Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 2d. 06:45 , Atnaujinta: 2020 balandžio 2d. 23:30

Koronavirusas pasaulyje: COVID-19 atvejų skaičius viršijo milijoną, mirčių skaičius – 50 tūkstančių

Niujorko paramedikai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Niujorko paramedikai

Patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius visame pasaulyje ketvirtadienį artėja prie milijono, kone eksponentiškai plečiantis pandemijai, tarp kurios jauniausių aukų yra šešių savaičių kūdikis Jungtinėse Valstijose.

Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Kruiziniam laivui su dešimtimis COVID-19 sergančių žmonių leista prisišvartuoti Floridoje

23:30

Kruiziniam laivui „Zaandam“ su dešimtimis COVID-19 sergančių keleivių ir įgulos narių ketvirtadienį leista prisišvartuoti Floridoje, pranešė pareigūnai.

Kompanijos „Holland America Line“ kruiziniai laivai „Zaandam“, kuriame yra 1 800 keleivių, ir „Rotterdam“ buvo įstrigę jūroje, kelioms Pietų Amerikos valstybėms atsisakius juos priimti.

„Pakrančių apsaugos, krašto saugumo, sveikatos apsaugos pareigūnai ir Brauardo apygarda priėmė sprendimą leisti kruiziniams laivams „Zaandam“ ir „Rotterdam“ prisišvartuoti“ Fort Loderdeilyje, tviteryje pranešė miesto meras Deanas Trantalisas.

„Zaandam“ kovo 7 dieną išplaukė iš Buenos Airių į San Antonijų Čilėje.

Po to, kai kovo 14 dieną jis buvo trumpam sustojęs Punta Arenase Čilės Patagonijoje, laivą atsisakė priimti keli uostai, nes buvo pranešta, kad 42 laive esantys žmonės turi gripo simptomų.

Vėliau „Zaandam“ norėjo plaukti į Floridą per Panamos kanalą, bet valdžia draudė laivui į jį patekti. 

„Holland America Line“ į Panamos vandenis „Zaandam“ link išsiuntė kitą kruizinį lainerį – „Rotterdam“, gabenantį koronavirusinės infekcijos COVID-19 testų rinkinius, kitus reikmenis ir pagalbinį personalą.

Ukrainoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius artėja prie 1000

23:30

Ukrainoje oficialiai patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejų per pastarąsias keturias paras beveik padvigubėjus, jų skaičius artėja prie tūkstančio.

Per pastarąją parą šalyje nustatyti 103 nauji COVID-19 ligos atvejai, jų padaugėjo iki 897, pranešė Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

Naujasis koronavirusas ketvirtadienį nusinešė dviejų ukrainiečių gyvybės, mirčių dėl šios ūminės kvėpavimo takų ligos padaugėjo iki 22.

Tuo tarpu Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį vakare pareiškė, jog šalis „negali sau leisti 2-4 mėnesių trukmės gyventojų saviizoliavimosi, ekonomikos suvaržymai pamažu turėtų būti atšaukiami po gegužės švenčių“.

Ukrainoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius artėja prie 1000

23:06

Ukrainoje oficialiai patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejų per pastarąsias keturias paras beveik padvigubėjus, jų skaičius artėja prie tūkstančio.

Per pastarąją parą šalyje nustatyti 103 nauji COVID-19 ligos atvejai, jų padaugėjo iki 897, pranešė Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

Naujasis koronavirusas ketvirtadienį nusinešė dviejų ukrainiečių gyvybės, mirčių dėl šios ūminės kvėpavimo takų ligos padaugėjo iki 22.

Tuo tarpu Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį vakare pareiškė, jog šalis „negali sau leisti 2-4 mėnesių trukmės gyventojų saviizoliavimosi, ekonomikos suvaržymai pamažu turėtų būti atšaukiami po gegužės švenčių“.

AFP: COVID-19 atvejų pasaulyje skaičius viršijo milijoną

22:58

Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų pasaulyje skaičius ketvirtadienį viršijo milijoną, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs šalių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.

188 valstybėse užregistruoti mažiausiai 1 000 036 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 51 718 mirties atvejų.

Jungtinėse Valstijose, kur koronavirusas šiuo metu plinta sparčiausiai, užregistruoti 234 462 užsikrėtimo ir 5 607 mirties atvejai.

Italijoje, kur COVID-19 pareikalavo daugiausiai aukų, yra 115 242 užsikrėtimo ir 13 915 mirties atvejų. Ispanija pranešė apie 110 238 užsikrėtimo ir 10 003 mirties atvejus.

Kinija, kur gruodį atsirado naujasis koronavirusas, pranešė apie 81 589 užsikrėtimo ir 3 318 mirties atvejų.

Tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius, kaip manoma, yra didesnis, nes daug šalių testus atlieka tik sunkiems pacientams arba tiems, kuriems reikalinga hospitalizacija.

Serbijoje griežtinamas komendanto valandos režimas

22:45

Serbijoje griežtinamas komendanto valandos režimas, uždrausta burtis daugiau kaip dviem žmonėms.

„Nuo koronavirusio epidemijos pradžios jau keletą kartų buvome atsidūrę arti visiškos katastrofos. Todėl nuspręsta griežtinti komendanto valandos režimą. Nuo šiol komendanto valanda galios nuo šeštadienio 13 val. iki pirmadienio 3 val. ryto“, – ketvirtadienį vakare kreipdamasi į tautą sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.

Iki šiol komendanto valanda Serbijoje darbo dienomis galiojo nuo 17 val. iki kitos dienos 5 val., o savaitgaliais – nuo 15 val. iki kitos dienos 5 valandos.

A.Vučičius taip pat paskelbė, jog nuo šiol uždraudžiama burtis į daugiau kaip dviejų žmonių grupes, o augintinius vedžiojant nuo 23 val. iki 1 val. leidžiama nuo namų nutolti ne didesniu kaip 100 metrų atstumu.

Naujaisiais duomenimis, Serbijoje per pastarąją parą patvirtinta 111 naujų COVID-19 ligos atvejų, jų skaičius išaugo iki 1171, o mirčių padaugėjo trimis iki 31.

Serbijoje atšaukti parlamento rinkimai, sustabdyti tarpmiestinis susisiekimas autobusais ir traukiniais, o vyresniems nei 65 metų žmonėms uždrausta išeiti iš namų.

NATO pajėgų vadas stiprins kovą su naujuoju koronavirusu

22:30

NATO ketvirtadienį pavedė JAV pajėgų Europoje vadui stiprinti Aljanso kovą su „nematomu priešu“ – naujuoju koronavirusu.

NATO šalių užsienio reikalų ministrai įpareigojo JAV generolą Todą Woltersą gerinti koordinavimą tarp 30 sąjungininkių, kad būtų galima greitai pristatyti medicininius krovinius šalims, kurioms jų reikia.

Lėktuvai, kuriais gabenama kovai su pandemija reikalinga įranga, dabar taip pat naudosis NATO šaukiniu, suteikiančiu prioritetą Europos oro erdvėje.

„Šiandien nusprendėme nurodyti savo aukščiausio rango vadui generolui Woltersui koordinuoti būtiną karinę paramą kovai su krize, spartinti ir didinti pagalbą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po ministrų derybų, kurios pirmą kartą per Aljanso 70 metų istoriją vyko pasitelkus vaizdo ryšį.

„Pavyzdžiui, identifikuojant transportavimo pajėgumus siekiant užtikrinti medicininių krovinių pristatymą, koordinuojant bet kokius perteklinius pajėgumus ar atsargas ir geriau derinant paramos prašymus su sąjungininkių ir partnerių pasiūlymais“, – sakė jis.

NATO gynybos ministrai po maždaug dviejų savaičių surengs vaizdo konferenciją ir įvertins padėtį, o T.Woltersas informuos juos apie savo darbą.

Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė, kad sąjungininkės yra pasiryžusios įveikti „nematomą priešą“ COVID-19.

Nors NATO neturi savos medicininės įrangos, kurią galėtų dislokuoti, ji veikia kaip forumas sąjungininkėms keistis pagalbos prašymais ir padeda transportuoti krovinius.

Kelios narės naudojosi NATO prižiūrimomis oro transportavimo schemomis kaukėms, apsauginiams kostiumams ir kitoms priemonėms gabenti Aljanso viduje ir, taip pat, iš Azijos.

Kariniais lėktuvais taip pat buvo transportuojami pacientai iš Italijos – labiausiai COVID-19 paveiktos Europos valstybės – į Vokietiją.

„NATO nėra skubios pagalbos gydytojas per sveikatos krizes, bet turi tvirtų mechanizmų, kurie gali būti mums naudingi“, – po derybų sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Mirties nuo koronaviruso atvejų pasaulyje skaičius viršijo 50 000

21:48

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje jau pražudė daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, o beveik trys ketvirtadaliai mirties atvejų užregistruoti Europoje, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys.

Ketvirtadienio vakaro duomenimis, visame pasaulyje jau užregistruoti 51 364 mirties nuo COVID-19 atvejai, įskaitant 37 709 atvejus Europoje. Italijoje užregistruota 13 915 mirties atvejų, Ispanijoje – 10 003, Prancūzijoje – 5 387, Jungtinėse Valstijose – 5 316.

