JAV pralenkė Kiniją užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiumi: pirmauja pasaulyje

Estijos ekstremalios padėties priemonėms vadovaujantis premjeras Juri Ratas nurodė nuo šeštadienio sugriežtinti koronavirusu užsikrėtusių asmenų ir drauge su jais gyvenančių ar nuolat su jais būnančių žmonių izoliavimo namie tvarką, paskelbė vyriausybė.

COVID-19 pacientai privalės būti namie iki visiško pasveikimo, jiems draudžiama išeiti iš namų ar nuolatinio buvimo vietos nuo pat diagnozės nustatymo momento. Tokie asmenys galės išeiti tik nurodžius medikams ar policijai, taip pat susidarius situacijai, kai kyla grėsmė gyvybei ir sveikatai.

Pacientų šeimų nariai ar su jais po vienu stogu gyvenantys asmenys, jei jiems nepasireiškia CVID-19 simptomai, iš namų ar nuolatinės gyvenamosios vietos galės išeiti tik su asmens dokumentu, žemiau aprašytais atvejais. Tokie asmenys turi atidžiai stebėti savo sveikatą ir laikytis draudimo viešose vietose burtis daugiau kaip dviem žmonėms, taip pat laikytis 2 m atstumo nuo kitų žmonių.

Išeiti leidžiama, jei būtina vykdyti darbines pareigas, jei reikia nusipirkti būtiniausių dalykų – tai leidžiama daryti parduotuvėje arti namų ir jei nėra galimybių pirkti kitaip.  

Žmonėms taip pat bus leidžiama išeiti pabūti kieme.

Kaip laikomasi taisyklių, tikrins policija, kuri keisis duomenimis su Sveikatos apsaugos departamentu.

Priemonių tikslingumas bus vertinamas kas dvi savaitės.

Rusijoje vakcinos nuo koronaviruso SARS-CoV-2 klinikiniai bandymai bus pradėti po maždaug 5-6 mėnesių, ketvirtadienį vakare pranešė Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška.

„Dabartiniais skaičiavimais, vakcinos nuo naujojo koronaviruso klinikinius bandymus pradėsime maždaug po penkių ar šešių mėnesių. Tai yra terminai, kuriuos dabar nurodo mūsų kūrėjai“, – sakė jis per televizijos naujienų laidą „Vremia“.

Ministras pažymėjo, kad vakcina nuo SARS-CoV-2 kuriama keliose Rusijos valstybinėse įstaigose.

„Vakcinos modeliai sukurti, jau pradėti pirmieji ikiklinikiniai tyrimai, o klinikinių tyrimų bus imtasi iškart, kai tik bus įvertintas jų saugumas ir veiksmingumas bandymuose su gyvūnais“, – sakė M.Muraška.

Ministras taip pat akcentavo, jog Rusijoje ruošiamasi visiems galimiems koronavirusinės infekcijos plitimo scenarijams.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys ketvirtadienį pažadėjo „vieningą frontą“ kovoje su koronavirusu ir sakė, kad skiria 5 trln. dolerių (4,62 trln. eurų) pasaulio ekonomikai, dėl koronaviruso pandemijos prognozuojant didelę recesiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo skubioje vaizdo konferencijoje, kuriai pirmininkavo koordinuoti veiksmus raginęs Saudo Arabijos karalius Salmanas, kuris taip pat spaudžiamas nutraukti naftos kainų karą su Maskva, sudrumstusį energetikos rinkas.

Derybos buvo surengtos nuskambėjus kritikai, kad šis išsivysčiusių valstybių klubas per lėtai reaguoja į COVID-19 pandemiją, pareikalavusią jau per 23 tūkst. gyvybių visame pasaulyje ir sukėlusią finansinius sukrėtimus, nes daugiau nei trys milijardai žmonių visame pasaulyje priversti užsidaryti savo namuose.

„Mes tvirtai įsipareigoję sudaryti vieningą frontą prieš šią bendrą grėsmę“, – sakoma po viršūnių pasitarimo paskelbtame bendrame lyderių pareiškime.

„Įliejame per 5 trln. dolerių į pasaulio ekonomiką, kaip dalį tikslinės fiskalinės politikos, ekonominių priemonių ir garantijų schemų pandemijos socialiniam, ekonominiam ir finansiniam poveikiui atsverti“, – sakoma pareiškime.

Šis skaičius yra fiskalinių paskatų paketų, kuriuos priėmė atskiros G-20 valstybės, suma, sakė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kuri pridūrė, kad Pekino dalį sudaro 344 mlrd. dolerių.

Didėjant susirūpinimui dėl skurdesnių šalių, neturinčių tinkamų gydymo įstaigų bei galimybių pasinaudoti kapitalo rinkų finansavimu, G-20 lyderiai taip pat pažadėjo dirbti su tokiomis institucijomis kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir pateikti „stiprų“ finansinį paramos besivystančioms šalims paketą.

„Tai mūsų atsakomybė – ištiesti pagalbos ranką besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims“, – sakė karalius Salmanas.

V.Putinas ragino pandemijos metu paskelbti sankcijų „moratoriumą“ ir G-20 lyderiams pasakė, kad tai yra „gyvybės ir mirties“ klausimas.

Rusijos lyderis kalbėjo gana aptakiai ir konkrečiai nenurodė, kurioms šalims turėtų būti sušvelnintos sankcijos.

Dėl Krymo aneksijos 2014 metais ir vaidmens Ukrainos krizėje Rusijai paskelbta daugybė Vakarų sankcijų.

Rusija taip pat yra daugelio kitų šalių, kurioms Vakarai yra paskelbę sankcijų, sąjungininkė, pavyzdžiui – Irano ir Šiaurės Korėjos.

Labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtukas siekia apginti savo pandemijos suvaržytas ekonomikas, ekspertams prognozuojant, kad jos veikiausiai bus įstumtos į nuosmukį.

Trečiadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody's“ įvertino, kad G-20 bendrasis vidaus produktas šiemet susitrauks 0,5 proc., Jungtinių Valstijų BVP – 2 proc., o euro zonos – 2,2 procento.

Jungtinėse Valstijoje ketvirtadienį užfiksuoti 12 643 nauji koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos atvejai, 136 naujos mirtys nuo COVID-19.

Iš viso šia liga iki šiol užsikrėtė 80 854 amerikiečiai.

Naujasis koronavirusas jau nusinešė 1163 JAV gyventojų gyvybes.

Naujojo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19 patvirtintų atvejų Turkijoje per pastarąją parą padaugėjo daugiau negu tūkstančiu, skelbia Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, cituodama šalies sveikatos apsaugos ministrą.

„Šią parą buvo atlikti 7286 tyrimai dėl COVID-19, užfiksuoti 1196 nauji šios koronavirusinės infekcijos atvejai. Mirė 16 pacientų. Dabar bendras mirčių skaičius siekia 75, o užsikrėtusiųjų – 3629“, – ketvirtadienį vakare pranešė Fahrettinas Koja.

Pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis Turkijoje užfiksuotas kovo 10-ąją. Kaip skelbta, tai buvo iš Europos grįžęs Turkijos gyventojas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, norintis kuo greičiau atšaukti ekonomikai kenkiančias socialinio atstumo priemones dėl koronaviruso, ketvirtadienį sakė, kad pasiūlys suskirstyti šalį į rajonus pagal koronaviruso rizikos laipsnį.

Baltųjų rūmų paskelbtame laiške valstijų gubernatoriams D.Trumpas sako, kad geresnis testavimas dabar sudaro sąlygas parengti viruso grėsmės žemėlapius.

„Pagal šiuos duomenimis paremtus kriterijus siūlysime gaires apygardoms į didelės rizikos, vidutinės rizikos ar mažos rizikos kategorijas skirstyti“, – sakė jis.

Pasak prezidento, nauji planai bus parengti „glaudžiai koordinuojant veiksmus“ su sveikatos apsaugos ekspertais.

D.Trumpas nesakė, kada naujos gairės bus paskelbtos, bet anksčiau yra užsiminęs, kad tai gali įvykti jau kitą savaitę, kai baigsis 15 dienų periodas, kuriuo visoje šalyje rekomenduojama laikytis socialinio atstumo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Valstijų gubernatoriai turi įgaliojimus įvesti ir panaikinti karantiną ir socialinio atstumo priemones, tad nėra aišku, kokios reakcijos sulauks D.Trumpo siekis greitai grąžinti gyvenimą į normalias vėžes.

Sunerimęs dėl ekonominės veiklos sumažėjimo daugeliui amerikiečių neinant į darbus ir kone sustojus transportui, D.Trumpas šią savaitę dėsto argumentus dėl greito normalios veiklos atnaujinimo.

Tačiau jis atsisakė savo pradinių ketinimų atšaukti daugelį suvaržymų Amerikoje iki Velykų, kai sulaukė kritikos iš Kongreso, žiniasklaidos ir kai kurių sveikatos apsaugos profesionalų, įrodinėjančių, kad norint pažaboti viruso plitimą reikalinga kantrybė.

