Koronavirusas pasaulyje: pandemijos aukų skaičius viršijo 100 000

Koronaviruso epidemijos krečiamos Italijos premjeras Giuseppe Conte penktadienį atsisakė nusileisti verslo spaudimui ir iki gegužės 3-osios pratęsė karantiną, nepaisydamas šios krizės žlugdančio poveikio ekonomikai.

G.Conte šį pareiškimą paskelbė Italijoje per parą mirus dar 570 žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, o bendras aukų skaičius išaugo iki 18 849 ir yra didesnis negu bet kurioje kitoje šalyje.

Vis dėlto vilčių teikia faktas, kad pacientų dabar miršta daug mažiau negu per didžiausią epidemijos siautėjimą prieš kelias savaites.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad verslo organizacijos regionuose, kuriuose veikia 45 proc. gamybos pramonės įmonių, bet kuriems taip pat tenka 80 proc. koronaviruso epidemijos aukų, savo laiške perspėjo G.Conte, kad bendrovės nebeįstengs mokėti atlyginimų, jeigu uždarymas tęsis.

Tačiau premjeras pabrėžė, kad Italija negali sau leisti naujo užsikrėtimų ir mirčių pliūpsnio, todėl dar ne visiškai įveikus naująją ligą būtina veikti itin atsargiai.

„Įsivaizduoju, kad mes visi nekantraujame vėl imtis darbo“, – per televiziją sakė G.Conte.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad sprendimas pratęsti karantiną dar trims savaitėms yra „sunkus, bet sudėtingas, ir už jį prisiimu visą politinę atsakomybę“.

G.Conte šį sprendimą priėmė po kelias dienas trukusių konsultacijų su mokslininkais ir profesinių sąjungų lyderiais, reiškusiais priešingo pobūdžio nuogastavimus.

Bet koks G.Conte apsiskaičiavimas gali lemti naują užsikrėtimo atvejų šuolį arba nebūtiną žalą ekonomikai ir žmonių pragyvenimui, jeigu šalis gyvens užsidariusi ilgiau negu privalu.

Jungtinės Valstijos ir daugelis Europos šalių atidžiai stebi, ką pasirinks Italija, besistengianti įveikti savo didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.

Pusiausvyros paieškos

G.Conte sutiko atlikti eksperimentą ir leisti vėl atsidaryti saujelei verslo įmonių, neveikiančių nuo kovo 12 dienos, kai dabartinių suvaržymų laikotarpis baigsis antradienio vidurnaktį.

Planuojama, kad visas šių įmonių ir gamyklų sąrašas bus paskelbtas šeštadienį, bet jis tikriausiai bus itin trumpas.

G.Conte konkrečiai paminėjo knygynus ir vaikų drabužių krautuves, argumentuodamas, kad jos retai pritraukia dideles minias ir kad jose galime lengvai pritaikyti priemonės socialiniam atstumui palaikyti.

Italai taip pat tikriausia apsidžiaugs, žiniasklaidai paskelbus, kad pirmąkart per ilgiau kaip mėnesio laikotarpį tikriausiai bus leista vėl atsidaryti automatinėms skalbykloms ir drabužių valykloms.

Nuo kovo 12-osios, kai COVID-19 epidemija šioje Viduržemio pajūrio šalyje buvo pasiekusi piką, buvo leidžiama dirbti tik maisto prekių parduotuvėms ir vaistinėms.

Nauja studija, paskelbta smulkiojo verslo konfederacijos „Confcooperative“, nurodė, kad dėl uždarymo neapmokamų atostogų buvo priversti išeiti pusė iš 1,3 mln. Italijos statybininkų ir daugiau kaip trečdalis iš 11,4 mln. paslaugų sektoriaus darbuotojų.

Kitoje ataskaitoje, paskelbtoje stambiojo verslo konfederacijos „Confindustria“, teigiama, kad kiekvieną karantino savaitę nuo Italijos metinio bendrojo vidaus produkto nurėžiama po 0,75 procentinio punkto.

Šis rodiklis panašus į apskaičiuotą Prancūzijai šios šalies centrinio banko.