Nuo gruodžio, kai Kinijoje atsirado naujasis koronavirusas, visame pasaulyje patvirtintas 989 281 užsikrėtimo juo atvejis. Daugiau kaip pusė visų atvejų – 542 077 – užregistruota Europoje.

JAV ir Kanadoje yra 235 900 užsikrėtimo ir 5 427 mirties atvejai, o Azijoje – 112 061 užsikrėtimo ir 3 998 mirties atvejai.

Koronavirusas padidins skyrybų skaičių, perspėja psichologai

21:48

Ištisas dienas būti namuose dėl koronaviruso pandemijos priversti žmonės vien tik dėl to patiria papildomo streso, konstatuoja Berlyno laisvojo biopsichologijos universiteto profesorius Peteris Walschburgeris.

„Visa visuomenė per šią pandemija patiria psichologinį spaudimą, o šeiminiuose santykiuose esantieji – stiprų stresą. Dėl koronaviruso šėlsmo pasaulyje daugės porų, kurių santykiai ir iki tol nebuvo geri, nebegalinčių būti kartu ir priverstų išsivaikščioti“, – sakė psichologijos mokslo daktaras.

Tačiau, pasak jo, šis rimtas išbandymas – susitelkimas, saugant save ir savo artimuosius psichologiškai tvirtiems žmonėms suteiks dar daugiau stiprybės, paskatins aktyviai siekti solidarumo jų šeimose.

„Rimti partneriai supranta, kad jie išties yra smarkiai priklausomi vienas nuo kito, privalo saugoti vienas kitą ir visą savo šeimą“, – pabrėžė P.Walschburgeris.

Prancūzija pranešė apie 471 naują mirties nuo koronaviruso atvejį ligoninėse

21:48

Prancūzijai ketvirtadienį pranešus apie dar 471 mirties nuo COVID-19 atvejį ligoninėse, oficialus koronaviruso aukų skaičius šalyje padidėjo iki 4 503.

Prancūzijos skaičiai atspindi tik ligoninėse mirusių pacientų atvejus – į suvestines neįtraukiami namie ar senelių namuose mirę žmonės.

Tačiau vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas žurnalistams sakė, kad, pradiniais duomenimis, nuo epidemijos pradžios senelių namuose mirė 884 žmonės.

Ukraina paprašė Elono Musko pagalbos apsirūpinant plaučių ventiliavimo aparatais

20:29

Ukraina kreipėsi į JAV elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ vadovą Eloną Muską, prašydama padėti šaliai apsirūpinti plaučių dirbtinio vėdinimo aparatais, gyvybiškai svarbiais gelbstint sunkia koronavirusinės infekcijos COVID-19 forma susirgusius pacientus.

Antradienį E.Muskas per „Twitter“ parašė, kad jo „Tesla“ įmonė turi „atliekamų FDA [JAV Maisto ir vaistų administracijos] sertifikuotų ventiliavimo aparatų“ ir yra pasiruošusi išsiųsti jų bet kuriai šaliai, kuriai būtų reikalinga skubi pagalba.

Ukrainos ambasada Jungtinėse Valstijose vėlai trečiadienį E.Musko tviterio paskyroje paskelbė žinutę: „Žmonėms ligoninėse reikia ventiliavimo aparatų. Esame pasiruošę bendradarbiauti!“

„Pandemijos padėtis Ukrainoje artėja prie piko; balandis bus sunkiausias mėnuo“, – pažymėjo ambasada.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Elonas Muskas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Elonas Muskas

Buvusi Ukrainos sveikatos apsaugos ministrė Uliana Suprun, taip pat parašė E.Musko žinutės komentarą, kad jos šaliai „labai reikalingi plaučių vėdinimo aparatai“.

„Prašau, padėkit mums!“ – pridūrė ji.

Ukrainoje iki šiol patvirtinti 804 COVID-19 atvejai; 20 šių pacientų mirė.

Apie 40 mln. gyventojų turinti šalis turi apytikriai 3,9 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad šių prietaisų nepakanka visoms lovoms intensyviosios terapijos skyriuose užkrečiamųjų ligų ligoninėse.

E.Muskas anksčiau pasiuntė plaučių vėdinimo aparatų JAV ligoninėms.

Ukrainos ekonomika yra smarkiai nukentėjusi dėl konflikto su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose ir yra priklausoma nuo tarptautinės pagalbos.

Ukrainos pareigūnų prognozės rodo, kad šalyje naujuoju koronavirusu galiausiai gali užsikrėsti 7–22 mln. piliečių.

Grasinimų internetu sulaukusiam įžymiam JAV virusologui A.Fauci suteikta apsauga

20:28

Vienam aukšto rango JAV mokslininkui, atliekančiam svarbų vaidmenį kovojant su koronaviruso pandemija, buvo suteikta papildoma apsauga, jam sulaukus grasinimų dėl išsakytų prieštaravimų prezidento Donaldo Trumpo abejotinoms krizės interpretacijoms ir prognozėms.

JAV Maršalų tarnyba ketvirtadienį patvirtino, kad JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovui Anthony Fauci – daugelio gerbiamam ekspertui, tapusiam vyriausybės atsako į pandemiją veidu – buvo skirta specialioji apsauga.

Daugelį metų vyriausybėje dirbantis pareigūnas A.Fauci stovi šalia D.Trumpo per kasdien Baltuosiuose rūmuose rengiamas spaudos konferencijas COVID-19 protrūkio klausimais.

Jo autoritetas labai išaugo, nes A.Fauci stengdavosi pateikti nepagražintą ir faktais pagrįstą informaciją apie pandemiją, pareikalavusią jau apie 5 100 amerikiečių gyvybių.

Tačiau konservatyvių pažiūrų veikėjai užsipuolė 79 metų gydytoją ir vyriausiąjį šalyje užkrečiamųjų ligų ekspertą, jam paneigus kai kuriuos D.Trumpo pareiškimus apie koronaviruso protrūkį.

Jis viešai nesutiko su prezidento planu – kurio dabar jau atsisakyta – sušvelninti karantino metu įvestus suvaržymus iki balandžio 14 dienos, taip pat suabejojo D.Trumpo išgirtų antimaliarinių vaistų hidroksichlorochino ir chlorochino veiksmingumu gydant nuo COVID-19.

D.Trumpo šalininkai griežtai peikė A. Fauci internete, kaltindami jį esant „gilios valstybės“ agentu, mėginančiu pakirsti valstybės vadovo pastangas.

Anksti ketvirtadienį paklaustas apie suteiktą apsaugą A.Fauci nesureikšmino šio sprendimo.

„Tai išties beprotiška. Stengiamės nekreipti į tai dėmesio ir tiesiog sutelkti jį į turimus atsakomybę ir darbus. Tai yra svarbiausias dalykas “, – televizijai „CBS News“ sakė jis.

Sveikatos apsaugos ir paslaugų departamentas (HHS) nepatvirtino fakto, kad ekspertui buvo suteikta papildoma apsauga, tačiau vienas šios institucijos atstovas pabrėžė, jog „dr. Fauci yra neatsiejama JAV vyriausybės atsako į COVID-19 dalis“.

Paryžiaus policija rekvizavo didžiulę turgaus salę koronaviruso aukų kūnams laikyti

20:28

Paryžiaus policijos departamentas ketvirtadienį pareiškė rekvizavęs salę didžiuliame šviežių maisto produktų turguje, kad būtų galima ten saugoti koronaviruso aukų kūnus, su kuriais nebesugeba dorotis laidojimo namai.

Policijos viršininkas Didier Lallement'as sakė, kad pareigūnams reikia pakankamai didelės patalpos, galinčios patenkinti „dabartinius ir numatomus poreikius“, nes per didelė apkrova laidojimo namams „gali išlikti kelias savaites“.

Salėje bus įrengti dvi patalpos, kur artimieji galės atsisveikinti su karstuose paguldytais velioniais. Vėliau palaikai būtų išvežami į kapines ar krematoriumus.

Pirmieji karstai į piečiau sostinės esančią turgavietę „Rungis“ bus atgabenti penktadienį, o šeimos galės atsisveikinti su velioniais nuo pirmadienio, policijos pareiškime cituojamas D.Lallement'as.

Maždaug trečdalis daugiau nei 4 000 Prancūzijoje nustatytų mirties nuo koronaviruso atvejų buvo užregistruoti Paryžiaus regione, susidūrusiame su didžiuliu spaudimu ligoninėms ir jų personalui.

Pareigūnai šią savaitę pradėjo evakuoti pacientus iš intensyviosios priežiūros skyrių platesniame Paryžiaus regione į mažiau protrūkio paveiktas Prancūzijos vietoves. Iki šio savaitgalio tikimasi išgabenti iš viso 150 žmonių, pranešė sveikatos apsaugos institucija ARS.

Ligoninės skuba atlaisvinti lovas, trečiadienį kritinės būklės pacientų skaičiui viršijus 6 000 – tai yra, daugiau nei reanimacijai skirtų vietų, kurių prieš krizę buvo 5 000.

