Koronavirusas: Europoje mirė jau daugiau kaip 25 tūkst. užsikrėtusiųjų, Italijoje – viruso plitimo lėtėjimo ženklai

Juodkalnijos vyriausybė pirmadienį vakare paskelbė bene griežčiausią kovos su koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonę – šalyje įvedama komendanto valanda, pranešė šalies naujienų agentūra MINA.

„Įvedama nauja laikina piliečių apsaugos priemonė – draudimas palikti gyvenamąsias vietas nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 19 val. iki 5 val., taip pat nuo 13 val. šeštadienį iki 5 val. pirmadienį“, – šalies vyriausybės sprendimą paskelbė jos spaudos tarnyba.

Naujausiais oficialiais duomenimis, apie 0,63 mln. gyventojų turinčioje Juodkalnijoje patvirtintas 91 COVID-19 atvejis, viena mirtis nuo šios ligos.

Komendanto valandą dėl koronaviruso paskelbusiame Puerto Rike pirmadienį įvyko seklus 4,2 balo žemės drebėjimas.

JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad drebėjimo židinys buvo 5 km gylyje netoli šios JAV teritorijos pietvakarinėje pakrantėje esančio Gvanikos miesto. Apie padarytą žalą pranešimų kol kas nebuvo.

Peurto Rike mėnesiui įvesta komendanto valanda, kuria siekiama stabdyti koronaviruso plitimą. Prieš beveik tris mėnesius teritorijoje įvyko virtinė stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos žuvo vienas žmogus ir buvo apgadinta šimtai namų.

Nuo pirmadienio Rusijos sostinėje dėl koronaviruso epidemijos plitimo įvestas visų gyventojų privalomas saviizoliavimosi režimo galiojimas tą pačią dieną buvo pratęstas iki balandžio 14-osios, o antrame pagal dydį ir svarbą šalies mieste Sankt Peterburge įvedamas nuo kovo 31 dienos.

Tokios COVID-19 ligos plitimo prevencijos priemonės nustatomos ir Maskvos apskrityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio pavakarę paragino gyventojus laikytis saviizoliacijos, būtinos koronaviruso užkrato plitimui sulėtinti.

Didžiųjų Rusijos miestų pavyzdžiu pasiekė kol kas tik keli šalies regionai.

Naujausiais oficialiais duomenimis, naujų COVID-19 ligos atvejų Rusijoje šią parą padaugėjo 302 iki 1836, mirčių nuo jos – viena iki devynių.

Italija, siekdama stabdyti šalyje 11 591 gyvybę jau nusinešusio koronaviruso plitimą, savo karantino priemones pratęs mažiausiai iki balandžio 12 dienos, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras.

Per vyriausybės mokslo komiteto posėdį buvo rekomenduota pratęsti visus suvaržymus bent iki Velykų sekmadienio, balandžio 12-osios, sakoma Roberto Speranzos pareiškime.

Premjeras Giuseppe Conte sakė, jog bet koks suvaržymų švelninimas vyks palaipsniui, kad Italija neprarastų to, ką pasiekė kovodama su šia neeiline liga.

Šalis jau beveik tris savaites gyvena karantino sąlygomis, ištuštėjus miestų gatvėms ir sustojus didžiajai verslo daliai. Karantinas „ekonomiškai buvo labai sunkus“, ispanų laikraščiui „El Pais“ sakė G.Conte.

„Jis negali trukti labai ilgai, – sakė premjeras. – Galime studijuoti būdus [panaikinti suvaržymus]. Bet tai reikės daryti palaipsniui.“

Anksčiau pirmadienį Italija pranešė apie naujus įrodymus, kad visoje šalyje paskelbto karantino savaitės galėjo sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, nors šalyje mirusių žmonių skaičius toliau auga.

Italijos civilinės saugos tarnybos skaičiai rodo, kad užsikrėtimo virusu koeficientas dabar yra rekordiškai mažas – vos 4,1 procento.

Be to, pirmą kartą sumažėjo šiuo metu COVID-19 sergančių žmonių skaičius Italijos protrūkio epicentre šiauriniame Lombardijos regione.

Italijos COVID-19 aukų skaičius yra didžiausias pasaulyje ir pirmadienį išaugo 812 per parą užregistruotų atvejų iki 11 591.

Užsikrėtimo atvejų nuo krizės pradžios praėjusį mėnesį skaičius viršijo 100 000.

Italija buvo pirmoji Vakarų valstybė, įvedusi didelius suvaržymus dėl pandemijos, per kurią visame pasaulyje jau mirė daugiau kaip 36 tūkst. žmonių.

Suomijoje įvestų koronaviruso plitimo prevencijos priemonių galiojimas pratęsiamas mėnesiui – iki gegužės 13 dienos, pirmadienį vakare pranešė šalies premjerė Sanna Marin.

Suomija nuo kovo 19-osios iki balandžio 13 dienos uždarė savo sienas, įskaitant ir su Šengeno šalimis, šalyje duris užvėrė mokyklos ir universitetai.

Siekiant sustabdyti stabdant koronaviruso plitimą nuo kovo 27 dienos įvesti nauji griežti suvaržymai kelionėms tarp sostinės ir likusios šalies dalies, uždrausta būriuotis daugiau kaip 10 žmonių.

COVID-19 testai Suomijoje atliekami ne dėl visų įtariamų užsikrėtimo atvejų ir pareigūnai yra sakę, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti net 30 kartų didesnis.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Suomijoje patvirtinta 1352 COVID-19 atvejai, 13 mirčių nuo šios ligos.

Pasaulinės parodos „Expo 2020“ Dubajuje, kurią buvo ketinama atidaryti spalio mėnesį, organizatoriai pirmadienį rekomendavo dėl koronaviruso pandemijos atidėti ją metams.

Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) priklausantis Dubajaus emyratas tikėjosi į šešių mėnesių pasaulinę parodą pritraukti maždaug 25 mln. apsilankymų ir siejo su šiuo didžiuliu renginiu savo ekonomines prognozes.

„Daugelį šalių reikšmingai paveikė COVID-19 ir todėl jos išreiškė poreikį atidėti „Expo 2020“ Dubajuje pradžią vieniems metams“, – sakė „Expo 2020“ generalinė direktorė Reem al Hashimi.

„JAE ir „Expo 2020“ įsiklausė. Su solidarumo ir vienybės dvasia parėmėme pasiūlymą išstudijuoti atidėjimą vieniems metams“, – pridūrė ji.

Dubajus neturi tiek naftos išteklių kiek kaimyniniai emyratai, tokie kaip Abu Dabis, o gyvybiškai svarbūs Dubajaus nekilnojamojo turto, turizmo ir prekybos sektoriai pastaraisiais metais ir taip smarkiai susilpnėjo.

Galutinį sprendimą dėl atidėjimo priims Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė organizacija „Bureau International des Expositions“ (BIE), bet jos generalinis sekretorius Dimitris Kerkencis sveikino šią rekomendaciją.

Dubajus, kuriame per metus surengiama šimtai konferencijų, pastarosiomis savaitėmis dėl koronaviruso jau atšaukė virtinę kultūrinių ir pramoginių renginių.

JAE yra paskelbę apie 611 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Penki žmonės mirė. Šalis įvedė didelius suvaržymus viruso plitimui stabdyti, įskaitant naktinę komendanto valandą.

65-erių metų amžiaus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir trečiasis testas dėl koronaviruso davė neigiamą atsakymą, pirmadienį vakare pranešė Vokietijos nacionalinė transliuotoja „Deutsche Welle“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Vokietijos lyderė nedelsdama karantinavosi kovo 22-osios vakare, paaiškėjus, jog ją nuo pneumokokinės infekcijos skiepijęs gydytojas užsikrėtė virusu SARS-CoV-2.

„Kanclerė artimiausiomis dienomis ir toliau dirbs iš namų“, – pirmadienį vakare pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Naujausiais duomenimis, Vokietijoje nustatyta beveik 64 tūkst. susirgimo šio koronaviruso sukelta COVID-19 liga, ji nusinešė 560 gyvybių.

Italija pirmadienį pranešė apie naujus įrodymus, kad visoje šalyje paskelbto karantino savaitės galėjo sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, nors šalyje mirusių žmonių skaičius toliau auga.

Italijos civilinės saugos tarnybos skaičiai rodo, kad užsikrėtimo virusu koeficientas dabar yra rekordiškai mažas – vos 4,1 procento.

