Koronavirusas: Latvija ir Estija imasi papildomų priemonių, Ispanija prašo NATO pagalbos

Ispanijos ginkluotosios pajėgos antradienį paprašė NATO humanitarinės pagalbos kovai su naujojo koronaviruso epidemija, šalyje su šia liga siejamų mirčių skaičiui išaugus iki 2,8 tūkst., o bendram patvirtintų užsikrėtimo atvejų priartėjus prie 40 000.

Pandemija išplitus visame pasaulyje Ispanija tapo viena labiausiai jos paveiktų šalių ir yra trečia pagal mirusių pacientų skaičių.

Nepaisanti beprecedenčių karantino priemonių, įvestų kovo 14-ąją, tiek mirčių, tiek užsikrėtimų skaičiai toliau auga, todėl Ispanijos kariuomenė buvo pakviesta prisidėti prie pastangų pažaboti ligos plitimą.

Tarnybos suintensyvino testavimą, todėl žmonių, kuriems per vieną parą buvo diagnozuota infekcija COVID-19, skaičius padidėjo beveik 20 proc. iki 39 673, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Medicinos tarnybos sakė, kad artimiausiu laiku turėtų paaiškėti, ar karantinas davė pageidaujamų rezultatų.

„Ši savaitė labai sunki, esame pirmojoje viruso įveikimo stadijoje. Tai fazė, kai artėjame prie epidemijos piko“, – televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa.

Kaip ir daugelis kitų šalių, Ispanija susiduria su medicinos priemonių reikalingų tyrimams, gydymui ir tiesiogiai su pacientais dirbančių medikų apsaugai, stygiumi.

Savo pranešime NATO nurodė, kad Ispanijos kariuomenė paprašė „tarpatautinės pagalbos“ ir tikisi gauti medicinos atsargų, galinčių padėti užkirsti kelią viruso plitimui tiek tarp ginkluotųjų pajėgų narių, tiek tarp civilių gyventojų.

Be kita ko, Ispanijos kariškiai prašo 450 tūkst. respiratorių, 500 tūkst. COVID-19 greitojo nustatymo rinkinių, 500 plaučių ventiliavimo prietaisų ir 1,5 mln. chirurginių pirštinių.

Vienas aukšto rango Irano pareigūnas antradienį atmetė galimybę šaliai priimti „užsienio pagalbą“ dėl koronaviruso epidemijos, kai ją pasiūlė viena Prancūzijoje įsikūrusi labdaringa medicinos organizacija, nors su šia liga siejamų mirčių skaičius šiitiškoje respublikoje priartėjo prie 2 000.

„Dėl Irano nacionalinės mobilizacijos kovai su virusu ir visiško ginkluotųjų pajėgų medicinos pajėgumų panaudojimo šiuo metu nėra būtina, kad ligoninių lovas įrenginėtų užsienio jėgos, tad jų dalyvavimas atmetamas“, – per „Twitter“ parašė Irano sveikatos apsaugos ministro patarėjas Alireza Vahabzadeh.

Nevyriausybinė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) sekmadienį pranešė planuojanti pasiųsti į Iraną devynių darbuotojų grupę ir įrangos, kad būtų galima įrengti 50 lovų ligoninę. Tačiau šiam planui pasipriešino šiitiškos respublikos ultrakonservatyvieji sluoksniai, pareiškę, kad MSF darbuotojai užsiims „šnipinėjimu“.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras anksčiau sakė, kad Irane per pastarąją parą buvo užregistruotas rekordiškai didelis patvirtintų naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius 1 762. Dabar šalyje nustatyta iš viso 24 811 infekcijos COVID-19 atvejų.

Atstovas pridūrė, kad šalyje mirė dar 122 žmonės, kuriems buvo nustatyta šis susirgimas, o oficialus bendras epidemijos aukų skaičius išaugo iki 1 934. Pagal jį Iranas užima ketvirtą vietą pasaulyje po Italijos, Kinijos ir Ispanijos.

Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą priešakinėse gretose su koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 liga kovojantiems medikams mokėti iki 50 proc. atlyginimų dydžio priemokas, po vyriausybės posėdžio pranešė sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė.

Galutinį sprendimą ministrų kabinetas tvirtins ketvirtadienį.

Priemokas gautų tiesiogiai su šia liga kovojantys sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai, vaistininkai ir pagalbinis personalas.

Ministrė išreiškė padėką šiems žmonėms už savo misijos supratimą, sąmoningumą ir patriotizmą.

„Jie saugo mūsų sveikatą ir gelbsti gyvybes, be diskusijų atlieka savo pareigas“, – pabrėžė ministrė.

Ji patikslino, kad šios priemokos tris mėnesius, pradedant kovo mėnesiu, bus mokomos skubios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams, šeimos gydytojams, Ligų prevencijos ir kontrolės centro epidemiologams, Sveikatos apsaugos ministerijos krizių valdymo grupės, Infektologijos centro, atitinkamų laboratorijų ir ligonių priėmimo skyrių darbuotojams, taip pat vaistininkams.

Priemokos už kovo mėnesį turėtų sudaryti iki 50 proc., o už balandį ir gegužę – iki 20 proc. atlyginimų.

Tuo tarpu Latvijos Saema (parlamentas) praėjusią savaitę nedidele balsų persvara atmetė siūlymą atlyginimus medikams per koronaviruso krizę padidinti mažiausiai penktadaliu.

Latvijoje iki šiol patvirtinti 197 COVID-19 atvejai, mirties šios ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų neužfiksuota.

Ramiajame vandenyne esančioje itin atokioje Velykų saloje, esančioje už 3,5 tūkst. km nuo artimiausio žemyno, buvo užregistruotas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis, antradienį pranešė televizijos CNN padalinys Čilėje.

Kaip pranešama, susirgimas COVID-19 diagnozuotas suaugusiam pacientui; jo būklė stabili. Šiuo metu salos valdžia aiškinasi, su kur galėjo turėti kontaktų šis asmuo.

Čilei priklausanti Velykų sala, garsėjanti milžiniškomis senovinėmis akmeninėmis statulomis, laikoma pačia atokiausia gyvenama sala pasaulyje.

Italijos vyriausybė patvirtino iki 3 000 eurų baudas asmenims, pažeidusiems karantino reikalavimus, turinčius padėti pažaboti koronaviruso plitimą, antradienį pranešė šalies žiniasklaida.

„Kalbant apie nuobaudas pažeidėjams, įvedėme baudas – suma prasideda 400 eurų ir baigiasi 3 000 eurų“, – pareiškė premjeras Giuseppe Conte.

Pasak jo, baudos bus taikomos asmenis, nesilaikantiems įvestų griežtų judėjimo suvaržymo.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad didžiuojasi Italijos piliečių reakcija į kovos su koronavirusu priemonių įvedimą.

„Didžioji dauguma piliečių laikosi naujųjų taisyklių“, – sakė jis.

G.Conte taip pat pakomentavo Italijos žiniasklaidos pranešimus, kad suvaržymai Italijoje gali tęstis iki liepos 31 dienos.

„Ekstremali padėtis buvo įvesta iki liepos 31 dienos. Tai nereiškia, kad ir varžomosios priemonės bus pratęstos iki liepos 31 dienos“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad Italijos tarnybos tikisi suvaržymus atšaukti daug anksčiau.

Italija šiuo metu yra antra pasaulyje po Kinijos pagal asmenų, kuriems yra patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, bendrą skaičių. Šis susirgimas buvo diagnozuotas daugiau kaip 69 tūkst. žmonių (Kinijoje – daugiau kaip 81 000). Tačiau Italija pirmauja pasaulyje pagal šio susirgimo aukų skaičių: šalyje jau mirė mažiausiai 6 820 žmonių.

G. Conte praeitą sekmadienį paskelbė, kad kovojant su koronaviruso epidemija stabdomas visų įmonių, išskyrus gyvybiškai svarbius objektus, darbas. Anksčiau šalyje buvo nurodyta uždaryti visas parduotuves, išskyrus maisto prekių krautuves ir vaistines, sustabdyti visus pramoginius renginius. Planuojama, kad šios priemonės galios iki balandžio pradžios, bet vyriausybė galės nuspręsti jas pratęsti, jeigu krizė dar nebus suvaldyta.

Prancūzijoje praėjusią savaitę paskelbtas karantinas, kuriuo siekiama įveikti koronaviruso protrūkį, turėtų iš viso trukti mažiausiai šešias savaites, antradienį paskelbė vyriausybei kovos su virusu klausimais patarinėjantis mokslininkų komitetas.

„Izoliacija veikiausiai truks mažiausiai šešias savaites nuo momento, kai ji įsigaliojo (kovo 17-osios)", – sakė vyriausybės patarėjai.

Jų teigimu, būtina karantiną pratęsti ilgesniam laikui nei pirminis dviejų savaičių terminas.

Prancūzijoje aukų padaugėjo iki 1 100

Prancūzijoje mirė dar 240 pandeminiu koronavirusu užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Bendras su susirgimu COVID-19 siejamų aukų skaičius šalyje padidėjo iki 1 100.

J.Salomonas žurnalistams sakė, kad Prancūzijoje užregistruota iš viso 22,3 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Iš jų 10 176 buvo hospitalizuota, o  2 516 pacientų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Pasak pareigūnų, skelbiami užsikrėtusiųjų skaičiai yra daug mažesni už tikruosius, nes paprastai testai atliekami tik žmonėms, kuriems pasireiškia rimti simptomai.

Latvijoje dėl COVID-19 infekcijos plitimo uždaromos sporto įstaigos, o savaitgaliais neveiks prekybos centrai, vyriausybės sprendimą pristatė premjeras.

Pasak Krišjanio Karinio, veiklos ribojimai negalios maisto produktų parduotuvėms, vaistinėms ir optikos parduotuvėms, veterinarijos parduotuvėms, statybinių prekių parduotuvėms.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė po vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė, jog ypatingosios padėties šalyje galiojimas, kurio pabaiga dabar numatyta balandžio 14-ąją, veikiausiai bus pratęstas.