Vyriausybė siekia, kad artimiausiomis savaitėmis intensyviosios terapijos skyriuose atsirastų 14 tūkst. lovų.

Prancūzija taip pat trečiadienį pranešė apie naujus 509 mirties atvejus, užfiksuotus per pastarąją parą – tai yra didžiausiais per vieną dieną šalyje užregistruotų aukų skaičius.

Tačiau jis apima tik mirties atvejus ligoninėse ir kol kas neįtraukia dešimtis mirčių, apie kurias buvo pranešta iš senelių namų.

Irano parlamento pirmininkui patvirtinta COVID-19 infekcija

20:23

Irano parlamento pirmininkui Ali Larijani buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija.

A.Larijani tapo naujausiu šiitiškos respublikos aukšto rango pareigūnu, užsikrėtusiu naujuoju koronavirusu, šalyje nusinešusiu jau mažiausiai 3 160 žmonių gyvybių.

Parlamento pirmininkui „buvo atliktas koronaviruso testas pasireiškus tam tikriems simptomams. Kadangi rezultatas buvo teigiamas, jis dabar yra karantine ir yra gydomas“, sakoma pranešime.

Irane šia liga yra užsikrėtę daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.

EK siūlo naują iki 100 mlrd. eurų vertės laikinąją priemonę padėti išsaugoti darbo vietas

19:13

Stiprindama atsaką į koronaviruso protrūkį, kuris sudavė skaudų smūgį ekonomikai, Europos Komisija ketvirtadienį pasiūlė naują iniciatyvą, kurią įgyvendinant bus siekiama, kad žmonės išlaikytų darbo vietas, o įmonės – veiklą.

Pagal naująją priemonę, pavadintą SURE, šalims, kurioms reikia lėšų užtikrinti, kad darbuotojai gautų pajamas, o įmonės išlaikytų darbuotojus, bus paskolinta iki 100 mlrd. eurų.

Šis Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas pasiūlymas turėtų padėti išspręsti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nesutarimus dėl atsako į didelę ekonominę recesiją, kurią išprovokuos epidemija.

Pagal naująją priemonę teikiamos paskolos bus grindžiamos valstybių narių suteiktomis garantijomis ir bus skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia. Šia galimybe galės pasinaudoti visos valstybės narės, tačiau ji bus ypač svarbi labiausiai nukentėjusioms, rašoma Komisijos paskelbtame pranešime.

Pagal SURE bus remiamos sutrumpinto darbo laiko sistemos ir panašios priemonės, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms išlaikyti darbo vietas ir apsaugoti samdomus ir savarankiškai dirbančius asmenis nuo atleidimo iš darbo ir pajamų praradimo pavojaus. Įmonės galės laikinai sumažinti darbuotojų darbo valandų skaičių arba visiškai sustabdyti darbą, o valstybė rems pajamas už nedirbtas valandas. Savarankiškai dirbantys asmenys dėl dabartinių ekstremalių aplinkybių gaus pajamų pakaitalą, nurodoma Komisijos pranešime.

„Taip reiškiasi Europos solidarumas“, – pareiškė U.von der Leyen per spaudos konferenciją, kurioje paskelbė apie šią ir kitas priemones.

„Komisija teiks paskolas toms valstybėms narėms, kurioms jų reikės savo sutrumpinto darbo laiko sistemų stiprinimui. Šias sistemas jau turi arba netrukus turės visos Europos Sąjungos valstybės narės“, – pareiškė ji.

Kad galėtų finansuoti paskolas valstybėms narėms, Komisija skolinsis finansų rinkose, taigi valstybės narės galės pasinaudoti mažomis ES skolinimosi kainomis, pažymima Komisijos pranešime.

Tam, kad priemonė veiktų, valstybėms narėms reikės suteikti mažiausiai 25 mlrd. eurų garantijų.

Pasiūlymas balandžio 7 dieną bus pateiktas svarstyti ES finansų ministrams.

Pusė žmonijos yra priversta laikytis saviizoliacijos dėl viruso grėsmės

18:28 Atnaujinta: 19:15

Daugiau nei 3,9 mlrd. žmonių – pusė pasaulio gyventojų – dabar priversti neišeiti iš savo namų, siekiant pažaboti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą, rodo ketvirtadienį naujienų agentūros AFP paskelbti duomenys.

Daugiau nei 90 pasaulio valstybių ir teritorijų, reaguojant į naujojo koronaviruso pandemiją, buvo įvestos specialios priemonės, įskaitant privalomą arba rekomenduojamą saviizoliaciją, komendanto valandas arba karantiną. 

Nuo penktadienio, kai komendanto valanda įsigalios Tailande, judėjimo laisvė bus suvaržyta jau daugiau nei pusei pasaulio gyventojų, kurių iš viso yra 7,8 milijardo.

Apie 2,78 mlrd. gyventojų 49-ose šalyse į teritorijose šiuo metu yra įpareigoti pasilikti namuose.

Europoje tokie suvaržymai taikomi Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir virtinėje kitų valstybių. Azijoje panašios taisyklės galioja Indijoje, Nepale, Šri Lankoje ir kitur. Labiau ar mažiau griežtos karantino priemonės įvestos didelėje dalyje Jungtinių Valstijų; jas įsivedė net ir gana izoliuota Naujoji Zelandija.

Nors COVID-19 Afriką pasiekė vėliau negu daugelį kitų regionų, net ir tokios viena nuo kitos nutolusios šalys kaip Marokas ir Pietų Afrika pradėjo imtis veiksmų.

Ketvirtadienį šį sąrašą papildė Eritrėja, paliepusi savo piliečiams tris savaites likti namuose.

Daugumoje šalių žmonėms vis tiek leidžiama išeiti iš namų nusipirkti būtiniausių prekių, tokių kaip maistas ar vaistai, arba vykti į darbą, jeigu neįmanoma dirbti iš namų.

Mačiausiai 10 kitų valstybių, kuriose gyvena iš viso 600 mln. žmonių, vyriausybės yra paraginusios gyventojus likti namuose, bet nesiėmė jokių priverstinių priemonių, tokių kaip baudos arba areštai.

Be kita ko, tokia tvarka galioja Vokietijoje, Kanadoje, Meksikoje ir Irane.

Mažiausiai 26 kitos šalys ar teritorijos, turinčios apie 500 mln. gyventojų, įsivedė komendanto valandą, įpareigojančią žmones likti namuose vakarais ir naktį. Šis metodas plačiai taikomas Afrikos valstybėse, įskaitant Keniją, Egiptą ir Malį, taip pat Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui, Čilėje, Panamoje ir Puerto Rike.

Mažiausiai septynios šalys suvaržymus taiko pagrindiniuose gyvenamuosiuose centruose. Šiuo metu draudžiama atvykti arba išvykti iš Saudo Arabijos miestų Rijado, Medinos ir Mekos. Suomija panašią tvarką įvedė Helsinkiui, o Kongo Demokratinė Respublika – Kinšasai. Tokie suvaržymai galioja daugiau kaip 30 mln. gyventojų.

Italijoje užfiksuota pirmoji koronavirusu užsikrėtusio kalinio mirtis

18:15

Italijoje užfiksuota pirmoji kalinio, kuriam buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, mirtis, ketvirtadienį pranešė viena padėtį šalies kalėjimuose stebinti nevyriausybinė grupė.

Anksčiau jau mirė du naujuoju koronavirusu užsikrėtę kalėjimų sargybiniai, o iš 58 tūkst. šalies kalėjimuose laikomų asmenų COVID-19 nustatyta 19-ai kalinių, nurodė Italijos teisingumo ministerija.

„Pirmojo kalinio mirtis nuo COVID-19 patvirtina visus mūsų nuogąstavimus dėl protrūkio tarp kalinių tragiškų pasekmių“, – sakoma kalinių teisių grupės „Antigone“ pranešime, bet išsamesnių detalių nepateikiama.

Organizacija pridūrė, kad iki šiol koronaviruso infekcija patvirtinta daugiau kaip 120 kalėjimų darbuotojų.

Italija yra pranešusi apie daugiau kaip 110 tūkst. COVID-19 atvejų šalyje. Daugiau kaip 13 tūkst. pacientų mirė; šalis pagal šios ligos aukų skaičių šiuo metu pirmauja pasaulyje.

Padėtis kalėjimuose, kurių mažose kamerose dažnai laikoma po tris kalinius, kelia ypač didelį nerimą, nes 67 proc. kalinių yra nustatytas mažiausiai vienas papildomas susirgimas, nurodė „Antigone“.

Popiežius Pranciškus konkrečiai paminėjo kalinių padėtį savo sekmadieninėje maldoje. Pasak jo, jeigu koronavirusas išplistų perpildytuose kalėjimuose, tai „gali virsti tragedija“.

Šalies kalėjimams buvo išsiųsta tūkstančiai medicininių kaukių ir pirštinių, darbuotojams skundžiantis, kad jiems tenka dirbti be apsaugos priemonių, o testai dėl COVID-19 jiems neatliekami.

