Nuo naujojo koronaviruso pasaulyje jau mirė daugiau nei 283 tūkst. žmonių

Nuo naujojo koronaviruso visame pasaulyje jau mirė mažiausiai 283 978 žmonės, pirmadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku rodė naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys.

195 valstybėse ir teritorijose užregistruota mažiausiai 4 148 350 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Mažiausiai 1 396 200 šių žmonių jau laikomi pasveikusiais.

AFP kaupiami šalių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiai tikriausiai atspindi dalį tikrojo COVID-19 atvejų skaičiaus, nes dauguma valstybių testus atlieka tik sunkiausiais atvejais.

Nuo sekmadienio 19 val. Grinvičo laiku patvirtinti 3 294 mirties atvejai ir 77 313 naujų užsikrėtimo atvejų. Daugiausiai naujų mirties atvejų užregistruota JAV (836), Brazilijoje (496) ir Prancūzijoje (263).

Daugiausiai aukų pandemija pareikalavo Jungtinėse Valstijose – 79 894. Užsikrėtimo atvejų JAV yra 1 339 819, pasveikusiųjų – mažiausiai 216 169.

Jungtinė Karalystė pagal mirties atvejų skaičių – 32 065 – yra antroje vietoje. Patvirtintų užsikrėtimo atvejų JK yra 223 060.

Italijoje užregistruotos 30 739 mirtys nuo COVID-19, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius yra 219 814. Ispanijoje patvirtinta 227 436 užsikrėtimo atvejų, įskaitant 26 744 mirties atvejus; Prancūzijoje yra 177 423 užsikrėtimo ir 26 643 mirties atvejai.

Kinijoje, kur pandemija gruodį prasidėjo, iki šiol užregistruota 82 918 užsikrėtimo atvejų, įskaitant 4 633 mirties atvejus. Pasveikusiųjų Kinijoje yra 78 144. Šie skaičiai neapima Honkongo ir Makao.

Belgijoje yra daugiausiai mirties atvejų – 75 – 100 tūkst. gyventojų. Antroje vietoje šiuo požiūriu yra Ispanija (57), Italija (51), Didžioji Britanija (47) ir Prancūzija (41).

Europoje bendrai patvirtinti 1 756 578 užsikrėtimo ir 157 271 mirties atvejai. JAV ir Kanadoje užsikrėtimo atvejų yra 1 409 724, o mirties atvejų – 84 950. Lotynų Amerikoje ir Karibuose šie skaičiai yra 375 280 ir 20 909, Azijoje – 301 143 ir 10 749, Artimuosiuose Rytuose – 232 009 ir 7 656, Afrikoje – 65 338 ir 2 318, o Okeanijoje – 8 285 ir 125.

Niujorke tikrasis mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius gali būti keliais tūkstančiais didesnis už vietos valdžios deklaruojamą oficialųjį skaičių, sakoma pirmadienį paskelbtoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ataskaitoje.

Nuo kovo 11-osios iki gegužės 2-osios šiame mieste mirė maždaug 24 172 žmonėmis daugiau nei būtų tikėtina šiuo metų laikotarpiu, rodo CDC analizė.

Per šį periodą miestas paskelbė apie 13 831 patvirtintą mirties nuo COVID-19 atvejį ir 5 048 tikėtinus mirties nuo šios ligos atvejus. Bendras su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius yra 18 879.

Dar 5 293 „pertekliniai“ mirties atvejai, neidentifikuoti kaip patvirtintos ar tikėtinos mirtys nuo COVID-19, galėjo būti „tiesiogiai ar netiesiogiai priskirtinos pandemijai“, sakoma ataskaitoje.

Niujorko valstiją JAV protrūkis paveikė labiausiai. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šioje valstijoje deklaruota daugiau kaip  26,6 tūkst. mirties nuo koronaviruso atvejų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorkas

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė „atsargų veiksmų planą“, kaip švelninti prieš septynias savaites dėl koronaviruso įvestą karantiną Anglijoje, kuriame viena svarbiausių rekomendacijų gyventojams – dėvėti apsaugines veido kaukes. 

Tačiau autonominės Škotijos ir Velso vyriausybės pasirinko atsargesnę strategiją ir reikalauja, kad gyventojai liktų namuose, siekiant pažaboti infekcijos protrūkį. 

Šiaurės Airija savo rekomendacijas turėtų paskelbti antradienį, skelbia žiniasklaida. 

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad dabartinė tvarka yra švelninama pagal „kruopščiai suplanuotą“ veiksmų planą.

Vienas pirmųjų punktų, numatytų 50 puslapių plane, yra leidimas nuo trečiadienio žmonėms nevaržomai sportuoti lauke. Žmonės taip pat galės susitikti su vienu asmeniu, negyvenančiu jų namuose, ir lankytis rekreacinėse vietose.

Asmenys, dirbantys statybų, gamybos ar kitose rankų darbo reikalaujančiose srityse, yra raginami sugrįžti į darbą. Tuo metu galintiems dirbti iš namų siūloma likti namuose.

Vyriausybė taip pat rekomenduoja žmonėms dėvėti apsaugines veido kaukes uždarose patalpose, tokiose kaip parduotuvės ar viešasis transportas.

Per antrąjį etapą, anksčiausiai nuo birželio 1 dienos, numatoma atidaryti vaikų darželius ir mokyklas vaikams iki 11 metų. Taip pat tuo metu galėtų atsidaryti ir nebūtiniausių prekių parduotuvės.