„Nemažai žmonių repatriacijos reisais grįžta į Latviją. Izoliacija ir karantinas turi būti taikomi bent iki paskutinio tokio reiso. Pakankamai aišku, kad ypatingoji padėtis galios ilgiau nei iki balandžio 14-osios“, – sakė ministrė.

Premjeras patikslino, kad sprendimas dėl ypatingosios padėties galiojimo pratęsimo bus priimamas vadovaujantis epidemiologų rekomendacijomis ir atsižvelgiant į įvykių raidą, ir „būtina vidumi pasiruošti jos pratęsimui“.

„Daugelio šalių fone atrodome ne taip jau blogai, bet tačiau mes privalome ir toliau būti labai atsargūs“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Latvijoje iki šiol patvirtinti 197 COVID-19 atvejai, mirties šios ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų neužfiksuota.

Sekdama Danijos pavyzdžiu Norvegija antradienį iki balandžio 13-osios pratęsė suvaržymus dėl koronaviruso, pranešė žiniasklaida.

„Priemonės, kurias įvedėme, regis, lėtina viruso plitimą, bet mums reikia daugiau laiko, kad pamatytume, kokiu laipsniu jos veikia“, – spaudos konferencijoje sakė Norvegijos premjerė Erna Solberg.

Priemonės, tarp kurių yra mokyklų ir vaikų darželių uždarymas, taip pat draudimas įvažiuoti į šalį užsieniečiams, negyvenantiems ar nedirbantiems Norvegijoje, iš pradžių buvo įvestos laikotarpiui iki kovo 26 dienos.

Norvegams taip pat uždrausta išvykti į savo kalnų namelius Velykoms. „Įsivaizduokite, kad esate kalnų namelyje, bet likite namie“, – gyventojams patarė premjerė.

Norvegijoje, naujausiais duomenimis, koronavirusu jau užsikrėtė per 2,5 tūkst. žmonių. 

Anksčiau Danija savo suvaržymus taip pat pratęsė iki balandžio 13 dienos.

Lenkija kovodama su koronaviruso plitimu antradienį pasekė kaimynės Vokietijos pavyzdžiu ir uždraudė viešus daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus, be to, suvaržė judėjimo laisvę.

„Priimame šį sprendimą, kad išloštume sau šiek tiek laiko“, – žurnalistams sakė premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Norime išlošti laiko visiems, kad dėl visa ko geriau parengtume medicinos tarnybas, parengtume naujų lovų, naujų ligoninių. Norime būti pasirengę, jei išsiplėtos blogiausias scenarijus“, – sakė jis.

Dabar žmonėms leidžiama išeiti iš namų tik į darbą, nusipirkti būtiniausių prekių arba dėl medicininių priežasčių.

Dviejų žmonių viešų susibūrimų limitas negalioja šeimoms.

Religiniuose susibūrimuose, tokiuose kaip mišios ir laidotuvės, galės dalyvauti ne daugiau penkių žmonių, neskaitant kunigo ir duobkasių. Iki šiol šis skaičius buvo 50.

Naujosios priemonės galios iki balandžio 11 dienos, sakė sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis.

Anksčiau šį mėnesį Lenkija uždarė savo sienas lankytojams iš užsienio ir nurodė visiems iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomai laikytis karantino.

Šalis taip pat uždarė visus muziejus, plaukimo baseinus, mokyklas, kino teatrus ir barus. Restoranams leidžiama ruošti tik išsinešti skirtą maistą.

Šioje 38 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos valstybėje patvirtinti 799 COVID-19 atvejai, įskaitant devynis mirties atvejus.

Daugiau kaip 90 tūkst. žmonių taikomas privalomas karantinas, nurodė M. Morawieckis.

Naujojo koronaviruso protrūkis Jungtinėse Valstijose gali būti didesnis nei Europoje, antradienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Amerikoje greitai augant užsikrėtusiųjų skaičiui.

Koronaviruso protrūkis prasidėjo gruodžio mėnesį Kinijoje, tačiau dabar pandemijos židinys persikėlė iš Azijos į Europą.

PSO atstovė Margaret Harris per virtualią spaudos konferenciją paskelbė, kad 85 proc. naujų koronaviruso atvejų, apie kuriuos buvo pranešta PSO, buvo užregistruota Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

Remiantis pirmadienį paskelbta naujausia kasdien rengiama padėties dėl koronaviruso PSO ataskaita, Europoje per parą buvo patvirtintas 20 131 naujas atvejis, o Jungtinėse Valstijose – 16 354.

Paklausta, ar Jungtinės Valstijos gali aplenkti Europą ir tapti didžiausiu COVID-19 židiniu, M. Harris atsakė: „Mes dabar stebime labai greitai augantį (koronaviruso) atvejų skaičių JAV, todėl tokia galimybė yra.“

„Kol kas negalime pasakyti, kad taip ir bus, bet tokia galimybė yra, – kalbėjo ji. – Pas juos yra labai didelis protrūkis ir tas protrūkis darosi vis intensyvesnis.“

Remiantis PSO pirmadienio ataskaita, Europos šalyse iš viso buvo registruoti 171 424 koronaviruso atvejai ir 8 743 mirtys (1 318 mirties atvejų daugiau nei ankstesnę dieną). Tuo metu Jungtinėse valstijose iš viso užfiksuota 31 573 užsikrėtimo atvejai ir 402 mirtys (201 daugiau nei sekmadienį).

M.Harris nurodė, kad atsižvelgiant į inkubacinį laikotarpį, kylanti koronaviruso atvejų kreivė rodo padažnėjusius užsikrėtimus, kurie realiai įvyko prieš penkias dienas. 

„Kiekvienas (užsikrėtęs) asmuo užkrečia 2–3 kitus žmones per maždaug 3–5 dienas, todėl dabar matome tai, kas įvyko prieš tris, keturias ar net penkias dienas daugelyje šalių“, – paaiškino M. Harris.

Dabartinė Jungtinių Valstijų statistika rodo, kad „prieš savaitę buvo didelis (viruso) perdavimas“.

Nepaisant greitai augančio naujų atvejų skaičiaus, Jungtinėse Valstijose yra „labai didelių teigiamų pokyčių“.

„Daugiau testuojama, dedama daugiau pastangų izoliuoti (žmones), prižiūrimi visi užsikrėtusieji, atsekami ir karantinuojami žmonės“, – sakė ji.

„Be to (yra) dar labai labai stipri bendruomenės mobilizacija. Iš JAV sužinome širdį glostančių ir fantastiškų istorijų apie tai, ką daro žmonės, kad padėtų kitiems“, – kalbėjo M. Harris.

Remiantis naujienų agentūros AFP antradienio 13 val. duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu nuo protrūkio pradžios užsikrėtė daugiau nei 386 000 tūkst. žmonių, beveik 17 tūkst.užsikrėtusiųjų neišgyveno.

Indijoje nuo vidurnakčio vietos (antradienio 20 val. 30 min. Lietuvos) laiku įsigaliojus šios šalies vyriausybės paskelbtoms priemonėms, daugiau kaip 2,6 mlrd. žmonių visame pasaulyje gyvens vienokio ar kitokio karantino sąlygomis, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Dauguma tokias priemones dėl COVID-19 paskelbusių valstybių, tarp jų Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Kolumbija, įveda privalomą gyventojų buvimą namie. Kitos valstybės yra paskelbusios komendanto valandą, kitokias karantino priemones ar griežtas rekomendacijas neiti iš namų.

Klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg socialiniame tinkle „Instagram“ rašė, kad „labai tikėtina“, jog ji serga covid-19.

Ji rašo porą savaičių po to, kai grįžo iš Vidurio Europos, praleidusi izoliacijoje. Pasak G.Thunberg, prieš dešimt dienų ji pajuto tokius pat simptomus, kaip ir jos tėvas, kartu keliavęs iš Briuselio.

„Jaučiausi pavargus, mane krėtė drebulys, skaudėjo gerklę ir kosėjau. Mano tėčiui pasireiškė tokie pat simptomai, tik daug intensyviau, jam pakilo temperatūra“, – rašo klimato kaitos aktyvistė. 

Ji pridūrė esanti „iš esmės atsigavusi“, ir pabrėžė, kad žmonės, nepriklausantys rizikos grupėms, turi galvoti apie savo veiksmus, kurie gali tapti gyvybės ar mirties klausimu aplinkiniams. 

Portugalijoje užregistruota 30 mirties nuo naujojo koronaviruso atvejų, antradienį paskelbė transliuotojas RTP.

Pirmadienį buvo pranešta apie 23 mirties atvejus ir 2 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Iki antradienio užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 2 362.

203 užsikrėtusieji paguldyti į ligonines, 48 iš jų gydomi intensyviosios slaugos palatose.

Daugiausiai COVID-19 atvejų užregistruota šalies šiauriniuose regionuose, mažiau – centriniame regione, kur įsikūrusi sostinė Lisabona. 12 užsikrėtimo atvejų užregistruota Azorų salose, 11 – Madeiroje.

22 Portugalijoje sirgę žmonės jau pasveiko.

Nuo praėjusios savaitės šalyje dėl COVID-19 protrūkio galioja ekstremalios padėties režimas.

Europos vaistų agentūra (EMA) antradienį perspėjo vartotojus nepirkti jokių internete siūlomų neaprobuotų vaistų, esą gydančių nuo COVID-19, ir sakė, kad jie gali rimtai pakenkti.

Amsterdame įsikūrusi EMA patarė internete perkantiems žmonėms vaistus užsisakyti tik registruotose interneto vaistinėse.

„EMA ragina plačiąją visuomenę nepirkti vaistų iš nesankcionuotų svetainių ir kitų pardavėjų, siekiančių pasinaudoti baime ir susirūpinimu tęsiantis koronaviruso ligos pandemijai“, – sakoma pareiškime.

„Sufalsifikuoti vaistai gali padaryti rimtos žalos,.. juose gali būti netinkamų ingredientų arba nebūti jokių veiksmingų ingredientų, arba net būti žalingų medžiagų, kurių neturėtų būti vaistuose“, – pabrėžė EMA.

„Visuomenei primenama, kad šiuo metu nėra autorizuotų vaistų nuo COVID-19“, – nurodė EMA ir pridūrė, kad yra prieinami „gydytojo ar vaistininko rekomenduojami vaistai nuo simptomų, tokių kaip karščiavimas“.