Ketvirtadienį Teisingumo ministerija taip pat pranešė, kad pietiniame Kampanijos regione nuo ateinančios savaitės bus pradėta tikrinti visus kalinius ir kalėjimų darbuotojus.

Praeitą mėnesį Italija paskelbė planus paleisti iki 3 000 mažiau pavojingais laikomų kalinių, atliekančių iki 1,5 metų trukmės laisvės atėmimo bausmes, ir skirti jiems namų areštą, kad būtų sumažintas perpildymas įkalinimo įstaigose.

Tačiau „Antigone“ ketvirtadienį argumentavo, kad dar apie 10 tūkst. kalinių turėtų būti leista atlikti likusią bausmės dalį namuose, įskaitant sergančius kokiomis nors ligomis, kuriems koronaviruso infekcija „galėtų būti mirtina“.

Latvijoje įvedamas kai kurių vaistų eksporto draudimas

17:26

Latvijoje įvedamas draudimas eksportuoti kai kurių vaistus, būtinus visuomenei ypatingosios padėties dėl koronaviruso pandemijos galiojimo laikotarpiu.

Draudimą įvedantis sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkelės potvarkis paskelbtas oficialiame valstybės žinių leidinyje „Latvijas Vestnesis“.

Tokių vaistų sąrašą sudaryti pavesta Valstybinei vaistų agentūrai, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl ligos COVID-19 gydymo ir išanalizavus padėtį šalies vaistų rinkoje.

Šis sąrašas bus paskelbtas šios tarnybos tinklapyje ir prireikus gali būti koreguojamas.

Eksportas bus draudžiamas į Europos ekonominės erdvės ir trečiąsias šalis.

Draudimo laikymąsi kontroliuos Valstybinė vaistų agentūra ir Nacionalinė sveikatos tarnyba.

V.Putinas nurodė iki balandžio 30-osios pratęsti karantiną daugumai Rusijos gyventojų

17:21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbė, kad dauguma šalies gyventojų dėl koronaviruso epidemijos privalės likti namuose iki balandžio pabaigos.

Pasak jo, šalyje toliau nepertraukiamai dirbs tik būtiniausios įmonės, parduotuvės, vaistinės ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikėjai.

„Priėmiau sprendimą pratęsti nedarbo dienų laikotarpį iki balandžio 30-osios imtinai“, – V.Putinas pareiškė kreipdamasis į šalies žmones per televiziją.

Vis dėlto jis pridūrė, kad kiekvienas regionas atskirai spręs dėl reikalingų suvaržymų.

Irane COVID-19 aukų padaugėjus iki 3160 prezidentas perspėja, kad krizė greitai nesibaigs

16:25

Iranas ketvirtadienį pranešė apie dar 124 mirties nuo koronaviruso atvejus, o mirčių skaičiui šalyje išaugus iki 3160, prezidentas Hassanas Rouhani perspėjo, kad kova su naująja pandemija gali užtrukti ištisus metus.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras per spaudos konferenciją patvirtino naujausius paskelbtus duomenis.

Pasak pareigūno, per pastarąją parą nustatyta dar 3 111 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o bendras COVID-19 atvejų skaičius yra 50 468.

K.Jahanpouro teigimu, 16 711 ligoninėse gydytų  COVID-19 pacientų jau pasveiko.

Su naujojo koronaviruso protrūkiu Iranas kovoja nuo vasario 19 dienos, kai buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį šalyje.

Po ilgų savaičių izoliacijos ir karantino priemonių taikymo praėjusią savaitę Teheranas nusprendė uždrausti visų viešų tarpmiestinių transporto priemonių eismą mažiausiai iki balandžio 8 dienos. 

Nors oficialiai karantinas Irano miestuose nepaskelbtas, vyriausybė ne kartą ragino Irano gyventojus likti namuose, kad neleistų virusui plisti. 

Ketvirtadienį vykusiame ministrų kabineto posėdyje H.Rouhani sakė, jog dabartinė padėtis greitai nepasikeis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani
AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani

„Koronavirusas nėra dalykas, kad galėtume nustatyti tam tikrą datą ir pasakyti, kad jis bus visiškai išnaikintas iki tos datos“, – sakė jis.

Pasak prezidento, virusas „gali likti su mumis artėjančiais mėnesiais ar iki [dabartinių Irano metų] pabaigos“ 2021-ųjų metų kovą.

Šalis, kuri yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų valstybių pasaulyje, turi išlikti budri, gali būti įvesta daugiau apribojimų, nurodė H.Rouhani.

Iranas iki balandžio pradžios uždarė savo mokyklas ir universitetus. Taip pat uždarytos keturios pagrindinės šiitų maldininkų lankomos vietos, įskaitant populiarią šventyklą šventajame Komo mieste.  

Vyriausybė ragina atsisakyti kelionių, atšauktos penktadienio pamaldos ir laikinai uždarytas parlamentas.

A.Lukašenka: Baltarusijoje nuo COVID-19 mirė mažiausiai trys žmonės

15:42

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pranešė, kad šalyje mirė trys žmonės, kuriems buvo tiksliai diagnozuota COVID-19, ir pridūrė, kad šiuo metu aiškinamasi, ar nuo šio susirgimo mirė ketvirtas pacientas.

„Turime iš viso keturis žmones, kurie mirė nuo plaučių uždegimo, kai komplikacijų sukėlė koronavirusas. Mes dar aiškinamės, ar ketvirtą mirtį taip pat sukėlė koronavirusas“, – ketvirtadienį interviu transliuotojui „Mir“ sakė Lukašenka; jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Prezidentas patikino, kad šalyje neslepiami mirties nuo koronaviruso atvejai, ne jų esą neįmanoma užmaskuoti.

Be to, A.Lukašenka pažadėjo artimiausiu metu pateikti statistiką apie mirtingumą Baltarusijoje.

„Antradienį turėsime posėdį daugeliu klausimų. Paruošiu informaciją, visą statistiką. Absoliučiai nieko neslepiame“, – pridūrė valstybės vadovas.

Baltarusija lieka vienintelė valstybė regione, neuždariusi savo sienų dėl koronaviruso pandemijos. Šalis taip pat nepaskelbė karantino ir neapribojo žmonių judėjimo laisvės.

EK vadovė reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos kovos su koronavirusu priemonių

15:39

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl su koronavirusu besigrumiančios Vengrijos priimto nepaprastosios padėties įstatymo, suteikiančio nacionalistinių pažiūrų premjerui Viktorui Orbanui labai plačių įgaliojimų.

U.von der Leyen, nors ir pripažino, kad ES šalims kovojant su koronaviruso pandemija gali tekti imtis neeilinių priemonių, pridūrė: „Esu susirūpinusi, kad tam tikros priemonės peržengia ribas; itin nerimauju dėl padėties Vengrijoje“.

V.Orbano partijos dominuojamas parlamentas Budapešte premjerui suteikė įgaliojimus nuo antradienio valdyti šalį dekretais, kol vyriausybė nuspręs, kad viruso sukelta krizė yra pasibaigusi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Nepaprastosios padėties įstatymas taip pat numato laisvės atėmimą žurnalistams, jei valdžia palaikytų jų skelbiamą informaciją apie virusą ar vyriausybės pastangas suvaldyti epidemiją „melaginga“.

Įstatymas sukėlė nerimą žmogaus teisių ir žiniasklaidos organizacijoms bei keliolikai ES šalių, nerimaujančioms, kad šis žingsnis tebuvo pastarąjį dešimtmetį Vengriją valdžiusio V.Orbano mėginimas užgrobti daugiau valdžios.

13 ES valstybių narių, įskaitant sunkiasvores Prancūziją ir Vokietiją, trečiadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame, aiškiai nenurodant Vengrijos, teigiama, kad jos yra „labai susirūpinusios dėl teisės viršenybės principų, demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimų pavojaus, kylančio dėl tam tikrų skubių priemonių priėmimo“.

Lig šiol U.von der Leyen taip pat kalbėjo apdairiai ir aiškiai neminėjo Vengrijos. Antradienį ji pabrėžė, kad skubios kovos su koronavirusu priemonės ES šalyse turi būti riboto pobūdžio, proporcingos ir negali trukti neribotą laiką.

ES perspėja veiksianti

Ketvirtadienį atsakydama į klausimus, konkrečiai susijusius su Vengrija, U.von der Leyen sakė, kad tais atvejais, kai ES šalių taikomos priemonės neatitinka minėtų kriterijų, „imsimės būtinų veiksmų, kaip jau esame pasielgę praeityje“.

Ji pridūrė, kad EK „stebi visą situaciją“ ir aiškinasi, ar Bendrijoje taikomos atitinka normas.

V.Orbano vyriausybė argumentuoja, kad naujasis įstatymas dėl nepaprastųjų priemonių atitinka ES vertybes ir nevaržo žiniasklaidos laisvės.

Jo atstovas tarptautiniams ryšiams trečiadienį per tviterį parašė, kad „ekstremalioji padėtis Vengrijoje ir nepaprastosios priemonės atitinka sutartis ir Vengrijos konstituciją, taip pat yra nukreiptos vien į kovą su koronavirusu“.