Kultūros renginiai ir sporto klubai, kuriuose užsiėmimai vyksta ne už uždarų durų, taip pat turėtų atsidaryti nuo birželio 1 dienos, o „bent jau dalį“ likusio verslo, įskaitant barus, numatoma atidaryti nuo liepos 4 dienos.

Saugus sugrįžimas

Sekmadienį vakare per televiziją šio plano detales apžvelgęs B.Johnsonas paragino gyventojus griežtai laikytis socialinio atstumo ir vengti būti arčiau kaip už 2 metrų nuo kitų žmonių.

Jis taip pat pranešė apie planus įvesti 14 dienų karantino reikalavimą į  Britaniją oro transportu atvykstantiems žmonėms, kad būtų išvengta naujų infekcijų įvežimo iš užsienio.

„Šiuo planu siekiama sugrąžinti normalų gyvenimą, kiek tai yra įmanoma, kuo greičiau ir kuo didesniam kiekiui žmonių, bet taip, kad tai būtų saugu“, – kalbėjo jis kalbos įžangoje.

„Turime pripažinti, kad gyvenimas bus kitoks, bent jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė B.Johnsonas. Premjeras taip pat perspėjo, kad „bandant susigrąžinti dalykus, kurie mums yra svarbiausi gyvenime, saugumas turi būti pirmoje vietoje“.

Tačiau opozicinės partijos, profesinės sąjungos ir verslo lyderiai sako, kad šiose naujose vyriausybės rekomendacijose trūksta aiškumo. Jie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl į darbą sugrįžtančių žmonių saugumo.

Škotijos ir Velso vyriausybės nusprendė neatsisakyti reikalavimų gyventojams likti namuose, nes šiose srityse registruojama daugiau užsikrėtimo naujuoju koronavisuru atvejų nei kitose JK vietose.

Škotijos ir Velso gyventojams tebegresia baudos už išėjimą iš namų be svarbios priežasties. Tiesa, žmonėms leidžiama išeiti į lauką mankštintis, bet ne ilgiau nei valandą; taip leidžiama eiti į darbą arba būtiniausių produktų į parduotuvę. Be to, galima išeiti padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

„Receptas chaosui“

Britanija yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio valstybių. Vyriausybė oficialiai užregistravo daugiau kaip 32 tūkst. mirties atvejų, susijusių su žmonėmis, kuriems testais buvo nustatyta COVID-19. Pirmadienį buvo paskelbta apie 210 naujų mirties atvejų.

Tikrasis nuo COVID-19 mirsių žmonių skaičius yra daug didesnis. Nacionalinės statistikos biuras (ONS), kuris skaičiuoja visus mirties atvejus ir kas savaitę atnaujina informaciją apie periodus iki dviejų ankstesnių savaičių, nustatė, kad 32 tūkst. riba buvo pasiekta balandžio pabaigoje.

Vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo reikalams Patrickas Vallance'as sakė, kad bus nuolat vertinamas pakeitimų poveikis užkrečiamumui.

„Pagrindinis mokslo rekomenduojamas dalykas yra vengti atkurti ryšius tarp namų ūkių“, kad virusas neplistų tarp jų, sakė jis žurnalistams.

Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris sakė, kad B.Johnsono plane yra daug neatsakytų klausimų, ir paragino pateikti daugiau gairių darbo vietoms.

Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų federacijos „Trades Union Congress“ vadovė Frances O'Grady sakė, kad darbdaviams ir darbuotojams duota mažai laiko pasirengti. Pasak jos, pranešimas yra „receptas chaosui“.

Apie pakeitimus paskelbta oficialių skaičių analizei parodžius, kad mažiau kvalifikuotiems darbininkams kai kuriose Britanijos dalyse tikimybė mirti nuo koronaviruso atrodo didesnė nei įstaigų darbuotojams.

Šis vertinimas yra naujausias ženklas, kad COVID-19 poveikis Britanijoje reikšmingai skiriasi priklausomai nuo socialinių ir ekonominių kriterijų, įskaitant etninę priklausomybę.

Europos Komisija neatmeta tikimybės, kad ateityje kils antra koronaviruso pandemijos banga, pirmadienį Briuselyje sakė Komisijos atstovas Stefanas De Keersmaeckeris.

„Kalbant apie antrąją bangą, nuolat tęsiame savo pastangas dėl koordinavimo su valstybėmis narėmis, su įvairiomis institucijomis, įskaitant sveikatos apsaugos komitetą. Šis darbas taip pat dirbamas per savaitines vaizdo konferencijas dalyvaujant atitinkamiems eurokomisarams ir valstybėms narėms“, – sakė atstovas.

„Informacija apie padėtį dėl medicininės įrangos, asmeninių apsaugos priemonių ir kitų dalykų naudojasi Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC), rengdamasis galimai antrai bangai. Centras analizuoja šią informaciją ir svarsto priemones, kurių bus imtasi per galimą antrąją bangą“, – paaiškino S.De Keersmaeckeris.

Jis paminėjo ЕCDC perspėjimą, kad Europos Sąjungos narės turi rengtis antrajai užsikrėtimų bangai ir naudoti visas įmanomas priemones savo epidemiologinės situacijos priežiūros sistemoms gerinti.

S.De Keersmaeckeris pažymėjo, kad Europos Komisija dalyvauja parengiamuosiuose darbuose ir ketina toliau bendradarbiauti su ECDC ir valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta informacija apie rizikas, o piliečiai „gerai suprastų, kad antroji banga gali kilti net ir tuo atveju, jei pirmoji banga buvo teisingai suvaldyta“.