Ketvirtadienio laiškas rodo, kad dabar D.Trumpas galvoja apie lankstų ir dalinį suvaržymų panaikinimą mažos rizikos rajonuose. Tačiau laiške maža detalių dėl to, kaip prezidentas įsivaizduoja tai veiksiant.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, suteikiantį vyriausybei teisę reguliuoti ne gyvybiškai svarbių vaistų ir medicinos priemonių ir prietaisų kainas epidemijų, tokių kaip dėl koroviruso, grėsmės akivaizdoje ar ypatingųjų situacijų atvejais.

Valstybinio tokių prekių kainų reguliavimo, įvedant maksimaliai leistinas, gali būtų imtasi jų „nepagrįsto augimo“ atvejais, pavyzdžiui, jei keliuose federacijos subjektuose jos per mėnesį pakyla daugiau negu 30 procentų.

Įstatymas įsigalioja nuo jo paskelbimo.

Vyriausybei taip pat suteikiama teisė stebėti kainų dinamika, siekiant kontroliuoti neesminių vaistų ir medicinos priemonių, įskaitant tokių kaip veido kaukės ar dezinfekavimo priemonės, kainas.

Rusijoje valstybinis kainų reguliavimas jau yra taikomas daugiau kaip 700 pavadinimų gyvybiškai būtinų ir svarbiausių vaistų.

Kongo Demokratinės Respublikos sostinė Kinšasa, stabdant koronaviruso plitimą, nuo šeštadienio keturioms dienoms „visiškai izoliuojama“, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai.

Gubernatorius Gentiny Ngobila tokius uždarymus keturioms dienoms su pertraukomis numatė ateinančioms trims savaitėms, rodo kalbos tekstas, kurį gavo naujienų agentūra AFP.

Sostinė bus uždaryta keturias dienas, tuomet dvi dienas gyventojams bus leista apsipirkti, o po to miestas vėl keturioms dienoms bus uždarytas. Tai bus kartojama tris savaites.

Italijoje per pastarąją parą užfiksuoti 6203 koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų, COVID-19 liga sergančiųjų skaičius išaugo 80 589, skelbia Italijos civilinės gynybos departamentas.

Naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius, ankstesnes keturias paras mažėjęs, ketvirtadienį išaugo smarkiai.

3612 pacientų būklė kritinė.

Naujų mirčių nuo šios ligos per parą šalyje užfiksuota 712, šis virusas žudikas jau nusinešė 8215 italų gyvybes.

Nuo šios ligos Italijoje iki šiol išgijo 10 361 žmogus.

Prancūzijoje per pastarąją parą užfiksuotos dar 365 mirtys nuo koronaviruso, o tarp aukų yra viena 16-metė, ketvirtadienį pranešė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Tai yra didžiausias su susirgimu COVID-19 siejamų aukų skaičius per dieną šioje šalyje

J.Salomonas nurodė, kad iš viso nuo koronaviruso Prancūzijos ligoninėse mirė 1 696 žmonės. Jis pabrėžė, kad į šį skaičių neįtraukti mirusieji namie ar senelių namuose.

Jis sakė, kad iki šiol Prancūzijoje 29 155 žmonių koronaviruso testas buvo teigiamas, ir pridūrė, kad tikrasis atvejų skaičius greičiausiai yra daug didesnis, nes tiriami tik didelės rizikos pacientai.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pirmą kartą užfiksavo daugiau nei 100 mirčių nuo koronaviruso per parą: mirė 115 žmonių, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas.

Trečiadienį JK skelbė apie 463 mirtis nuo koronaviruso, o diena vėliau jų jau buvo 578, savo tinklalapyje skelbia vyriausybė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kovo 24–26 dienomis surengė politinių konsultacijų ciklą su Aljanso užsienio reikalų ministrais, ketvirtadienį pranešė organizacijos spaudos tarnyba.

„Prieš artėjantį mūsų virtualų ministrų susitikimą balandžio 2 dieną konsultavausi su keliais NATO ir šalių partnerių užsienio reikalų ministrais. COVID-19 pandemija yra išbandymas mums visiems ir mes solidariai reaguojame į krizę“, – parašė J.Stoltenbergas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Generalinis sekretorius informavo ministrus apie NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo planus „saugios telekonferencijos būdu“ balandžio 2 dieną, pranešė Aljanso būstinės spaudos tarnyba.

Jos pranešime pažymėta, kad NATO generalinis sekretorius taip pat kalbėjosi su ES diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.

„Jie aptarė COVID-19 pandemiją ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant sustabdyti viruso plitimą ir sušvelninti jo poveikį“, – sakoma pranešime.

Visame pasaulyje jau užregistruota daugiau kaip pusė milijono užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiami skaičiai.

Iki ketvirtadienio pasaulyje užregistruoti mažiausiai 511 603 COVID-19 atvejai, įskaitant 23 067 mirties atvejus.

Manoma, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius yra didesnis, nes daug šalių testus atlieka tik sunkiais susirgimo atvejais arba tiems pacientams, kuriems reikalinga hospitalizacija.

Europoje nustatytų mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius perkopė 15 tūkst., rodo iki ketvirtadienio vakaro naujienų agentūros AFP gauti duomenys.     

Visoje Europoje pranešta apie 15,5 tūkst. mirties nuo koronaviruso atvejų. Daugiausia jų – Italijoje (8 165) ir Ispanijoje (4 089). Prancūzijoje virusas pareikalavo 1 331 gyvybės.

Senajame žemyne bendras patvirtintų susirgimo COVID-19 atvejų skaičius šiuo metu yra 268 191. Europa šiuo metu yra labiausiai nuo gruodį Kinijoje atsiradusio koronaviruso nukentėjęs žemynas.

Manoma, kad realus užsikrėtusiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nes daugelis šalių tyrimus dėl koronaviruso atlieka tik sunkiai sergantiems asmenims arba žmonėms, kuriems būtina hospitalizacija. 

Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo ketvirtadienį paskelbė, kad koronaviruso aukų skaičius valstijoje šoktelėjo iki 385, per pastarąją parą mirus 100 žmonių.

Tokia žinia nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai bendras aukų skaičius JAV perkopė 1 000. Niujorkas yra JAV koronaviruso protrūkio epicentras, kur nustatyti 37 258 užsikrėtimo atvejai, o vietos ligoninės skubiai ruošiasi naujai pacientų bangai.

Afganistano vyriausybė liepė paleisti iki 10 tūkst. kalinių, daugiausia moterų, nepilnamečių ir sergančių žmonių, siekdama sulėtinti koronaviruso plitimą, ketvirtadienį informavo pareigūnai.

„Tai yra atsakingas sprendimas, priimtas norint apsaugoti žmonių sveikatą“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras Faridas Hamidi.

„Nutartis neliečia asmenų, padariusių nusikaltimų prieš nacionalinį ir tarptautinį saugumą“, – pridūrė jis.

Vokietija kas savaitę atlieka tyrimus dėl naujojo koronaviruso iki 500 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė vienas virusologas ir pridūrė, kad ankstyvas diagnozavimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šalyje nuo COVID-19 miršta palyginti mažai pacientų.

Vokietijoje nustatyti daugiau nei 36 tūkst. užsikrėtimo atvejų – tai yra vienas didžiausių skaičių Europoje, tačiau šaliai pavyko išvengti aukšto mirtingumo lygio, fiksuojamo nuo pandemijos smarkiai nukentėjusiose Italijoje ir Ispanijoje.

Ekspertai sako, kad platus masto susirgimo COVID-19 atvejų diagnozavimas ir sekimas yra veiksminga strategija norint apriboti ligos plitimą. Tokio požiūrio laikomasi ir Pietų Korėjoje bei Singapūre, kurioms daugiausia pavyko suvaldyti protrūkį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsaugos priemonės nuo koronaviruso

Vokiečių virusologo Christiano Drosteno nuomone, tai padėjo apriboti mirties atvejų skaičių.

„Priežastis, kodėl Vokietijoje miršta tiek mažai žmonių, palyginti su užkrėstųjų skaičiumi, gali būti ta, kad mes atliekame nepaprastai daug laboratorinių diagnostinių tyrimų“, – sakė Ch.Drostenas, vadovaujantis Berlyno universitetinės ligoninės „Charite“ Virusologijos institutui.

„Pastarųjų dienų įvertinimai rodo, kad per savaitę atliekame pusę milijono tyrimų“, – pažymėjo jis.

Instituto vadovas pridūrė, kad atlikti plataus masto tyrimus padėjo didžiulis laboratorijų tinklas šalyje.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas patvirtino, kad vien praėjusią savaitę Vokietijoje buvo atlikta 300–500 tūkst. testų, iš kurių maždaug 10 proc. turėjo teigiamą rezultatą.

„Tai tikriausiai yra didžiausias tyrimų skaičius bet kurioje pasaulio šalyje tiek absoliučia, tiek santykine išraiška“, – nurodė J.Spahnas.

Remiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 36 508 iš 83 mln. Vokietijos gyventojų yra užsikrėtę koronavirusu. Iš jų 198 mirė.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė, jog į valstybės paramą galės pretenduoti darbuotojai visų šalies ekonomikos sektorių įmonių, kurios dėl koronaviruso pandemijos krizės priverstos riboti ar stabdyti veiklą.

Anksčiau šią savaitę ministrų kabinetas buvo nutaręs, jog tokias galimybes turės tik labiausiai krizės paveiktų sektorių darbuotojai – viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, turizmo, pramogų ir kultūros, transporto.