V.Orbanas, dažnai kritikuojamas Europos Komisijos dėl savo nusistatymo prieš įvairias ES politikos priemones, deda pastangas, kad jo partija „Fidesz“ išliktų Bendrijos konservatyviosios Europos liaudies partijos (EPP) nare.

Vengrijos premjeras susisiekė su EPP vadovaujančiais veikėjais, įskaitant Vokietijos valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lydere Annegret Kramp-Karrenbauer, prašydamas palaikymo, sakė partijos veikėjai.

EPP vadovas Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, savo laiške EPP priklausančių partijų vadovams rašė, kad Vengrijos pastarosios nepaprastosios priemonė yra „neproporcingos ir neadekvačios“.

Graikijoje Velykų pamaldos vyks už uždarų durų

15:13

Graikijos Ortodoksų Bažnyčia paskelbė, kad šį mėnesį vyksiančios Velykų savaitės ir Velykų sekmadienio pamaldos bus rengiamos už uždarų durų ir kad ceremonijose bus leidžiama dalyvauti tik keletui kunigų, o ne plačiajai visuomenei, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui.

Stačiatikių Velykos yra populiariausia Graikijos religinio kalendoriaus šventė. Velykų savaitę, kuri šiemet bus minima balandžio 12–19 dienomis, didžiulės minios paprastai dalyvauja procesijose su uždegtomis žvakėmis ir neretai triukšmingose Prisikėlimo iškilmėse, kurios rengiamos Velykų sekmadienio vidurnaktį.

Graikijos Bažnyčia trečiadienį paragino tikinčiuosius melstis namuose, demonstruojant „pasiaukojimą“. Tuo metu vyriausybė jau įspėjo graikus, kad šiemet nebus leidžiama rengti tradicinių Velykų sekmadienio iškilmių, įskaitant šeimų šventes po atviru dangumi, per kurias masiškai kepami ėriukai.

A.Lukašenka koronaviruso pandemiją laiko „psichoze“ ir baiminasi pasaulio perdalijimo

15:11

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad „koronaviruso psichozės“ sukelta pasaulinė krizė gali atverti galingosioms valstybėms galimybių pasinaudoti ja savo tikslais.

„Ar jums neatrodo, kad šio pasaulio galingieji be karo – nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tai jau pavadino karu – naudodamiesi šia vadinamąja koronaviruso psichoze, įskaitant „infodemiją“, nori perdalyti pasaulį?“ – sakė A.Lukašenka, duodamas interviu transliuotojui „Mir“, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Šiandien jau visi atsako: po pandemijos pasaulis bus kitoks. Ir aš su tuo sutinku“, – pažymėjo Baltarusijos lyderis.

„Tačiau kur bus mūsų vieta šiame pasaulyje? Štai koks klausimas man – svarbiausias. Ne „koronapsichozė“, ne „infopandemija“. Visa tai yra, bet po mėnesio ar poros praeis.

Išliks klausimas, kur mūsų vieta. Ir toks klausimas iškils visiems – ir išteklių turtingiems Kazachstanui, Turkmėnistanui, Tadžikistanui, dar labiau – Armėnijai ir Kirgizijai, Ukrainai ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris šiandien mėgina kelti abejones dėl Baltarusijos prezidento politikos“, – pridūrė A.Lukašenka.

„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Bijau, kad mūsų neperdalytų be karo“, – pabrėžė jis.

„Kodėl reikalauju, kad toliau dirbtų gamybos sektorius? Kodėl taip rūpinuosi, kad žmonės gyventų savo gyvenimą, tam tikru laipsniu politiškai rizikuodamas? Nes įsivaizduoju, kas mums nutiks po šios pandemijos, jeigu sustosime, kaip daugelis – lietuviai, latviai ir kiti“, – aiškino A.Lukašenka.

„Jie atsilaikys. Rusijoje yra naftos ir dujų, kurių dabar reikia visam pasauliui. Kinija turi milžiniškus ekonomikos pajėgumus. Amerika – valiutos spausdinimo stakles: 2 trln. dolerių įlies, dar dviejų laukiama“, – pridūrė Baltarusijos lyderis.

Filipinų prezidentas liepė policijai per karantiną šaudyti tvarkos drumstėjus

14:50

Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte šalies saugumo pajėgoms pareiškė, kad asmenys, „keliantys neramumus“ rajonuose, kuriuose dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas, turi būti nušauti.   

Iš kiek daugiau nei 110 mln. Filipinų gyventojų maždaug pusė šiuo metu gyvena karantino sąlygomis. Milijonai žmonių kenčia didžiulį nepriteklių ir liko be darbo dėl griežtų judėjimo apribojimų, įvestų siekiant sulėtinti naujojo užkrato plitimą.

„Scanpix“/AP nuotr./Rodrigo Duterte
„Scanpix“/AP nuotr./Rodrigo Duterte

  

Nurodymą šaudyti į neramumų kurstytojus R.Duterte davė trečiadienį vakare. Keliomis valandomis anksčiau policija sulaikė kiek daugiau nei 20 sostinės Manilos lūšnynų gyventojų, surengusių protestą, per kurį kaltino vyriausybę, kad ši neparūpina maisto skurstantiesiems.    

„Policijai, kariuomenei ir vietos administracijoms įsakau kilus neramumams ar esant situacijai, kai žmonės mušasi ar kyla grėsmė jūsų gyvybei, nušaukite juos“, – sakė R.Duterte. 

„Aš nusiųsiu jus į kapus, kad nedrumstumėte tvarkos“, – sakė jis ir pridūrė, kad praėjus daugiau nei dviem karantino savaitėms situacija dėl koronaviruso epidemijos blogėja. 

Filipinuose iki šiol nustatyti 2 311 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, tačiau šalis tik pradėjo didinti viruso testavimo apimtis, todėl ligos atvejų skaičius turėtų toliau augti.   

Olandų premjeras siūlo steigti paramos fondą labiausiai pandemijos paveiktoms ES šalims

14:48

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte trečiadienį pasiūlė įsteigti kelių milijardų eurų vertės fondą, kuris teiktų paramą labiausiai koronaviruso pandemijos paveiktoms ES valstybėms.

„Visi mes, be abejo, jaučiame solidarumą su pietų Europos šalimis. Dėl to negali būti jokių abejonių“, – pareiškė jis per trečiadienį vakare olandų televizijos naujienų laidos „Nieuwsuur“ parodytą interviu.

M.Rutte spėjo, kad tokio fondo apimtis, gavus kitų Europos šalių sutikimą, gali siekti 10–20 mlrd. eurų.

Tačiau, kaip pareiškė M.Rutte, Nyderlandai vis dar nepritaria siūlymui leisti bendros skolos „koronaobligacijas“, kurios galėtų sudaryti sąlygas COVID-19 pandemijos labiausiai paveiktoms Pietų Europos šalims pigiau spręsti krizę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Rutte
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Rutte

„Nyderlandai nepritaria tam dėl daugelio priežasčių. Tai yra nesuderinama su euro sistema. Be to, tam yra įsteigtas Europos reagavimo į krizes fondas“, – pabrėžė olandų lyderis, turėdamas omenyje Europos stabilumo mechanizmą (ESM), įkurtą per ankstesnę euro zonos finansų krizę.

PSO: daugiau nei 95 proc. COVID-19 aukų buvo vyresnės nei 60 metų

14:47

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro vadovas paskelbė, kad daugiau nei 95 proc. koronavirusu užsikrėtusių ir neišgyvenusių pacientų buvo vyresni nei 60 metų amžiaus, rodo statistiniai duomenys.

Tačiau dr. Hansas Kluge pabrėžė, kad amžius nėra vienintelis rizikos faktorius. 

„Klaidingas yra pats supratimas, kad COVID-19 pavojingas tik vyresniems žmonėms“, – sakė jis. 

Kopenhagoje ketvirtadienį per internetą surengtoje spaudos konferencijoje H.Kluge nurodė, kad „jauni žmonės nėra neįveikiamieji“. Jis pakartojo neseniai PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso išsakytą mintį. 

Pasak Jungtinių Tautų sveikatos agentūros, maždaug 10–15 proc. jaunesnių nei 50 metų užsikrėtusių žmonių ligos eiga būna sunki arba vidutinio sunkumo.

Mažiausiai keturi iš penkių mirusių žmonių turėjo ir kitų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija ar diabetas. 

„Paaugliams ir jauniems, į trečią dešimtį įkopusiems žmonėms taip pat pasitaiko sunkių atvejų. Daugeliui prireikia intensyviosios slaugos; kai kurie, deja, neišgyvena“, – kalbėjo H.Kluge. 

Naujausiais duomenimis, iki šiol Europoje jau mirė 30 098 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Daugiausia mirčių Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

„Žinome, kad daugiau nei 95 proc. mirusiųjų buvo vyresni nei 60 metų“, – sakė jis, dar pusė iš jų – vyresni nei 80 metų.

Pasak H.Kluge, mažiausiai keturi iš penkių mirusių žmonių turėjo ir kitų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija ar diabetas. 