Italija pirmadienį pranešė, kad šalyje intensyvioji slauga šiuo metu reikalinga mažiau nei tūkstančiui COVID-19 pacientų. Šis skaičius tūkstančio nesiekia pirmą kartą nuo kovo pradžios. kai šalyje buvo įvestas karantinas, pranešė civilinės saugos agentūra. 

Per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičius kiek padidėjo ir buvo 179. Ankstesnis paros skaičius buvo 165.

Vis dėlto jau trečią dieną iš eilės per parą mirštančių COVID-19 pacientų skaičius yra mažesnis nei 200.

Didžiausias COVID-19 pacientų, kuriems buvo reikalinga intensyvioji terapija, skaičius Italijoje buvo užfiksuotas balandžio 3-ąją uo tuomet jų buvo 4 068.

Tuometu Italija buvo pagrindinis pandemijos židinys, o gydymo įstaigų sistemai šalies šiaurėje, labiausiai paveiktame regione, grėsė neatlaikyti apkrovos.

Iki šiol Italijoje užregistruotos 30 739 su koronavirusu siejamos mirtys. Pagal šį rodiklį Italija atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

Nuo protrūkio pradžios šalyje nustatyta iš viso 219 814 COVID-19 atvejų.

Vyriausybė nuo gegužės 4-osios pradėjo švelninti karantino priemones, bet didesnio masto atsidarymas planuojamas tik nuo kitos savaitės, kai vėl galės veikti muziejai, parduotuvės, kultūros objektai, bažnyčios ir bibliotekos.

Barams ir restoranams, taip pat kirpykloms ir grožio salonams planuojama leisti atsidaryti nuo birželio 1-osios.

Tarnybos teberagina žmones elgtis atsargiai, kad būtų išvengta antrosios užsikrėtimų bangos.

„Lauke per daug žmonių ir, deja, per daug jų be kaukių arba nesilaiko socialinio atstumo“, – visuomeniniams transliuotojui „Rai3“ sakė Romoje veikiančios Gemelli ligoninės Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjas Roberto Cauda.

Premjeras Giuseppe Conte sekmadienį dienraščio „Corriere della Sera“ paskelbtame interviu sakė, kad „šios vasaros neturėsime praleisti balkonuose, o Italijos grožis nebus karantinuotas“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šiemet vasaros atostogos bus kitokios – kai kurie suvaržymai tebegalios ir bus raginama elgtis apdairiai.

Italijoje švelninamas karantinas

+2

Pasaulyje bendras koronavirusu užsikrėtusių pasveikusių žmonių skaičius viršijo 1,5 mln., pirmadienį pranešė nuolat atnaujinamus statistikos duomenis skelbiantis tinklalapis „Worldometers“.

Remiantis tinklalapio duomenimis, visiškai pasveiko 1 607 141 žmogus, daugiau nei 284 tūkst. žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, mirė.

Visame pasaulyje registruotas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius viršijo 4,2 mln., tačiau medikai perspėja, kad tikrasis užsikrėtusių žmonių skaičius veikiausiai yra daug didesnis negu oficialiai skelbiama, nes testai daugelyje šalių atliekami tik žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Šveicarija pradeda palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo, šalyje sumažėjus naujai patvirtinamų koronaviruso atvejų skaičiui.

Vyriausybė pirmadienį sušvelnino beveik du mėnesius galiojusius suvaržymus, dėl kurių buvo uždarytos mokyklos, biurai, restoranai ir beveik visos, išskyrus maisto, parduotuvės. Suvaržymai nepalietė ir vaistinių.

Ženevos senamiestyje esantis parduotuvių rajonas truputėlį atgijo, vaikams sugrįžus į mokyklas ir parduotuvėms atvėrus savo duris. Miesto centre esančios maitinimo įstaigos taip pat jau pasitinka pirmuosius klientus, tarp stalų pastačiusios užtvaras, išskleidusios seniai nenaudotus skėčius ir prie įėjimų dalindamos buteliukus su rankų dezinfekavimo skysčiu.

Federalinė visuomenės sveikatos tarnyba pranešė, kad per pastarąją parą šalyje buvo užregistruoti tik 39 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai – gerokai mažiau nei kovo 23-ąją, kai per vieną dieną jų buvo registruota beveik 1,5 tūkstančio. Iš viso Šveicarijoje per infekcijos protrūkį patvirtinti 30 344 koronaviruso atvejai ir 1543 mirtys.

Visuomenės sveikatos tarnybos infekcinių ligų skyriui vadovaujantis Danielis Kochas šias permainas pavadino „teigiamomis“ ir pareiškė, kad pareigūnai ieškos ir daugiau galimybių suvaržymams švelninti, kai padėtis dar pagerės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos šalyje paskelbtas nedarbo laikotarpis atšaukiamas nuo antradienio.

„Nuo rytojaus, gegužės 12 dienos bendras visai šaliai ir visoms ekonomikos šakoms nedarbo dienų laikotarpis baigiasi“, – sakė V.Putinas, bet pridūrė, kad atskiri Rusijos regionai galės palikti suvaržymus, jeigu jie reikalingi padėčiai dėl koronaviruso suvaldyti.

Sakartvelas pirmadienį atšaukė daugumą ekonominės veiklos suvaržymų, įvestų kovojant su koronaviruso plitimu.