Be to, pirmą kartą sumažėjo šiuo metu COVID-19 sergančių žmonių skaičius Italijos protrūkio epicentre šiauriniame Lombardijos regione aplink Milaną.

„Per pastarąsias 24 val. pasveiko 1 590 žmonių, – žurnalistams sakė civilinės saugos tarnybos vadovas Angelo Borrelli. – Tai didžiausias pasveikimo atvejų skaičius, užregistruotas nuo pandemijos pradžios.“

Sveikatos apsaugos viceministras Pierpaolo Sileri sakė naujausius duomenis rodant, kad Italija „per 7–10 dienų“ turėtų pradėti matyti „užsikrėtusių žmonių skaičiaus mažėjimą“.

Šiuo metu sergančių žmonių skaičius dar vis auga, o kasdien užregistruojami mirties atvejų skaičiai tebėra dideli.

Italijos COVID-19 aukų skaičius yra didžiausias pasaulyje ir pirmadienį išaugo 812 per parą užregistruotų atvejų iki 11 591.

Užsikrėtimo atvejų nuo krizės pradžios praėjusį mėnesį skaičius viršijo 100 000.

Pasak sveikatos apsaugos pareigūnų, vienas svarbiausių vilties teikiančių pirmadienio rodiklių yra nuo 25 392 sekmadienį iki 25 006 pirmadienį sumažėjęs žmonių Lombardijoje, kuriems šiuo metu testai rodo COVID-19, skaičius.

Šis skaičius nuolat augo ilgiau kaip mėnesį.

„Duomenys geresni, bet mūsų darbas tęsiasi“, – sakė Lombardijos sveikatos apsaugos vadovas Giulio Gallera.

Šalis beveik tris savaites gyveno karantino sąlygomis, ištuštėjus miestų gatvėms ir sustojus didžiajai verslo daliai.

Italijos pareigūnai turėtų pratęsti kol kas laikotarpiui iki šio penktadienio paskelbtus karantiną ir viešų susibūrimų draudimą.

Europos Sąjungoje daugėja melagingų pranešimų koronaviruso pandemijos tematika, konstatavo Europos Komisijos atstovas spaudai Johannes Bahrke.

„Tai kelia nerimą, nes kai kurie iš jų gali iškreipto visuomenės nuomonę. Todėl palaikome ryšį su interneto platformomis“, – pirmadienį Briuselyje vykusiame vaizdo pranešime sakė jis.

J.Bahrke pabrėžė, jog Europos vertybių apsaugą prižiūrinti EK vicepirmininkė Vera Yurova susitiko su „Google“, „Twitter“, „Facebook“, „Mozilla“ ir kitų šios srities tarptautinių kompanijų atstovais bei pareikalavo pristatyti priemones, kurių imamasi kovojant su melagingos informacijos plitimu.

Pasak jos, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu remia platformų pastangas palengvinti prieigą prie autoritetingos informacijos, gaunamos iš, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų oficialių šaltinių, taip pat sveikina pastangas blokuoti ar naikinti klaidinančią informaciją.

J.Bahrke taip pat pranešė, kad Europos Komisija atidarė specialų koronaviruso pandemijos informacinį tinklapį, kuriame pateikiama tik patikrinta informacija.

Prancūzija pirmadienį užfiksavo iki šiol didžiausią šalyje vienos paros koronaviruso epidemijos aukų skaičių, ligoninėse mirus 418 žmonių, kuriems buvo diagnozuotas susirgimas COVID-19.

Bendras protrūkio aukų skaičius Prancūzijoje išaugo iki 3 024.

Šiuo metu šalies ligoninėse gydomi 20 946 asmenys, kuriems diagnozuota koronaviruso infekcija, iš jų 5 056 – intensyviosios terapijos skyriuose, sakoma kasdieniame vyriausybės informaciniame pranešime.

Prancūzija į oficialų epidemijos aukų skaičių įtraukia tik COVID-19 užsikrėtusius pacientus, mirusius ligoninėse. Į šią statistiką nepatenka mirusieji namuose arba senelių globos įstaigose.

Sakartvele įvedamas visuotinis karantinas ir komendanto valanda, tikintis šiomis priemonėmis sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą, pirmadienį pranešė šalies premjeras.

„Naujų [užsikrėtimo koronavirusu] atvejų gausėjimo dinamika kelia nerimą“, – per spaudos konferenciją sakė ministras pirmininkas Georgijus Gacharija.

Nuo antradienio 8 val. (vietos, 7 val. Lietuvos laiku) „skelbiame visuotinį karantiną“, per kurį žmonės galės išeiti iš namų tik nusipirkti būtiniausių atsargų ir vaistų, nurodė jis.

Pasak G.Gacharijos, visoje šalyje taip pat įvedama „komendanto valanda nuo 21 iki 6 valandos“.

3,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol patvirtinta tik 100 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų. Iki pirmadienio nė vienas pacientas nemirė, o 18 žmonių pasveiko.

Be kita ko, Sakartvelas uždraudė daugiau kaip trijų žmonių susirinkimus viešose vietose, taip pat sustabdė viešąjį transportą, išskyrus taksi.

Visų didžiųjų miestų gatvėse bus įrengti kūno temperatūros matavimo punktai.

Sakartvelo medicinos tarnybos sakė, kad šalies ligoninės įstengia tvarkytis su dabartinio masto protrūkiu, bet perspėjo, kad artimiausiu laiku užsikrėtusiųjų gali pradėti daugėti eksponentiškai.

Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas telefonu aptarė kovos su koronavirusu klausimus ir padėtį naftos rinkoje, pranešė Kremlius.

„Valstybių vadovai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl koronaviruso plitimo pasaulyje masto ir informavo vienas kitą apie Rusijoje ir JAV taikomas priemones kovojant su šia grėsme. Aptartos abiejų šalių glaudesnio bendradarbiavimo galimybės šia kryptimi“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.

„Taip pat apsikeista nuomonėmis apie esamą pasaulinės naftos rinkos padėtį. Susitarta dėl rusų ir amerikiečių konsultacijų šiuo klausimu energetikos ministrų linija“, – nurodoma jame.

Lyderiai taip pat pakalbėjo apie kai kuriuos dvišalių santykių klausimus. V.Putinas ir D.Trumpas susitarė tęsti asmeninius kontaktus.

Ilgai užtrukęs pokalbis įvyko amerikiečių iniciatyva, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.

Sankcijos

D.Trumpas taip pat sakė „Fox News“ prognozuojantis, kad V. Putinas pasinaudos proga paraginti Vašingtoną atšaukti Rusijai taikomas sankcijas.

„Jis tikriausiai to prašys, – sakė D.Trumpas. – Jis to prašė dvejus metus.“

Tačiau Kremliaus pranešime apie sankcijas visiškai neužsimenama, nors nurodoma, kad „lyderiai taip pat pakalbėjo apie kai kuriuos dvišalių santykių klausimus“ ir kad V.Putinas ir D.Trumpas susitarė tęsti asmeninius kontaktus.

D.Trumpas nenurodė, koks bus jo atsakas, tik pažymėjo, kad jo administracija yra paskelbusi sankcijų Rusijai.

„Jiems [rusams] tai nepatinka. Tiesą sakant, turėtume sugebėti sugyventi“, – pridūrė D.Trumpas.

Dauguma JAV sankcijų Rusijai susijusios su Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir, anot amerikiečių tyrėjų, koordinuoto mėginimo kištis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus D.Trumpo naudai.

Praeitą ketvirtadienį per videokonferencijos formatu surengtą Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių pasitarimą V.Putinas sakė norįs, kad būtų paskelbtas sankcijų moratoriumas, susidarius „žūtbūtinei padėčiai“ dėl koronaviruso pandemijos.

V.Putinas nepaminėjo konkrečių šalių, bet Rusiją smarkiai paveikė pandemijos padariniai ekonomikai ir tuo pačiu metu įvykęs naftos kainų nuosmukis.

Dar viena JAV ir Rusijos nesutarimus kurstanti tema yra padėtis Venesueloje. Vašingtonas ir dešimtys kitų šalių nesėkmingai dėjo pastangas, kad būtų nuverstas šios šalies autoritariško kairuolio prezidento Nicholas Maduro režimas. Rusija yra viena iš nedaugelio šalių, remiančių Karakaso vyriausybę.