„Gera žinia yra ta, kad gaunama pranešimų apie pasveikusius vyresnius nei 100 metų žmones, kurie buvo paguldyti į ligonines dėl COVID-19 infekcijos ir dabar jau visiškai pasveiko“, – nurodė PSO Europos biuro vadovas.

Europoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius perkopė 500 000

14:34

Europoje jau užregistruota daugiau kaip 500 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų – tai yra daugiau nei pusė tokių atvejų visame pasaulyje, rodo ketvirtadienį paskelbti naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku žemyne buvo 508 271 susirgimo koronavirusine infekcija COVID-19 ir 34 571 mirties atvejis. Pasaulio mastu šie skaičiai atitinkamai siekia 940 815 ir 47 836.

Labiausiai paveiktos šalys yra Italija, kur mirė 13 155 žmonių, ir Ispanija, pranešusi apie 10 003 aukas. Abiejose valstybėse užfiksuota po daugiau nei 100 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Tačiau tikrasis mirusiųjų skaičius tikriausiai yra daug didesnis, nes daug šalių tyrimus dėl įtariamų atvejų atlieka tik tuomet, kai pacientai atsiduria ligoninėje arba kai jiems pasireiškia sunkūs simptomai.

EK pirmininkė atsiprašo Italijos, bet „koronaobligacijoms“ nepritaria

13:53

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Italijai pasakė, kad Europos šalys yra pasirengusios padėti jai kovoti su koronavirusu, nors iš pradžių didžiausią dėmesį skyrė „savo pačių vidaus problemoms“.

Tačiau U.von der Leyen nesutiko su Romos prašymu blokui pradėti leisti bendros skolos „koronaobligacijas“, kurios galėtų sudaryti sąlygas tokioms šalims kaip Italija pigiau spręsti krizę.

„Šiandien Europa mobilizuojasi drauge su Italija. Deja, taip buvo ne visada“, – italų laikraštyje „La Repubblica“ rašė U.von der Leyen.

„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Reikia pripažinti, kad krizės pradžioje, kai reikėjo bendro Europos atsako, pernelyg daug [valstybių] galvojo tik apie savo vidaus problemas“, – sakė EK pirmininkė.

U. von der Leyen laiškas prasidėjo atsiprašymu, bet baigėsi įvairių būdų, kaip ES jau padeda Italijai dorotis su tris savaites trunkančio karantino ekonominėmis pasekmėmis, sąrašu.

Italija pratęsė kompanijų uždarymą ir viešų susirinkimų draudimą iki balandžio 13 dienos, kad galėtų suvaldyti viruso plitimą, šalyje nuo jo jau mirus 13 155 žmonėms. Šis skaičius yra didžiausias pasaulyje.

U.von der Leyen sakė, kad ES „skirs iki 100 mlrd. eurų labiausiai nukentėjusioms šalims, pradedant Italija“ ir kad „iš šių pinigų bus kompensuojamas trumpiau dirbančių žmonių atlyginimo sumažėjimas“.

Pasak jos, pagal naujai sutartą iniciatyvą bus teikiamos „paskolos, už kurias garantuos visos valstybės narės, taip pademonstruodamos Europos solidarumą“.

Baigdama laišką U.von der Leyen pasiūlė „kiekvieną eurą, dar esantį ES metiniame biudžete, leisti kovai su krize“.

„Pastarąjį mėnesį Europos Komisija darė visa, kas įmanoma, kad padėtų Italijai“, – rašė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos sąjunga
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos sąjunga

Ispanija ir Prancūzija – dvi daug išleidžiančios šalys, kuriose sparčiai daugėja COVID-19 atvejų – parėmė Italijos prašymą sukurti naują bendros skolos instrumentą.

Tačiau tokios valstybės kaip Vokietija ir Nyderlandai nepritaria šiai idėjai.

Bendros skolos instrumentai teoriškai gali sumažinti riziką ir skolinimosi kaštus įsiskolinusioms šalims, šiek tiek padidindamos riziką ir skolinimosi kaštus pagal savo galimybes išlaidas planuojančioms valstybėms.

ES lyderiai praėjusią savaitę nesusitarė dėl bendro atsako ir pavedė savo finansų ministrams iki kito ketvirtadienio parengti naują strategiją.

Italijos premjeras Giuseppe Conte šią savaitę sakė, kad jo šalis galėtų sutikti pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmu (ESM), jei būtų atsisakyta su juo susietų griežtų taisyklių.

Per skolų krizę sukurtas ESM nepopuliarus pietų Europos šalyse, įskaitant Italiją, nes finansinę pagalbą lydi reikalavimai pertvarkyti ekonomiką.

„Jei esame sąjunga, dabar laikas tai įrodyti“, – vokiečių savaitraštyje „Die Zeit“ rašė G.Conte.

JT: Pasaulio ekonomika dėl koronaviruso 2020 metais gali smukti beveik 1 proc.

13:52

Pasaulio ekonomika dėl koronaviruso pandemijos šiemet gali smukti beveik 1 proc., įspėja Jungtinių Tautų (JT) ekspertai.

Prieš pandemiją jie prognozavo, jog pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais padidės 2,5 procento.

JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento ataskaitoje pažymima, jog BVP nuosmukis gali būti dar didesnis, jeigu ekonominiam aktyvumui nustatyti apribojimai galios ir trečiąjį ketvirtį, o fiskalinės priemonės, kurių imasi įvairių šalių vyriausybės, nepadės paskatinti darbo užmokesčio ir vartotojų išlaidų augimo.

Per 2009 metų pasaulinę krizę pasaulio ekonomika smuko 1,7 proc., rašoma ataskaitoje.

„Nuogąstavimai dėl eksponentinio viruso plitimo ir didėjantis neapibrėžtumas dėl įvairių priemonių, kurių imamasi jam pažaboti, veiksmingumo pakirto finansų rinkas, – pažymima ataskaitoje. – Tuo tarpu kintamumas rinkose viršijo aukščiausią lygį, kuris buvo pasiektas pasaulinės finansų krizės laikotarpiu, o akcijų rinkos ir naftos kainos krito į žemiausius per daugelį metų lygius.“

V.Putinas ketvirtadienį kreipsis į piliečius per televiziją

13:22

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kreipsis į tautą per televiziją, pranešė jo atstovas.

Į piliečius V.Putinas kreipsis šalyje užregistravus staigų koronaviruso atvejų skaičiaus padidėjimą.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Po pietų jis įrašys dar vieną kreipimąsi. Dabar prezidentas dirba prie teksto“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad prezidento kalba bus transliuojama po 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku.

Užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius ketvirtadienį staigiai padidėjo užregistravus 771 naują atvejį. Bendras oficialus užsikrėtimo atvejų skaičius dabar yra 3 548, o mirties atvejų skaičius – 30.

Per retą televizinį kreipimąsi praėjusios savaitės trečiadienį V.Putinas paskelbė, kad rusams šią savaitę nereikės dirbti, bet jie vis tiek gaus darbo užmokestį. Šis sprendimas yra pastangų lėtinti koronaviruso plitimą dalis.

Ketvirtadienio pranešimas pasirodė sveikatos apsaugos pareigūnams trečiadienį paraginus pratęsti šį nedarbo periodą.

V.Putinas taip pat atidėjo svarbų visuotinį balsavimą dėl konstitucinių reformų, kurios sudarytų jam sąlygas likti valdžioje iki 2036 metų.

Dešimtys Rusijos regionų šią savaitę buvo uždaryti imantis naujų prevencinių priemonių prieš COVID-19.

Ispanijoje koronaviruso aukų skaičius viršijo 10 000

13:12

Ispanijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius ketvirtadienį viršijo 10 000; per pastarąją parą šalyje užfiksuota 950 mirčių, pranešė vyriausybė.

Tuo metu patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičius viršijo 110 000.

Ispanija, kur užfiksuoti 10 003 mirties atvejai, užima antrą vietą pasaulyje pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių.

Naujų užsikrėtimo atvejų skaičius per naktį padaugėjo beveik 8 procentais iki 110 238. Šiuo atžvilgiu Ispanija beveik prisivijo Italiją, kur ligos protrūkis yra didžiausias Europoje.

Sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad viruso plitimo greitis nuo 20 proc. paros vidurkio, buvusio iki kovo 25-osios, sumažėjo iki mažiau nei 12 procentų.

Vyriausybė pripažino, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius gali būti daug didesnis, nes Ispanijoje galima atlikti tik 15–20 tūkst. testų per dieną.

Belgijoje mirties nuo koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1 tūkst.

12:51

Mirčių, priskiriamų pasaulinei koronaviruso epidemijai, skaičius Belgijoje smarkiai išaugo ir ketvirtadienį peržengė 1 000, pranešė sveikatos pareigūnai.

Oficialus mirčių skaičius 11,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje per tris dienas išaugo dvigubai, iš dalies dėl to, kad duomenys atnaujinti atsižvelgiant į mirusių žmonių skaičių senelių namuose.

Šiuo metu šalyje užfiksuotas 1 001 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis ir 15 348 užsikrėtimo atvejai, per eilinę spaudos konferenciją sakė pareigūnai.