Leista atnaujinti pramoninę gamybą ir prekybą, išskyrus didelių parduotuvių centrų ir drabužių parduotuvių darbą.

Sakartveliečiai sveikino sprendimą, daugelis jų sakė, kad ekonomikos atvėrimas jiems yra išgyvenimo klausimas.

„Dar viena ar dvi savaitės uždaryto verslo ir mano šeima būtų nebeturėjusi pinigų maistui“, – sakė vieno automobilių serviso Tbilisyje savininkas Kotė Lagidzė.

Sostinėje taip pat panaikintas balandžio viduryje įvestas draudimas atvykti į miestą ir išvykti iš jo.

Žmonės laukė eilėse prie vėl atidarytų parduotuvių, kurios laikėsi nurodymų riboti žmonių skaičių uždarose erdvėse.

Pirkėjas Niko Avaliani, laukęs eilėje prie vieno knygyno, sakė, kad karantiną jau seniai reikėjo nutraukti.

„Nebuvo priežasčių dar ilgiau stabdyti ekonomiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė šis 29 metų istorikas. Kiekviena diena didino skurdą, sakė jis.

„Mes visi nekantriai laukėme sugrįžimo prie tam tikro normalumo“, – sakė knygyne dirbanti Lamara Sordija.

„Puiku, kad žmonės jau gali mėgautis mažais malonumais, tokiais kaip knygų pirkimas“, – pridūrė ji.

Vyriausybė yra sakiusi, kad šalis užsienio turistams bus atverta liepos 1-ąją, o vidaus turizmas turi būti atnaujintas birželio viduryje.

Tačiau restoranai, kavinės ir švietimo įstaigos kol kas lieka uždarytos, nevažinėja viešasis transportas.

3,7 mln. gyventojų turinti šalis prie Juodosios jūros kovą uždarė visą nebūtinas prekes ir paslaugas teikiantį verslą, paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė naktinę komendanto valandą, galiosiančią iki gegužės 22-osios.

Suvaržymai skaudžiai smogė Sakartvelo ekonomikai, kuri šiemet turėtų susitraukti 4 proc., o ne augti 4,5 proc., kaip prognozuota anksčiau.

Praėjusį mėnesį vyriausybė pristatė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skatinimo planą, o tarptautinės finansinės institucijos pažadėjo 3 mlrd. dolerių (2,77 mlrd. eurų) skubų finansavimą kovai su recesija.

Šalyje iki šiol užregistruoti 638 COVID-19 atvejai, įskaitant 11 mirties atvejų.

Kosovo laikinasis premjeras Albinas Kurti pirmadienį pranešė, kad laikysis saviizoliacijos, nes vienas jo vyriausybės pareigūnas turėjo „artimą kontaktą“ su asmeniu, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija. 

„Šiandien – pirma diena, kai nevažiuosiu dirbti į ministro pirmininko kabinetą“, – 44 metų A.Kurti parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Kiek truks jo karantinas, premjeras nenurodė, tačiau pranešė, kad liks savo bute tol, kol bus gauti vieno Europos integracijos ministerijos pareigūno, turėjusio kontaktą su užsikrėtusiuoju, tyrimo rezultatai.

„Mėginiai paimti, ir mes laukiame rezultatų“, – parašė A.Kurti.

Kosovas įvedė griežtus judėjimo apribojimus ir anksti atšaukė masinius renginius, todėl kol kas jam pavyko išvengti infekcijos COVID-19 protrūkio tarp 1,8 mln. šalies gyventojų.

Remiantis oficialiais duomenimis, iki šiol šalyje registruoti 884 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 28 žmonės mirė nuo šios infekcijos.

Reformų šalininku laikomas A.Kurti, kurio vadovaujama kairuoliška partija spalį laimėjo rinkimus, ruošiasi trauktis iš vyriausybės vadovo posto, kai po kovą vykusio balsavimo dėl pasitikėjimo vyriausybe žlugo jo valdančioji koalicija.

Jis lieka laikinuoju vyriausybės vadovu, kol bus suformuota nauja vyriausybė, tačiau šis procesas kelia audringas politines diskusijas, šaliai susiduriant su koronaviruso sukelta sveikatos krize.

A.Kurti nori palaukti, kol bus saugu rengti naujus rinkimus, tačiau jo priešininkai siekia kuo greičiau suformuoti naują vyriausybę.

Sprendimą šiuo klausimu turės priimti Konstitucinis Teismas.

Indijos geležinkeliai, turintys vieną didžiausių pasaulyje traukinių tinklų, „palaipsniui“ atnaujins veiklą nuo antradienio, šalyje ėmus švelninti dėl koronaviruso įvestą karantiną.

Bus pradėti vykdyti maždaug 30 reisų – 15 maršrutų pirmyn ir atgal –iš sostinės Naujojo Delio į kitus miestus, įskaitant Mumbajų, Bangalorą ir Čenajų, sekmadienio vakarą pranešė Indijos geležinkeliai.

„Indijos geležinkeliai planuoja palaipsniui atnaujinti keleivinių traukinių judėjimą nuo 2020 metų gegužės 12 dienos <...> Kiek vėliau Indijos geležinkeliai atnaujins daugiau maršrutų“, – pranešime pridūrė Geležinkelių ministerija.

„Keleiviams bus privaloma dėvėti veido apsaugas, o į traukinius bus įleidžiami tik ligos simptomų neturintys keleiviai“, – teigė bendrovė.