Laikinos valstybės išmokos dėl darbo netekimo sudarys 75 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 700 eurų per mėnesį. Jos kol kas bus mokamos du mėnesius – už laikotarpį nuo kovo 14-osios iki gegužės 14 dienos, bet ne ilgiau nei galios vyriausybės sprendimas dėl ekstremaliosios padėties šalyje.

Valstybės paramos savo darbuotojams galės prašyti įmonės, kurių pajamos kovo-balandžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu krito 30 proc. ir daugiau.

Taip pat į ją galės pretenduoti mažiausiai 20 proc. pajamų kritimą patyrusios įmonės, jei jos atitiks bent vieną iš trijų kriterijų: eksportas 2019 metais sužėrė mažiausiai 10 proc. jų pajamų, bet ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų; vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas jose pernai buvo ne mažesnis kaip 800 eurų; jų investicijos į ilgalaikį turtą 2019-ųjų pabaigoje buvo ne mažesnės kaip 0,5 mln. eurų.

Lenkijoje vieno miestelio kunigas savo parapijos tikintiesiems siūlo prieš Velykas atlikti išpažintį neišlipant iš savo automobilių, koronaviruso pandemijai privertus žmones laikytis saugaus atstumo.

„Mes jau išbandėme, kaip tai vyks praktikoje... Jau rytoj turiu susitikimą su penkių asmenų šeima, o kitą savaitę klausysiu vieno parapijos nario išpažinties už viso gyvenimo nuodėmes“, – naujienų agentūrai AFP sakė tėvas Adamas Pawlowskis.

Vakarinio Rogalino miestelio kunigas ketina pastatyti savo automobilį gatvelėje šalia bažnyčios ir nuleisti šoninį langą per mažiausiai 1,5 metro atstumą prie jo kitu automobiliu privažiavusiam parapijiečiui, kad sumažintų riziką užsikrėsti koronavirusu. 

Kasmet daugybė 38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos katalikų prieš Velykas atliekas išpažintį. Tačiau šiemet kilus koronaviruso protrūkiui jau susirgo 1 120 žmonių, 14 užsikrėtusiųjų neišgyveno.

Bažnytinė valdžia tikintiesiems primena, kad išpažintis telefonu arba internetu yra negaliojanti, tačiau leidžia išpažintį atlikti ne tik prie bažnyčios klausyklos. 

Žmonėms siekiant gyventi jiems įprastą gyvenimą, Jungtinėse Valstijose atsiranda mobiliųjų išpažinties klausyklų, pamaldos laikomos internetu, imamasi įvairių kitų iniciatyvų.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė, jog į valstybės paramą galės pretenduoti darbuotojai visų šalies ekonomikos sektorių įmonių, kurios dėl koronaviruso pandemijos krizės priverstos riboti ar stabdyti veiklą.

Anksčiau šią savaitę ministrų kabinetas buvo nutaręs, jog tokias galimybes turės tik labiausiai krizės paveiktų sektorių darbuotojai – viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, turizmo, pramogų ir kultūros, transporto.

Laikinos valstybės išmokos dėl darbo netekimo sudarys 75 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 700 eurų per mėnesį. Jos kol kas bus mokamos du mėnesius – už laikotarpį nuo kovo 14-osios iki gegužės 14 dienos, bet ne ilgiau nei galios vyriausybės sprendimas dėl ekstremaliosios padėties šalyje.

Valstybės paramos savo darbuotojams galės prašyti įmonės, kurių pajamos kovo-balandžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu krito 30 proc. ir daugiau. Taip pat į ją galės pretenduoti mažiausiai 20 proc. pajamų kritimą patyrusios įmonės, jei jos atitiks bent vieną iš trijų kriterijų: eksportas 2019 metais sužėrė mažiausiai 10 proc. jų pajamų, bet ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų; vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas jose pernai buvo ne mažesnis kaip 800 eurų; jų investicijos į ilgalaikį turtą 2019-ųjų pabaigoje buvo ne mažesnės kaip 0,5 mln. eurų.

Saudo Arabijos karalius Salmanas ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderius imtis „veiksmingų ir koordinuotų veiksmų“ kovojant su koronaviruso pandemijos sukelta pasauline krize, skambant prognozėms apie gilų ekonominį nuosmukį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat dalyvavo skubioje vaizdo konferencijoje, pirmininkaujant Salmanui, kuris taip pat spaudžiamas nutraukti naftos kainų karą su Maskva, sudrumstusį energetikos rinkas.

Derybos buvo surengtos nuskambėjus kritikai, kad šis išsivysčiusių valstybių klubas per lėtai reaguoja į COVID-19 pandemiją, pareikalavusią jau per 21 tūkst. gyvybių visame pasaulyje ir sukėlusią finansinius sukrėtimus, nes daugiau nei trys milijardai žmonių visame pasaulyje priversti užsidaryti savo namuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Saudo Arabijos karalius Salmanas

„Ši žmogiška krizė reikalauja visuotinio atsako. Pasaulis tikisi, kad susivienysime ir bendradarbiausime, kad įveiktume šį iššūkį“, – prasidėjus viršūnių susitikimui savo įžanginėse pastabose pažymėjo Saudo Arabijos karalius.

„Turime veiksmingai ir koordinuotai reaguoti į šią pandemiją ir atkurti pasitikėjimą pasaulio ekonomika“, – pridūrė jis.

Monarchas taip pat paragino pasaulio lyderius ištiesti „pagalbos ranką“ besivystančioms valstybėms, augant susirūpinimui dėl skurdesnių šalių, neturinčių tinkamų gydymo įstaigų bei galimybių pasinaudoti kapitalo rinkų finansavimu.

Labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtukas siekia apginti savo pandemijos suvaržytas ekonomikas, ekspertams prognozuojant, kad jos veikiausiai bus įstumtos į nuosmukį.

Trečiadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody's“ įvertino, kad G-20 bendrasis vidaus produktas šiemet susitrauks 0,5 proc., Jungtinių Valstijų BVP – 2 proc., o euro zonos – 2,2 procento.

„G-20 šalių ekonomikos patirs precedento neturintį smūgį pirmąjį šių metų pusmetį ir bendrai susitrauks 2020 metais“, – nurodė „Moody's“.

Nors turtingos šalys, įskaitant JAV, pristatė milžiniškus skatinamųjų priemonių paketus, G-20 iki šiol neparengė jokio kolektyvinio veiksmų plano.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas trečiadienį paragino G-20 šalių lyderius prisidėti prie raginimo vyriausybėms atidėti neturtingiausių valstybių skolų mokėjimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat paragino Didįjį dvidešimtuką pasiūlyti paramą „mažų ir vidutinių pajamų šalims“, įskaitant Užsachario Afrikos valstybes.

Baltarusija griežtina krovinių tranzito automobilių keliais tvarką – jis bus leidžiamas tik tam tikrais valstybinės reikšmės keliais, į šalį įvažiavę krovininiai automobiliai iš jos privalės išvažiuoti per parą.

Tokį nutarimą, kuriuo siekiama sumažinti koronaviruso infekcijos plitimo galimybes, priėmė ir savo tinklapyje paskelbė Baltarusijos vyriausybė.

Jis skelbia, kad krovinių tranzitas per Baltarusiją galimas tik tais valstybinės reikšmės keliais, prie kurių įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės vairuotojams pailsėti ir pavalgyti, taip pat papildyti transporto priemones degalais. Vairuotojams draudžiama išeiti už šių aikštelių ribų.

Tokie keliai išvardinti šiame nutarime.

Juo taip pat nurodoma, kad tranzitu per Baltarusiją vykstantys krovininiai automobiliai ją kirstų kuo trumpesniu keliu ir šalį paliktų per parą nuo įvažiavimo į ją. Numatytos retos šio reikalavimo išimtys: transporto priemonės gedimo, būtino jos pakeitimo, krovimo perkrovimo atvejais, taip pat tada, kai ilgesnį užsibuvimą Baltarusijoje numato konkrečios krovinių pervežimo sutarties sąlygos.

Junginių Valstijų Majamio mieste nuo penktadienio įvedama komendanto valanda, kovojant su koronaviruso protrūkiu šalyje, pranešė televizija CNN.

Į gatves bus draudžiama išeiti nuo 22 val. iki 5 val., šis draudimas įsigalios kovo 27 dieną.

„Scanpix“ / „AirPano“ / „Caters News Agency“ nuotr./Majamis

Komendanto valandos išimtys bus taikomos tokiais atvejais, kai būtina skubi medicinos pagalba, o taip pat į darbą einantiems arba iš jo grįžtantiems žmonėms, arba ne toliau nei 80 metrų nuo gyvenamosios vietos šunis vedžiojantiems asmenims.

Remiantis naujausiais duomenimis, iš viso pasaulyje užregistruota beveik 500 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, nuo COVID-19 mirė daugiau nei 22 tūkst. žmonių.

Jungtinėse Valstijos šiuo metu registruota 68 tūkst. užsikrėtusiųjų. Tūkstantis žmonių mirė.

Prancūzijos policija ketvirtadienį perspėjo Vidaus reikalų ministeriją, kad laikinai nebevykdys savo pareigų, jei pareigūnams nebus parūpinta pakankamai medicininių kaukių, ketvirtadienį pranešė laikraštis „Le Figaro“.