„Tai irgi galime aptarti“, – „Fox News“ sakė D.Trumpas.

Rusijos valstybinė naftos milžinė „Rosneft“ šeštadienį paskelbė, kad nutraukia visą savo veiklą Venesueloje ir argumentavo, kad JAV sankcijos vienai „Rosneft“ antrinei įmonei, įvestos Vašingtonui mėginant atkirsti N.Maduro vyriausybę nuo pajamų šaltinių, dabar turėtų būti atšauktos.

Vis dėlto Rusija išlieka svarbi Karakaso partnerė.

Didžiojoje Britanijoje per pastarąją parą mirė 180 žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, pirmadienį pranešė televizija „Sky News“.

Remiantis pateiktais duomenimis, mirčių skaičius šalyje mažėja: sekmadienį buvo užregistruoti 209 mirties atvejai, o kovo 28 dieną – 260.

Bendras mirusių koronavirusu užsikrėtusių pacientų skaičius Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1 415. Anglijoje mirė 1284 asmenys, Škotijoje – 47, Velse – 62, o Šiaurės Airijoje – 22. 

Pabrėžiama, kad mirčių skaičius pradėjo mažėti,  Dauningo gatvei suteikus teisę policijai „savo nuožiūra“ imtis priemonių COVID-19 plitimui stabdyti.

Kaip pranešė Jungtinės Karalystės žiniasklaida, iki pirmadienio šalyje buvo užregistruota daugiau nei 20 tūkst.užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paragino maskviečius laikytis karantino, būtino koronaviruso užkrato plitimui sulėtinti.

„Aš prašau jūsų imtis šių priverstinių bet absoliučiai būtinų priemonių... labai rimtai ir visiškai atsakingai“, – pareiškė V.Putinas, kai Maskvoje ir aplink sostinę esančiame rajone buvo įvestas griežtas karantinas.

Maskvos mero nurodymas dėl karantino įsigaliojo pirmadienio rytą, vos praėjus kelioms valandoms po jo paskelbimo. Maskvos pavyzdžiu greitai pasekė dar keli regionai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Vaizdo konferencijoje su savo regionų atstovais V.Putinas nurodė jiems inventorizuoti ligoninių lovų skaičių ir plaučių ventiliavimo aparatus. Prezidentas pabrėžė, kad pasekmės bus skaudžios, jeigu nurodymų nebus laikomasi.

„Tai nėra drausmės ar sveiko proto trūkumas – tai yra nusikalstamas aplaidumas“, – pareiškė jis vietos valdžios atstovams, neuždarantiems pramogoms skirtų vietų savo regionuose.

Į Niujorką pirmadienį atplaukė karinis laivas-ligoninė, šiam miestui, koronaviruso pandemijos epicentrui Amerikoje, rengiantis protrūkio pikui.

Karinio jūrų laivyno laivas-ligoninė „USNS Comfort“, kuriame yra tūkstantis lovų, į Manhatano prieplauką įplaukė maždaug 10 val. 45 minutės vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku.

Laive bus gydomi virusu neužsikrėtę pacientai, taip sumažinant naštą dėl krizės perkrautoms ligoninėms.

Nuo COVID-19 Jungtinėse Valstijose jau mirė daugiau kaip 2,6 tūkst. žmonių.

 Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ir jo patarėjai laikysis karantino, nes vieno vyriausybės darbuotojo tyrimų dėl naujojo koronaviruso rezultatas buvo teigiamas, pirmadienį pranešė premjero biuras.

Pranešime nurodoma, kad B.Netanyahu  pastaruoju metu neturėjo kontakto su užsikrėtusiu darbuotoju, todėl saviizoliacijos laikysis tik kaip užkrato plitimo prevencijos priemonės.

„Pirminiais vertinimais, būtinybės premjerui laikytis karantino nėra, nes jis neturėjo artimo kontakto su šiuo asmeniu ir asmeniškai nebuvo su juo susitikęs“, – sakoma pranešime. 

„Per dvi pastarąsias savaites jiedu nebuvo vienoje patalpoje tuo pačiu metu“, – nurodoma jame.

Premjero biuras taip pat informavo, kad vyksta „epidemiologinis tyrimas“, o B.Netanyahu ir „jo artimiausi darbuotojai bus izoliuoti, kol bus atlikti tyrimai“. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

Izraelyje yra patvirtinta daugiau nei 4 tūkst. sergančiųjų COVID-19. Siekiant pažaboti ligos plitimą, šalyje įvesti griežti suvaržymai, visiškai draudžiama išeiti iš namų be svarbios priežasties.

B.Netanyahu biuras pabrėžė, kad premjeras pastarosiomis savaitėmis turėjo mažai kontaktų su kitais asmenimis, „didžioji dalis susitikimų vyko per vaizdo konferencijas“ iš premjero rezidencijos. 

Naujiena apie premjero saviizoliaciją paskelbta tokiu metu, kai daugelis tikisi, kad 70 metų B.Netanyahu susitars su savo rinkimų varžovu Benny Gantzu dėl vienybės vyriausybės formavimo, siekiant pažaboti koronaviruso pandemiją. 

Per pastaruosius metus jiedu triskart buvo surėmę ietis visuotiniuose rinkimuose, tačiau nė karto neužsitikrino daugumos palaikymo parlamente.

Praėjusią savaitę centristinių pažiūrų B. Gantzas buvo išrinktas Kneseto pirmininku ir pažadėjo paramą nacionalinės ekstremaliosios padėties vyriausybei su B. Netanyahu, spręsiančiai koronaviruso krizę.

Europos Sąjungos (ES) Taryba pirmadienį laikinai sustabdė laiko tarpsniams oro uostuose taikomų taisyklių „naudok arba prarask“ galiojimą, siekdama paremti oro bendroves, kurioms dėl koronaviruso krizės jau teko nutraukti didžiąją dalį, o kai kuriais atvejais ir visus skrydžius.

Dvidešimt septynioms valstybėms narėms atstovaujanti ES Taryba reikalavimą, kad oro bendrovės panaudotų ne mažiau kaip 80 proc. joms skirtų oro uosto laiko tarpsnių – leidimų naudotis oro uosto kilimo ir tūpimo takais, – kad galėtų juos išlaikyti atitinkamu kitų metų laikotarpiu, oficialiai atidėjo iki spalio 24 dienos.

Šia priemone siekiama „padėti oro vežėjams atlaikyti drastišką oro eismo nuosmukį“, pažymėjo ES Taryba.

Taigi ši priemonė, kurią prieš tris savaites paskelbė Europos Komisija, o praėjusią savaitę patvirtino Europos Parlamentas, galios ir vasaros laikotarpiu, kuriuo eismas Europoje paprastai būdavo intensyvus.

Tačiau šiemet viso pasaulio oro bendrovėms dėl nacionalinių karantino priemonių ir kelionių apribojimų, kurių ėmėsi įvairių šalių vyriausybės, siekdamos pažaboti koronaviruso plitimą, teko gerokai sumažinti savo paslaugų mastą arba iš viso sustabdyti jų teikimą.

Pirmaujančios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „easyJet“ jau nutraukė beveik visų savo orlaivių skrydžius, o Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ įspėjo, jog, siekiant garantuoti sektoriaus ateitį, reikia valstybės pagalbos.

Tokių taisyklių galiojimas laikinai stabdomas ne pirmą kartą: tokios priemonės buvo imtasi, pavyzdžiui, po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių Jungtinėse Valstijose ar per 2003 metų SARS epidemiją.

Ukrainos Aukščiausioji Rada atleido sveikatos apsaugos ministrą Ilją Emecį iš užimamų pareigų, o  į jo vietą paskyrė premjero pasiūlytą  buvusį Odesos srities administracijos vadovą Maksimą Stepanovą. 

Už I. Emecio atleidimą neeiliniame posėdyje balsavo 271 parlamento narys.

Tuo metu už M.Stepanovo paskyrimą vadovauti ministerijai deputatai palaikė ne iš karto. Per pirmąjį balsavimą už M.Stepanovą pasisakė tik 217 deputatų ir jų balsų neužteko kandidatūrai patvirtinti.

Per antrąjį balsavimą M. Stepanovą palaikė 246 parlamento nariai ir jis buvo patvirtintas, pranešė „Interfax“.