Milžiniškas traukinių tinklas, kasdien gabenęs daugiau nei po 20 mln. keleivių, kovo pabaigoje buvo sustabdytas, kai Indija įvedė griežtas karantino priemones siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą.

Europos Komisija (EK) penktadienį nusprendė praplėsti laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą.

Naujausiu sprendimu EK nustatė kriterijus, kuriais remdamosi valstybės narės galės suteikti rekapitalizavimo pagalbą ir subordinuotas skolas įmonėms, kad šios išlaikytų konkurencingumą Europos Sąjungoje (ES).

Rekapitalizacijos pagalba turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei nėra jokio kito tinkamo sprendimo. Valstybė turės gauti pakankamą dalį už riziką, kurią ji prisiims teikdama rekapitalizacijos pagalbą.

Paramos gavėjos ir valstybės narės turės parengti pasitraukimo iš paramos priemonės strategiją, ypač stambios įmonės, kurios iš valstybės gaus didelės apimties rekapitalizacijos pagalbą. Gavusios paramą įmonės negalės mokėti dividendų ir premijų. 

Siekiant užtikrinti, kad bus užkirstas kelias įmonėms nepagrįstai gauti naudos iš valstybės rekapitalizacijos taip pakenkiant sąžiningai konkurencijai bendrojoje rinkoje, įmonės negalės naudoti pagalbos padėti integruotoms bendrovėms, kurios patyrė ekonominių sunkumų iki 2019 metų gruodžio 31 dienos.

Norinčios gauti paramą per rekapitalizavimą įmonės negalės mokėti dividendų ir premijų. 

Didelės įmonės taip pat turės nurodyti, ar valstybių pagalba „prisidės prie ES tikslų pereiti prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos“.

Europos Komisija pažymėjo, kad valstybės intervencija į ekonomiką turėtų vykti atsižvelgiant į „visuomenės interesus“ ir pirmiausia būti nukreipta padėti išvengti didelio skaičiaus darbo vietų praradimui bei svarbių įmonių bankrutavimui.

Naujoji Zelandija, sėkmingai suvaldžiusi naujojo koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimą, per artimiausias 10 dienų dar labiau švelnins karantino priemones, tačiau kai kurie apribojimai liks, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.

Pasak premjerės, nuo ketvirtadienio atidaromi prekybos centrai, restoranai, kino teatrai ir vaikų žaidimo aikštelės, šaliai pereinant prie antrojo iš keturių apribojimų lygių.

39 metų vyriausybės vadovė perspėjo, kad „nė vienas mūsų negali pasakyti, kad COVID tarp mūsų nėra“, tačiau po septynių savaičių karantino šiuo metu Naujojoje Zelandijoje yra tik 90 aktyvių šios infekcijos atvejų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern

„Dėl jūsų pastangų Naujosios Zelandijos labui mes lenkiame daugumą (valstybių) pasaulyje ir nematėme tokios pragaišties, kokią sukėlė COVID daugelyje kitų vietų“, – sakė ji per televiziją.

„Tačiau pavojai išlieka, todėl, prašau, būkite budrūs“, – paragino ji.

Penkis milijonus gyventojų turinčioje Naujojoje Zelandijoje iš viso buvo registruoti 1 147 koronaviruso atvejai ir 21 paciento mirtis.

Nuo balandžio vidurio naujų per parą registruojamų koronaviruso atvejų skaičius nesiekia dešimties. Pirmadienį buvo užregistruoti trys nauji užsikrėtimo atvejai.

Antrojo lygio  apribojimai reiškia, kad valstybės sienos ir toliau liks uždarytos, tačiau gyvenimas šalies viduje beveik sugrįš prie įprasto.

Nors reikalavimas laikytis socialinio atstumo išlieka, rekomendacijos gyventojams izoliuotis namuose arba  „neišeiti iš savo burbulo“ nebus taikomos.

„Tai yra išėjimas iš mūsų „burbulų“ – galite matytis su žmonėmis, kurių nematėte jau kurį laiką, tik negalima daryti visko iš karto“, – kalbėjo J.Ardern.

„Esant antram lygiui mes ir vėl galėsime išeiti; vėl atsidaro beveik visos ekonomikos sritys“, – sakė ji.

Pirmą kartą apribojimai buvo sušvelninti prieš dvi savaites, šaliai perėjus nuo ketvirto (maksimalaus) iki trečio lygio suvaržymų. Duris buvo leista atverti kai kurioms įmonėms, maistą išsinešti klientams siūlantiems restoranams ir daliai mokyklų. Dabar gyventojams suteikiama gerokai daugiau laisvių.

Vyresni nei 70 metų žmonės vėl galės išeiti į lauką po ilgiau nei septynias savaites trukusio privalomo karantino.

„Scanpix“ nuotr./Velingtonas

Panaikinamas kelionių draudimas šalies viduje turėtų padėti atsigauti paralyžiuotam turizmo sektoriui, nuo kito pirmadienio visiškai atsidarys mokyklos. 

Tačiau kavinės ir barai liks uždaryti iki gegužės 21 dienos – taip siekiama joms duoti daugiau laiko pasiruošti, kad galėtų tinkamai užtikrinti lankytojų saugumą.

Taip pat atsigaus komandinis sportas. Jau planuojama pagal čempionato „Super Rugby“ modelį  birželio 13 dieną pradėti nacionalinį turnyrą, kuriame dalyvaus penkios Naujosios Zelandijos komandos. 

Pasak J.Ardern, po dviejų savaičių ketinama dar kartą peržiūrėti padėtį ir galbūt dar labiau sušvelninti suvaržymus.