Turkija nurodė savo 31-o miesto gyventojams nuo šeštadienio vidurnakčio dvi paras likti namuose, imdamasi naujų griežtų priemonių, turinčių suvaldyti naujojo koronaviruso plitimą.

Vidaus reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šis nurodymas iki pirmadienio galios dešimtyse miestų, įskaitant šalies ekonomikos ašį Stambulą ir valstybės sostinę Ankarą.

Italijoje per pastarąją parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pasveiko 1985 žmonės, o bendras pasveikusiųjų skaičius pasiekė 30 455, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida, remdamasi Civilinės saugos tarnyba.

Iš viso Italijoje nuo koronaviruso mirė 18 849 žmonės, per pastarąją parą – 579.

Šiuo metu šalyje COVID-19 serga 98 273 žmonės. Ligoninėse gydomi 28 242 žmonės, 3497 iš jų – intensyviosios priežiūros skyriuose.

Pareigūnai pažymi, kad mažėja ligoninių apkrovimas.

„Duomenys patvirtina, kad mažėja ligoninių apkrovimas, prasidėjęs prieš savaitę“, – sakė Civilinės saugos tarnybos vadovas Angelo Borrelli.

Prancūzija penktadienį pranešė apie 987 mirties nuo koronaviruso atvejus, per pastarąją parą užfiksuotus šalies ligoninėse ir slaugos namuose, tačiau pažymima, kad jau antrą dieną iš eilės mažėja intensyviosios priežiūros skyriuose gydomų pacientų skaičius. 

Iš viso šalyje užregistruotos 13 197 mirtys nuo koronaviruso, pranešė sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas. 

Be kita ko, šalyje užfiksuota jaunesnio nei 10 metų vaiko mirtis, tačiau J.Salomonas pabrėžė, kad ją lėmė kelios priežastys. 

J.Salomonas taip pat pranešė, kad pacientų, gydomų intensyviosios priežiūros skyriuose sumažėjo 62. Jų skaičius mažėjo ir ketvirtadienį.

J.Salomonas taip pat pranešė, kad pacientų, gydomų intensyviosios priežiūros skyriuose sumažėjo 62 iki 7 004. Jų skaičius mažėjo ir ketvirtadienį.

„Tai išties blyškus saulės spindulys, – pažymėjo pareigūnas. – Tačiau ši nedrąsi šviesa labai svarbi visiems medicinos darbuotojams.“

J.Salomonas pridūrė: „Atrodo, kad nusistovi plokščia kreive – labai aukšta plokščia kreivė per epidemiją, kuri yra labai dinamiška.“

Prancūzijoje nuo kovo 17-osios buvo įvesti gyventojų judėjimo suvaržymai, turintys sulėtinti epidemijos plitimą. Iš namų leidžiama išeiti tik būtinais atvejais, kurie turi būti patvirtinti pasirašytu dokumentu.

„Per kelias pastarąsias dienas pradėjome matyti pirmuosius karantino rezultatus“, – sakė J.Salomonas, atkreipęs dėmesį į „šiokį tokį epidemijos sulėtėjimą“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį planuoja paskelbti jau trečią kreipimąsi į tautą per šią krizę.

Tikėtina, kad jis praneš, jog karantino priemonės, turėjusios pasibaigti balandžio 15-ąją, bus pratęstos.

Manoma, jog E.Macronas atsargiai kalbės apie pirmuosius padėties gerėjimo ženklus, bet tikriausia nurodys žmonėms toliau likti namuose, nors ir pateiks užuominų, kaip galėtų baigtis karantinas.

Prezidentas penktadienį dalyvavo vaizdo konferencijoje su verslo grupių ir profesinių sąjungų lyderiais, kad galėtų geriau parengti savo kreipimąsi.

E.Macronas turi „dvi žinias – [kad] dabar mums ne metas prarasti atsargumą, nes karantinas yra būdas epidemijai sustabdyti. Tačiau turime galvoti apie karantino pabaigą, net jeigu dar jos nesame pasiekę“, sakė profsąjungos FO vadovas Yves'as Veyrier.