M. Stepanovą, buvusį Odesos srities administracijos vadovą, buvęs prezidentas Petro Porošenka atleido iš pareigų 2019 metų balandžio 10 dieną, per pačią prezidento rinkimų kampaniją. Dėl šio atleidimo tarp buvusio prezidento ir M. Stepanovo kilo viešas konfliktas, per kurį buvo apsikeista kaltinimais.

Medicininį išsilavinimą turintis M.Stepanovas taip pat turi darbo komercinėse struktūrose patirties, yra dirbęs  Ukrainos nacionalinės energetikos grupėje „Naftogaz“, Ukrainos valstybinėje mokesčių administracijoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad sekmadienį vakare I. Emecis atsisakė trauktis iš sveikatos apsaugos ministro posto. Buvęs Ukrainos vaikų kardiologijos ir kardiochirurgijos centro vedėjas ministru buvo paskirtas kovo 4 dieną.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministrų keitimas vyksta naujojo koronaviruso pandemijos fone.

Iki pirmadienio 10 val. ryto Ukrainoje buvo užregistruota 480 užsikrėtusių COVID-19.

„Iš jų 11 atvejų baigėsi mirtimi, šeši pacientai pasveiko. Per parą užregistruoti 62 nauji atvejai“, – sakoma pranešime, ministerijos paskelbtame socialinio tinklo „Telegram“ kanalu „Koronavirus-info“.

Turkijos policija po savaitgalį vienuose Stambulo namuose įvykusio vakarėlio, į kurį dalis svečių atėjo persirengę gydytojais, sulaikė 11 asmenų, įskaitant organizatorius ir didžėjų, paskelbė pareigūnai.

Šeštadienio vakarą viloje Biujukčekmedžės priemiestyje surengtas vakarėlis buvo tiesiogiai transliuojamas socialinėje žiniasklaidoje, bet sulaukė kritikos dėl prašymų laikytis socialinės distancijos ignoravimo.

„Šie idiotai organizavo vakarėlį namuose kažkur Stambule, – rašė vienas „Twitter“ vartotojas. – Kaip dėl tokių idiotų sustabdysime viruso plitimą!!!“

Barai ir naktiniai klubai Turkijoje buvo uždaryti Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščiu, išleistu šaliai siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.

Policija stebėjo transliaciją socialinėje žiniasklaidoje, o paskui sulaikė 11 žmonių, įskaitant organizatorius ir didžėjų.

Jie apkaltinti „taisyklių dėl infekcinių ligų nesilaikymu“, sakoma vėlai sekmadienį paskelbtame Stambulo gubernatoriaus biuro pareiškime.

Pareigūnai stengiasi nustatyti ir kitų dalyvių tapatybę, nurodoma jame.

Paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti gydytojais persirengę kai kurie vakarėlio dalyviai su pirštinėmis ir kaukėmis.

„Daug išgėriau. Visi šoko skambant muzikai. Apgailestauju, kad surengiau tokį vakarėlį koronaviruso metu“, – savo liudijime policijai teigė M. S.

Dokumentą citavo privati naujienų agentūra DHA.

Elif K., kuri tiesiogiai transliavo vakarėlį socialiniuose tinkluose, sakė, kad dalyvavo maždaug 80 žmonių. „Jie gėrė ir šoko. Aš vėliau išsikviečiau taksi ir išvažiavau“, – pridūrė ji.

DHA pranešė, kad policija po apklausų paleido septynis asmenis, bet kiti keturi stos prieš teisėją.

Turkijoje kol kas oficialiai užregistruota 9 217 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. 131 žmogus mirė.

Valdžia ėmėsi virtinės priemonių viruso plitimui stabdyti, nuo tarptautinių skrydžių sustabdymo iki mokyklų uždarymo.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino turkus neiti iš namų ir prisitaikyti prie „savanoriško karantino“ sąlygų.

Paskutinė pripažįstama Kolumbijos kairiųjų partizanų grupuotė – Nacionalinė išsivadavimo armija (ELN) – pirmadienį paskelbė dėl koronaviruso pandemijos mėnesiui nutraukianti ugnį.

Sukilėlių pareiškime sakoma, kad jie, parodydami „humanitarinį gestą“, vienašališkai sustabdys karinius veiksmus nuo balandžio 1-osios iki to mėnesio pabaigos.

Pareiškimą išplatino Kolumbijos senatorių, siekiančių taikos proceso su ELN, grupė.

Bulgarija koronaviruso pandemijos ir jos griaunamo poveikio pasaulio ekonomikai akivaizdoje iki 2021-ųjų atideda pasirengimą narystei euro zonoje.

Bulgarijos centrinio banko vadovas Dimitras Radevas pareiškė, kad „prisijungimo prie bankų sąjungos ir dalyvavimo valiutų kurso mechanizme grafikas nebėra realus“.

Anksčiau Bulgarijos valdžios institucijos skelbė norą dvejų metų trukmės pasirengimo pereiti prie euro procesą pradėti 2020 metų liepos mėnesį.

Pasak D.Radevo, šio termino perkėlimas į 2021 metus Bulgarijai nebus lemtingas.

Prisijungimas prie Europos valiutų kurso mechanizmo (ERM II) ir Europos bankų sąjungos yra pirmas žingsnis į euro zoną einančiai Europos Sąjungos narei.

Bulgarija ES nare tapo 2007 metais.

Europoje koronaviruso pandemija nusinešė jau daugiau kaip 25 tūkst. žmonių gyvybių, rodo naujienų agentūros AFP apibendrinta statistika, pagrįsta iki 12 val. 30 min. Grinvičo (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku paskelbtais oficialių šaltinių duomenimis.

Europa, kurioje mirė 25 037 iš 399 381 pacientų, kuriems buvo oficialiai nustatytas susirgimas COVID-19, dabar yra labiausiai koronaviruso pandemijos paveiktas žemynas.

Italija, kurioje mirė 10 779 žmonių, ir Ispanija, netekusi 7 340 gyvybių, pagal aukų skaičių yra labiausiai paveiktos šalys pasaulyje. Jų bendras mirusių koronavirusu užsikrėtusių pacientų skaičius sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius visų aukų Europoje.

opuliarus japonų komikas Kenas Shimura, sėmęsis įkvėpimo iš buvusio amerikiečių aktoriaus Jerry Lewiso, mirė nuo koronaviruso. 

Kiek žinoma, 70 metų komikas tapo pirmąja japonų įžymybe, mirusia nuo COVID-19 infekcijos. 

Sekmadienį užgesęs K.Shimura, kurio talentas žavėjo daugybę įvairių kartų gerbėjų, buvo gydomas vienoje Tokijo ligoninėje, pranešė aktoriaus agentūra „Izawa Office“.

Koronavirusu užsikrėtusiam aktoriui buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. Shimura buvo paguldytas į ligoninę kovo 20 dieną, kai pradėjo karščiuoti ir atsirado kvėpavimo problemų. Jis buvo prijungtas prie plaučių ventiliavimo prietaiso.

Tuo metu Tokijuje naujų koronaviruso atvejų skaičius greitai auga. Miesto gubernatorė perspėjo dėl žaibišku greičiu plintančio užkrato regione.

Kai pirmadienį televizijos naujienų tarnybos ir pokalbių laidos paskelbė apie K.Shimuros mirtį, kai kurie komiko gerbėjai ir žiniasklaidos atstovai susirinko prie ligoninės, kur jis buvo gydomas.

Tokijuje sekmadienį užregistruoti 68 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso sostinėje jų – 430, o visoje šalyje – 2 578, įskaitant atvejus viename kruiziniame laive.  

Daugeliui žmonių koronavirusas pasireiškia nesunkiais arba vidutinio sunkumo simptomais – karščiavimu, kosuliu. Šie simptomai paprastai praeina per 2–3 savaites. Tačiau kai kuriems, ypač vyresnio amžiaus ir kitų sveikatos problemų turintiems pacientams, COVID-19 gali sukelti plaučių uždegimą ir net baigtis mirtimi.

K. Shimuros mirtis sukrėtė visą Japoniją, kur daugelis, ypač jaunesnės kartos, žmonių ne visiškai suvokia viruso pavojaus mastą.