Indijoje, turinčioje 1,3 mlrd. gyventojų, nuo vidurnakčio vietos (antradienio 20 val. 30 min. Lietuvos) laiku trims savaitėms skelbiamas „visiškas karantinas“, kuriuo siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą, pranešė premjeras Narendra Modi.

„Nuo šio vidurnakčio visoje šalyje įsigalios karantinas, visiškas karantinas“, – sakė premjeras, kreipdamasis į tautą.

„Kad išsaugotume Indiją, išsaugotume kiekvieną jos pilietį, jus, jūsų šeimą,.. kiekvienoje gatvėje, kiekviename rajone įvedamas karantinas“, – kalbėjo N.Modi.

Indijoje užregistruotų COOVID-19 atvejų skaičius yra mažesnis nei kitose šalyse, bet pastarosiomis dienomis jis pašoko iki 519, įskaitant 10 mirties atvejų, nurodo vyriausybė.

Atskiros valstijos jau yra įvedusios virtinę karantino priemonių, įskaitant sienų uždarymą ir judėjimo suvaržymą, siekdamos užkirsti kelią staigiam užsikrėtimo atvejų daugėjimui ir trapios valstybinės sveikatos apsaugos sistemos griūčiai.

N.Modi perspėjo, kad indai turi laikytis karantino, jei nori sustabdyti mirtinai pavojingo viruso plitimą.

„Tai komendanto valanda... Turėsime už tai sumokėti ekonominę kainą, bet kad išgelbėtume kiekvieną šeimos narį, tai yra kiekvieno atsakomybė, didžiausias prioritetas“, – pabrėžė premjeras.

„Jei ši 21 diena nebus suvaldyta, šalis ir jūsų šeima žengs 21 metus atgal... Nesakau to kaip jūsų premjeras – sakau tai kaip jūsų tėvynainis, šeimos narys“, – pridūrė N.Modi.

Ši Pietų Azijos valstybė sekmadienį savaitei uždraudė atskristi visiems tarptautinių reisų lėktuvams, sustabdė vidaus skrydžius ir uždarė jūrų bei upių uostus.

Nacionalinė geležinkelių sistema „Indian Railways“ – viena didžiausių pasaulyje, kasdien aptarnaujanti daugiau kaip 20 mln. keleivių – sustabdė visas paslaugas, išskyrus priemiestinių ir prekinių traukinių eismą.

Rusijos pareigūnai nežino tikrojo koronaviruso protrūkio šalyje masto ir turėtų griežtinti priemones pandemijai stabdyti, antradienį prezidentui pareiškė Maskvos meras.

Su Kinija besiribojanti Rusija, kurioje gyvena 144 mln. žmonių, kol kas yra pranešusi apie 495 užsikrėtimo koronavirusu atvejus, bet apie jokius patvirtintus mirties atvejus neskelbiama.

„Problema ta, kad [atliekamų] testų skaičius labai mažas ir niekas nemato aiškaus vaizdo“ dėl padėties Rusijoje ir pasaulyje, per susitikimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasakė sostinės meras Sergejus Sobianinas.

„Sputnik“ nuotr./Sergejus Sobianinas

„Vaizdas, kuris atsiskleidžia, yra rimtas“, – sakė S.Sobianinas, kuris taip pat vadovauja specialiai kovos su koronavirusu grupei Rusijos Saugumo taryboje.

Pasak jo, koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius yra „reikšmingai didesnis“ už oficialius skaičius.

V.Putinas ne kartą tvirtino, kad koronaviruso protrūkis Rusijoje kontroliuojamas.

Tuo metu V.Putinas antradienį apsilankė vienoje Maskvos ligoninėje, kur gydomi naujojo koronaviruso sukeliama liga COVID-19 sergantys žmonės. Prezidentas vilkėjo apsauginį kostiumą.

Maskvos pakraštyje įsikūrusioje ligoninėje apsilankęs V.Putinas gyrė jos gydytojus dėl profesionalumo ir sakė, kad jie dirba „kaip laikrodis“.

Šalis palaipsniui griežtino suvaržymus, atšaukia kultūros ir sporto renginius, pereina prie nuotolinio mokymo, uždaro sporto klubus. Rusija taip pat uždarė sienas beveik visiems ne piliečiams.

S.Sobianinas pirmadienį paprašė pagyvenusių maskviečių niekur neiti iš namų.

Tačiau ne taip, kaip daugelis Azijos ir Europos šalių, Rusijos nacionalinė vyriausybė nepaskelbė jokių nurodymų neiti iš namų.

Antradienį S.Sobianinas sakė, kad ir kiti Rusijos regionai turėtų griežtinti priemones prieš koronavirusą, net jei juose nėra daug COVID-19 pacientų.

„Ne visi regionai supranta“ situacijos rimtumą, sakė S.Sobianinas ir pridūrė: „Nepriklausomai nuo to, ar ten yra sergančių žmonių, visi jie turėtų pasirengti.“

Atskirai jis paminėjo Tolimųjų Rytų Primorės kraštą prie Kinijos sienos ir sakė, kad jei pastaruoju metu tūkstančiai žmonių kirto sieną, tuomet „tai yra problema, didelė problema“.

„Anksčiau ar vėliau ši problema pakels savo galvą“, – pabrėžė S.Sobianinas.

 Nors Danijos karalienė atšaukė savo gimtadienio šventę dėl naujojo koronaviruso plitimo šalyje, tačiau maždaug 120 tūkstančių danų paskelbė, kad jie karalienės 80-ąjį jubiliejų paminės dainuodami.

Socialiniame tinkle „Facebook“ prie grupės „Danmark synger for dronningen“ (Danija dainuoja karalienei) iki antradienio buvo prisijungę daugiau nei 122 tūkst. žmonių, pasiryžusių dainuoti savo monarchei balandžio 16 dieną.

„Kai dėl koronos oficiali šventė užsidarė, mes turime patys paminėti šią dieną“, – sakė akcijos organizatoriai.

„12 valandą mes dainuosime gatvėse ir keliuose, balkonuose ir pro langus... kur mes bebūtume“, – pridūrė jie.

Kovo 12 dieną šalyje labai populiari Danijos karalienė Margrethe II atšaukė savo 80-ojo gimtadienio renginius „dėl plintančios COVID-19 ligos ir [galimų] padarinių visuomenei“.

Nuo 1972 metų Danijos karališkąjį sostą užimanti karalienė pradėjusią savaitę kreipėsi į šalies gyventojus per televiziją.

Ji paragino danus „sukurti naują viltį šiuo sunkiu metu“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas paskelbė, kad nuo trečiadienio šalyje skelbiamas visapusiškas karantinas naujojo koronaviruso plitimui stabdyti ir kad kariuomenė padės užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi.

„Rumunų laukia nauji suvaržymai“, – antradienį per televiziją paskelbė K.Iohannisas, priežastimi nurodydamas „situacijos sudėtingumą“.

Rumunija jau paskelbė ekstremalią padėtį ir įvedė naktinę komendanto valandą, bet K.Iohannisas paskelbė, kad nuo trečiadienio ankstesnė „rekomendacija“ piliečiams neiti iš namų „taps prievole, pagrįsta principu „Liekame namuose“.

Rumunams iš namų bus leista išeiti tik dieną: į darbą arba apsirūpinti būtiniausiais dalykais.

Vyresniems nei 65 metų žmonėms, kurie priklauso didelės rizikos dėl COVID-19 komplikacijų grupei, apskritai nebus leidžiama išeiti iš namų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Klausas Iohannisas

Policija ir žandarai komendanto valandos laikymąsi užtikrina nuo pirmadienio vakaro, o dabar prie jų prisidės kariuomenė.

Rumunija antradienį pranešė apie 762 patvirtintus COVID-19 atvejus – beveik 200 daugiau nei pirmadienį – ir aštuonis mirties atvejus.

Kad tūkstančiai dabar izoliuotų ar karantinuotų žmonių laikytųsi taisyklių, gali būti įdiegta „elektroninio sekimo“ sistema, sakė prezidentas, bet daugiau detalių nepateikė.

Pagal praėjusią savaitę paskelbtos ekstremalios padėties sąlygas buvo uždaryti barai, bažnyčios ir mokyklos, sustabdyti skrydžiai iš Italijos ir Ispanijos, sugriežtinta patikra prie sienų.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vyriausioji komisarė antradienį paragino peržiūrėti tokioms su naujojo koronaviruso pandemija kovojančioms šalims kaip Iranas įvestas sankcijas, siekiant apsaugoti perkrautas tų šalių medicinos sistemas nuo visiško žlugimo.

„Šiuo lemtingu metu, ne tik dėl pasaulio sveikatos apsaugos priežasčių, bet ir siekiant palaikyti milijonų tose šalyse gyvenančių žmonių teises ir gyvybes, sankcijos atskiriems sektoriams turi būti sušvelnintos arba suspenduotos“, – sakoma JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškime.

„Pasaulinės pandemijos kontekste trukdymas medikų pastangoms vienoje šalyje padidina pavojų mums visiems“,  – nurodė ji.

Europos parlamentarai ragina evakuoti prieglobsčio prašytojus iš perpildytų Graikijos stovyklų dėl mirtino pavojaus, kurį kelia naujasis koronavirusas.

Pirmadienį paviešintame laiške parlamento pilietinių laisvių komiteto vadovas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras perspėjo, kad 42 tūkst. migrantų, besiglaudžiančių vos 6 000 žmonių pritaikytuose centruose, neturi galimybės laikytis socialinio atsiskyrimo principo.

„Viena pagrindinių problemų, kurias reikia išspręsti siekiant išvengti greito ir plataus masto COVID-19 plitimo Graikijos salose, yra skubus prevencinis perpildytų stovyklų evakuavimas... Jei ES nesiims skubių veiksmų, padėtis Graikijos salose taps nevaldoma ir iškils daugybės mirčių pavojus“, – pabrėžė jis.

Laiškas buvo skirtas ES krizių valdymo komisarui Janezui Lenarčičiui.