Policininkams atstovaujančios profesinės sąjungos bendrame pareiškime nurodė, kad „policija vykdys tik tikrai būtinas užduotis ir nebevykdys [koronaviruso plitimo] kontrolės“, jei pritrūks apsauginių priemonių.

Išvakarėse kelios profsąjungos sukritikavo VRM sprendimą perduoti apsaugai nuo viruso skirtus respiratorius medicinos darbuotojams be jokios kompensacijos.

Anot „Le Figaro“, policija dar turi kaukių atsargų, tačiau mano, kad jų nepakanka norint visiškai apsaugoti pareigūnus.

Lig šiol Prancūzijoje COVID-19 infekcija buvo diagnozuota daugiau nei 25,2 tūkst. žmonių; dar per 1,3 tūkst. mirė, o 3,9 tūkst. – pasveiko.

Estijos maisto ir veterinarijos departamentas paskelbė, jog nėra mokslinių įrodymų, kad koronavirusas SARS-CoV-2 gali plisti per maistą.

Tarnybos maisto produktų skyriui vadovaujanti Kairi Ramjalg paaiškino, kad toks pranešimas išplatintas todėl, kad sulaukta atitinkamų paklausimų tiek iš maisto gamintojų, tiek ir iš vartotojų.

„Galime pareikšti, kad koronavirusams daugintis būtinas organizmas-šeimininkas, tai yra gyvūnai ar žmogus. Koronavirusai negali daugintis maiste. Tiesa, virusas ant paviršių išlieka iki 72 valandų, nėra moksliškai įrodyta, kad virusas gali plisti per maistą“, – aiškino ji.

Estijos maisto ir veterinarijos departamentas yra parengęs įvairių instrukcijų maisto gamintojų ir vartotojų apsisaugojimui nuo infekcijų, jas išplatino visiems, kas teikia maisto pristatymo paslaugas namuose užsidariusiems šalies gyventojams.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ketvirtadienį sušaukė už atsaką į koronaviruso epidemiją atsakingos darbo grupės susitikimą, įpareigodamas visų 47 prefektūrų lyderius parengti nepaprastąsias kovos su COVID-19 priemones, reaguojant į vertinimus, kad koronavirusas dabar siaučia visoje šalyje.

Darbo grupė buvo suformuota anksčiau šį mėnesį priėmus specialųjį įstatymą, leidžiantį Sh.Abe paskelbti nepaprastąją padėtį, nors aukščiausio rango pareigūnai teigia, jog kol kas neplanuojama žengti tokio žingsnio.

Vėliausias susitikimas buvo surengtas praėjus dienai po to, kai Tokijo gubernatorė Yuriko Koike paprašė 1,3 mln. Japonijos sostinės gyventojų šį savaitgalį pasilikti namuose dėl naujų užsikrėtimo atvejų, įskaitant tuos, kurių neįmanoma atsekti, šuolio.

Ji neatmetė galimybės, kad mieste gali būti paskelbtas karantinas, jei infekcija plis taip sparčiai kaip Europoje ir JAV.

Pasak Sh.Abe, vyriausybė uždraus įvažiuoti į Japoniją keliautojams iš Irano ir 21 Europos šalies, taip pat iki balandžio pabaigos įšaldys šių valstybių piliečiams išduotas vizas. Premjeras pažymėjo, kad iki kito mėnesio pabaigos pratęsiamos panašios priemonės Kinijai ir Pietų Korėjai.

Tokijuje ketvirtadienį buvo nustatyti 47 užsikrėtimo atvejai – tai yra rekordinis jų padidėjimas per parą. Ankstesnę dieną mieste buvo užfiksuotas 41 atvejis. Iš viso Japonijoje yra maždaug 2 000 tūkst. infekuotųjų, įskaitant 259 susirgusius sostinėje.

Kinija turi labai smarkiai sumažinti savo tarptautinių skrydžių skaičių, palikdama tik po vieną skrydį per savaitę į kiekvieną šalį, ketvirtadienį paskelbė civilinės aviacijos administracija.

Oro linijų bendrovėms, kurių lėktuvai skraido į Kiniją, bus taikomi tokie patys suvaržymai, nurodė administracija, šalyje augant susirūpinimui dėl įvežtinių COVID-19 atvejų.

Jau dvi dienas iš eilės Kinija nepranešė apie naujus užsikrėtimo koronavirusu šalyje atvejus, tačiau registruotų įvežtinių atvejų skaičius perkopė 500.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų – Kinijos piliečiai, sugrįžę namo iš kitų šalių.

Kinijos civilinės aviacijos administracija taip pat nurodė, kad į šalį ir iš jos skrendantys lėktuvai turi būti užpildomi keleiviais ne daugiau nei 75 procentais.

Pakoreguotas skrydžių tvarkaraštis turi įsigalioti nuo kovo 29 dienos, priduriama pranešime.

Praėjusią savaitę civilinės aviacijos administracija paskelbė, kad ribos keleivių skaičių į Kiniją ir iš jos tarptautiniais reisais skraidančiuose lėktuvuose, o į Pekiną iš užsienio skrendantys lėktuvai nukreipiami į kitus centrus.

Šią savaitę į Kiniją ir iš jos numatyti 1 073 tarptautiniai keleivinių lėktuvų skrydžiai.

Rumunijos sveikatos ministras Viktoras Costache ketvirtadienį atsistatydino, vyriausybei sulaukus kritikos dėl savo atsako į naujojo koronaviruso pandemiją.

V.Costache nepateikė atsistatydinimo priežasties, o ministras pirmininkas Ludovicas Orbanas teigė, kad sprendimas buvo motyvuotas „asmeninių ir profesinių priežasčių“.

L.Orbanas pridūrė: „Apgailestauju dėl jo atsistatydinimo, suprantu tai ir noriu padėkoti jam už gerą bendradarbiavimą.“

Vyriausybė sulaukė griežtos kritikos, Rumunijos ligoninėms sunkiai sekantis tvarkytis su nuolat augančių virusu užsikrėtusių pacientų skaičiumi.

Trečiadienį V.Costache pareiškė vienai naujienų televizijai, kad ruošiamasi atlikti tyrimus dėl COVID-19 visiems Bukarešto gyventojams. Daugelis tokį planą sukritikavo kaip neįmanomą įgyvendinti ir nevykusį, kadangi medicinos darbuotojai neturi plačių galimybių daryti tyrimus.

Daugelis Rumunijos gydytojų ir slaugytojų taip pat socialiniuose tinkluose piktinosi, kad jiems trūksta apsauginių medicinos priemonių, tokių kaip kaukės ir pirštinės.

Virusu jau užsikrėtė nemažai medikų.

Rumunijoje patvirtinti 1 029 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai; buvo atlikta beveik 16 tūkst. tyrimų.

Infekcija pražudė 17 žmonių, aštuonis iš jų – šiaurės rytiniame Sučavos mieste įsikūrusioje ligoninėje, tapusioje koronaviruso protrūkio epicentru šalyje.

Siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, Rumunija praėjusią savaitę paskelbė nepaprastąją padėtį ir trečiadienį įvedė visuotinį karantiną, o kariuomenė buvo mobilizuota, kad padėtų įgyvendinti šias priemones.

V.Costache ministro poste pakeitė Nelu Tataru – Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius ir vienas pagrindinių vyriausybės pareigūnų, atsakingų už atsaką į krizę.

Baltarusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl priemonių kovai su koronaviruso infekcijos įvežimu ir plitimu, ketvirtadienį pranešė ministrų kabineto spaudos tarnyba.        

„Numatyta, kad asmenys, atvykstantys į Baltarusiją iš šalių, kuriuose registruojama [koronavirusinės infekcijos] COVID-19 atvejų, nuo atvykimo dienos turi 14 dienų būti izoliacijoje savo namuose ir nepasibaigus šiam laikotarpiui jie negali kirsti valstybės sienos“, – nurodė spaudos tarnyba.   

Nutarime rašoma, kad reikalavimas dėl saviizoliacijos nebus taikomas užsienio valstybių diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams, oficialių delegacijų vadovams bei nariams.   

Saviizoliacija taip pat nebus būtina tolimųjų reisų vairuotojams, orlaivių, vidaus vandenų laivų įgulų nariams, traukinių brigadų nariams, taip pat užsieniečiams, vykstantiems į savo šalis tranzitu per Baltarusiją.      

Spaudos tarnyba informavo, kad oficialiame Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje skelbiamas sąrašas šalių, kur registruojama COVID-19 atvejų.  

Kiek anksčiau ministerija papildė sąrašą šalių su nepalankia epidemiologine situacija, įtraukdama į jį Italiją, Iraną, Pietų Korėją, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Lenkiją ir Čekiją.    

Šiaurės Airijoje vienam vyrui pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai šis, pareiškęs, jog yra užsikrėtęs koronavirusu, tyčia nusikosėjo atsisukęs į policininkus, ketvirtadienį pranešė policija.   

Belfasto šiaurėje gyvenantis vyras buvo sulaikytas trečiadienį dėl užpuolimo po namuose įvykusio incidento, informavo Šiaurės Airijos policijos tarnyba (PSNI). 