„Mane pritrenkė žinia, kad jis mirė taip greitai po to, kai buvo pranešta apie jo užsikrėtimą, – sakė vienas 21 metų koledžo studentas televizijai NHK. -Iki šiol atrodė, kad pavojaus užsikrėsti man nėra, bet dabar jau išsigandau“,

K.Shimura buvo aštuntame ir devintame dešimtmetyje populiarios humoro ir roko grupės „Drifters“ narys.  Jį ypač išgarsino per televiziją rodytas grupės humoro šou  “It's 8 o'clock, Gather Everyone!”, rodytas žiūrimiausiu laiku.

K.Shimura, kurio tikrasis vardas yra Yasunori Shimura, pastaruoju laiku televizijoje kūrė populiarų personažą Baka Tonosama. Nuo 2006 metų jis taip pat vadovavo savo komedijos teatrui „Shimurakon“.

K.Shimura buvo didelis velionio amerikiečių komiko J.Lewiso gerbėjas, įkvėpimo sėmėsi iš jo.

Pastaruoju metu K.Shimura ruošėsi filmuotis naujame filme. Liepą jis turėjo dalyvauti olimpinio deglo nešimo estafetėje, atstovaudamas vienam Tokijo priemiesčiui, nurodė jo agentūra. 

Dėl koronaviruso pandemijos olimpinės žaidynės Japonijoje atidėtos iki kitų metų.

„Nemanau, kad K.Shimura galėjo tikėtis, kad viskas taip pasisuks“, – sakė „Izawa Office“ atstovas žurnalistams. Jis pridūrė, kad šalies televizijos iki šiol transliuoja jo humoro šou.

„Tikiuosi, kad prisimindami jį juoksitės, – sakė atstovas. – Jis buvo pasiryžęs nešti juoką žmonėms iki galo“.

Baltarusijos žurnalistų asociacija (BŽA) pirmadienį pareikalavo iš vyriausybės operatyviai informuoti visuomenę apie naujojo koronaviruso plitimą šalyje.

„Baltarusijos žurnalistų asociacija ragina Baltarusijos sveikatos apsaugos ministeriją, taip pat visas su sveikatos apsauga susijusias valstybines įstaigas ir tarnybas kasdien operatyviai teikti visuomenei patikimą informaciją apie COVID-19 plitimą šalyje, taip pat gydytojų rekomendacijas“, – nurodoma nevyriausybinės organizacijos pareiškime.

BŽA taip pat paragino organizuoti institucijų darbą tokiu būdu, kad kiekvienas žurnalistas galėtų greitai gauti tikslius, patikimus ir savalaikius duomenis apie padėtį Baltarusijoje.

Nevyriausybinė organizacija konstatavo, jog respublikoje auga koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius.

„Tokiu metu žiniasklaidos darbas reikalauja maksimalaus profesionalumo, veiksmingumo ir informacijos tikrinimo, kalbant tiek apie kiekvieną konkretų atvejį, tiek apie bendrąją padėtį. Tačiau teisingas žiniasklaidos darbas yra neįmanomas, jei kompetentingos valstybės institucijos operatyviai ir patikimai neinformuos žurnalistų, neatsakinės į klausimus ir užklausas“, – nurodė asociacijos atstovai.

„Geriausia priemonė prieš melagingų naujienų atsiradimą ir skleidimą žiniasklaidoje – operatyvus oficialios, teisingos informacijos pateikimas“, – pridūrė jie.

BŽA pareiškė nustačiusi atvejų, kai žurnalistai negalėjo greitai gauti informacijos apie infekcijos plitimą Baltarusijoje.

„Primename, kad Konstitucijos 34 straipsnis garantuoja Baltarusijos Respublikos piliečiams teisę gauti, saugoti ir skleisti išsamią, patikimą ir savalaikę informaciją apie valstybės institucijų veiklą, politinį, ekonominį gyvenimą, aplinkos būklę, ir numato, kad piliečių teisių bei laisvių užtikrinimas yra pagrindinis valstybės tikslas“, – reziumavo NVO.

Iki kovo 27-osios, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė vėliausius duomenis, šalyje buvo užregistruoti 94 užsikrėtimo virusu atvejai.

Ispanija pirmadienį paskelbė per pastarąsias 24 val. patvirtinusi dar 812 mirties nuo koronaviruso atvejų, kurie bendrą COVID-19 aukų skaičių šalyje, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, padidino iki 7 340.

Pirmadienio skaičius žymi pirmą per parą užregistruojamų mirties atvejų sumažėjimą nuo ketvirtadienio. Sekmadienį Ispanija patvirtino, kad per parą šalyje mirė 838 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės ir kad tai yra didžiausias per vieną dieną šalyje mirusių pacientų skaičius nuo protrūkio pradžios.

Ispanijoje COVID-19 aukų skaičius yra didžiausias pasaulyje po Italijos. 

Belgijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius pirmadienį viršijo 500, iš viso užfiksuota beveik 12 000 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų.

11,4 mln. gyventojų turinčios šalies sveikatos apsaugos pareigūnai nurodė, kad COVID-19 pareikalavo 513 gyvybių. Iš viso laboratoriniais testais patvirtinti 11 899 užsikrėtimo atvejai.

Tačiau pareigūnai sakė, kad per praėjusią parą kiek sulėtėjo hospitalizuojamų asmenų ir žmonių, kuriems reikalingas gydymas intensyvios priežiūros skyriuose, skaičiaus augimas.  

„Nepasiekėme piko, esame vadinamajame lūžio taške – tai reiškia, kad dėl mūsų visų kelių pastarųjų savaičių pastangų epidemijos galia mąžta“, – sakė vyriausybės darbo grupės, sudarytos kovai su koronaviruso epidemija, atstovas Emmanuelis Andre.

„Nepaprastai svarbu tęsti šias pastangas. Jei [susirgimų] kreivę pavyko kiek ištempti, nereiškia, kad padėtis nepablogės, jei nutrauksime mūsų pastangas“, – įspėjo jis.     

Praėjusį penktadienį Belgija dviem savaitėms, iki balandžio 18-osios, pratęsė karantino priemones, kurių šalis ėmėsi koronaviruso plitimui sulėtinti.  

Šalyje uždarytos mokyklos, restoranai ir dauguma parduotuvių. Prekybos centrams pavesta kontroliuoti pirkėjų srautus, kad būtų laikomasi socialinio atstumo. Žmonėms nurodyta dirbti iš namų.     

Žmonėms vis dar leidžiama sportuoti ir būti lauke, tačiau tik mažomis grupelėmis, su draugu ar kartu gyvenančiais šeimos nariais. 

Vyriausybės vadovė Sophie Wilmes sakė, kad karantinas gali būti pratęstas dar dviem savaitėms, iki gegužės 3-iosios, jeigu sveikatos krizė dar nebus suvaldyta.   

Iranas pirmadienį pranešė apie 117 naujų mirties nuo naujojo koronaviruso atvejų, o bendras oficialus aukų skaičius šalyje pasiekė 2 757.

Iranas yra tarp šalių, kurias labiausiai veikia Kinijoje praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi COVID-19 pandemija.

Per kasdienę spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras sakė, kad per pastarąją parą buvo patvirtinti dar 3 186 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 41 495.

K.Jahanpouro pateiktais duomenimis, 13 911 ligoninėse gydytų COVID-19 pacientų jau pasveiko, o 3 511 pacientų šiuo metu yra kritinės būklės.

Iranas, apie pirmuosius užsikrėtimo atvejus paskelbęs vasario 19 dieną, stengėsi stabdyti koronaviruso plitimą, bet kelias savaites nesiryžo imtis karantino priemonių. Trečiadienį Teheranas galiausiai nusprendė uždrausti visas tarpmiestines keliones mažiausiai iki balandžio 8-osios, nors kai kas valdančiuose sluoksniuose sako, kad šios priemonės pavėluotos ir kad jų nepakanka.

Oficialiai Irano miestai nėra uždaryti, bet vyriausybė nuolat ragina iraniečius būti namie, kad virusas neplistų.

„Koronaviruso [plitimą] buvo galima suvaržyti greičiau, jei būtų buvę greičiau atsižvelgta į Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų nuomonę dėl socialinės distancijos ir socialinių apribojimų įvedimo“, – sakė Irano teismų sistemos vadovas Ebrahimas Raisi, kurį citavo naujienų agentūra ISNA.

