maskvoje. Iš viso iš ligoninių išrašyti 118 798 pacientai.

Estijoje per praėjusią parą mirė vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo ir nustatytas vienas naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.    

Iš 812 praėjusią parą atliktų pirminių testų dėl COVID-19 vieno tyrimo (0,1 proc.) rezultatai buvo teigiami. 

Pirmadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos gydomi 39 pacientai. Vienam iš jų prijungtas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas. 

Iš gydymo įstaigų išrašyta 318 pacientų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Estija Baltijos kaimynes lenkia pagal COVID-19 užsikrėtimus ir mirtis: kas nutiko pirmūnei?

Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 1 538 žmonės.

Praėjusią parą vienas mirties atvejis užregistruotas Harjumos apskrityje – čia mirė 77 metų moteris.  

Nuo epidemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė iš viso 65 žmonės.

Iš viso Estijoje atlikta daugiau kaip 76 tūkst. pirminių testų dėl COVID-19, iš jų 1 824 (2,4 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Latvijoje per praėjusią parą dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 ištirtas 721 asmuo, dviejų iš jų testų rezultatai buvo teigiami, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Iš viso nuo epidemijos pradžios šalyje atlikta 99 770 testų, COVID-19 patvirtintas 1 049 žmonėms. 22 asmenys mirė.

Praėjusio penktadienio duomenimis, 712 pacientų pasveiko.

Per praėjusią parą Latvijoje hospitalizuoti du COVID-19 pacientai. Iš 27 ligoninėse gydomų asmenų dviejų būklė yra sunki.

Iš ligoninių išrašyti 139 pacientai, persirgę naujuoju koronavirusu.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyti 259 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, 126 pasveiko, pirmadienį rodo atsaką į epidemiją koordinuojančios Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) duomenys.

Išvakarėse buvo pranešta apie 406 naujus COVID-19 atvejus, šeštadienį – apie 432, o gegužės 22 dieną – apie 442.

NSGT duomenimis, dabar Ukrainoje COVID-19 serga 13 388 žmonės – tai yra 127 daugiau nei ankstesnę dieną.

Šalyje atlikta daugiau nei 290 tūkst. testų koronavirusui nustatyti, įskaitant 6 242, atliktus per praėjusią parą.

Kaip rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys, Ukrainoje COVID-19 iš viso pareikalavo 617 gyvybių, šalyje užfiksuota beveik 21 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Milijonai australų vaikų sugrįžo į mokyklas Naujojo Pietų Velso ir Kvynslando valstijose, šalies ligoninėse sumažėjus nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 gydomų ligonių skaičiui.  

Naujasis Pietų Velsas ir Kvynslandas pirmadienį prisijungė prie mažiau gyventojų turinčių Vakarų Australijos ir Pietų Australijos valstijų bei Šiaurės Teritorijos, kiek anksčiau atnaujinusių tiesioginį (kontaktinį) ugdymo procesą.  

Kvynslando premjerė Annastacia Palaszczuk pirmadienį sakė, kad moksleiviai ir mokytojai turi laikytis vienos svarbios taisyklės: likti namuose, jei serga. 

„Pavojus dar nepraėjo. Turime gyventi šia diena ir tikėtis, kad kvynslandiečiai toliau tiesins tą [susirgimų] kreivę“, – kalbėjo ji.  

Likę šalies administraciniai teritoriniai vienetai – Viktorijos ir Tasmanijos valstijos bei Australijos sostinės teritorija – ugdymo procesą mokyklose planuoja atnaujinti etapais birželio pradžioje.   

Nors daugiausiai gyventojų turintis Naujasis Pietų Velsas ir trečias pagal gyventojų skaičių Kvynslandas drauge leido mokiniams vėl grįžti į klases, šios valstijos nesutaria dėl bendros sienos atidarymo.      

Naujasis Pietų Velsas, kur užregistruota 50 iš 102 visoje Australijoje užfiksuotų mirčių nuo COVID-19, nori, kad visos valstijos sienos būtų atidarytos. Tuo metu Kvynslandas, kur užregistruoti tik šeši letaliniai atvejai, kol kas neplanuoja atidaryti savo sienų.    

Pietų Australijos valstija ir Šiaurės Teritorija, kur irgi nėra aktyvių COVID-19 atvejų, taip pat yra uždariusios savo sienas.

Australijos sostinės teritorija, kur naujų infekcijos atvejų nefiksuota tris savaites, sienų neuždarė, kaip ir labiausiai epidemijos paveiktos Naujojo Pietų Velso bei Viktorijos valstijos.   

Japonijos vyriausybės ekspertai patvirtino planą atšaukti dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 paskelbtą nepaprastąją padėtį Tokijo ir dar keturiose likusiose prefektūrose, sudarydami sąlygas ministrui pirmininkui Shinzo Abe visiškai atšaukti šią priemonę, kad verslas galėtų palaipsniui atnaujinti veiklą.