Sulaikomas vyras pareiškė dviem policininkams, kad yra užsikrėtęs koronavirusu, ir tada tyčia atsisukęs į juos nusikosėjo.  

„39 metų vyrui pareikšti kaltinimai dėl užpuolimo ir pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą“, – sakė PSNI atstovas spaudai.    

Vyras ketvirtadienį turi stoti prieš Belfasto magistrato teismą. 

Trečiadienį Airijos sveikatos apsaugos ministras Simonas Harrisas sakė, kad Dublino gatvėje susidūrė su dviem pokštautojais, vyru ir moterimi, kurie nusikosėjo jam į veidą ir juokdamiesi nubėgo. 

„Tai visiškai nejuokinga, tai apgailėtina“, – sakė ministras apie antradienį įvykusį incidentą. 

Pasak S.Harriso, atrodo, socialiniuose tinkluose vyksta kažkas panašaus į žaidimą, skatinantį filmuoti tokius tariamus pokštus. 

Jis pridūrė, kad su tuo bus griežtai kovojama „visomis valstybės turimomis galiomis“.  

Rusijos sostinėje nuo šeštadienio savaitei bus uždarytos kavinės, parduotuvės, parkai ir kiti objektai, kurių veikla nėra gyvybiškai būtina, ketvirtadienį pranešė Maskvos meras, pristatydamas „beprecedentes“ priemones koronaviruso infekcijos plitimui pažaboti.    

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė šalyje nedarbo savaitę nuo kovo 28-osios iki balandžio 5 dienos, kad rusai galėtų liktų namuose. Tačiau Maskvos meras Sergejus Sobianinas nusprendė imtis dar griežtesnių priemonių.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Maskva uždaro nebūtinų prekių parduotuves

S.Sobianinas jau anksčiau nurodė vyresniems nei 65 metų maskviečiams nuo ketvirtadienio neiti iš namų, tačiau karantino nepaskelbė. 

„Tai ne poilsio dienos, tai rimtos priemonės koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimui sustabdyti“, – sakė meras.   

Visoms kavinėms ir restoranams nurodyta nebepriimti lankytojų. Jiems leidžiama ruošti maistą tik išsinešti ar pristatyti į namus.   

Parduotuvės, prekiaujančios nebūtinomis prekėmis, taip pat turi užsidaryti. Uždaromi ir grožio salonai bei SPA centrai. Lankytojų nebepriims ir Maskvos parkai.    

S.Sobianinas apie planus įvesti šias priemones užsiminė trečiadienį vakare duodamas interviu televizijai, kai pareiškė, kad ateinančią savaitę Maskvoje „nebus ką veikti“. 

„Šiandien paskelbti suvaržymai yra beprecedenčiai per šiuolaikine Maskvos istoriją ir sukurs daug nepatogumų“, – sakė meras ketvirtadienį. 

„Tačiau tikėkite manimi, jie absoliučiai būtini, siekiant sulėtinti koronavirusinės infekcijos plitimą ir sumažinti ligos atvejų skaičių“, – kalbėjo jis ir paprašė kituose šalies regionuose gyvenančių rusų susilaikyti nuo kelionių į sostinę.   

Trečiadienį pranešta, kad Maskvoje nuo COVID-19 mirė du žmonės. Tai pirmieji oficialiai patvirtinti mirties nuo šios infekcijos atvejai Rusijoje. 

Visoje šalyje iki šiol nustatyta 840 koronavirusinės infekcijos atvejų, rodo oficialūs ketvirtadienio duomenys. 

Irane per parą užregistruoti 157 nauji mirties nuo koronaviruso atvejai, trečiadienį remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis pranešė šalies žiniasklaida.

Taip pat išaiškinti 2 389 nauji užsikrėtimo atvejai.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 29 406, o mirties atvejų skaičius – iki 2 234.

Pasveikusių COVID-19 pacientų skaičius padidėjo iki 10 457, pranešė žiniasklaida.

Kovodamas su koronaviruso plitimu Iranas nuo ketvirtadienio uždraudžia keliones tarp šalies miestų, per televiziją paskelbė kovos su virusu koordinavimo centro atstovas Hosseinas Zolfaghari.

„Tie, kas keliavo iraniečių Naujųjų metų (kovo 21-osios) periodu, nedelsdami turi sugrįžti į savo miestus, pakeliui nesustodami jokiuose miestuose“, – sakė jis.

„Universitetų, mokyklų uždarymas bus pratęstas. Tai pasakytina ir apie masinius renginius“, – nurodė H.Zolfaghari.

Jis pažymėjo, kad pažeidėjams bus taikomos teisinės priemonės.

Ispanijoje per parą mirus dar 655 koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms epidemijos aukų bendras skaičius ketvirtadienį pasiekė 4 089, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Šis paros aukų skaičius yra 19 proc. didesnis už skelbtą trečiadienį.

Tuo metu bendras patvirtintų susirgimo COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 56 188.

Ispanija pagal mirusių pacientų, užsikrėtusių COVID-19, skaičių dabar yra antra pasaulyje po Italijos.

Į ligonines Didžiosios Britanijos sostinėje plūsta COVID-19 pacientai, ketvirtadienį sakė valstybinės Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) vadovams atstovaujančios organizacijos lyderis.

Grupės „NHS Providers“ vadovas Chrisas Hopsonas BBC radijui sakė, kad Londono ligoninės susidūrė su „paklausos sprogimu“ kalbant apie „sunkiai sergančius pacientus“.

Padėtį Ch.Hopsonas palygino su „nepertraukiamu cunamiu“.

Prognozuojama, kad ateinančias dvi savaites besikreipiančiųjų į medicinos įstaigas tik daugės.

„Jie kalba apie bangą po bangos, po kitos bangos, – sakė Ch.Hopsonas. – Man dažnai pasakomas apibūdinimas yra, [kad tai] tam tikras nepertraukiamas cunamis.“

Kaip rodo naujausi skaičiai, šalyje nuo COVID-19 mirė 463 žmonės, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų yra daugiau kaip 9,5 tūkstančio. Londone užregistruota trečdalis visų Jungtinės Karalystės atvejų.

Vyriausybė kitą savaitę atidarys laikiną 4 tūkst. lovų ligoninę viename iš Londono parodų centrų, kurioje bus gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai.

Britų žiniasklaida pranešė, kad visoje šalyje gali būti įsteigta 10 panašių ligoninių.

Pasak Ch.Hopsono, padidėjusio pacientų srauto problemą sunkina beprecedentis nedirbančių medicinos darbuotojų skaičius.

„Dabar matome 30, 40, o kai kur net 50 proc. sergančių [medikų]", – nurodė jis ir pridūrė, kad taip pat iškilo „reali problema“ dėl dirbtinio plaučių vėdinimo aparatų ligoninėse.

Ch.Hopsono komentarai pasirodė vyriausybei paskelbus, kad ji užsakė 10 tūkst. plaučių vėdinimo aparatų iš verslininko milijardieriaus Jameso Dysono.

Elektroniniame laiške savo darbuotojams išradėjas sakė, kad jo kompanija ministro pirmininko Boriso Johnsono prašymu sukūrė aparatus „CoVent“, ir pažadėjo padovanoti 5 tūkst. jų tarptautinei pagalbai.

Inžinierių komandos projektą pradėjo kurti iškart, kai prieš 10 dienų buvo gautas pradinis 10 tūkst. vienetų užsakymas iš JK vyriausybės, sakė J.Dysonas.

„Taip pat ieškome būdų padaryti juos prieinamus tarptautiniu mastu“, – pridūrė jis.

Kompanija dabar laukia, kad projektą patvirtintų priežiūros institucijos, ir tada pradės aparatų gamybą.

Daugiau nei 90 proc. iš 150 tūkst. Kinijos „Huawei Technologies“ darbuotojų jau grįžo į darbą po laikino veiklos sustabdymo dėl koronaviruso plitimo, interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“ pareiškė Kinijos telekomunikacijų tinklų įrangos gamintojos įkūrėjas ir generalinis direktorius Ren Zhengfei.

„Huawei“ veiklą iš dalies atnaujino jau vasario 3 dieną, nes Kinijos vyriausybė davė atitinkamą leidimą svarbiausiems pramonės sektoriams, nors bendrai galiojo nurodymas nutraukti veiklą.

Bendrovė dėl koronaviruso sumažino šiems metams užsibrėžtus finansinius tikslus, tačiau iki kito mėnesio jokių prognozių neskelbs, pareiškė Ren Zhengfei.

Anot jo, „Huawei“ išmaniųjų telefonų pardavimai už Kinijos ribų mažėja, tačiau tai kompensuoja didelė jų paklausa Kinijoje.

Įmonė šiemet parduoda po vidutiniškai 22 mln. išmaniųjų telefonų per mėnesį – šiek tiek daugiau negu metais anksčiau.

„Huawei“ vadovas taip pat pareiškė esąs tikras, jog bendrovė sugebės pasiekti 2020 metų finansinius tikslus, nepaisant JAV nustatytų apribojimų jos veiklai ir koronaviruso pandemijos išprovokuoto ekonominio aktyvumo nuosmukio visame pasaulyje.