Ultrakonservatorius E. Raisi, kuris varžėsi su Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) 2017 metų prezidento rinkimuose, pridūrė, kad „laikas gyvybiškai svarbus“ ir kad žmonės „bendradarbiauti“ pradėjo tik valdžiai prakalbus rimtai.

Konservatorių veteranas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, neseniai išrinktas į parlamentą ir taip pat varžęsis su prezidentu H.Rouhani, sakė, kad dabartinė administracija prastai sprendžia krizę.

Socialiniame tinkle „Twitter“ M. B.Ghalibafas rašė, kad vyriausybės „neveiksmingo valdymo“ modelis per protrūkį tapo akivaizdus dėl „tikrovės ignoravimo, nepagrįsto optimizmo, sesijų kartą per savaitę ir nesinaudojimo žmonių potencialu“.

Jis kaltino H.Rouhani „didinant krizes, o tada prašant pagalbos ir kaltinant kitus“.

Kritikos banga kilo H.Rouhani paraginus tuos, „kas po mėnesio ar dviejų galėtų tapti pareigūnais“, padėti slopinti ligos protrūkį, taip netiesiogiai nurodydamas M.B.Ghalibafą, kuris dar nepradėjo dirbti parlamente.

„Dabar ne laikas rinkti sekėjus. Dabar ne laikas politiniam karui“, – sakė jis.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios oficialiai jau užregistruota daugiau kaip 700 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys iš oficialių šaltinių.

Pirmadienį 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku buvo 715 204 užsikrėtimo ir 33 568 mirties atvejai 183 valstybėse ir teritorijose.

Tarp jų pažymėtinos Jungtinėmis Valstijos, pranešusios apie 143 025 užsikrėtimo ir 2 514 mirties atvejų, ir didžiausią aukų skaičių – 10 779 – turinti Italija, kur užsikrėtė 97 689 žmonės.

Kinija, kurioje pandemija praėjusių metų pabaigoje prasidėjo, užregistruoti 81 470 užsikrėtimo ir 3 304 mirties atvejai.

Pasauliniai skaičiai atspindi tik dalį pandemijos masto, nes daug šalių tyrimus dėl įtariamų atvejų atlieka tik tuomet, kai pacientai atsiduria ligoninėje arba kai jiems pasireiškia sunkūs simptomai.

Maskva pirmadienį įvedė karantiną siekdama apriboti koronaviruso plitimą, o Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas paprašė regionų valdžios institucijų pasiruošti imtis panašių priemonių.

Griežtos naujos taisyklės, apie kurias vėlai sekmadienį netikėtai paskelbė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, sutapo su prezidento Vladimiro Putino neseniai paskelbtos nedarbo savaitės pradžia.

Didžiausias Europos miestas ėmėsi naujų būtinų izoliavimo priemonių, daugeliui maskviečių savaitgalį neatsižvelgus į valdžios rekomendacijas izoliuotis namuose ir vietoje to suplūdus į parkus kepti šašlykų.

Pirmadienį Maskvos gatvės buvo tuščios, užsidarius visoms neesminėms parduotuvėms ir įstaigoms, įskaitant restoranus ir kavines, tačiau miesto centre automobilių eismas visiškai nenutrūko.

„Prašau regionų vadovų dirbti dėl karantino, panašaus į tą, kuris buvo paskelbtas Maskvoje, įvedimo“, – per vyriausybės posėdį kalbėjo M. Mišustinas.

Trečiadienį skaitydamas retą, per televiziją transliuotą kalbą, V. Putinas paskelbė, jog rusai šią savaitę neprivalės eiti į darbą, bet vis tiek gaus atlyginimą už šias dienas.

Šalyje lig šiol buvo pranešta apie apie aštuonias koronaviruso aukas ir 1 534 užsikrėtimo atvejus, įskaitant daugiau nei tūkstantį, kurie buvo nustatyti sostinėje.

Nauji apribojimai galioja visiems miesto gyventojams, nepriklausomai nuo amžiaus.

Maskviečiams leidžiama išeiti iš namų tiktai norint gauti skubią medicinos pagalbą, nuvykti į būtinomis laikomas darbo vietas ir nusipirkti maisto ar vaistų.

Žmonėms taip pat leidžiama išnešti šiukšles ir vedžioti augintinius 100 metrų spinduliu nuo savo namų.

Naujos izoliacijos taisyklės, kurios Maskvoje bus įgyvendinamos pasitelkiant platų veidų atpažinimo kamerų sistemą, įsigalioja Rusijai uždarant sienas. Tokių griežtų priemonių šalyje imamasi siekiant sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą.

Zimbabvės vyriausybė įteisino užsienio valiutos kaip mokėjimo priemonės naudojimą šalyje koronaviruso pandemijos sukeltos krizės laikotarpiu.

„Kiekvienas asmuo gali mokėti už prekes ir paslaugas, išreikštas Zimbabvės doleriais, užsienio valiuta pagal galiojantį oficialų kursą“, – skelbia vyriausybės nutarimas.

2019-ųjų pradžioje Zimbabvės valdžia uždraudė JAV dolerio ir kitų užsienio valiutų apyvartą šalyje.

Dabartinis žingsnis žengtas po to, kai Zimbabvės centrinis bankas kovo 27-ąją vėl tvirtai susiejo nacionalinę valiutą su JAV doleriu, nustatydamas 25 Zimbabvės dolerių nuo 1 JAV dolerį kursą.

Zimbabvės vyriausybės sprendimu, nuo kovo 30-osios visoje šalyje trim savaitėms įvestas karantinas.

Kol kas šioje pietinėje Afrikos valstybėje oficialiai patvirtinti tik septyni COVID-19 atvejai, viena mirtis nuo šios ligos.

Visoje Afrikoje iki pirmadienio ryto užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius priartėjo prie 5 000, žemyno Ligų kontrolės ir prevencijos centrams pranešus apie 46 šalyse užfiksuotus 4 660 atvejų, įskaitant 146 mirtis.

Daugiausia infekuotųjų užregistruota Pietų Afrikos Respublikoje – 1 280, tačiau atsižvelgiant į tyrimams reikalingų reagentų stygių šioje ir kitose Afrikos valstybėse, tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius yra didesnis.

Zimbabvėje pirmadienį prasidėjo trijų savaičių trukmės visuotinis karantinas, o kitose žemyno dalyse buvo uždaryta daugiau miestų.

Nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirė JAV investicinio banko „Jefferies“ finansų direktorius Peregrine’as Broadbentas.

Tai pirmasis mirties nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų atvejis Volstryto įmonių vadovybėje, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.

P.Broadbentui buvo 56 metai.

„Jefferies“ finansų direktoriumi P.Broadbentas tapo 2007 metais. Jis į banką perėjo iš banko „Morgan Stanley“, kur jis dirbo 16 metų ir vadovavo daugiau nei 1 tūkst. žmonių.

Laikinąja banko finansų direktore buvo paskirta „Jefferies Financial Group“ finansų direktorė Teri Gendron.

Latvijoje baudos asmenims, nesilaikantiems dėl koronaviruso epidemijos įvestų suvaržymų, gali būti padidintos iki tūkstančio eurų ar net didesnės sumos, pareiškė vidaus reikalų ministras Sandis Girgenis.    

Pirmadienį Latvijos radijui ministras sakė, kad, deja, kai kurie žmonės toliau nepaiso koronaviruso grėsmės ir nesilaiko socialinio atstumo reikalavimų bei kitų suvaržymų.

Akivaizdu, kad baudas reikia didinti, siekiant priversti žmones žiūrėti į šiuos apribojimus rimtai, sakė S.Girgenis.  

Jis informavo, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija rengia Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kad už nepaprastosios padėties taisyklių nesilaikymą būtų galima skirti „tūkstančio eurų ar dar didesnes baudas“.    

Ministras sakė, jog kol kas nėra reikalo pasitelkti kariškius, kad šie kontroliuotų, jog būtų laikomasi karantino priemonių, nes su šia užduotimi susitvarko policija.

Kariškių pagalbos gali prireikti tuo atveju, jei Latvijoje būtų įvestas „visapusiškas karantinas“, sakė S.Girgenis ir pridūrė, jog tokios galimybės nereikia atmesti.     

Šuo metu už karantino taisyklių nesilaikymą gali būti skirta iki 350 eurų bauda. 

Estijoje sekmadienį ir pirmosiomis pirmadienio valandomis buvo pateikti 865 koronaviruso testų rezultatai, iš kurių 36 – arba 4 proc. – buvo teigiami, pranešė Estijos sveikatos valdyba.