Prancūzijos tarnybos penktadien dviem greitaisiais traukiniais TGV perkėlė dar 45 pacientus į šalies pietvakarių regioną, siekdami sumažinti apkrovą, tenkančią ligoninėms Paryžiaus regione.

Nuo balandžio 1-osios iš Paryžiaus regiono evakuota jau apie 200 pacientų. Pietvakarių Prancūzija yra viena mažiausiai COVID-19 epidemijos paveiktų šalies sričių.

Tačiau itin didelį nerimą kelia padėtis slaugos namuose.

Il de Franso regiono, kuriam priklauso Paryžius ir jo apylinkės, vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Aurelienas Rousseau penktadienį sakė, kad daugiau kaip 400-uose iš 700 šio regiono senelių namų yra užregistruota mažiausiai po vieną pacientą, kuriam nustatyta COVID-19.

Tuo metu Prancūzijos lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ nustatyta mažiausia 50 užsikrėtimo koronavirusu atveju tarp įgulos narių, penktadienį informavo Ginkluotųjų pajėgų ministerija.

Turkijoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė daugiau kaip 1000 žmonių, užregistruoti 4747 nauji užsikrėtimo atvejai, penktadienį pranešė šalies sveikatos ministras Fahrettinas Koca.

Ministras naujausius skaičius paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Jis nurodė, kad per pastarąją parą mirė 98 žmonės, ir bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė 1006. Šalyje oficialiai patvirtinti 47 029 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Pasaulį apėmusi naujojo koronaviruso pandemija nusinešė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių gyvybių, o beveik 70 proc. šio susirgimo aukų mirė Europoje, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP surinkta statistika, pagrįsta oficialių šaltinių duomenimis.

Nuo pirminio protrūkio Kinijoje gruodžio pabaigoje pasaulyje mirė iš viso 100 661 koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtęs žmogus, iš jų 70 245 – Europoje.

Iki šiol daugiausiai pacientų mirė Italijoje – epidemija šioje šalyje nusinešė 18 849 žmonių gyvybes. Jungtinėse Valstijose mirė 17 925, o Ispanijoje – 15 843 žmonės.

AFP pateikiama statistika yra pagrįsta nacionalinių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamais duomenimis.

Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Mattas Hancockas penktadienį pranešė, kad per parą šalyje buvo užfiksuota rekordiškai daug – 980 – naujų mirties nuo koronaviruso atvejų.

Šiuo metu JK ligoninėse užregistruota beveik 8000 mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, o užsikrėtimo šia liga atvejų skaičius viršijo 65 000.

Pernelyg skubus priemonių, įvestų kontroliuojant koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją, atšaukimas gali lemti naujojo koronaviruso „mirtiną atgimimą“, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad organizacija su šalimis aptarinėja, kokiais būdais galima palaipsniui švelninti karantiną, bet perspėjo, kad skubėti gali būti pavojinga.

„Žinau, kad kai kurios šalys jau planuoja perėjimą nuo likimo namie apribojimo. PSO, kaip ir visi, nori, kad apribojimai būtų panaikinti. Tuo pat metu pernelyg greitas apribojimų panaikinimas gali lemti [COVID-19] mirtiną atgimimą. Kelias žemyn gali būti toks pat pavojingas kaip ir aukštyn, jei bus netinkamai valdomas“, – virtualioje spaudos konferencijoje Ženevoje pareiškė jis.

„PSO kuria strategijas su paveiktomis šalimis, siekdama laipsniškai ir saugiai sušvelninti apribojimus“, – kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Pasaulyje koronaviruso aukų skaičius artėja prie 100 000.

Naujienų agentūros AFP renkami duomenys rodo, kad nuo gruodžio, kai Kinijoje atsirado šis virusas, pasaulyje užregistruota per 1,6 mln. užsikrėtimo atvejų.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas palankiai įvertino požymius, rodančius, kad viruso plitimas lėtėja kai kuriose labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiose Europos šalyse – Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Tačiau jis taip pat perspėjo apie „nerimą keliantį viruso pagreitį“ kai kuriose šalyse, atkreipdamas dėmesį į Afriką, kur, jo teigimu, virusas pradėjo plisti kaimo vietovėse.