Ūkio ministras Yasutoshi Nishimura žurnalistams sakė, kad ekspertai iš vyriausybės sudarytos specialiosios komisijos patvirtino planą dėl daugiau nei pusantro mėnesio trukusios nepaprastosios padėties pabaigos.

Sh.Abe turi oficialiai paskelbti apie nepaprastosios padėties pabaigą vėliau pirmadienį, užsitikrinęs parlamento komitetų pritarimą.

Y.Nishimura pabrėžė, kad nepaprastosios padėties panaikinimas nereikštų pandemijos pabaigos. Jo teigimu, tokiu žingsniu siekiama sumažinti naujos susirgimų bangos pavojų, išlaikant pusiausvyrą tarp prevencijos priemonių ir ekonomikos.

Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį balandžio 7 dieną – iš pradžių tik kai kuriose Japonijos dalyse, įskaitant Tokiją, o vėliau tą mėnesį nusprendė taikyti šią priemonę visoje valstybėje.

Skirtingai nuo karantino Europoje, Japonijos nepaprastoji padėtis yra švelni – ji daugiausia yra rekomendacinio pobūdžio. Žmonės raginami likti namuose, o nebūtinos įmonės – užsidaryti ar dirbti trumpiau. Tokia strategija siekiama sumažinti žalą šalies ekonomikai.

Tokijas ir trys jo kaimyninės prefektūros artimiausiomis savaitėmis turi vėl atidaryti mokyklas, viešąsias įstaigas ir įmones, bet bus stebimi bet kokie infekcijos intensyvėjimo požymiai.

Pasak Y.Nishimuros, naujausi duomenys rodo, kad koronaviruso plitimas pakankamai sulėtėjęs, o sveikatos apsaugos sistema mažiau apkrauta, todėl laikas palaipsniui atnaujinti socialinę ir ekonominę veiklą. Ministras sakė, kad Tokijuje ir Hokaide, kur sekmadienį buvo pranešta apie keliolika naujų atvejų, gyventojams reikia likti itin atsargiems.

„Negalime visiškai pašalinti koronaviruso iki nulio, – teigė Y.Nishimura. – Net panaikinus nepaprastąją padėtį, turime ryžtingai imtis prevencijos priemonių, priklausysiančių nuo mūsų naujo gyvenimo būdo.“

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Japonijoje užregistruota 16 580 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 830 žmonių mirė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį uždraudė keliones iš Brazilijoje, kuri tapo nauju koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos epicentru, informavo Baltieji rūmai.

Ne JAV piliečiai, kurie per 14 pastarųjų dienų lankėsi Brazilijoje, nebus įleisti į Jungtines Valstijas, pranešė Baltųjų rūmų atstovė Kayleigh McEnany.

Prekybos naujoji taisyklė nepaveiks.

„Šiandienos veiksmai padės užtikrinti, kad užsienio piliečiai, kurie lankėsi Brazilijoje, netaptų papildomų užsikrėtimų mūsų šalyje šaltiniu“, – pranešime sakė K.McEnany.

Brazilija, kur užfiksuota per 360 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų, dabar užima antrą vietą pagal patvirtintų šios ligos atvejų skaičių po Jungtinių Valstijų. Be to, Brazilijoje užregistruota daugiau kaip 22 tūkst. mirties nuo koronaviruso atvejų.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro yra politinis D.Trumpo sąjungininkas ir dėl savo aštrių, ne politiškai korektiškų kalbų jis buvo pramintas „atogrąžų Trumpu“.

J.Bolsonaro, kaip ir D.Trumpas, menkino sveikatos krizę, palygindamas virusą su „nedideliu gripu“ ir teigdamas, kad nurodymas žmonėms likti namie be reikalo kenkia didžiausiai Lotynų Amerikos ekonomikai.

Brazilija pastarąjį D.Trumpo sprendimą pavadino standartine procedūra.

„Šis sprendimas... yra identiškas priemonėms, kurių anksčiau imtasi stabdant keliones iš kitų COVID-19 paveiktų šalių, įskaitant Kiniją, Iraną, Jungtinę Karalystę ir Airiją, taip pat Europos Sąjungos Šengeno erdvę“, – pranešime sakė Užsienio reikalų ministerija.

Brazilija dėl pandemijos jau yra uždraudusi užsieniečiams atvykti į šalį.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą buvo užregistruoti 638 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Užregistravus palyginti nedaug naujų mirties atvejų, sekmadienį 20 val. 30 min. vietos (pirmadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku bendras koronaviruso aukų skaičius siekė 97 686.

Šalyje užregistruoti 1 641 585 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. JAV pirmauja pasaulyje tiek pagal mirties, tiek pagal užsikrėtimo atvejų skaičių.