EP komitetas taip pat paragino ES valstybes nares koordinuoti veiksmus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas prieglobsčio prašytojams, ir išskirti daugiau lėšų ligoninėms ir jų intensyvios priežiūros skyriams.

Graikija kol kas nenustatė nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo savo migrantų stovyklose, įsikūrusiose Lesbo, Samo, Chijo, Lero ir Koso salose.

Šalyje užfiksuoti jau 695 susirgimo atvejai, įskaitant du, aptiktus Lesbo graikų bendruomenėje. Dar 17 žmonių nuo infekcijos mirė.

rancūzų policija antradienį išvežė kelis šimtus migrantų iš stovyklos, esančios į šiaurę nuo Paryžiaus, ir tai buvo pirma tokia operacija siekiant apriboti koronaviruso plitimą tarp sostinės benamių.

Oberviljė priemiestyje migrantai į autobusus pradėjo lipti auštant. Pasak pareigūnų, jie nuvežti į sporto sales ir viešbučius Paryžiuje ir viename priemiestyje netoliese.

Paryžiaus regiono prefektas Michelis Cadot apie evakuaciją paskelbė praėjusią savaitę, nurodydamas, kad bus surasta daugiau kaip 500 lovų.

Pagalbos organizacija „France Terre d'Asile“ pranešė, kad Oberviljė stovykloje – vienoje iš kelių dešimčių – gyveno 300–600 žmonių. Nuo 2015 metų, kai į Europą pradėjo plūsti dideli prieglobsčio prašytojų srautai, Paryžiuje ir aplink jį nuolat spontaniškai atsiranda tokių stovyklų.

Pareigūnai sakė, kad bus patikrinta perkeltų migrantų sveikata, siekiant nustatyti, ar jiems nepasireiškia COVID-19 simptomai.

Premjeras Edouard'as Philippe'as pirmadienį paskelbė, kad visoje šalyje galiojantys nurodymai žmonėms neiti iš namų bus sugriežtinti bandant pažaboti ligos protrūkį.

Premjeras nurodė, kad draudimas žmonėms būti viešosiose erdvėse yra būtinas siekiant mažinti pacientų skaičių didžiulį spaudimą patiriančiose ligoninėse.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, pasitaręs telefonu su Latvijos prezidentu Egilu Levitu, atidėjo balandžio pradžioje turėjusį įvykti vizitą į šią Baltijos šalį, pranešė baltarusių prezidentūrai artimas šaltinis ir latvių prezidentūros atstovė.

„Baltarusijos ir Latvijos prezidentai pasikalbėjo telefonu. Žinoma, jie aptarė Lukašenkos vizito į Rygą perkėlimą ir programą“, – informavo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Prezidentai taip pat aptarė „piliečių grąžinimo namo sienų uždarymo sąlygomis temą; apie dvišalę politiką ir ekonomiką taip pat buvo kalbėta“, nurodoma pranešime.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Kiek vėliau antradienį tai patvirtino ir Latvijos prezidento kanceliarijos atstovė Justinė Deičmanė.

A.Lukašenka planavo apsilankyti Latvijoje balandžio 3 dieną.

Anksčiau Latvijos ambasadorius Minske Einaras Semanis pareiškė, kad šis vizitas taps geru Baltarusijos dialogo su Europos Sąjunga ir NATO simboliu.

Dėl koronaviruso plitimo Latvijoje kovo 13 buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galiosianti iki balandžio 14-osios.

Egipte nakties metu dviem savaitėms įvedama komendanto valanda, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, antradienį pranešė premjeras Mostafa Madbouli.

„Judėjimas visais viešaisiais keliais bus uždraustas dvi savaites nuo 19 val. iki 6 val.“, – per spaudos konferenciją sakė ministras pirmininkas.

„Visas masinis transportas, tiek viešasis, tiek privatus, bus sustabdytas tam pačiam laikotarpiui“, – pridūrė jis.

Komendanto valanda Egipte įvedama nuo trečiadienio.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras pirmadienį perspėjo, kad žemyno kalėjimai yra ypač pažeidžiami siaučiant dabartinei koronaviruso pandemijai ir rekomendavo šioms įstaigoms varžyti susitikimus su lankytojais, reguliariai matuoti temperatūrą ar nustatyti prižiūrimą izoliaciją.

„Pastangos kontroliuoti COVID-19 bendruomenėje tikriausiai nebus sėkmingos, jei kalėjimuose ir kitose sulaikymo vietose nebus vykdomos griežtos infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės, adekvatus testavimas, gydymas ir priežiūra“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje PSO Europos regiono biuro ataskaitoje.

Kalinami žmonės „dėl sąlygų, kuriomis gyvena, tikriausiai bus labiau pažeidžiami“ koronaviruso sukeliamos ligos (COVID-19) protrūkio, palyginti su likusia visuomenės dalimi, sakoma 30 puslapių ataskaitoje.

PSO Europos regiono biuras, be kitų dalykų, rekomenduoja įvertinti, ar galima apriboti bendravimą su darbuotojais ir lankytojais, taip pat matuoti visų į įstaigą ateinančių asmenų temperatūrą.

Pažymima, kad kalėjimuose „privalo būti palaikomos visų paveiktų žmonių teisės, o visos visuomenės sveikatos priemonės privalo būti taikomos be jokios diskriminacijos“.

Todėl bet koks sprendimas izoliuoti kalinį privalo būti pagrįstas „medicinine būtinybe“.

PSO Europos regionas apima 53 valstybes nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno; jam priskiriamos tokios skirtingos šalys kaip Rusija ir Andora, Vokietija ir Tadžikistanas.

2019 metų pabaigoje organizacija perspėjo dėl sunkumų gaunant sveikatos priežiūrą Europos kalėjimuose, iš dalies lemiančių prastą kalinių sveikatą.

Nors kalinių skaičius Europoje 2016–2018 metais reikšmingai sumažėjo, aštuoniose valstybėse, įskaitant Prancūziją, vis dar yra „rimtų problemų dėl kalėjimų perpildymo“, sakoma 2019-ųjų balandį paskelbtoje Europos Tarybos ataskaitoje.

Islandijos sveikatos apsaugos institucijos antradienį pranešė, kad mirė vyresnė nei 70 metų pacientė, kuriai buvo diagnozuotas susirgimas COVID-19 – ji tapo pirmąja pandeminio koronaviruso auka šioje valstybėje.

Remiantis Islandijos nacionalinės universitetinės ligoninės pranešimu, ši islandė taip pat sirgo kita lėtine liga.

Tai yra pirmasis oficialiai patvirtintas mirties nuo koronaviruso atvejis šalyje.

Pasak vietos žiniasklaidos, praėjusios savaitės pradžioje taip pat mirė turistas australas, kuriam buvo diagnozuotas užkratas. Tačiau vyras turėjo ligai COVID-19 nebūdingų simptomų, o medikai dar nenustatė tikslios mirties priežasties.

Antradienį subarktinė sala valstybė pranešė apie 588 patvirtintus užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejus.

Savaitgalį vyriausybė paskelbė apie virtinę naujų priemonių, skirtų užkirsti kelią infekcijos plitimui, įskaitant įmonių uždarymą ir didesnių nei 20 žmonių susibūrimų draudimą.

Islandijos universitetai ir vidurinės mokyklos yra uždarytos nuo kovo 16 dienos, tačiau pradinės mokyklos ir darželiai tebeveikia.

Kenijoje dingo Vokietijos kariuomenės suformuota 6 mln. kaukių, reikalingų saugantis nuo koronaviruso, siunta, antradienį patvirtino vokiečių Gynybos ministerija.

„Bandoma išsiaiškinti, kas nutiko“ didžiuliam nuo dalelių ir aerozolių apsaugančių priemonių, atitinkančių standartą FFP2, užsakymui, sakė ministerijos atstovė.

Naujienų savaitraštis „Der Spiegel“ anksčiau pranešė, kad kaukės dingo viename Kenijos oro uoste praėjusios savaitės pabaigoje.

Pasak atstovės, kol kas neaišku, kodėl siunta keliavo per šią Rytų Afrikos šalį.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų įsigijimų biuras, kurį ir įprastais laikais neretai persekiodavo nesėkmės, koronaviruso krizės metu teikia Sveikatos apsaugos ministerijai logistinę pagalbą.

Minima siunta, kuri į didžiausią Europos ekonomiką turėjo atkeliauti kovo 20 dieną, buvo viena pirmųjų didelių krovinių, reikalingų Vokietijos sveikatos apsaugos sistemai, kovojančiai su naujuoju virusu, rašė „Der Spiegel“.

Dėl to šis praradimas „labiau nei erzinantis“ vokiečių sveikatos apsaugos ir vyriausybės darbuotojams, esantiems kovos su krize fronto linijoje, savaitraščiui sakė oficialūs šaltiniai.

Gynybos ministerijos atstovė sakė, kad Vokietijos vyriausybė dingus siuntai finansinių nuostolių nepatirs, nes už kaukes turėjo būti sumokėta jas pristačius.

Kaip nurodo Roberto Kocho instituto ligų kontrolės įstaiga, antradienį šalyje yra 27 436 patvirtinti užsikrėtimo atvejai – beveik 5 tūkstančiais daugiau nei pirmadienį.

Irane per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso mirė dar 122 žmonės, antradienį pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija.

Be to, buvo nustatyti 1 762 nauji užsikrėtimo atvejai.

Taigi, lig šiol šiitiškoje respublikoje iš viso buvo užfiksuotas 24 811 susirgimo COVID-19 atvejis, o 1 934 pacientai mirė.

Televizijos „al Jazeera“ žiniomis, pasveiko dar 8 931 iranietis – tai yra daugiau nei 35 proc. visų užsikrėtusiųjų šalyje.

Didžiojoje Britanijoje antradienio rytą kilo sumaištis, premjerui Borisui Johnsonui išvakarėse nurodžius trims savaitėms uždaryti visas neesmines įstaigas ir įmones, siekiant sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą šalyje.

Vyriausybė liepė užsidaryti daugumai parduotuvių, uždraudė didesnius nei trijų žmonių susibūrimus ir paragino visus, išskyrus būtiniausius darbuotojus, palikti namus tik prireikus nusipirkti maisto, vaistų ar prasimankštinti.