„Dabar matome [užsikrėtimo] atvejų grupes ir plitimą bendruomenėse daugiau kaip 16 šalių“ tame žemyne, sakė PSO vadovas.

„Mes laukiame rimtų sunkumų jau perkrautoms sveikatos sistemoms, ypač kaimo vietovėse, kuriose paprastai trūksta išteklių, kuriais naudojasi miestai“, – pridūrė jis.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat perdavė linkėjimus COVID-19 užsikrėtusiam britų premjerui Borisui Johnsonui, kuris išvakarėse buvo perkeltas į įprastą ligoninės palatą iš intensyviosios priežiūros skyriaus.

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pranešė, kad yra pasirengęs pratęsti didžiąją dalį griežtų jau mėnesį galiojančių karantino priemonių iki gegužės pradžios, siekiant išvengti antros užsikrėtimų koronavirusu bangos.

Italijos pagrindiniai laikraščiai pranešė, kad G.Conte penktadienį arba šeštadienį paskelbs potvarkį, draudžiantį žmonių pasivaikščiojimus ir lankymąsi parkuose iki gegužės 3 dienos.

Sprendimas priimtas po kelias dienas vykusių konsultacijų su valstybės mokslininkais ir regionų vadovais.

Italijoje nuo vasario pabaigos nuo koronaviruso mirė 18 279 žmonės – daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

Tačiau kasdien registruojama vis mažiau naujų koronaviruso atvejų ir Italija palaipsniui artėja prie taško, nuo kurio COVID-19 užsikrėtusių žmonių oficialus skaičius gali pradėti mažėti.

Kaip rašo „Corriere della Serra“, G.Conte pasiduos augančiam spaudimui ir nuo balandžio 13 dienos, kai baigsis dabartinis apribojimų terminas, leis atsidaryti nedidelei daliai verslo įmonių.

Pranešama, kad tarp tokių įmonių bus knygynai ir kanceliarijos prekių parduotuvės, taip pat medienos apdirbimo bendrovės bei gamyklos, gaminančios žemės ūkiui reikalingą techniką.

Vyriausybė ir mokslininkai veikiausiai mano, kad šios verslo įmonės gali geriausiai užtikrinti saugų atstumą tarp dirbančiųjų.

Tai bus „mažas, atsargus, simbolinis (įmonių) atidarymas“, rašo „Corriere della Serra“.

„Mes neturime galimybės dabar viską pradėti iš naujo“, – sakė G.Conte profesinių sąjungų ir verslo lyderiams per vaizdo konferenciją antradienį. 

Nuo kovo 12 dienos, kai buvo paskelbtas visuotinis karantinas,  šalyje dirba tik maisto parduotuvės ir vaistinės.

Remiantis nedidelės verslo interesus ginančios grupės „Confcooperative“ tyrimo išvadomis, dėl uždarymo daugiau nei pusė iš 1,3 mln. statybų darbuotojų ir daugiau nei trečdalis iš 11,4 mln. paslaugų sektoriaus darbuotojų buvo priversti išeiti atostogų.

Mokslininkai kol kas reikalauja kuo ilgiau pratęsti žmonių susibūrimų draudimą.

Tačiau, remiantis pranešimais, gegužės 4 dieną G.Conte yra pasiruošęs išleisti italus iš namų pirmą kartą po beveik dviejų karantino mėnesių. 

„Jeigu mokslininkai tam pritars, mes galime pradėti švelninti kai kurias priemones jau iki šio mėnesio pabaigos“, – sakė jis ketvirtadienį britų transliuotojui BBC.

Portugalija pratęs nepaprastąją padėtį, įvestą kovojant su koronavirusu, iki gegužės 1 dienos, penktadienį paskelbė prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa.

„Šiuo lemiamu momentu negalime mažinti savo budrumo“, – sakė jis žurnalistams.