„93 proc. mirties atvejų yra susiję su pagyvenusiais, vyresniais nei 65 metų žmonėmis“, – sakė vyriausybės atstovas sveikatos apsaugos klausimams dr. Emmanuelis Andre.

Anksčiau šią savaitę E.Andre patvirtino 12-metės mergaitės mirtį nuo COVID-19.

Belgijoje prasidėjo periodas, kuris, kaip tikisi pareigūnai, jau bus pandemijos pikas šioje šalyje. Visoje Belgijoje šiuo metu užimta maždaug pusė lovų intensyviosios slaugos skyriuose, sakė E.Andre.

Šalyje įvestos panašios karantino priemonės kaip ir kaimyninėse valstybėse. Nedirba restoranai, barai ir nebūtinos kompanijos, sustabdytas mokyklų darbas, uždrausti vieši renginiai.

Belgija netgi sustabdė visus metus trukusias stabilios koalicinės vyriausybės paieškas, parlamentas suteikė laikinajai premjerei Sophie Wilmes mandatą spręsti koronaviruso krizę.

Atsižvelgiant į COVID-19 atvejų ir Belgijos gyventojų skaičius, ši šalis yra tarp labiausiai paveiktų Europoje.

Koronavirusas uždarė didžiausią Estijoje degiųjų skalūnų kasyklą

11:59

Estijos valstybinis energetikos koncernas „Eesti Energia“ pranešė laikinai uždaręs didžiausią šalyje degiųjų skalūnų kasyklą, vienam šachtininkui diagnozavus koronavirusą.

Anot pranešimo, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, gavyba šioje kasykloje laikinai stabdoma, apie 800 darbuotojų išsiųsti namo, jiems per prastovą bus mokami 70 proc. dydžio atlyginimai.

Pranešime pažymima, jog šios kasyklos laikinas uždarymas neturės įtakos elektros ar skalūnų alyvos gamybai, nes „Eesti Energia“ sandėliuose sukauptos pakankamos skalūnų atsargos.

„Enefit Kaevandused“ valdybos pirmininkas Andresas Vainola paaiškino, kad darbuotojas, kurio koronaviruso testas buvo teigiamas, iki ligos simptomų pasireiškimo bendravo su mažiausiai 16 kolegų. Visi jie bus patikrinti dėl koronaviruso.

„Požeminiai darbai kasykloje kol kas stabdomi dviem dienoms, kol paaiškės, kiek išties mūsų darbuotojų užsikrėtė koronavirusu. Šie rezultatai padiktuos tolesnius sprendimus. Prireikus, darbas šachtoje gali būti stabdomas ilgesniam laikui, pavyzdžiui – dviem savaitėms, – sakė A. Vainola.

„Eesti Energia“ koncerną sudaro daugiau kaip 20 įmonių.

Latvijoje per pastarąją parą COVID-19 nustatytas 12 asmenų

11:44

Latvijoje per pastarąją parą nustatyta 12 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, ketvirtadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Iš viso šalyje užregistruoti 458 užsikrėtimo atvejai.

Per pastarąją parą patikrinti 1 024 ėminiai, iš viso šalyje atlikti 16 834 COVID-19 testai.

Ligoninėse gydomi 32 pacientai, trijų iš jų būklė sunki.

Kaip anksčiau teigė Ligų profilaktikos ir kontrolės centro Infekcinių ligų rizikos analizės ir prevencijos departamento direktorius Jurijus Perevoščikovas, dėl Latvijos gyventojų tankio ir laiku įvestų saugumo priemonių COVID-19 plitimo ribojimo situacija daugumos Europos šalių fone atrodo daug geresnė.

Estijoje užfiksuota 11 mirčių nuo COVID-19, 858 užsikrėtimo atvejai

11:30

Estijoje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius išaugo iki 11, šalyje nuo trečiadienio iki ketvirtadienio ryto užfiksavus dar šešis mirties atvejus.

Per pastarąją parą dėl koronaviruso buvo ištirti 1 372 ėminiai. Iš jų 79, arba 6 proc., buvo teigiami.

Iš viso šalyje atlikti 15 725 COVID-19 testai, 858 iš jų, arba 5 proc., buvo teigiami.

Ligoninėse gydomi 85 pacientai, 16 iš jų guli intensyviosios priežiūros palatose. 45 žmonės pasveiko.

Graikija uždarė migrantų stovyklą, kurioje užregistruota daug COVID-19 atvejų

11:29

Graikija ketvirtadienį uždarė netoli Atėnų esančią migrantų stovyklą, kurioje 21 žmogui, pradedant į Atėnų ligoninę atvežta gimdyve, testais nustatyta COVID-19.

„Nuo šiandien objektui dvi savaites bus taikoma sanitarinė izoliacija“, – sakoma Migracijos ministerijos pareiškime.

Vienoje Atėnų ligoninėje šią savaitę pagimdžiusiai moteriai, kuri, kaip pranešama, yra iš Afrikos, atlikus testą buvo diagnozuota naujojo koronaviruso sukeliama liga.

Ministerija nurodė, kad vėliau testai buvo atlikti 63 žmonėms iš Riconos stovyklos, esančios 80 km į šiaurę nuo Atėnų. 20 žmonių testų rezultatai buvo teigiami, bet simptomai šiems žmonėms nepasireiškia.

Jokiems darbuotojams virusas nenustatytas, sakoma pranešime.

Minėtos gimdyvės atvejis yra pirmasis tarp prieglobsčio prašytojų, gyvenančių Graikijos stovyklose. Ankstesniais metais valstybė įvykdė kelias vakcinavimo kampanijas, bet dėl dabartinio koronaviruso tikrinimų nebuvo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantų stovykla Turkijoje, prie sienos su Graikija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantų stovykla Turkijoje, prie sienos su Graikija

Patekimas į stovyklą suvaržytas, jos gyventojams bus gabenamas maistas, sakė ministerija. Į tą rajoną taip pat bus nusiųsta papildomų medikų, bus tikrinami visi gyventojai.

Iki trečiadienio 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku 11 mln. gyventojų turinčioje Graikijoje užregistruota 50 mirties nuo koronaviruso ir 1 415 užsikrėtimo atvejų.

Perpildytose stovyklose Graikijos žemyninėje dalyje ir salose, kur nehigieniškomis sąlygomis gyvena dešimtys tūkstančių prieglobsčio prašytojų, paskelbtos taisyklės, kuriomis siekiama laikyti migrantus kuo toliau nuo vietos gyventojų.

Migracijos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad dar vienai prieglobsčio prašytojai, gyvenančiai bute šiauriniame Kilkio mieste ir pagimdžiusiai vietos klinikoje, testais nustatyta COVID-19.

Dėl koronaviruso atidedama JT klimato kaitos konferencija COP26

09:13

Dėl koronaviruso pandemijos atidedama lapkritį Škotijos Glazgo mieste planuota Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26, trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė.  

„Atsižvelgiant į tebesitęsiantį pasaulinį [koronaviruso infekcijos] COVID-19 poveikį, nebeįmanoma surengti ambicingos, inkliuzyvios COP26 konferencijos“, – rašoma vyriausybės išplatintame pranešime ir priduriama, kad nauja į 2021 metus nukelto susitikimo data bus paskelbta vėliau.   

Planuota, kad dešimties dienų konferencijoje dalyvaus apie 30 tūkst. žmonių, tarp jų 200 valstybių lyderių.   

JT komisija 2018 metais priėjo prie išvados, kad norint išvengti klimato chaoso, pasauliui reikia esminių pokyčių visuomenėje ir pasaulio ekonomikoje. 

Iki 2030 metų reikia atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti 45 proc., o iki 2050 metų grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio, kad klimato atšilimas būtų apribotas 1,5 °C, kaip numatyta Paryžiaus klimato susitarime.  

JT klimato programos vadovė Patricia Espinosa sakė, kad sprendimas atidėti COP26 viršūnių susitikimą buvo neišvengiamas, tačiau pandemija neturėtų nukreipti pasaulio dėmesio nuo klimato kaitos iššūkių.    

„COVID-19 šiuo metu yra didžiausio dėmesio reikalaujanti grėsmė žmonijai, bet mes negalime pamiršti, kad klimato kaita yra didžiausias pavojus žmonijai ilguoju laikotarpiu“, – sakė ji.  

Kinijos Šendženo miestas uždraudė prekybą laukiniais gyvūnais ir jų vartojimą maistui

09:05

Pietų Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbtas iki šiol griežčiausias draudimas veisti ir vartoti maistui laukinius gyvūnus, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti infekcijų protrūkiams, panašiems į šiuo metu siaučiančią koronaviruso pandemiją.   

Manoma, kad pernai gruodį Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane atsiradusio naujojo užkrato pirminis šaltinis buvo šiame mieste veikęs jūros gėrybių ir laukinių gyvūnų turgus. 

Laukinių gyvūnų vartojimas maistui dar populiaresnis Kinijos pietuose, kur 2002 metais kilo ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS) koronavirusinės infekcijos protrūkis, pareikalavęs per 8 tūkst. gyvybių. 