Daugiausia naujų atvejų – 17 – nustatyta Saremos saloje.

Iš viso Estijoje atlikti 11 252 testai dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19, iš kurių 715 – arba 6 proc. – buvo teigiami.

23 proc. užsikrėtusiųjų yra vyresni kaip 60 metų. 10,5 proc. sergančiųjų priklauso 40–49 metų amžiaus grupei, tokia pati dalis  – 50–59 metų amžiaus grupei.

Sekmadienio vakarą 56 koronavirusu užsikrėtę pacientai tebebuvo gydomi ligoninėse. 10 asmenų būklė yra kritinė, jie gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Pasveiko 20 žmonių, trys pacientai neišgyveno.

Koronaviruso rizikos grupėms priskiriami asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, ir pagyvenę žmonės.

Latvijoje per praėjusią parą patvirtinti dar 29 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o bendras sergančiųjų skaičius siekia 376, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Ligoninėse gydomi 28 žmonės, trys iš jų serga sunkiai.

Iš viso šalyje atlikta 14 313 testų dėl COVID-19.

 Koronaviro epidemijos paralyžiuotam gyvenimui Jungtinėje Karalystėje sugrįžti į įprastas vėžes gali prireikti bent pusmečio, sekmadienį įspėjo sveikatos priežiūros aukšto rango pareigūnė, šalyje mirties nuo šio užkrato atvejų skaičiui perkopus 1 200.     

Vyriausiojo šalies medicinos pareigūno pavaduotoja Jenny Harries sakė, kad reikės dviejų ar trijų savaičių įvertinti dabar galiojančių suvaržymų, kurie buvo įvesti siekiant sulėtinti koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimą, poveikį. 

„Jeigu mums pavyks, ištempsime [susirgimų] kreivę. Tai būtų nuostabu“, – sakė ji per kasdien rengiamą vyriausybės spaudos konferenciją.

„Scanpix“ nuotr./Tuščia Oksfordo gatvė Londone centre

„Tačiau tokiu atveju neturėtume iškart grįžti prie įprasto gyvenimo – tai būtų pavojinga. Jei iškart sustotume, visos mūsų pastangos nueitų perniek ir tikriausiai sulauktume antro [susirgimų] kreivės šuolio į viršų“, – sakė J.Harries.     

Anot jos, dėl koronaviruso įvestos priemonės bus peržiūrimos kas tris savaites „tikriausiai šešis ateinančius mėnesius“ ar net ilgesnį laikotarpį. Tačiau J.Harries pabrėžė, jog tai nereiškia, kad tiek laiko gyventojai bus įkalinti namuose.     

„Jei pasiseks, galėsime palaipsniui koreguoti kai kurias socialinio atstumo priemones ir ilgainiui grįžti į normalias vėžes“, – kalbėjo J. Harries.   

Jungtinėje Karalystėje karantino priemonės galioja savaitę. Šalyje nedirba nebūtinų prekių parduotuvės ir kitos nebūtinų paslaugų įmonės. Žmonėms nurodyta būti namuose, išskyrus tuos atvejus, kai išeinama pasimankštinti, įsigyti maisto prekių ar padėti asmenims, kuriems reikalinga pagalba.  

Šių priemonių buvo imtasi nuogąstaujant, kad virusas plinta sparčiau nei prognozuota.  

Sekmadienį paskelbti duomenys rodo, kad Jungtinėje Karalystėje nuo koronavirusinės infekcijos jau mirė 1 228 žmonės. Per parą buvo nustatyti 209 nauji mirties atvejai.     

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra tarp daugiau nei 19 500 žmonių, kuriems diagnozuota COVID-19 infekcija.   

B.Johnsonas izoliavosi savo rezidencijoje Dauningo gatvėje. Pareigūnai sako, kad premjerui pasireiškė nesunkūs simptomai ir jis toliau vadovauja vyriausybės darbui. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje

Londone veikiančio Imperijos koledžo profesorius Neilas Fergusonas, vienas iš vyriausybę konsultuojančių epidemiologų, laikraščiui „The Sunday Times“ sakė, kad suvaržymai gali tęstis kelis mėnesius. 

„Mano nuomone, turėsime palikti šias priemones galioti ilgą laikotarpį – iki gegužės pabaigos ar galbūt net iki birželio pradžios. Gegužė – optimistinis [variantas]", – kalbėjo jis.

Prognozuojama daugiau mirčių 

Savo „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše B.Johnsonas padėkojo sveikatos priežiūros darbuotojams, toliau dirbantiems karantino sąlygomis, taip pat 20 tūkst. gydytojų ir slaugytojų, grįžusių dirbti per šią sveikatos krizę.  

Dar 750 tūkst. žmonių pasisiūlė neatlygintinai dirbti kitokį visuomenei naudingą darbą kovojant su šiuo virusu, sakė premjeras.   

B.Johnsonas taip pat padėkojo žmonėms, paisantiems įvestų suvaržymų. 

„Sulėtindami šios ligos plitimą galime sumažinti spaudimą mūsų NHS  [Nacionalinei sveikatos apsaugos tarnybai]. Tokiu būdu tikimės išgelbėti daugelį tūkstančių gyvybių“, – pažymėjo jis.,  

Lankstinuke, išsiuntinėtame daugiau kaip 30 mln. Britanijos namų ūkių, premjeras perspėjo, kad „padėtis prieš pagerėdama pablogės“.

„Kuo labiau mes visi laikysimės taisyklių, tuo mažiau gyvybių bus prarasta ir tuo greičiau gyvenimas grįš į įprastas vėžes“, – rašė B.Johnsonas.

Vis dėlto jis pridūrė: „Nedelsime žengti dar toliau, jeigu mokslas ir medicina pasakys, kad privalome tai padaryti.“

J.Harries taip pat įspėjo, kad mirčių skaičius toliau augs, kol pradės ryškėti karantino priemonių poveikis. 

„Iš tiesų prognozuojame, kad ateinančią savaitę, galbūt dvi savaites, situacija blogės“, – sakė ji ir pridūrė, kad vėliau mirties atvejų turėtų mažėti.   

Koronaviruso infekcija pasiglemžė ir vieno garsiausių šalies otorinolaringologų gyvybę. 55 metų Amgedas El Hawrani mirė šeštadienį vakare Lesterio miesto vidurio Anglijoje ligoninėje. Gydytojo šeima sakė, kad jis buvo „mylintis ir mylimas vyras, sūnus, tėvas, brolis ir draugas“. 

Tuo metu JK kabineto ministras Michaelas Gove'as pažėrė priekaištų Kinijai, pirminiam koronaviruso pandemijos židiniui, kad ji neįspėjo pasaulio dėl šio užkrato pavojingumo. 

„Iš pirminių Kinijos pranešimų nebuvo aišku dėl [protrūkio] masto, pobūdžio, koks jis yra užkrečiamas“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui BBC. 

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Estijos vyriausybė pasirašė 750 mln. eurų dydžio 15 metų trukmės paskolos sutartį koronaviruso pandemijos padariniams Estijos ekonomikai ir visuomenei švelninti.

Paskolos kintamos palūkanos – EURIBOR plius 0,32 procentinio punkto. Dabar ir veikiausiai artimiausioje ateityje jos bus neigiamos, pranešė Estijos finansų ministerija.

„Aktyviai kuriame pakankamas Estijos valstybės finansines atsargas. Praėjusios savaitės pradžioje išplatinome 200 mln. eurų dydžio trumpalaikių obligacijų emisiją. Dabar gavome palankų atsakymą iš ŠIB“, – sakė finansų ministras Martinas Helmė.

„Visas šias lėšas planuojama panaudoti Estijos ekonomikai, verslumui skantinti, gyventojams remti, siekiant sušvelninti pražūtingus krizės padarinius ir paspartinti atsigavimą po jos“, – pridūrė ministras.

Šia ŠIB paskola bus dengiamos per šią krizę išaugusios Estijos valstybės išlaidos, tokios kaip: papildomos tiesioginės išlaidos sveikatos apsaugos sistemai ir civilinei saugai; kompensacijos darbuotojams, kurie priversti būti nemokamose atostogose ir/arba prarado uždarbį; paramos priemonėms labiausiai krizės paveiktiems verslo sektoriams; kompensacijoms įmonėms už pajamų netektis ir/arba su ypatingosios padėties įvedimu susijusias išlaidas.