Tačiau, kaip matyti nuotraukose, antradienį kai kuriose Londono metro linijose traukiniai tebebuvo perpildyti, kilus painiavai dėl to, kam vis dar leidžiama eiti į darbą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje

Sostinės meras Sadiqas Khanas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Negalėčiau to pasakyti griežčiau: tučtuojau turime liautis naudotis viešuoju transportu bet kokiais nebūtinais tikslais. Darbdaviai: prašome sudaryti sąlygas savo darbuotojams dirbti iš namų, nebent [vykti į darbą] yra absoliučiai būtina. Šių taisyklių nepaisymas reiškia, kad prarasime daugiau gyvybių.“

Anot vyriausybės, policija turės įgaliojimus išsklaidyti neteisėtus susirinkimus ir skirti baudas taisyklių pažeidėjams. Tačiau kritikai pažėrė abejonių, ar įmanoma priversti žmones laikytis tokių griežtų reikalavimų.

„Iš tikrųjų nėra taip, kad policija galėtų tai įgyvendinti pasitelkdama įgaliojimus. Tai įvyks tik esant didžiosios dalies visuomenės pritarimui“, – transliuotojui BBC sakė buvęs Didžiojo Mančesterio policijos viršininkas Peteris Fahy.

Ispanijoje per pastarąją parą mirus dar 514 pandeminiu koronavirusu užsikrėtusių žmonių bendras aukų skaičius išaugo iki 2 696, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius artėja prie 40 tūkst., antradienį pranešė vyriausybė.

Žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, per parą padaugėjo beveik 20 proc. iki 39 673, informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Palyginus su padėtimi pirmadienį, mirusių koronavirusų užsikrėtusių pacientų skaičius padidėjo 23,5 procento, sakoma pranešime.

Rusijos tyrėjai pirmadienį iškėlė baudžiamąją bylą vienai žinomai infektologei, nesilaikusiai saviizoliacijos, nors jai po apsilankymo Ispanijoje buvo tyrimais patvirtintas koronavirusas.

Tyrimas dėl įtariamo aplaidumo buvo pradėtas po to, kai pietiniame Stavropolio krašte dirbanti užkrečiamųjų ligų profesorė ir aukšto rango sveikatos priežiūros konsultantė tapo „nuline paciente“ šiame regione, kur galėjo virusu užkrėsti šimtus žmonių.

Moteris „buvo išvykusi atostogų į Ispaniją, kur lankėsi kovo 6–9 dienomis, apie tai nepranešusi savo viršininkams“, o sugrįžusi nesilaikė saviizoliacijos, teigiama Tyrimų komiteto – Rusijos federalinės kriminalinių tyrimų tarnybos – pareiškime.

Remiantis juo, įtariamoji „tęsė savo įprastą rutiną, skaitė paskaitas universitete, dalyvavo konferencijose“, paskui, kai pasijuto prastai kovo 17 dieną, atvyko į ligoninę, kur jai buvo diagnozuota COVID-19 infekcija.

Vietos gubernatorius Vladimiras Vladimirovas sekmadienį socialiniame tinkle „Instagram“ pareiškė, kad pacientei buvo patvirtinta infekcija, supykusiems komentatoriams paraginus patraukti profesorę atsakomybėn ir visam laikui uždrausti jai dirbti sveikatos apsaugos institucijose.

Anot regiono pareigūnų, šiuo metu stebimi apie 350 su infektologe kontaktavusių žmonių, iš kurių 11 galimai susirgo COVID-19.

Rusijoje iki šiol pranešta apie 438 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus; dauguma jų buvo nustatyti Maskvoje. Vienas užsikrėtęs asmuo mirė, tačiau pareigūnai nesieja jo mirties su virusu.

Maždaug penktadalį pasaulio gyventojų – 1,7 mlrd. žmonių – paveikė socialinės izoliacijos priemonės, pasitelktomis kovai su naujojo koronaviruso plitimu, antradienį rašo britų laikraštis „The Guardian“.  

Anot leidinio, įvairių šalių vyriausybėms skelbiant karantiną, pasaulio laukia kritiškai svarbi savaitė kovoje su koronavirusu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pirmiesiems 100 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų nustatyti prireikė 67 dienų, o pastarieji 100 tūkst. ligos atvejų buvo diagnozuoti vos per keturias dienas.

Ištuštėjęs Vilnius karantino metu. Antra savaitė

+29

 Pasaulyje iki šiol nustatyti 378 679 COVID-19 atvejų; daugiau kaip 16,5 tūkst. žmonių mirė, beveik 101 tūkst. – pasveiko. 

Kaip pažymi „The Guardian“, tuo metu, kai Jungtinės Karalystės valdžia dar tik ėmėsi suvaržymų dėl koronaviruso plitimo, Kinija, pirmoji iš šalių susidūrusi su epidemija, nuo trečiadienio jau atšaukia judėjimo apribojimus Hubėjaus provincijoje – pirminiame koronaviruso protrūkio židinyje. Suvaržymai šios provincijos sostinėje Uhane bus atšaukti balandžio 8-ąją.    

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, kur socialinės izoliacijos priemonės palietė apie 40 proc. gyventojų, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad normaliam Amerikos ekonomikos funkcionavimui atkurti prireiks ne mėnesių, o savaičių.  

„Mūsų šalis buvo sukurta ne tam, kad būtų uždaryta“, – sakė jis. 

Lenkijoje per pastarąją parą mirė dar vienas žmogus, kuriam buvo patvirtinta pandeminio koronaviruso infekcija COVID-19, todėl bendras šio protrūkio aukų šalyje skaičius padidėjo iki devynių, antradienį pranešė visuomeninis radijas, cituodamas sveikatos apsaugos pareigūnus.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad devintąja koronaviruso auka tapo 68 metų vyras, miręs rytiniame Pulavų mieste.

Be to, per pastarąją parą Lenkijoje buvo patvirtinti 25 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 774.

Ukrainoje iki antradienio ryto nustatyti 84 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Trys iš infekuotųjų mirė, o dar vienas pacientas pasveiko ir buvo paleistas iš ligoninės, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministerija.

„Per parą užfiksuota 11 naujų [užsikrėtimo] atvejų“, – nurodė jos atstovai ir pridūrė, kad nuo šių metų pradžios iš viso buvo gauti 756 pranešimai apie įtariamus susirgimo COVID-19 atvejus.

Kruiziniam laivui su daugiau kaip 1 800 žmonių, įskaitant 42 asmenis, kuriems pasireiškė gripui būdingi simptomai, pirmadienį buvo uždrausta prisišvartuoti Čilėje dėl nuogąstavimų, kad tarp keleivių gali būti užsikrėtusiųjų koronavirusu.

Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis bei amerikiečių ir britų bendrovės „Holland America“ valdomas „Zaandam“ ieškojo vietos, kur būtų galima išlaipinti sergančius keleivius, prieš išplaukiant Panamos kanalu į Floridos Fort Loderdelio miestą – kelionės galutinį tikslą.

Laivas išplaukė iš Buenos Airių kovo 7 dieną.

„Holland America“ pareiškime nurodoma, kad susirgo 13 iš 1 243 keleivių ir 29 iš 586 įgulos narių.

„Kadangi dabar yra gripo sezonas, o tyrimai dėl COVID-19 laive neprieinami, šiuo metu sunku nustatyti šių daugėjančių [susirgimo] atvejų priežastį“, – pareiškė įmonės atstovai ir pridūrė, kad laikomasi JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centrų (CDC) rekomendacijų.

Visi sergantieji, taip pat su jais kontaktavę žmonės buvo izoliuoti, pažymėjo „Holland America“.

Horno kyšulį apiplaukęs „Zaandam“ iš pradžių turėjo kovo 21 dieną sustoti San Antonijuje – netoli Čilės sostinės Santjago esančiame uostamiestyje, aptarnaujančiame regioną.

„Nepaisant ankstesnių patvirtinimų, kad svečiai galėjo išsilaipinti Čilės Punta Arenase ir persėsti į lėktuvus, mums nebuvo leista to padaryti. Nuo kovo 14 dienos niekas nepaliko laivo Punta Arenase“, esančiame Patagonijos pietiniame smaigalyje, pranešė „Holland America“.

Kovo 20–21 dieną laivui buvo leista apsirūpinti maistu, vaistais ir degalais Valparaise – į šiaurę nuo San Antonijaus esančiame uostamiestyje.

Tarp „Zaandam“ keleivių yra daugiau nei 100 prancūzų, įskaitant Gurvano Le Paveco, naujienų agentūrai AFP sakiusio, kad padėtis kruiziniame laive tampa įtempta, tėvus.

„Nuo kovo 15 dienos laivas yra prie Čilės krantų, nežinodamas, kur jis plaukia. Jis išbandė keletą variantų, bet neturi konkretaus kelionės tikslo“, – teigė vyras.

Jis pridūrė, kad nuo sekmadienio, kai buvo aptiktas pirmas įtariamas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, keleiviai yra izoliuojami savo kajutėse, o maistas paliekamas jiems prie durų.

Čilė uždarė savo sausumos, oro ir jūros sienas kovo 18 dieną. Šioje Pietų Amerikos valstybėje iki šiol pranešta apie 746 susirgimo COVID-19 atvejų ir apie dvi aukas.

Turkijos sveikatos apsaugos ministras pirmadienį pranešė, kad šalis koronaviruso pacientams gydyti naudoja vaistus iš Kinijos.  

„Atsivežėme Kinijoje naudojamų specialių vaistų, kurie, kaip teigiama, pagerino pacientų, kuriems reikėjo intensyvios priežiūros, būklę ir sutrumpino jų  buvimą intensyvios terapijos skyriuose nuo 11–12 dienų iki keturių dienų“, – sakė ministras Fahrettinas Koca.

Jis nesuteikė daugiau informacijos apie šį vaistą, tačiau koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 pacientams gydyti Kinijoje, taip pat Prancūzijoje buvo pasitelktas antimaliarinis vaistas chlorokvinas.  

Kai kurie tyrėjai sako, kad chlorokvinas leidžia tikėtis gerų perspektyvų, tačiau mokslininkai sutaria, jog reikia atlikti daugiau bandymų, siekiant išsiaiškinti, ar jis iš tiesų veiksmingas ir saugus.    