Manoma, kad tąsyk užkratą išplatino laukinius gyvūnus maistui vartoję ar su jais dirbę žmonės iš Šendženo aplinkinių rajonų. SARS virusas, mokslininkų nuomone, veikiausiai atsirado šikšnosparnių organizme ir žmonėms buvo perduotas per civetas.  

Kilus dabartiniam koronavirusinės infekcijos protrūkiui Kinijos vyriausybė paskelbė laikiną draudimą užsiimti laukinių gyvūnų prekyba ir vartoti juos maistui. Šendženas ėmėsi dar griežtesnių priemonių ir visam laikui uždraudė prekiauti laukiniais gyvūnais ir juos valgyti. Be gyvačių, driežų ir kitų laukinių gyvūnų, draudimas apima ir šunų bei kačių vartojimą maistui. 

Nenustatyta, kad naminiai gyvūnai platintų koronavirusą.  

Už draudimo nepaisymą grės baudos nuo 150 tūkst. juanių (19,4 tūkst. eurų). Baudos dydis priklausys nuo konfiskuotų gyvūnų vertės.   

Toliau leidžiama auginti laukinius gyvūnus medicinos tikslais, tačiau vartoti tokius gyvūnus maistui draudžiama. 

Medicininių prekių siuntą iš Rusijos JAV nusipirko

08:30

Lėktuvu iš Rusijos į Jungtines Valstijas trečiadienį atskraidintas medicininių prekių krovinys buvo nupirktas pagal prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimą, pranešė JAV valstybės departamentas.

Departamento atstovė Morgan Ortagus pareiškime nurodė, kad siunta, kurioje buvo kvėpavimo aparatų ir asmeninių apsaugos priemonių, nebuvo dovana.

„Abi šalys anksčiau krizių metu viena kitai teikė humanitarinę pagalbą ir, be abejo, vėl tai darys ateityje, – sakė ji. – Dabar laikas dirbti drauge ir įveikti bendrą priešą, keliantį pavojų visų mūsų gyvybei.“

M.Ortagus nesakė, kiek JAV sumokėjo už rusų krovininio lėktuvo į Johno F.Kennedy tarptautinį oro uostą atskraidintą siuntą, kuri buvo perduota Federalinei nepaprastųjų situacijų valdymo agentūrai Niujorke.

Atstovė nurodė, kad JAV ir toliau padės kitoms šalims kovoti su koronaviruso pandemija, bet pridūrė: „Negalime to daryti vieni.“

Anksčiau trečiadienį Rusijos ambasadorius Vašingtone sakė, kad krovinio pristatymas atspindi poreikį nepaisant politinių nesutarimų vienyti pasaulio pastangas kovai su naujuoju koronavirusu.

Tvirtinimus, kad Rusija pristatydama siuntą siekia politinės naudos, ambasadorius Anatolijus Antonovas atmetė kaip „ciniškus ir amoralius“, ir pridūrė, kad rusų karo medicinos ekspertai kasdien rizikuoja savo gyvybėmis.

Izraelio sveikatos ministrui nustatytas koronavirusas

08:01

Izraelio sveikatos ministrui Yaakovui Litzmanui nustatytas koronavirusas, ketvirtadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Y.Litzmano ir jo žmonos koronaviruso testai buvo teigiami. Jiedu karantinavosi, pranešė Sveikatos ministerijos spaudos tarnyba.

Pažymima, kad ministras, laikydamasis medikų rekomendacijų, tęs darbą iš namų.

Tuo metu ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu buvo priverstas vėl laikytis prevencinio karantino, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Ankstesnis karantinas, paskirtas B.Netanyahu anksčiau šią savaitę vienam iš jo biuro darbuotojų diagnozavus COVID-19, buvo pasibaigęs trečiadienio vakarą, pranešė premjero kanceliarija.

Ji nurodė, kad dabar vyriausybės vadovas septynias dienas laikysis saviizoliacijos, nes kontaktavo su 71 metų Y.Litzmanu.

Sveikatos apsaugos ministras yra įtakingiausias iš užsikrėtusių epidemijos smarkiai paveiktos ultraortodoksų bendruomenės narių. Iš viso COVID-19 susirgo 6 200 izraeliečių, o mirė 31.

„Litzmanas ir jo žmona jaučiasi gerai, yra gydomi ir bus karantinuoti bei prižiūrimi“, – pažymima Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Institucija pridūrė, kad jos generalinis direktorius Moshe Baras Simanas Tovas ir dar keli aukšto rango pareigūnai taip pat karantinuosis dėl kontakto su Y.Litzmanu.

Pasak Izraelio žiniasklaidos, žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovui Yossi Cohenui taip pat gali tekti saviizoliuotis, nes jis irgi kontaktavo su Y.Litzmanu, tačiau ši informacija kol kas nebuvo patvirtinta.

D.Trumpas: JAV evakuos įstrigusį kruizinį laivą

07:07

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad amerikiečių pareigūnai evakuos keleivius iš Floridoje turinčio prisišvartuoti kruizinio laivo, kurio dėl koronaviruso protrūkio jame neįsileido kelios Pietų Amerikos šalys.

D.Trumpas nurodė, kad JAV siunčia medikus į tą laivą ir ruošiasi evakuoti iš jo žmones. Pasak prezidento, jame esantys užsieniečiai bus išsiųsti namo.

„Evakuosime kanadiečius ir perduosime juos Kanados pareigūnams, – sakė jis. – Taip pat [darysime] ir su JK [piliečiais].“

JAV koronaviruso aukų skaičius viršijo 5000

06:46

Jungtinėse Valstijose koronaviruso pandemijos aukų skaičius trečiadienį viršijo 5 000, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Užfiksavus rekordiškai daug mirčių per parą – 884 – koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius JAV išaugo iki 5116.

JAV užregistruota mažiau mirčių nei Italijoje ar Ispanijoje, bet daugiau nei Kinijoje, kur pernai gruodį atsiradusi COVID-19 pareikalavo 3316 gyvybių.

Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys rodo, kad JAV yra užregistruota daugiausia pasaulyje užsikrėtimo koronavirusu atvejų – 215 417.

Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau nesureikšmino pandemijos poveikio JAV, bet trečiadienį sakė, kad „turėsime porą savaičių, kurios prasideda maždaug dabar, bet kelios dienos nuo dabar bus itin siaubingos“.

Praėjusią savaitę JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas Anthony Fauci perspėjo, kad naujojo koronaviruso epidemija šalyje gali nusinešti 100–200 tūkst. žmonių gyvybių.

Paskutinis atnaujinimas: 2020-04-02 06:46

Pusėje planetos galioja vienokios ar kitokios karantino priemonės, vyriausybėms stengiantis pažaboti virusą, jau nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių.

Šie suvaržymai, nors būtini sveikatai, gali nulemti pasaulinį maisto stygių, stringant tiekimo grandinėms ir dėl paniško pirkimo pradedant kontroliuoti eksportą, perspėja specialistai.

Mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius toliau nenumaldomai auga; visame pasaulyje jau užregistruota daugiau kaip 46 tūkst. tokių tragiškų atvejų.

Jungtinėse Valstijose, kur šiuo metu yra beveik ketvirtadalis visame pasaulyje užregistruotų užsikrėtimo atvejų, mirties atvejų skaičius praėjusią naktį pasiekė 5 tūkst., rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Ir, kaip sakė prezidentas Donaldas Trumpas, padėtis dar blogės.

„Bus pora savaičių, prasidėsiančių daugmaž dabar, bet ypač po kelių dienų, kurios bus šiurpios, – sakė D.Trumpas. – Tačiau net sunkiausiais laikais amerikiečiai nepasiduoda nevilčiai. Mes nepasiduodame baimei.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Tarp naujausių aukų Jungtinėse Valstijose yra šešių savaičių kūdikis, kuris praėjusios savaitės pabaigoje buvo nuvežtas į ligoninę Konektikute.

„Testais praėjusį vakarą patvirtinta, kad šis naujagimis sirgo COVID-19, – tviteryje parašė valstijos gubernatorius Nedas Lamontas. – Tai absoliučiai veria širdį.“

Naujasis koronavirusas labiausiai veikia pagyvenusius žmones ir asmenis, turinčius gretutinių ligų, bet virtinė pastarojo meto atvejų akcentavo, kad virusas gali paveikti visus.

Tarp mirusių žmonių yra 16-metė Prancūzijoje, 12-metė Belgijoje ir 13 metų Ismailas Mohamedas Abdullah Jungtinėje Karalystėje, kurio šeima sakė, kad švelnus ir geras berniukas kitų sveikatos problemų neturėjo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad greitas ligos plitimas kelia nerimą.

„Pastarąsias penkias savaites matėme kone eksponentinį naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimą, pasiekusį beveik visas šalis“, – sakė jis.

„Mirties atvejų skaičius per pastarąją savaitę daugiau nei padvigubėjo. Po kelių dienų pasieksime milijoną patvirtintų atvejų ir 50 tūkst. mirties atvejų“, – nurodė PSO vadovas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

01:25
02:13
01:11

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min