ŠIB – tarptautinė Šiaurės ir Baltijos šalių finansų institucija, jos dalininkės yra aštuonios valstybės – Danijai, Norvegija, Švedija, Suomija, Islandija, Estija, Latvija, Lietuva.

Vengrijos parlamentas pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, suteikiantį nacionalistui premjerui Viktorui Orbanui naujų plačių įgaliojimų, kurie, kaip tvirtina jis pats, būtini grumiantis su naujojo koronaviruso pandemija.

Teisės aktas buvo priimtas 137 balsais prieš 53 parlamento žemuosiuose rūmuose, kuriuose V. Orbano partija "Fidesz" turi dviejų trečdalių daugumą.

Kritikai šalyje ir užsienyje pasmerkė „kovos su koronavirusu gynybos įstatymą“, teigdami, kad šis teisės aktas suteiks V.Orbanui nereikalingą bei neribotą galią ir kad tai tėra gudrybė, skirta įtvirtinti jo kaip lyderio pozicijas, o ne sutramdyti infekcijos plitimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrų vyriausybė anksčiau šį mėnesį pateikė parlamentui įstatymo projektą, prašydama suteikti plačių įgaliojimų valdyti šalį dekretais, siekiant suvaldyti epidemiją esant nepaprastajai padėčiai.

Remiantis kovo 20-ąją parlamento tinklalapyje paskelbtu projektu, vykdomoji valdžia galės neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį ir su ja susijusius valdymo dekretais įgaliojimus, panaikinant dabartinį reikalavimą parlamentarams patvirtinti bet kokį pratęsimą.

Dokumente taip pat numatomas laisvės atėmimas iki penkerių metų asmenims, skleidžiantiems „melagingas naujienas“ apie virusą ar apie kovos su juo priemones. Kritikai nuogąstauja, kad ši nuostata neigiamai paveiks žiniasklaidos laisvę.

2010 metais į valdžią atėjęs V.Orbanas, vadinantis save „neliberaliu“ nacionalistu, neatpažįstamai pakeitė Vengrijos politinę, teisminę ir konstitucinę sistemas.

56 metų politikas dažnai stoja į ginčus su Europos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žmogaus teisių aktyvistais, o Briuselis bylinėjasi su Budapeštu dėl Europos Sąjungos vertybių pažeidinėjimo. Vengrų vyriausybė kategoriškai atmeta tokius kaltinimus.

V.Orbanas nesureikšmina kritikos kontroversiškam įstatymo projektui, ragindamas „Europos dejuotojus“ leisti Vengrijai apsisaugoti nuo COVID-19.

Jam pavaldi teisingumo ministrė Judit Varga penktadienį bendraudama su žurnalistais pareiškė, jog kritikai „kovoja su išgalvotais demonais ir nežvelgia realybei į akis“.

Praėjusią savaitę opoziciniai parlamentarai neleido vyriausybei skubos tvarka prastumti teisės aktą parlamente.

Grėsmė „demokratijos principams“

Įstatymų leidėja iš opozicinės socialistų partijos MSZP Agnes Kunhalmi paragino V.Orbaną „nevykdyti jokių politinių žaidimų prieš opoziciją“ ir papildyti įstatymo projektą galiojimo terminu.

„Kyla susirūpinimas, kad vyriausybė tęs savo konservatyvią ir liberalią praktiką, sukelsiančią dar gilesnę krizę“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė politikė.

Nepriklausomas parlamentaras Akosas Hadhazysavo ruožtu AFP sakė, kad V.Orbanui nereikia jokių „ypatingų įgaliojimų“, nes jo partija ir taip kontroliuoja parlamentą. Įstatymo leidėjo nuomone, valdantieji tokiu būdu siekia „paspęsti spąstus opozicijai“, ir atkreipė dėmesį, kad provyriausybinė žiniasklaida teigia, jog nepritardami įstatymo projektui politiniai oponentai stojo viruso pusėn.

„Parlamentas tėra mašina, balsuojanti už bet ką, ko jis nori“, – pažymėjo A.Hadhazy.

Kritikos iniciatyvai nuskambėjo ir iš užsienio: Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės biuras pareiškė „su nerimu“ stebintis įvykius Vengrijoje.

Tuo metu Europos Taryba praėjusią savaitę parašė laišką V. Orbanui, įspėdama, kad skelbiant „neapibrėžtą ir nekontroliuojamą nepaprastąją padėtį negali būti garantuota, kad bus laikomasi pagrindinių demokratijos principų“.

Vengrija kovo 11 dieną įvedė nepaprastąją padėtį imdamasi prevencijos priemonių COVID-19 infekcijos plitimui apriboti, įskaitant sprendimą uždaryti sienas ne piliečiams.

10 mln. gyventojų turinti ES valstybė narė lig šiol pranešė apie daugiau nei 400 patvirtintų užsikrėtimo koronaviruso atvejų, taip pat apie 13 aukų. Sekmadienį vyriausybė informavo, kad buvo atlikta daugiau nei 12,1 tūkst. tyrimų dėl COVID-19.

Griežtai prieš imigraciją nusistatęs V.Orbanas kaltina atvykėlius užkrato platinimu, teigdamas, kad „ligą pirmiausia parvežė užsieniečiai“.

Vėliausias vengrų lyderio žingsnis neabejotinai paaštrins ir taip įtemptus „Fidesz“ santykius su Europos Parlamente dominuojančia konservatyviąja frakcija ELP, dvejojančia dėl siūlymo išmesti partiją iš savo gretų.

Austrų ir vengrų autorius Paulas Lendvai mano, kad V. Orbano sukurta santvarka „iki šiol buvo laikoma „hibridine valstybe“ – nei demokratija, nei diktatūra“, ir iškėlė klausimą, ar naujieji įgaliojimai gali paversti Vengriją „pirmąja ES diktatūra“.

Niujorko valstijoje mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius sekmadienį perkopė tūkstantį. 

Pirmas koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejis šioje valstijoje buvo užregistruotas prieš mažiau nei mėnesį. 

Sekmadienį vakare buvo pranešta, kad Niujorko mieste epidemijos aukų skaičius išaugo iki 776. Bendras aukų skaičius valstijoje turėtų būti paskelbtas pirmadienį ryte, tačiau iki sekmadienio ryto buvo pranešta apie mažiausiai 250 naujų mirties atvejų už Niujorko miesto ribų, todėl visoje valstijoje bendras aukų skaičius siekia mažiausiai 1 026.     

Virusas Niujorke plinta bauginama sparta. Pirmas patvirtintas COVID-19 atvejis valstijoje buvo užregistruotas kovo 1 dieną. Po dviejų dienų buvo patvirtintas antras infekcijos atvejis.   

Kovo 10 dieną valstija pranešė apie pirmąjį mirties nuo COVID-19 atvejį.   

Po dviejų dienų valstijoje buvo uždrausti visi daugiau nei 500 žmonių susibūrimai, uždaryti Brodvėjaus teatrai ir sporto arenos. Niujorko miesto meras Billas de Blasio kovo 15-ąją uždarė visas miesto mokyklas.  

Kovo 20 dieną buvo įvesta griežtesnių suvaržymų. Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo nurodė likti namuose visiems darbuotojams, kurių veikla nėra gyvybiškai būtina, uždraudė visus viešus susibūrimus nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus, taip pat nurodė žmonėms viešose vietose laikytis 2 metrų atstumo. Tuo metu Niujorke buvo užregistruoti 35 mirties nuo koronaviruso atvejai. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad mirčių nuo koronaviruso pikas Jungtinėse Valstijose veikiausiai bus pasiektas po dviejų savaičių.

Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose jis taip pat sakė, kad iki balandžio 30-osios pratęsiamos vyriausybės taisyklės dėl „socialinės distancijos“.

„Modeliavimas rodo, kad mirties atvejų pikas greičiausiai bus pasiektas po dviejų savaičių“, – teigė prezidentas.

„Todėl mes pratęsime savo gaires iki balandžio 30 dienos, kad sulėtintume plitimą“, – sakė D.Trumpas.

JAV vadovas taip pat pareiškė, kad tikisi, jog šalis atsigaus iki birželio 1 dienos; anksčiau jis teigė, kad su virusu bus susidorota iki Velykų.