Dar dvi baltarusių opozicijos partijos, įskaitant seniausią tokį judėjimą šalyje – Baltarusijos liaudies frontą (BLF) – pirmadienį pareiškė, kad dėl COVID-19 pandemijos nekels savo kandidatų į prezidentus.

„BLF seimas nusprendė nedalyvauti 2020 metų prezidento rinkimuose. Partija nekels kandidato ir nepalaikys kitų kandidatų“, – rašoma šios politinės jėgos pareiškime.

Partijos savo sprendimą paaiškino koronaviruso protrūkiu ir tuo, kad Baltarusijos valdžia nepaisė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų rekomendacijų dėl rinkimų įstatymo pakeitimų.

„Organizuoti rinkimų kampanijos pandemijos metu yra labai neatsakinga ir pavojinga. Tuo pat metu daugelis Europos šalių, net turinčių daug mažiau susirgusiųjų, pagrįstai nusprendžia atidėti rinkimus“, – nurodė partija.

Be to, BLF paragino demokratinių organizacijų vadovus ir aktyvistus pandemijos metu nekelti kandidatų į prezidentus, taip pat nedalyvauti rinkimų kampanijoje.

Tokį patį sprendimą priėmė ir Baltarusijos kairiųjų partija „Teisingas pasaulis“, pavadinusi ketinimą rugpjūčio 9 dieną surengti balsavimą „neatsakingu ir nusikalstamu“.

„Rinkimų rengimas po ateinančių trijų mėnesių sparčiai plintant koronavirusinei infekcijai kelia grėsmę daugybės žmonių sveikatai ir gyvybei“, – rašoma pirmadienį išplatintame „Teisingo pasaulio“ pareiškime.

Partija paragino valdžią „siekiant išsaugoti žmonių gyvybę bei sveikatą, nerengti rinkimų iki COVID-19 epidemijos pabaigos“, pasitelkus Konstitucijoje numatytą mechanizmą.

Anksčiau apie sprendimą nedalyvauti rinkimuose paskelbė ir kitos opozicijos jėgos: judėjimas „Už laisvę“, „Baltarusijos krikščioniškoji demokratija“, Jungtinė piliečių partija ir Baltarusijos socialdemokratų partija (Hramada).

Visos šių metų pradžioje pradėjo rinkti bendrą opozicijos kandidatą, tačiau kovą sustabdė šį procesą.

Apie ketinimą balotiruotis paskelbė penki potencialūs kandidatai: dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, Liberalų demokratų partijos vadovas ir deputatas Olegas Gaidukevičius, buvęs Aukštųjų technologijų parko vadovas Valerijus Cepkalo, visuomeninio susivienijimo „Sakyk tiesą“ pirmininkas Andrejus Dmitrijevas ir tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis.

Baltarusijoje iki gegužės 11 dienos užregistruoti 23 906 COVID-19 atvejai, mirė 135 koronavirusu užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje laikotarpį mirė 135... gretutinių ligų turėję pacientai, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija“, – pranešė ministerija ir nurodė, kad gegužės 10-ąją mirties atvejų buvo 131.

Koronavirusas plinta ir Baltarusijoje, bet čia gyvenimas nestoja

+5

Pranešime pažymima, kad iki pirmadienio testais COVID-19 nustatyta 23 906 žmonėms. Ankstesnę dieną šis skaičius buvo 22 973, tad per pastarąją parą užregistruoti 933 nauji užsikrėtimo atvejai.

Pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašytas 6 531 pacientas.

Iš viso šalyje atlikta 274 060 testų dėl koronaviruso, įskaitant 10 517 testų per praėjusią parą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį kreipsis į tautą, pranešė jo Kremliaus spaudos tarnyba.

Kaip pranešama, prezidentas savo kreipimesi daugiausia dėmesio skirs sanitarinei-epidemiologinei situacijai ir naujoms piliečių ir šalies ekonomikos rėmimo priemonėms tebesitęsiant koronaviruso pandemijai.

Rusijoje per praėjusią parą užregistruota 11,6 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 221 tūkstančio, pirmadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti.

Per visą epidemijos laikotarpį šalyje nuo COVID-19 jau mirė per 2 tūkst. žmonių. 

TAIP PAT SKAITYKITE: Didelių planų turėjęs V.Putinas per pandemiją dingo, bet egzistencinės grėsmės nejaučia

Rusijos pareigūnai atkreipia dėmesį į griežtą testavimą: iki šiol buvo atlikta 5,6 mln. tyrimų, ir beveik pusei žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, jokių simptomų nepasireiškė.

Tačiau kritikams kyla klausimų dėl palyginti nedidelio mirčių skaičiaus ir Rusijos taikomų mirties atvejų registravimo metodų, o gydytojai teigė, kad pirmieji COVID-19 testų rinkiniai dažnai parodydavo klaidingus neigiamus rezultatus.

Dauguma užsikrėtimo atvejų patvirtinta Maskvoje ir jos apylinkėse, tad kai kurie regionai pradėjo švelninti apribojimus, kurie padarė didelę įtaką ekonomikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Retai apgyvendintos Jakutijos, Magadano ir Jamalo valdžia panaikino buvimo lauke apribojimus ir leido atnaujinti veiklą kai kuriems verslams, reikalaudama žmonių laikytis socialinio atstumo.