Pasak valstybės vadovo, kovo 19 dieną paskelbta nepaprastoji padėtis, šiuo metu galiojanti iki balandžio 19 dienos, bus oficialiai pratęsta kitos savaitės pabaigoje.

Tuo metu premjeras Antonio Costa televizijai TVI pareiškė, kad neatidėliotinų priemonių atšaukimas „pasiųstų šaliai klaidingą žinią“.

Vyriausybė taip pat sugriežtino suvaržymus Velykų savaitgaliui, kai tradiciškai keliauja daugelis žmonių.

Visi šalies oro uostai uždaromi iki pirmadienio, o piliečiams leidžiama palikti gimtuosius miestus tik vykstant į darbą tebeveikiančiuose verslo sektoriuose.

Remiantis penktadienį paskelbta COVID-19 statistika, Portugalijoje nustatyti 15 472 užsikrėtimo ir 435 mirties atvejai.

Kovo viduryje, kai Portugalijoje tebuvo pranešta apie 300 užsikrėtimo atvejų ir nė vienos aukos, vyriausybė uždarė mokyklas ir sieną su Ispanija – viena labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio šalių.

Ketvirtadienį portugalų premjeras pažymėjo, kad švietimo įstaigos liks uždarytos iki mokslo metų pabaigos, nors vidurinių mokyklų moksleiviams gali būti leista laikyti egzaminus.

Medicinos ekspertai sutinka, kad Portugalija turėtų išlikti budri.

„Susidaro įspūdis, kad padėtis stabilizuojasi ir kad apsauginės priemonės gali būti sušvelnintos, tačiau negalima leisti to padaryti“, – AFPTV sakė Lisabonoje įsikūrusios Šv. Marijos ligoninės reanimacijos skyriaus vadovė Anabela Oliveira.

Airijoje praėjusį mėnesį įvestos karantino priemonės dėl koronaviruso pratęsiamos iki gegužės 5 dienos, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Leo Varadkaras.

Vyriausybė pritarė „ekspertų rekomendacijoms“, kad dabartinis nebūtino judėjimo draudimas turėtų būti pratęstas, sakė premjeras.

„Tai, ką darome, yra sudėtinga, bet tai yra veiksminga, ir mes turime tęsti“, – pridūrė jis.

Šiaurės Airijos policija penktadienį įkūrė interneto svetainę, kurioje prašo visuomenės pranešti apie piliečius, nepaisančius reikalavimų laikytis socialinės distancijos koronaviruso pandemijos metu. 

Šiaurės Airijos policijos tarnybos (PSNI) svetainėje gyventojai gali pranešti apie gyventojų keliones be būtinų priežasčių, žmonių susibūrimus viešose arba privačiose vietose ir iki šiol veikiančias alkoholiniais gėrimais prekiaujančias vietas.

„Praneškite mums apie galimą apsaugos nuo koronaviruso (COVID-19) priemonių pažeidimą“, – rašoma prie nuorodos į PSNI interneto svetainę.

Joje pateikiama forma, kurioje prašoma nurodyti įtariamo pažeidimo vietą ar adresą bei pranešėjo asmens duomenis.

„Mes norime suvaldyti tokias situacijas, kai nesilaikoma apribojimų, nepasinaudodami suteiktais įgaliojimais ir neskirdami baudų“, – sakė PSNI vyriausiojo konsteblio padėdėjas Alanas Toddas savo pranešime.

„Tačiau tokiais atvejais, kai atsiranda pažeidimų, mes norime, kad visuomenės nariai galėtų lengvai mums pranešti“, – sakoma jame.

A.Toddas taip pat paprašė visuomenės „atidžiai įvertinti aplinkybes, prieš pateikiant pareiškimą“, bet patikino, kad „visus pranešimus peržiūrės pareigūnai“.

Kovo 28 dieną Šiaurės Airijoje paskelbus nepaprastąją padėtį buvo uždarytos verslo įmonės, uždrausti žmonių susibūrimai ir nebūtinos gyventojų kelionės.