Ren Zhengfei mano, jog informacinių technologijų produktų paklausa didės, nes vis daugiau žmonių visame pasaulyje pereina prie nuotolinio darbo.

„Kai pandemija pasibaigs, manau, jog žmonės dar labiau įvertins „Huawei“ produktų privalumus, – pareiškė jis. – Matome mūsų produktų paklausos augimo potencialą ir baiminamės, jog mums gali neužtekti pajėgumų užtikrinti atitinkamą pasiūlą.“

Graikijos pareigūnai įvedė karantiną keliuose šalies šiaurės rytuose esančiuose miesteliuose ir kaimuose, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, kai tame rajone buvo nustatyti keli užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir vienas asmuo nuo šios infekcijos mirė.  

Karantinas šiame Ksantės prefektūros rajone buvo paskelbtas trečiadienį vakare. Iš viso šiame regione per pastarąsias šešias dienas koronavirusinė infekcija diagnozuota devyniems asmenims, informavo civilinės saugos viceministras Nikas Hardalijas. 

„Visiems gyventojams nurodyta laikinai likti namuose. Be jokių išimčių“, – sakė jis žurnalistams. 

Manoma, kad protrūkio židinys yra nedidelis Echino miestelis, kuriame gyvena maždaug pustrečio tūkstančio pomakų.  

„Echino gyventojai bus aprūpinti maistu ir vaistais“, – sakė N.Hardalijas.  

Ketvirtadienį prie tilto, vedančio į miestelį, ėmė budėti policijos pareigūnai, turintys užtikrinti, kad būtų laikomasi karantino. 

Vienas 72 metų Echino gyventojas mirė nuo koronavirusinės infekcijos, sakė Mikio savivaldybės meras Ridvanas Deli Huseyinas televizijai „Antenna“. 

„Geriau imtis tam tikrų priemonių, kad vėliau nereikėtų dėl to verkti“, – pridūrė jis.    

Musulmonai sunitai pomakai yra slavų tauta, daugiausiai jų gyvena kaimyninėje Bulgarijoje.

Graikijoje pomakai priklauso maždaug 110 tūkst. narių turinčiai vietos musulmonų bendruomenei. Daug jų yra išvykę į kitas Europos šalis dirbti pramonės sektoriuje.      

Nacionalinis transliuotojas ERT pranešė, kad keli šimtai pomakų darbininkų neseniai sugrįžo iš laivų statyklų ir statybų Italijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje.   

„Mano skaičiavimais, maždaug tūkstantis darbininkų sugrįžo iš centrinės Europos, Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos. Daugelis buvo Turkijoje, kur studijuoja ar dirba“, – sakė Ksantės meras Manolis Cepelis naujienų portalui „Ethnos“.  

„Daugelis jų, nežinodami to, buvo viruso nešiotojai“, – sakė jis. 

„Tai labai glaudžios bendruomenės su didelėmis šeimomis“, – pridūrė jis. 

Graikijoje, turinčioje 11 mln. gyventojų, koronavirusinė infekcija diagnozuota iki šiol diagnozuota 821 asmeniui, 22 žmonės mirė.  

Dviejuose šiaurinės Kozanės prefektūros kaimuose praėjusią savaitę taip pat buvo paskelbtas karantinas, tame rajone nustačius kelis COVID-19 atvejus.  

Estijoje trečiadienį naujų ūminės kvėpavimo takų ligos COVID-19 atvejų patvirtinta triskart daugiau nei ankstesnę parą – 134, pranešė Sveikatos departamentas.

Staigus užsikrėtimų padaugėjimas aiškinamas tuo, kad atliekamų tyrimų mastai padvigubėjo iki tūkstančio per dieną.

Skelbiama, jog naujojo koronaviruso sukelta liga Estijoje jau susirgo 538 žmonės, iš jų 23 proc. – 60 metų ir vyresni. 29 sergantieji hospitalizuoti, iš jų šeši – reanimacijos palatose.

Pirmoji ir kol kas vienintelė mirtis dėl COVID-19 Estijoje užfiksuota kovo 25-ąją.

Nuo sausio 31-osios Estijoje dėl viruso SARS-CoV-2 patikrinti 7090 žmonių.

Vatikane dirbančiam italų dvasininkui, kuris gyvena toje pačioje rezidencijoje kaip ir popiežius Pranciškus, testais nustatytas užsikrėtimas naujuoju koronavirusu, pranešta ketvirtadienį.

Keli italų laikraščiai, turintys patikimų šaltinių Vatikane, rašė, kad šis dvasininkas, kuris dabar yra paguldytas į ligoninę, daug metų gyvena Šv. Mortos svečių namuose.

Popiežius Pranciškus praėjusio mėnesio pabaigoje peršalo ir tuo to laiko beveik neina iš savo rezidencijos.

83 metų pontifikas turi mažą butą tame pastate, ten valgo. Jis taip pat ten rengia privačius susitikimus, o kartais nuvyksta į Vatikano biblioteką įrašyti tiesiogiai internetu transliuojamų kalbų pasaulio katalikams.

Laikraščiai „La Stampa“ ir „Il Messaggero“ rašė, kad Romoje hospitalizuotas žmogus iš Šv. Mortos svečių namų, kurio pavardė nenurodoma, ir kad imtasi dezinfekuoti pastatą.

Bokso sunkiasvorių kategorijos pasaulio čempionas Anthony Joshua po susitikimo su koronavirusu užsikrėtusiu princu Charlesu pradėjo laikytis saviizoliacijos.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Anthony Joshua

Charlesui, britų karalienės Elizabeth II vyriausiajam sūnui ir įpėdiniui, pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai, jis laikosi saviizoliacijos Škotijoje, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Kol kas neaišku, kada Charlesas pasigavo virusą, bet kovo 9-ąją jis drauge su karaliene, ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir sporto bei pramogų pasaulio žvaigždėmis, įskaitant A.Joshua, dalyvavo Sandraugos dienos pamaldose Vestminsterio abatijoje.

Estijos vyriausybė pasirengusi galimam bylinėjimuisi su prekybos centrais dėl jų veiklos laikino sustabdymo, pranešė Teisingumo ministerija.

Jos pranešime pažymima, kad prekybos centrų, kurių veikla, siekiant stabdyti koronaviruso plitimą, laikinai stabdoma ypatingosios padėties šalyje galiojimo metu, pretenzijos neturėtų teisinio pagrindo.

Ministerijos paaiškinimas grindžiamas tuo, kad kompensacijų dėl priverstinio veiklos sustabdymo gali tikėtis tik diskriminaciją ar neteisybę patiriantys verslininkai. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju privatus sektorius lygiai kaip valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už priemonių pandemijos plitimui užkirsti vykdymą.

Ministerija patikslina, jog žala verslui dėl šių priemonių bus iš dalies kompensuota Draudimo nuo nedarbo fondo išmokomis.

Estijos vyriausybė anksčiau šią savaitę paskelbė papildomas ūminės kvėpavimo ligos COVID-19 plitimo prevencijos priemones – įvedami griežtesni buvimo viešose vietose ribojimai, uždaromi prekybos ir pramogų centrai, apribojama viešojo maitinimo įstaigų veikla.

Nuo kovo 27-osios uždaromi prekybos centrai, o atviros liks tik maisto produktų parduotuvės ir vaistinės, ryšio paslaugas teikiančių įmonių punktai, bankų skyriai, pašto skyriai, medicinos įrangos parduotuvės.

Viešojo maitinimo įstaigos nuo penktadienio galės teikti tik maisto išsinešimui paslaugas, uždaromos pramogų įstaigos.

Šie apribojimai įvedami kol kas dviejų savaičių laikotarpiui.

Filipinuose nuo naujojo koronaviruso mirė devyni gydytojai, ketvirtadienį paskelbė šalies medikų asociacija, sveikatos apsaugos darbuotojams skundžiantis dėl apsaugos priemonių trūkumo kovos su liga priešakinėse linijose.

Pranešimas apie mirusius gydytojus pakurstė nuogąstavimus, kad šios sveikatos krizės mastas Filipinuose yra daug didesnis nei skelbiama oficialiai. Patvirtintas mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius Filipinuose yra tik 38.

Pagrindinėje Lusono saloje, kurioje gyvena 55 mln. žmonių, jau antra savaitė galioja karantino priemonės, tačiau medikai perspėja, kad užsikrėtimo atvejų daugėja.

Filipinų medikų asociacija ketvirtadienį pranešė, kad nuo viruso mirė devintas gydytojas ir kad sveikatos apsaugos darbuotojai negauna pakankamos apsaugos.

„Jei tai priklausytų nuo manęs, pirmiausia būtų testuojami priešakinėje linijoje esantys žmonės, o po septynių dienų jie būtų testuojami vėl. Patys gydytojai gali būti nešiotojai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Filipinų medikų asociacijos viceprezidentas Benito Atienza.

Trys didelės Manilos ligoninės trečiadienį paskelbė, kad yra visiškai užpildytos ir nebepriims naujų COVID-19 pacientų.

Šimtai medicinos darbuotojų nebepriima pacientų, nes patys laikosi 14 dienų karantino po įtariamų kontaktų su sergančiaisiais, nurodo ligoninės.