Pirmadienio vakaro duomenimis, Turkijoje nustatyti iš viso 1 529 koronaviruso atvejai, 37 žmonės mirė. 

F. Koca sakė, kad pirmadienį iš Kinijos buvo atgabenta 50 tūkst. greitųjų testų rinkinių. Iki ketvirtadienio šalį turėtų pasiekti dar 300 tūkst. rinkinių. 

Ministras pridūrė, kad Kinijos vyriausybė sutarė su Turkija dalytis informacija apie naująjį koronavirusą, šalims stiprinant bendradarbiavimą kovoje su pandemija.  

F. Koca nepatikslino, kuriose Turkijos vietovėse nustatyti COVID-19 atvejai, tačiau sakė, kad virusas išplito visoje šalyje.   

Visgi ministras nurodė, kad mažiau nei dešimt COVID-19 atvejų patvirtinta Vano provincijoje, besiribojančioje su koronaviruso smarkiai paveiktu Iranu.  

Jis taip pat sakė, kad tarp užsikrėtusiųjų yra ir sveikatos priežiūros darbuotojų, tačiau konkrečių skaičių nenurodė. 

Per spaudos konferenciją Ankaroje F.Koca sakė, kad per krizę bus papildomai įdarbinti dar 32 tūkst. sveikatos priežiūros darbuotojų.   

Jis pabrėžė, kad Turkijoje gaminamos apsauginės kaukės „nebus eksportuojamos“, nes jų reikia pačiai šaliai.   

Būta spėlionių, kad ministras gali pranešti apie nepaprastosios padėties paskelbimą. Tačiau F.Koca paragino turkus „patiems sau paskelbti nepaprastąją padėtį“ ir griežtai laikytis Ankaros jau anksčiau įvestų priemonių.      

Valdžia nurodė visiems 65 metų ir vyresniems asmenims, taip pat žmonėms, turintiems lėtinių ligų, likti namuose. Be to, buvo laikinai uždaryta dauguma viešųjų erdvių.  

Estijoje per pastarąją buvo patvirtinta dar 17 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, tad bendras asmenų, kuriems šalyje yra nustatyta infekcija COVID-19, skaičius išaugo iki 369, antradienį ryte pranešė Sveikatos apsaugos valdyba.

Šalyje iki šiol buvo atlikta 4 041 testų koronaviruso infekcijai nustatyti, iš jų 317 – per pastarąją parą.

Latvijoje naujojo koronaviruso infekcija per pastarąją parą buvo patvirtinta 17 asmenų, o bendras nustatytų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 197, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras (SPKC).

Per pastarąją parą testai koronavirusui nustatyti buvo atlikti 1 692 žmonėms. Iki šiol šalyje patikrinti iš viso 6 806 žmonės.

Šiuo metu užsikrėtimų koronavirusu atvejų yra nustatyta visoje Latvijoje, bet daugiausiai jų identifikuota sostinėje Rygoje.

Kovo 13-ąją Latvijoje buvo paskelbta mėnesio trukmės ekstremali padėtis ir nustatyta griežtų suvaržymų, turinčių pažaboti pandeminio koronaviruso plitimą.

Thailando vyriausybė antradienį nutarė paskelbti šalyje ekstremalią padėtį ir įvesti griežtesnių priemonių koronaviruso protrūkiui suvaldyti.

Premjeras Prayuthas Chan-ocha sakė, kad per kabineto savaitinį posėdį buvo nutarta, jog mėnesio trukmės ekstremalioji padėtis įsigalios nuo ketvirtadienio.

Šis režimas suteiks vyriausybei ypatingų įgaliojimų imtis priemonių, kurių nebūtų įmanoma įvesti esant įprastai padėčiai.

Buvusiam Suomijos prezidentui Martti Ahtisaari nustatyta naujojo koronaviruso infekcija, antradienį pranešė prezidento kanceliarija.

„Infekcija buvo patvirtinta vakar“, – sakoma pranešime. Taip pat nurodoma, kad 82 metų M. Ahrisaari jaučiasi gerai.

Šeštadienį prezidento Sauli Niinisto kanceliarija pranešė, kad koronaviruso infekcija buvo nustatyta M.Ahtisaari žmonai Eevai, bet ji jaučiasi gerai.

„Reuters"/„Scanpix" nuotr./Martti Ahtisaari Nobelio taikos premijos lauriatas

M.Ahtisaari buvo Suomijos prezidentas 1994–2000 metais. Jis tapo pirmuoju tiesiogiai išrinktu šios valstybės vadovu.

Šis veteranas taikos tarpininkas per kelis pastaruosius dešimtmečius padėjo spręsti konfliktus tokiuose neramiuose regionuose kaip Indonezija, Namibija, Šiaurės Airija ir Balkanai. 2008 metais M. Ahtisaari buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Europoje šis suomis suvaidino svarbų vaidmenį 1999 metais nutraukiant karo veiksmus nuo Serbijos atskilusiame Kosove, o vėliau 2005 ir 2007 metais jis tarpininkavo, kad Belgradas ir Priština susitartų dėl provincijos statuso – deja, nesėkmingai.

Vatikano oficialus dienraštis laikinai neplatins savo spausdinto leidinio dėl karantino, įvesto kovojant su naujuoju koronavirusu.

Ketvirtadienį bus tik antras kartas per 150 metų gyvuojančios dienraščio „L’Osservatore Romano“ istoriją, kai laikraščio spausdinimas bus sustabdytas. Ankstesnis kartas buvo 1870 metų rugsėjo 20 dieną, kai sukilėlių pajėgos įžengė į Romą, siekdamos suvienyti Italijos pusiasalį ir prijungti Popiežiaus sritį.

Vyriausiasis redaktorius Andrea Monda pranešė, kad laikraščio elektroninis leidimas krizės metu vyks įprasta tvarka ir kad spaudinys vėl bus platinamas kaip įmanoma anksčiau. Italija – koronaviruso pandemijos epicentras Europoje – liepė užsidaryti visoms įmonėms ir paslaugų teikėjoms, kurių veikla nėra gyvybiškai svarbi, siekiant sustabdyti užkrato plitimą.

„L’Osservatore Romano“ spausdina laikraščius italų kalba, taip pat savaitinius ar mėnesinius leidimus anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Didžioji dalis turinio yra susijusi su tarptautinėmis naujienomis, taip pat skelbiama daug straipsnių apie religiją ir kultūrą. Dienraštis taip pat viešina popiežiaus kalbas, potvarkius ir sprendimus dėl Bažnyčios pareigūnų paskyrimo.

AV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad maliarijai gydyti skirti vaistai, kuriais dabar mėginama gydyti užsikrėtusius naujuoju koronavirusu, gali būti „Dievo dovana“, nors mokslininkai perspėja, kad per didelis entuziazmas dėl neišbandytų preparatų gali būti pavojingas.

D.Trumpas praeitą savaitę paskelbė, kad jo administracija deda pastangas dramatiškai išplėsti galimybes pacientams skirti hidroksichlorokino arba chloroquino – panašios sudėties sudėties preparatų, nes Prancūzijoje ir Kinijoje atlikti pirminiai tyrimai suteikė nemažai vilčių, kad šiuos vaistus bus galima panaudoti pacientams, kuriems diagnozuota koronaviruso infekcija COVID-19.

Vis dėlto daugelis mokslininkų, įskaitant JAV vyriausiąjį užkrečiamųjų ligų specialistą Anthony Fauci, perspėjo visuomenę elgtis atsargiai, kol nedidelės apimties tyrimų rezultatai bus patikrinti didesnio masto klinikiniais bandymais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Tačiau D.Trumpas per pirmadienį Baltuosiuose rūmuose surengtą spaudos konferenciją neatrodė linkęs paisyti šių perspėjimų.

„Manau, kad hidroksichlorokino ir „Z-Pak“ derinys, ko gera, atrodo labai, labai gerai“, – sakė jis.

„Yra reali tikimybė, kad tai gali padaryti didžiulį poveikį – tai būtų Dievo dovana. Jeigu [šie vaistai] veiktų, tai būtų iš pagrindų padėtį keičiantis dalykas“, – pridūrė prezidentas ir pateikė pavyzdį, kai vienas koronaviruso infekcija sirgęs pacientas pasveiko gydomas šiais preparatais.

Televizija NBC pranešė, kad Arizonoje viena moteris, atsidūrė ligoninėje, o jos vyras mirė, kai jie, išgirdę D.Trumpo kalbas apie chlorokiną, išgėrė šių vaistų, moters anksčiau vartotų jos auginamiems dekoratyviniams karpiams gydyti.

„Pamačiau [pakuotę] lentynos gale ir pagalvojau: „Ar tik ne apie šitą dalyką kalbama per televiziją?“ – NBC citavo moterį, kurios vardas nebuvo atskleistas.

Pelno nesiekianti sveikatos priežiūras teikianti organizacija „Banner Health“, įsikūrusi Arizonos mieste Finikse, savo tinklalapyje irgi nurodė, kad „vienas vyras mirė, o jo žmona yra kritinės būklės, kai pora (abu įžengę į 7-ą dešimtį), išgėrė chlorakino fosfato – priedo, paprastai naudojamo akvariumams valyti“.

„Banner Health“ perspėjo nemėginti vartoti šių preparatų be gydytojo nurodymo, siekiant apsisaugoti nuo COVID-19.

Kai kurie mokslo bendruomenės nariai kritikavo D. Trumpą dėl per didelio minėtų preparatų sureikšminimo, nes išaugus chlorakino paklausai šio vaisto gali pristigti ligoniams, gydomiems juo nuo vilkligės ir reumatinio artrito.

Niujorko valstijoje antradienį ruošiamasi pradėti klinikinius bandymus su pacientais, duodant jiems hidroksichlorokino kartu su azitromicinu – antibiotiku, vartojamu antrinėms bakterinėms infekcijoms gydyti.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as atskirai paskelbė, kad šią savaitę gyventojams bus suteikta galimybė gauti rinkinių, skirtų paimti nosies ertmės  tepinėliams koronaviruso infekcijai nustatyti. Šis žingsnis iš dalies galėtų sumažinti sveikatos priežiūros sistemai dėl epidemijos tenkančią didžiulę naštą.