Maskvos meras paskelbė, kad kai kurios pramonės šakos ir statybvietės gali pradėti darbus, tačiau nuo antradienio sostinėje bus privalomos kaukės ir pirštinės.

Rusijos kaimynės Ukraina ir Sakartvelas pirmadienį pradėjo švelninti apribojimus, o Kazachstanas atšaukė nepaprastąją padėtį.

Ukraina pirmadienį pradeda švelninti karantino priemones, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso pandemijos.

Premjeras Denysas Šmyhalis feisbuke parašė, kad suvaržymų laipsniškas atšaukimas nereiškia, kad šalyje baigėsi epidemija.

„Karantino silpninimas nereiškia, kad koronaviruso nebėra, ar kad jis tapo mažiau pavojingas. Turime išmokti gyventi ir dirbti naujomis sąlygomis. Tai yra pagrindinė sąlyga, leisianti nebegriežtinti karantino ir greičiau pereiti prie kito sušvelninimo etapo“, – pareiškė vyriausybės vadovas.

Pirmadienį prasidedant „adaptyvaus“ karantino fazei, darbą galės atnaujinti kirpyklos, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, parduotuvės, taip pat klientus savo patalpose aptarnaujančios įmonės, tokios kaip stomatologijos klinikos.

Konkrečios veiklos sąlygos regionuose gali skirtis, priklausomai nuo jų epidemiologinės padėties.

Kompanijose, kurioms leista atnaujinti veiklą, prieš pamainą visiems darbuotojams turi būti matuojama temperatūra. Draudžiama dirbti karščiuojantiems ir koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomų turintiems žmonėms, o klientai turi būti priimami tik pagal išankstinę registraciją ir laikantis socialinio atstumo taisyklių.

Be to, prie įmonių įėjimų būtina įrengti rankų dezinfekavimo priemones, o tiek klientai, tiek darbuotojai privalo dėvėti apsaugines kaukes.

Per praėjusią parą Ukrainoje užfiksuota 416 naujų susirgimo COVID-19 atvejų, 17 anksčiau užsikrėtusiųjų mirė, 228 asmenys pasveiko.

Atsaką į epidemiją koordinuojanti Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) pirmadienio rytą pranešė, kad nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užfiksuoti 15 648 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 408 žmonės mirė, dar 3 288 pasveiko.

Rusijoje per praėjusią parą užregistruota 11,6 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 221 tūkstančio, pirmadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti.

Per visą epidemijos laikotarpį šalyje nuo COVID-19 jau mirė per 2 tūkst. žmonių.   

„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtinta 11 656 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai 84 regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 5 417 atvejų (46,5 proc.)", – rašoma centro pranešime ir priduriama, kad Maskvoje nustatyti 6 169 nauji atvejai. 

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 221 344 COVID-19 atvejai 85 šalies regionuose. 

Pagal bendrą COVID-19 atvejų skaičių Rusija pirmadienį aplenkė Jungtinę Karalystę (220,4 tūkst. atvejų) ir Italiją (219 tūkst. atvejų).  

Rusijos sostinėje COVID-19 iš viso nustatyta 115 909 žmonėms.  

Per praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 94 žmonės, iš jų 56 – Maskvoje, o bendras letalinių atvejų skaičius padidėjo iki 2 009. 

Per parą iš ligoninių buvo išrašyti 5 495 pasveikę asmenys, iš jų 4 032 – Maskvoje. Nuo epidemijos pradžios pasveiko 39 801 žmogus.

Estijoje per praėjusią parą nustatyti du nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, dar vienas žmogus mirė, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Iš 595 praėjusią parą atliktų COVID-19 testų, dviejų rezultatai buvo teigiami.

Be to, mirus vienoje Talino ligoninėje gydytai 77-erių moteriai, bendras su COVID-19 susijusių mirčių skaičius šalyje pasiekė 61.

Pirmadienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse tebėra gydomi 48 pacientai. Penki iš jų guli intensyviosios priežiūros skyriuose. Iš gydymo įstaigų išrašyti 278 COVID-19 pacientai.

Pasveikusiais iš viso laikomi 1 237 žmonės.

Iki šiol Estijoje atlikti 63 964 pirminiai COVID-19 testai, 1 741 iš jų rezultatai buvo teigiami.

Estijos ekstremalios situacijos operacijų centro vadovas premjeras Juri Ratas pasirašė potvarkį, kuriuo nuo pirmadienio leidžiama vėl atsidaryti prekybos centrams, su sąlyga, kad bus griežtai laikomasi higienos normų, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. 

Nuo gegužės 11-osios prekybos centruose leidžiama dirbti visoms parduotuvėms ir paslaugų įstaigoms, taip pat viešojo maitinimo įstaigoms, įskaitant maitinimo paslaugų teikimą jų patalpose, tačiau jis galės vykti tik iki 22 valandos.

Taip pat bus reikalaujama laikytis taisyklės 2+2, t. y., judėti ne didesnėmis kaip dviejų asmenų grupėmis, su kitais žmonėmis išlaikant mažiausiai 2 m atstumą. 

Iki šiol prekybos centruose buvo leidžiama veiklą vykdyti tik tam tikroms parduotuvėms, pavyzdžiui, maisto prekių, taip pat vaistinėms. Nuo pirmadienio leista atsidaryti ir kitoms parduotuvėms bei aptarnavimo įstaigoms, tokioms kaip gyvūnų prekių parduotuvės, avalynės ir taisyklos, kirpyklos ir grožio salonai.    