Iki antradienio Filipinuose testai buvo atlikti tik mažiau nei 2 tūkst. žmonių. Tikrinami tik pacientai, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, taip pat asmenys, priklausantys pažeidžiamiausioms grupėms – senyvi ar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ir besilaukiančios moterys.

Latvijoje per praėjusią parą naujojo koronaviruso infekcija COVID-19 diagnozuota dar 23 asmenims, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 244, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.  

Be to, Latvijos sostinėje Rygoje pirmąkart patvirtinti penki užsikrėtimai naujuoju virusu, kai infekcijos šaltinio neįmanoma atsekti. Vadinasi, protrūkis jau vyksta šalies viduje.

Per parą testai buvo atlikti 817 žmonių, kuriems buvo įtartas užsikrėtimas koronavirusu. Bendrai Latvijoje jau patikrinti 8774 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad 16 asmenų, kuriems diagnozuota koronavirusinė infekcija, gydomi ligoninėje. Nė vieno iš sergančiųjų būklė nėra sunki.   

Latvija, siekdama sustabdyti infekcijos plitimą, kovo 13-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė virtinę griežtų suvaržymų. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta. 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas paragino vyriausybes laikinai sustabdyti skurdžiausių pasaulio šalių skolų mokėjimus, kad jos galėtų kovoti su koronaviruso pandemija.

„Pasaulio banko grupė ir TVF mano, jog šiuo metu yra būtina palengvinti besivystančių šalių padėtį, taip pat duoti aiškų ženklą finansų rinkoms“, – pažymima institucijų paskelbtame bendrame pranešime.

Tai padėtų šalims, kuriose gyvena du trečdaliai ypač didelį skurdą kenčiančių pasaulio gyventojų ir kurios atitinka kriterijus, pagal kuriuos dosnias ir pigias paskolas teikia turtingesnių valstybių finansuojama Tarptautinė vystymosi asociacija (IDA) – Pasaulio banko lengvatinių paskolų padalinys.

„Koronaviruso protrūkis greičiausiai turės rimtų ekonominių ir socialinių padarinių IDA šalims“, kurioms „nedelsiant reikės likvidumo, kad būtų galima spręsti dėl koronaviruso protrūkio kylančius iššūkius“, pažymėjo organizacijos.

TVF ir Pasaulio bankas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis paragino pritarti iniciatyvai, pagal kurią „visi oficialūs dvišaliai kreditoriai“ būtų raginami „sustabdyti IDA šalių, kurios jų prašo elgtis kantriai, skolų mokėjimus“.

IDA yra vienas pagrindinių 76 skurdžiausių pasaulio šalių pagalbos šaltinių. Asociacija teikia 30 metų ar dar didesnės trukmės paskolas, kurioms taiko nulines arba mažas palūkanas, taip pat dotacijas kai kurioms sunkumų patiriančioms šalims.

Ispanijos parlamentas pritarė vyriausybės prašymui dviem savaitėms pratęsti nepaprastąją padėtį, leidusią imtis beprecedenčių karantino priemonių koronaviruso infekcijos plitimui sulėtinti.    

Parlamentui uždegus žalią šviesą, vyriausybė galės pratęsti griežtas visuotinio karantino priemones iki balandžio 11 dienos. Vyriausybė nepaprastąją padėtį paskelbė kovo 14-ąją.    

Ministrų kabinetas paprašė dviem savaitėms pratęsti nepaprastąją padėtį, pastarosiomis dienomis smarkiai išaugus mirties nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui. 

Šalyje COVID-19 diagnozuota 49 515 asmenų, 3 647 žmonės mirė. Pagal mirčių skaičių Ispanija jau aplenkė Kiniją, šios pandemijos pirminį židinį.   

Į parlamento posėdį susirinko mažiau nei 50 iš 350 įstatymų leidėjų, likę balsavo iš namų, siekdami sumažinti riziką užsikrėsti.

Jeruzalės Kristaus Kapo bažnyčia, kurioje, kaip tiki krikščionys, po nukryžiavimo buvo palaidotas Jėzus Kristus, trečiadienį buvo uždaryta, Izraeliui sugriežtinus judėjimo suvaržymus, o palestiniečiams pranešus apie pirmą mirties nuo koronaviruso atvejį.

Jeruzalės senamiestyje esanti bažnyčia buvo uždaryta netrukus po 17 val. (ir Lietuvos laiku), Izraeliui įvedus virtinę naujų priemonių viruso plitimui stabdyti, įskaitant maldos vietų uždarymą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Uždaryta Jeruzalės Kristaus Kapo bažnyčia

„Mus informavo apie uždarymą. Kaip suprantame, tai padaryta savaitei. Tikimės, kad bažnyčia bus kuo greičiau vėl atidaryta“, – sakė vietos dvasininkų atstovas Wadie Abunassaras.

„Tikimės vėl atidaryti ją iki Velykų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Bažnyčia visuomenei uždaryta artėjant Velykoms, kurios šiemet bus švenčiamos antrąjį balandžio savaitgalį. Prieš kelias dienas musulmonų pareigūnai uždarė netoliese esantį Al Aksos mečetės kompleksą, kuris yra trečia pagal svarbą islamo vieta.

Naujaisiais suvaržymais viruso plitimui Izraelyje stabdyti gyventojams draudžiama išeiti iš namų, nebent reiktų nusipirkti maisto ar vaistų, siekti medicininio gydymo ar, tam tikrais atvejais, vykti į darbą.

Apie priemones buvo paskelbta premjero Benjamino Netanyahu biuro trečiadienio pareiškimu; jos galios septynias dienas.

„Draudimų pažeidimas bus kriminalinis nusikaltimas“, – sakoma pareiškime. Jame pažymima, kad policijai pavesta įgyvendinti nurodymus.

„60 metų ir vyresni asmenys, ypač pagyvenę ir priklausantys rizikos grupėms, privalo likti namie ir vengti rizikos, [kurią kelia] išėjimas į lauką“, – priduriama jame.

B.Netanyahu trečiadienį vakare perspėjo, kad padėtis gali greit pablogėti, todėl reikia griežtesnių priemonių.

„Po dviejų savaičių tikriausiai turėsime tūkstančius pacientų, kurių daugeliui grės mirtinas pavojus, – sakė jis per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus. – Jei nepamatysime greito tendencijos gerėjimo, nebus kitos alternatyvos, tik įvesti visiško uždarymo priemones.“

Izraeliečių, kuriems testais nustatyta liga COVID-19, skaičius trečiadienį vakare padidėjo iki 2 369. Pastarosiomis dienomis mirė penki koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Palestiniečių pareigūnai okupuotame Vakarų Krante trečiadienį pranešė apie pirmą mirties atvejį šioje teritorijoje, kur užregistruota 60 užsikrėtimo atvejų.

Palestinos Autonomija sekmadienį 14-ai dienų uždraudė visą nebūtiną žmonių judėjimą.

Malaizijos karalius ir karalienė karantinavosi, kai keliems rūmų darbuotojams buvo naujojo koronaviruso infekcija COVID-19. 

Ketvirtadienį rūmai pranešė, kad antradienį buvo hospitalizuoti septyni darbuotojai, o sveikatos priežiūros pareigūnai bando nustatyti užsikrėtimo šaltinį. 

Karaliui sultonui Abdullah Sultanui Ahmadui Shahui ir jo žmonai Tunku Azizah Aminah Maimunah Iskandariah buvo atlikti tyrimai dėl koronaviruso; testų rezultatai – neigiami, nurodė rūmai.  

Karališkoji pora nusprendė nuo trečiadienio 14-ai dienų karantinuotis. Rūmai bus nuodugniai dezinfekuoti.  

Malaizijoje nustatyta daugiausiai koronavirusinės infekcijos atvejų Pietryčių Azijoje – 1796, 21 žmogus mirė. Šalis dar dviem savaitėms, iki balandžio 14 dienos, pratęsė karantiną.   

Rusijos vyriausybė pavedė ministerijų vadovams dėl koronaviruso grėsmės iki kovo 27 dienos užtikrinti maksimalaus darbuotojų skaičiaus perėjimą prie darbo nuotoliniu būdu.  

„Įgyvendinant priemones dėl kovos su koronavirusine infekcija ir atskirų kategorijų darbuotojų saugumo užtikrinimo, federalinių vykdomosios valdžios institucijų vadovams pavedama nuo 2020 metų kovo 27 dienos užtikrinti, kad maksimalus galimas darbuotojų skaičius vykdytų savo darbo funkcijas nuotoliniu būdu, sudarant sąlygas nepertraukiamam federalinės vykdomosios valdžios institucijos funkcionavimui“, – paskelbta po vyriausybinės Koordinacinės tarybos posėdžio.         

Be to, ministerijoms nurodyta pateikti vyriausybei informaciją, kiek centrinio aparato ir atskirų teritorinių įstaigų darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo.   

Taip pat turi būti pateikta informacija apie besilaukiančių moterų, moterų, auginančių vaikus iki 14 metų bei vyresnių nei 60 metų darbuotojų skaičių.   

Ministerijos taip pat turi užtikrinti perėjimą prie nuotolinio darbo joms pavaldžiose organizacijose.  

Prancūzija išves Irako savo karius, daugiausiai vietos pajėgų karinius instruktorius, siaučiant koronaviruso pandemijai, trečiadienį pranešė Gynybos štabo viršininkas.