Šiuo metu tiriamų pacientų ėminius ima sveikatos sveikatos apsaugos darbuotojai, turintys dėvėti asmenines apsaugos priemones, kurių šiuo metu labai stinga.

Kaip rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiama statistika, Jungtinėse Valstijose koronaviruso infekcija iki šiol nustatyta daugiau kaip 46 tūkst. žmonių, o 590 iš jų mirė.

Kinijos valdžia antradienį ruošiasi atšaukti visuotiną karantiną daugumoje nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusios Hubėjaus provincijos dalių.

Sveikais pripažinti asmenys galės palikti provinciją nuo antradienio vidurnakčio.

Uhano miestas, kuriame gruodžio pabaigoje prasidėjo protrūkis, liks uždarytas iki balandžio 8 dienos. Vyriausybė draudžia žmonėms keliauti į Uhaną ir atgal nuo sausio 23 dienos. Kiek vėliau tokias priemones pradėta taikyti ir daugumoje kitų provincijos regionų.

Drastiškų žingsnių buvo imtasi naujajam koronavirusui ėmus plisti likusioje Kinijoje ir už jos ribų per Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių atostogas, kai keliauja daugelis kinų.

Hubėjuje jau dagiau nei savaitę nefiksuojama jokių naujų užsikrėtimo atvejų.

Kinija antradienį pranešė nustačiusi 78 naujus koronaviruso atvejus, kurių dauguma – įvežtiniai, o tai kursto nerimą dėl galimos antros infekcijų bangos.  

Pirmasis po beveik savaitės pertraukos koronaviruso atvejis buvo nustatytas Uhano mieste, kur praėjusių metų pabaigoje prasidėjo epidemija. Dar trys neįvežtiniai infekcijos atvejai buvo nustatyti kitose šalies vietose.    

Nuo koronavirusus sukeliamos ligos COVID-19 mirė septyni žmonės, visi – Uhane, nurodė Nacionalinė sveikatos priežiūros komisija.

Antradienį patvirtinti 74 įvežtiniai koronaviruso atvejai yra didžiausias tokių atvejų skaičius nuo kovo pradžios, kai pareigūnai pradėjo skelbti duomenis. Palyginti su pirmadieniu, atvejų skaičius išsaugo beveik dvigubai.        

Beveik visi Kinijoje pastarosiomis dienomis nustatyti nauji infekcijos atvejai yra įvežtiniai. Tai verčia nerimauti dėl naujos COVID-19 atvejų bangos tokiu metu, kai jau atrodė, kad šaliai pavyko suvaldyti protrūkį.  

Pasauliui ieškant veiksmingų būdų, kaip kovoti su pandemija, jau pareikalavusia daugiau kaip 16 500 gyvybių, Kinijoje įvežtinių atvejų skaičius padidėjo iki 427.      

Daugelis Kinijos miestų įsivedė griežtas taisykles dėl atvykstančiųjų karantinavimo, o visi į Pekiną iš užsienio atskrendantys lėktuvai nukreipiami į kitus  miestus, kur nuodugniai patikrinami.  

Pekino valdžia antradienį paskelbė, kad visi asmenys, atvykę į Kiniją per kitą miestą ir per pastarąsias dvi savaites atkeliavę į sostinę, taip pat bus tikrinami dėl koronaviruso ir turės karantinuotis.   

Antradienį tiek Šanchajus, tiek Pekinas pranešė apie nustatytą vadinamąjį klasterinį, t. y. neįvežtinį, atvejį.  

Valstybinė žiniasklaida įspėja apie antrą infekcijų bangą. Nacionalistinis laikraštis „The Global Times“ savo pirmajame puslapyje rašo, kad „netinkamos karantino priemonės“ reiškia naują susirgimų bangą, o ji „labai tikėtina, netgi neišvengiama“. 

Kinijoje iki šiol nustatyta iš viso 81 tūkst. COVID-19 atvejų, 3 277 žmonės mirė. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas Kinijoje

Šaliai ieškant būdų sustabdyti įvežtinių atvejų skaičiaus augimą, Uhane ir visoje Hubėjaus provincijoje gyvenimas, regis, pamažu grįžta į normalias vėžes. Hubėjuje dėl koronaviruso protrūkio savo namuose buvo įkalinti maždaug 56 mln. žmonių.   

Čia palaipsniui atšaukiami kelis mėnesius galioję beprecedenčiai suvaržymai, o Uhane anksčiau šį mėnesį net apsilankė prezidentas Xi Jinpingas. 

Sveikiems Uhano gyventojams jau leista su tam tikrais apribojimais judėti po miestą ir važinėti viešuoju transportu. Jie taip pat gali grįžti į darbus, jei turi darbdavio leidimą.         

Vienas Londone gyvenęs 68 metų latvis mirė užsikrėtęs naujuoju koronavirusu, pirmadienį pranešė Latvijos visuomeninė televizija.

Velionio šeimos nariai programai „Panorama“ sakė, kad vyras apie ligą nieko nežinojo, nors ligoninė informavo, kad mirties priežastis buvo COVID-19 infekcija.

Artimieji teigė, kad mirusysis niekur nebuvo keliavęs, todėl virusu tikriausiai užsikrėtė apsipirkdamas parduotuvėje. Jis buvo paguldytas į ligoninę kovo 16 dieną, bet simptomai pasireiškė kiek anksčiau.

Vienas iš jo giminaičių sakė, kad velionis turėjo ir kitų sveikatos sutrikimų, tačiau neinformavo savo artimųjų apie šias problemas ir apie hospitalizavimo faktą.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškė dar negavusi iš JK jokios oficialios informacijos apie šį atvejį, nurodė „Panorama“.

Estijos policijos ir valstybės sienos apsaugos departamentas (PPA) praeitą savaitę reagavo į NATO povandeninio laivo prašymą suteikti pagalbą sunegalavus vienam jo įgulos nariui ir evakavo jį savo sraigtasparniu, antradienį nurodė pareigūnai.

Kaip pranešama, pagalbos prireikė jūrininkui Vokietijos povandeniniams laive, plaukiojusiame Baltijos jūroje netoli Estijai priklausančios Naisaro salos. Buvo įtarta, kad įgulos nariui smarkiai sutriko širdies veikla, todėl jį buvo būtina skubiai evakuoti į ligoninę krante.

Į prašymą suteikti pagalbą reagavo PPA aviacijos padalinio sraigtasparnis.

Per gelbėjimo operaciją vienas PPA sraigtasparnio įgulos narys nusileido ant povandeninio laivo. Sunegalavęs jūrininkas buvo patikimai pritvirtintas prie specialaus rėmo ir įkeltas į orlaivį, nuskraidinusį pacientą į ligoninę.

Pasak PPA aviacijos padalinio vado Raino Joeveero, povandeninio laivo įgula prieš atskrendant sraigtasparniui atliko visus būtinus pasiruošimus, kad sunegalavęs jūrininkas būtų kuo greičiau perkeltas į orlaivį iš išskraidintas į ligoninę.

„Linkime įgulos nariui kuo greičiau pasveikti“, – sakė R.Joeveeras.

Gelbėjimo operacijos vaizdo įrašas buvo paskelbtas dienraščio „Postimees“ portale.

Vokietijos rytinės Saksonijos žemės ligoninės priims mažiausiai šešis koronavirusu užsikrėtusius pacientus iš Italijos, kuriuos gydyti savoje šalyje nebepakanka pajėgumų, pirmadienį pranešė šio regiono vyriausybės vadovas Michaelis Kretschmeris.

„Italijos vyriausybė prieš kelias dienas mūsų užklausė, ar galėtume padėti pasirūpinti pacientais, kurie negauna priežiūros Italijoje“, – sakė M.Kretschmeris.

Po konsultacijų su gydytojais dėl Saksonijos ligoninių pajėgumo buvo susitarta, kad regionas priims šešis italus pacientus į gydymo įstaigas Dresdeno ir Leipcigo miestuose, pridūrė jis.

„Italijoje dabar tenka priimti etiškai labai keblų sprendimą... atrinkti šešis žmones, kurie bus įsodint į lėktuvą“, – sakė žemės pirmasis ministras.

M.Kretschmeris nurodė, kad pacientų iš Italijos gydymas suteiks Saksonijos medikams galimybę daugiau sužinoti apie naująjį pandeminį koronavirusą, taip pat pademonstruoti solidarumą.

„Tai labai svarbus ženklas, kad taip pat esame pajėgūs padėti kitiems“, – aiškino pareigūnas.

Vokietijos naujienų agentūra DPA savo ruožtu, necituodama jokių šaltinių, pranešė, kad į Vokietija bus perkelti iš viso aštuoni pacientai.

Italija tapo smarkiausiai koronaviruso pandemijos paveikta valstybe – joje mirė daugiau kaip 6 000 šia liga užsikrėtusių žmonių.

Dėl didžiulio pacientų skaičiaus Italijos sveikatos apsaugos sistema atsidūrė ties griūties riba, todėl kitos šalys, įskaitant Rusiją ir Čekiją, pasiūlė pagalbą.

Kaip rodo naujausi Roberto Kocho instituto duomenys, Vokietijoje iki šiol nustatyta daugiau kaip 22 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų.

Saksonija yra vienas mažiausiai paveiktų regionų iš 16 Vokietijos žemių – joje nustatyti tik 658 užsikrėtimo atvejai.

Praeitą savaitgalį trys kitos Vokietijos žemės, besiribojančios su Prancūzija, paskelbė priimsiančios pacientų iš kaimyninės šalies rytinio regiono, taip pat smarkiai paveikto šio protrūkio.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST), kuri dėl koronaviruso pandemijos neposėdžiavo jau 12 dienų, yra labai susiskaldžiusi dėl pasiūlytos deklaracijos apie krizę ir siūlymo balsuoti dėl vienokių ar kitokių dokumentų per „virtualius“ susitikimus“, pirmadienį pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Institucija atsidūrė aklavietėje, pasaulio lyderiams sunkiai sekantis kovoti su pandemija, besivaržančioms JAV ir Kinijai įsitraukus į žodžių karą ir medicinos ekspertams prašant imtis vieningų veiksmų.