Prekybos centruose esančiose viešojo maitinimo įstaigose, iki šiol teikusiose tik maisto išsinešti paslaugą, nuo pirmadienio vėl leidžiama teikti maitinimo paslaugas savo patalpose.

Aptarnaujant klientus būtina laikytis taisyklės 2+2 ir užtikrinti, kad tarp stalelių būtų 2 m atstumas. Prie stalo leidžiama sėdėti ne daugiau kaip po du asmenis, bet šis reikalavimas netaikomas, kai prie stalo sėdi vienos šeimos nariai.

Pageidautina, kad viešojo maitinimo įstaigose klientai būtų aptarnaujami tik prie stalo, kad būtų kiek įmanoma mažiau jų kontaktų su įstaigos darbuotojais ir kitais lankytojais.    

Prekybos centruose įsikūrusios poilsio ir pramogų įstaigos (kino teatrai, kazino, boulingo salės, žaidimų kambariai ir kt.) ir toliau bus uždarytos.

Prekybos centruose ir kitose vietose lieka galioti draudimas organizuoti viešus susibūrimus, rengti kino seansus, renginius naktiniuose klubuose, taip pat pasirodymus, koncertus bei konferencijas.  

Visiems prekybos centrų darbuotojams, dirbantiems su klientais, rekomenduojama patalpose dėvėti asmenines apsaugos priemones. 

Paskelbus ekstremaliąją padėtį įvesti suvaržymai paveikė 336 prekybos centrus visoje Estijoje. 

Latvijoje per praėjusią parą buvo patvirtinti septyni nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Sekmadienį buvo atlikti 555 COVID-19 testai. Iš viso nuo epidemijos pradžios Latvijoje atlikti 77 147 testai, liga patvirtinta 946 žmonėms.

464 asmenys jau pasveiko, 18 žmonių mirė.

Šiuo metu ligoninėse gydomi 30 COVID-19 pacientų, dviejų iš jų būklė sunki. Iš gydymo įstaigų išrašyti 109 žmonės.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sutarė, kad į Britaniją iš Prancūzijos atvykstantiems keliautojams nebus taikomas karantinas, sekmadienį pranešė Eliziejaus rūmai. 

B.Johnsonas sekmadienį sakė, kad Britanija dėl koronaviruso pandemijos „greitai“ ims taikyti karantiną oro transportu iš užsienio atvykstantiems keleiviams.

Pranešta, kad Londonas svarsto galimybę įvesti privalomą 14 dienų karantiną visiems keliautojams, atvykstantiems ne iš Britų salų.   

Per pokalbį telefonu šalių lyderiai pažadėjo dėti visas pastangas sumažinti koronaviruso plitimo tarp valstybių grėsmę, kai pagaliau ėmė mažėti naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, nurodė Eliziejaus rūmai.  

„Iš Prancūzijos atvykstantiems keliautojams šiuo etapu nebus taikomos jokios karantino priemonės; bet kokių priemonių bus imamasi koordinuotai ir abipusiškai“, – nurodė prezidentūra. 

Ji pridūrė, kad bus suformuota darbo grupė „užtikrinti tokį bendradarbiavimą ateinančiomis savaitėmis“. 

Įprastu metu kasdien dešimtys tūkstančių žmonių keliauja tarp Britanijos ir Prancūzijos. Daugelis jų naudojasi „Eurostar“ traukiniais, kursuojančiais per Lamanšo tunelį, kuriuo kelionė tarp šalių užtrunka kiek daugiau nei dvi valandas.  

Artimai JAV viceprezidento patarėjai užsikrėtus koronavirusine infekcija COVID-19, Mike'o Pence'o testas dėl šios ligos yra neigiamas, sekmadienį pranešė jo atstovas.

Pasak Devino O'Malley, viceprezidentas nėra saviizoliavęsis, kaip kad buvo pranešę kai kurie JAV leidiniai, ir pirmadienį eis į darbą Baltuosiuose rūmuose.

„Viceprezidentas Pence'as ir toliau laikysis Baltųjų rūmų medicinos skyriaus patarimų ir nėra karantinavęsis“, – sakė jo atstovas.

„Viceprezidento Pence'o testai kiekvieną dieną yra neigiami, jis planuoja rytoj būti Baltuosiuose rūmuose“, – pridūrė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad M.Pence'o atstovė Katie Miller užsikrėtė COVID-19, praėjusią savaitę ši infekcija patvirtinta ir prezidento Donaldo Trumpo padėjėjui.

Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės pagrindinis ekspertas dr. Anthony Fauci CNN sakė, kad jo COVID-19 testas buvo neigiamas ir jis neturėjo artimo kontakto su K.Miller, bet jis laikysis „modifikuoto karantino“.

73-ejų D.Trumpas, 60-metis M.Pence'as ir daugelis kitų Baltuosiuose rūmuose dirbančių asmenų dėl koronaviruso yra tikrinami kasdien. Tačiau D.Trumpas ir M.Pence'as dažnai nepaiso medicinos ekspertų nurodymų dėvėti apsauginę kaukę.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą buvo užfiksuoti 776 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o bendras jų skaičius sekmadienio vakarą siekė 79 522, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Šis skaičius yra mažiausias nuo kovo. Pastarosiomis savaitėmis per parą JAV būdavo registruojama nuo 1 000 iki 2 500 naujų mirčių.

Šalyje, kuri laikoma smarkiausiai nukentėjusia nuo koronaviruso pagal mirčių skaičių, užregistruoti 1 329 072 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, rodo Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkami duomenys.