Prancūzija yra pasiuntusi į Iraką apie 200 kariškių, apmokančių irakiečių pajėgas arba dirbančių koalicijos pajėgų būstinėje Bagdade.

„Koordinuodama veiksmus su Irako vyriausybe koalicija nusprendė patikslinti savo dislokavimą Irake ir preliminariai sustabdyti mokymo veiklą“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija jau anksčiau paskelbė, kad dalis jos karių iš Irako bus grąžinti namo. Ministerija šį sprendimą argumentavo „sumažėjusiu poreikiu mokyti“ Irako saugumo pajėgas.

Irako kariuomenė kovo pradžioje sustabdė visus mokymus, siekdama užkirsti kelią koronaviruso epidemijos išplitimui ginkluotosiose pajėgose. Mokymo procese svarbų vaidmenį atlieka JAV vadovaujama koalicija, padedanti kovoti su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) likučiais.

Pasaulio lyderiai ketvirtadienį surengs antikrizinį pasitarimą vaizdo tiltu, siaučiant koronaviruso pandemijai, privertusiai 3 mlrd. žmonių užsidaryti namuose ir nusinešusiai daugiau kaip 21 tūkst. gyvybių.

Ligai plintant pasaulyje bauginama sparta, daugėja perspėjimų dėl pandemijos padarinių ekonomikai. Ekspertai sako, kad ši krizė gali padaryti daugiau žalos negu Didžioji depresija praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje.

Kinijos ir JAV lyderiams ginčijantis, kas kaltas dėl viruso išplitimo, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino pasaulį susivienyti didelės grėsmės akivaizdoje.

Koronaviruso sukeliamas susirgimas „COVID-19 kelia grėsmę visai žmonijai – ir visa žmonija privalo priešintis“, – sakė A.Guterresas, taip pat paraginęs surinkti 2 mlrd. JAV dolerių (1,85 mlrd. eurų) pasaulio neturtingiesiems sušelpti.

„Pasaulio lygio veiksmai ir solidarumas yra gyvybiškai svarbu, – kalbėjo jis. – Atskirų šalių atsako neužteks.“

Prancūzijos kariškiai padės su koronaviruso epidemija kovojančioms valstybinėms tarnyboms, paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas, mirties nuo COVID-19 atvejų skaičiui šalyje viršijus 1 300.

Prancūzija, kaip ir kitos šalys, stabdydama pandemiją jau uždraudė visoje savo teritorijoje nebūtiną judėjimą, uždarė mokyklas ir restoranus.

Kariškių operacijos pagrindinis tikslas bus „padėti gyventojams ir juos remti, taip pat padėti valstybinėms tarnyboms dorotis su epidemija Prancūzijos žemyninėje dalyje ir užjūrio valdose“, trečiadienį sakė E.Macronas.

„Vienybė ir drąsa padės mums tai įveikti; dabar dar tik pradžia, bet mes išsilaikysime“, – sakė prezidentas ir paskelbė, kad „Prancūzija kariauja“.

Šie komentarai pasirodė prezidentui aplankius karo lauko ligoninę, kurią armija įrengė smarkiai epidemijos paveiktame rytiniame Miulūzo regione.

„Visa šalis mobilizuota“ kovai su liga, sakė apsauginę kaukę užsidėjęs E.Macronas. Prezidentas taip pat pažadėjo daugiau investicijų ligoninėms.

Pareigūnai trečiadienį sakė, kad šaliai plečiant karantino priemones Paryžius savo teritorijoje ir priemiesčiuose iki minimumo sumažins traukinių ir metropoliteno traukinių eismą, uždarys du iš savo oro uostų.

Pasak operatorių, tikslas yra palikti tik tiek traukinių, kiek pakanka sveikatos apsaugos ir kitiems darbuotojams, koronaviruso krizės metu turintiems važinėti į darbą.

Policija vykdo patikrinimus stotyse, kad užkirstų kelią nebūtinoms kelionėms, į kurias galėtų leistis ir žmonės, norintys pabėgti nuo griežtų suvaržymų didžiuosiuose miestuose.

Be to, trečiadienį Paryžiaus oro uostų operatorius ADP paskelbė, kad dėl „reikšmingo ir staigaus“ keleivių srauto sumažėjimo laikinai uždarys komerciniams skrydžiams pagrindinį vidaus skrydžių oro uostą Orli.

„Vakar (antradienį) keleivinis eismas Orli buvo sumažėjęs 92 proc., o Charles'io de Gaulle'io [oro uoste] – 89 procentais“, – žurnalistams sakė ADP vykdomasis direktorius Edwardas Arkwrightas.

Ch. de Gaulle'io oro uostas yra pagrindinis Paryžiaus tarptautinių skrydžių mazgas.

Oro bendrovėms smarkiai sumažinus skrydžių skaičių, ADP abiejuose šiuose oro uostuose jau uždarė kelis terminalus.

Nuo sausio, kai paskelbta apie pirmąjį atvejį, Prancūzijoje nuo koronaviruso jau mirė 1 333 žmonės. Užsikrėtimo atvejų skaičius viršijo 25,6 tūkstančio.

Vyriausybė artimiausiomis dienomis paskelbs, kiek tęsis karantino priemonės, sakė atstovė Sibeth Ndiaye.

Suomijoje stabdant koronaviruso plitimą nuo penktadienio įvedami nauji griežti suvaržymai kelionėms tarp sostinės ir likusios šalies dalies, trečiadienį paskelbė šalies premjerė Sanna Marin.

„Judėjimas į sostinės regioną Usimą ir iš jo bus draudžiamas, – spaudos konferencijoje sakė premjerė. – Tačiau visi turės teisę sugrįžti namo ar į savo gyvenamąją savivaldybę.“

S.Marin nurodė, kad išimtys bus taikomos būtinoms kelionėms, įskaitant artimųjų mirties atvejus ar vaiko lankymą pagal nustatytą grafiką.

Prekės taip pat bus vežiojamos visą suvaržymų laikotarpį, kuris turi trukti tris savaites.

Usimos regione gyvena 1,7 mln. žmonių – maždaug trečdalis Suomijos gyventojų.

Ministrai pabrėžia, kad daugiau nei 500 iš 880 šalyje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir du iš trijų mirties atvejų užregistruoti Usimos regione.

Testai atliekami ne dėl visų įtariamų užsikrėtimo atvejų ir pareigūnai yra sakę, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti 30 kartų didesnis.

Trečiadienį vyriausybė taip pat pateikė parlamentui įsaką, kuriuo įstatymų leidėjams suteikiami nepaprastieji įgaliojimai priversti jaunesnius nei 68 metų kvalifikuotus sveikatos apsaugos darbuotojus dirbti.

Tačiau S.Marin sakė, jog jai nepavyko užsitikrinti būtinos parlamento paramos tam, kad restoranai būtų priversti ruošti maistą tik išsinešti ar pristatyti į namus.

Vienas JAV jūrų pėstininkas trečiadienį tapo pirmuoju Pentagono darbuotoju, kuriam buvo patvirtinta naujojo koronaviruso infekcija.

Kariškis izoliavosi kovo 13-ąją, kai vienam iš jo šeimos narių pasireiškė koronaviruso sukeliamo susirgimo COVID-19 simptomai. JAV Gynybos departamentas nurodė, kad šio jūrų pėstininko darbo vieta buvo dezinfekuota ir kad aiškinamasi, su kuo jis galėjo turėti kontaktų.

Anksčiau koronaviruso infekcija buvo patvirtinta dviem kitiems Gynybos departamento darbuotojams, kurie lankėsi Pentagone, bet jo pastate nedirbo.

Jungtinėse Valstijose mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius trečiadienį padidėjo iki 1 031, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų buvo 68 572, rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiami skaičiai.

Vos keliomis valandomis anksčiau mirties atvejų buvo 827. JAV patvirtintų atvejų skaičius yra trečias didžiausias po Kinijos ir Italijos, o mirtingumas JAV, remiantis užregistruotais atvejais, šiuo metu yra 1,5 procento.

Tikrasis užsikrėtusių žmonių skaičius, kaip manoma, yra daug didesnis ir tai reiškia, kad tikrasis mirtingumas turėtų būti mažesnis.

Niujorko valstija yra tarp labiausiai paveiktų. Niujorko mieste nuo pandemijos pradžios jau mirė 280 žmonių.

Visame pasaulyje naujasis koronavirusas, kuris gruodžio pabaigoje pasirodė Kinijos centrinėje dalyje, nusinešė daugiau kaip 21 tūkst. gyvybių.

Anksčiau šį mėnesį JAV Kongresui pristatytas modelis rodo, kad galiausiai JAV naujuoju virusu gali užsikrėsti 70–150 mln. žmonių.

Jei tikrasis mirtingumas yra 1 proc., galiausiai mirtų nuo 700 tūkst. iki 1,5 mln. žmonių.

2018 metais pagrindinė amerikiečių mirties priežastis buvo širdies ligos, nuo kurių mirė per 650 tūkst. žmonių. Tai naujausi prieinami oficialūs skaičiai.

Nuo gripo ir plaučių uždegimo mirė maždaug 60 tūkst. žmonių.