Nenuolatinė JTST narė „Pietų Afrika pirmoji atmetė [siūlomą deklaraciją]. Rusija ir Kinija anksčiau susidomėjo, bet vėliau irgi ją blokavo“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš šaltinių.

Praėjusios savaitės pabaigoje Estijos parengtame pasiūlymo projekte pabrėžiamas „didėjantis susirūpinimas dėl precedento neturinčio COVID-19 protrūkio pasaulyje, galinčio sukelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“.

Dokumente taip pat reikalaujama, kad pastangos suvaldyti pandemiją būtų „visiškai skaidrios“ – kai kas mano, kad tokia formuluotė yra aliuzija į JAV kritiką dėl vyriausybės slapumo Kinijoje, kur atsirado virusas.

„Saugumo Tarybos narės ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio pagalbai tiems, kas yra labiausiai pažeidžiami ir mažiausiai apsaugoti nuo viruso, taip pat nepaprastoje humanitarinėse padėtyje atsidūrusiems žmonėms“, – rašoma projekte, su kuriuo susipažino AFP.

Jame priduriama, kad „nė viena šalis negali pasisekti sėkmės viena“.

JT Saugumo Tarybos deklaracijai priimti ir paskelbti būtinas visų 15 valstybių narių palaikymas.

Neaiški darbotvarkė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pirmadienį perspėjo, kad pandemija akivaizdžiai „įsibėgėja“, aukų skaičiui priartėjus prie 16 tūkst., o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičiui peržengus 350 000.

„Scanpix“/AP nuotr./Tedrosas Adhanomas

Šį mėnesį Kinijos pirmininkaujama JTST neposėdžiavo nuo kovo 12 dienos, nes dauguma Jungtinių Tautų darbuotojų ir nacionalinių misijų diplomatų dirba nuotoliniu būdu, kad neužsikrėstų, nors pasaulinės organizacijos būstinė Niujorke tebeveikia.

Ketvirtadienį Taryba turi atnaujinti už sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą atsakingų JT ekspertų įgaliojimus vieneriems metams, ir tokiam pat laikotarpiui pratęsti taikos palaikymo misiją Somalyje.

Anot diplomatų, institucija taip pat privalo dviem mėnesiais pratęsti taikdarių veiklą Darfūre, nekeičiant dislokuotų karių skaičiaus.

Iš pradžių JTST turėjo priimti sprendimą dėl laipsniško šių pajėgų išvedimo, kad spalio pabaigoje būtų galima suformuoti politinę misiją Sudane ir užbaigti taikos palaikymo operaciją Darfūre.

Šią savaitę turėję įvykti Tarybos posėdžiai Sirijos ir Libijos klausimais buvo atšaukti, tačiau lieka neaišku, ar institucija posėdžiaus, kaip planuojama, ketvirtadienį.

Rusija 10 dienų priešinosi siūlymui rengti „virtualius“ susitikimus, kad būtų galima tęsti balsavimo sesijas.

Kritikai pabrėžia, kad „fizinės“ sesijos priverstų rinktis JT pastate apie 50 žmonių, o vienas diplomatas Rusijos poziciją pavadino „idiotiška“.

„Pasisakome už fizinį buvimą [ir] abejojame, ar [balsavimą] galima užtikrinti kitaip“, – AFP sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Ispanų kariai, pasitelkti kovai su naujojo koronavirusu protrūkiu, senjorų globos namuose aptiko likimo valiai paliktų senyvo amžiaus pacientų, netgi mirusių senolių, paliktų gulėti savo lovose.     

Tuo tarpu viename Madrido prekybos centrų esanti ledo arena buvo pertvarkyta į laikiną lavoninę koronaviruso aukoms, kurių skaičius toliau sparčiai auga.    

Kariškiams pavesta padėti dezinfekuoti senjorų globos namus Ispanijoje – vienoje iš labiausiai pandemijos paveiktų šalių. Šiose įstaigose nuo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 mirė dešimtys žmonių.  

„Būsime griežti ir nelankstūs, reaguodami į tai, kaip elgiamasi su senjorais šiuose namuose“, – sakė gynybos ministrė Margarita Robles interviu privačiai televizijai „Telecinco“. 

„Kariškiai, atvykę į tam tikras įstaigas, rado likimo valiai paliktų senolių, netgi mirusių ir paliktų gulėti savo lovose“, – sakė ji.   

Generalinė prokuratūra paskelbė dėl šių faktų pradėjusi tyrimą. 

Ispanijoje pirmadienį koronaviruso aukų padaugėjo iki 2 182, per parą mirus dar 462 žmonėms, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiami duomenys.    

„Artimiausiomis valandomis“ pradės veikti laikina lavoninė, nurodė regioninė vyriausybė.  

Išaugus mirčių skaičiui sostinėje, prekybos centre „Palacio de Hielo“ esanti ledo arena buvo pertvarkyta į laikiną morgą, naujienų agentūrai AFP pranešė miesto administracijos atstovė spaudai.   

Kiek anksčiau Madrido valdžia pranešė, kad 14-oje miesto kapinių nebebus laidojami žmonės, nes jų darbuotojai neturi reikalingų apsaugos priemonių.  

„Artimiausiomis valandomis“ pradės veikti laikina lavoninė, nurodė regioninė vyriausybė.  

„Tai laikina ir išimtinė priemonė, kuria siekiama sumažinti aukų artimųjų skausmą ir padėti Madrido ligoninėms esamoje padėtyje“, – pridūrė ji.   

Netoliese esantis kongresų centras buvo pertvarkytas į lauko ligoninę COVID-19 pacientams; joje bus iš viso 5 500 lovų.  

Per šią pasaulinę pandemiją senjorai yra ypač pažeidžiami, todėl pareigūnai visame pasaulyje ragina imtis kraštutinių priemonių jiems apsaugoti.    

Senjorų globos namai yra „neabejotinas vyriausybės prioritetas“, per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras  Salvadoras Illa.  

„Intensyviai stebėsime šiuose centrus“, – pridūrė jis. 

Pagal koronaviruso protokolą, sveikatos priežiūros darbuotojai buvo instruktuoti nejudinti įtariamų COVID-19 aukų kūnų, kol atvyks daktaras. Tačiau turint galvoje išaugusį mirčių skaičių, tai gali gerokai užtrukti.   

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jo žmonai Melaniai buvo atliktas tyrimas koronaviruso infekcijai COVID-19 nustatyti, bet rezultatas buvo neigiamas.

„Jai viskas gerai. Testas neigiamas“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė D.Trumpas.

Vida Press nuotr./JAV pirmoji ponia Melania Trump

Pačiam D.Trumpui koronaviruso testas buvo atliktas praeitą savaitę; jis taip pat buvo neigiamas.

Iki pirmadienio vakaro Jungtinėse Valstijose buvo užregistruota daugiau kaip 43 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 500 pacientų mirė.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų buvo Niujorko, Kalifornijos ir Vašingtono valstijose.

Kuba nuo antradienį siųs į karantiną užsieniečius turistus ir uždarys savo sienas, kad apsisaugotų nuo pandeminio koronaviruso išplitimo, pirmadienį pranešė šalies premjeras.

Šis žingsnis faktiškai eliminuos viena iš nedaugelio komunistinės valstybės pajamų šaltinių.

Kuboje iki šiol patvirtinta 40 koronaviruso sukeliamo susirgimo COVID-19 atvejų.

„Visiems turistams, tebesantiems viešbučiuose, bus skirtas karantinas... Jie negali palikti viešbučių“, kol užsisakys skrydį namo, per valstybinę televiziją sakė premjeras Manuelis Marrero (Manuelis Mareras). Jis pridūrė, kad pirmadienį šalyje tebebuvo 32,5 tūkst. poilsiautojų iš užsienio.

Daugelis jų pirmadienį nuskubėjo į Havanos oro uostą, vildamiesi rasti laisvų vietų lėktuvuose, bet daugelis jų jau buvo užpildyti, o oro bendrovės pradėjo atšaukinėti skrydžius.

Kuba, kuriai taikomos JAV ekonominės sankcijos, yra labai priklausoma nuo pajamų iš turizmo.

Iki šiol Kuba vengė pasekti kitų regiono valstybių pavyzdžiu uždaryti sienas užsieniečiams.

Dėl to vyriausybė sulaukė griežtos kritikos iš susirūpinusios visuomenės, kur 20 proc. gyventojų yra vyresni kaip 60 metų, juolab kad šalies miestuose neretai nutrūksta vandens tiekimas ir stinga muilo.

Reguliariai plautis rankas buvo vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos tarnybų patarimų, teikiamų žmonėms, kad jie apsisaugotų nuo viruso.

Nuo antradienio į salą bus įleidžiami tik Kubos piliečiai ir teisę gyventi šalyje turintys užsieniečiai.

Taip pat buvo sustabdyta automobilių nuoma ir grupinės ekskursijos.

„Ateinančią savaitę jokių turistų“ neatvyks į šalį, pažymėjo M. Marrero ir pridūrė, kad saloje užsidarys beveik visi viešbučiai.

Iš 32,5 tūkst. turistų, tebesančių saloje, 9,4 tūkst. yra apsistoję gyventojų namuose. Pasak vyriausybės, jie bus perkelti į valstybinius viešbučius.

Pirmadienį valdžia taip pat paskelbė mėnesį truksiantį mokyklų uždarymą. Toks žingsnis neturi precedento nuo 1959 metų revoliucijos, kai buvo paskelbta, kad švietimas ir sveikatos apsauga yra svarbiausios Kubos valstybės sritys.

Patys Kubos gyventojai irgi negalės išvykti iš salos be leidimo, išskyrus atvejus, kai iškyla pavojus sveikatai, nurodė premjeras.

Kuboje kol kas vienintelė koronaviruso auka tapo 61 metų italų turistas. Visi kiti užsikrėtusieji yra užsieniečiai arba asmenys, turėję glaudžių kontaktų su žinomais užsikrėtusiaisiais.

Tarnybos patikino Kubos gyventojus, kad virusas bendruomenėse kol kas neplinta.