Pareigūnai turi galią skirti 60 svarų (69 eurų) baudas tiems, kurie nesilaiko karantino metu galiojančios tvarkos. Su kiekvienu pakartotinu pažeidimu bauda išauga dvigubai ir galiausiai gali siekti 960 svarų (1095 eurus).

Nuo kovo 28 dienos PSNI jau gavo 906 skundus dėl COVID-19 pandemijos metu paskelbtų reikalavimų nesilaikymo.

Remiantis naujausiais provincijos sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, Šiaurės Airijoje patvirtinti 1477 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 82 mirties atvejai. 

Austrijoje gali būti bent dvigubai daugiau naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nei oficialiai pranešama, rodo penktadienį paskelbtas tyrimas, kurio autoriai teigia, jog balandžio pradžioje trys iš tūkstančio gyventojų susirgo COVID-19.

Atlikus instituto SORA vadovaujamą tyrimą nustatyta, kad 0,32 proc. apklaustųjų pirmąją balandžio savaitę buvo diagnozuotas koronavirusas.

Pasak SORA, tai buvo pirmas toks ES atliktas tyrimas, turintis padėti geriau suprasti epidemijos mastą.

Remiantis rezultatais, veikiausiai buvo paveikti maždaug 28,5 tūkst. iš beveik 9 mln. Austrijos gyventojų, palyginti su tą balandžio savaitę paskelbtoje oficialioje statistikoje nurodomais 12,2 tūkst. užsikrėtimo atvejų, paaiškino mokslininkai.

SORA teigimu, atsižvelgiant į nukrypimus, iš viso galėjo buvo paveikti 10,2–67,4 tūkst. žmonių. Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 1 544 žmonės.

„Buvo manoma, kad užsikrėtė daugiau žmonių, nei ištirta oficialiai... Panašu, kad tai patvirtina padarytos išvados“, – naujienų agentūrai AFP sakė SORA įkūrėjas Christophas Hofingeris.

Alpių valstybė kovo viduryje ėmėsi griežtų izoliavimo priemonių – daugumai žmonių buvo liepta likti namuose, buvo uždarytos valstybės sienos, o veikti buvo leista tik maisto parduotuvėms ir vaistinėms.

Austrijoje plokštėjant sergamumo kreivei, vyriausybė planuoja palaipsniui švelninti karantiną, ir jau paskelbė, jog kitą savaitę galės atsidaryti mažesnės ir ūkinėmis prekėmis prekiaujančios parduotuvės.

Penktadienį Austrija oficialiai pranešė apie 13,4 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 319 aukų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė besitikintis, kad turės daugiau galimybių su JAV lyderiu Donaldu Trumpu aptarti kovą su koronavirusu ir jo poveikį ekonomikai.

V.Putinas sakė Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbančiai amerikiečių ir rusų įgulai, kad TKS yra „efektyvios mūsų šalių partnerystės pavyzdys“ pasauliui kovojant su pandemija, sakoma Kremliaus pranešime.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas

„Vakar aptarėme šias problemas su JAV prezidentu, ir ateityje mes turėsime daugiau diskusijų šia tema“, – sakė Rusijos vadovas trims rusų ir trims amerikiečių astronautams, šiuo metu esantiems orbitoje.

Vėlų ketvirtadienį V.Putinas kalbėjosi telefonu su D.Trumpu ir Saudo Arabijos karaliumi Salmanu, informavo Kremlius. Daugiausia jie kalbėjo apie pasaulines naftos kainas.

Tai buvo jau antras V.Putino ir D.Trumpo pokalbis telefonu nuo kovo 30-osios, o JAV prezidentas po ketvirtadienio skambučio sakė, kad jiedu „sutaria labai gerai“, nors dvišaliai Vašingtono ir Maskvos santykiai yra pasiekę žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.

Praėjusią savaitę Maskva atsiuntė karinį lėktuvą su medicinine pagalba ir įranga į Niujorką, tapusį koronaviruso protrūkio centru Jungtinėse Valstijose.

Pietų Korėjoje daugiau nei 450 piliečių, karantinuotų specialiose COVID-19 pacientams pritaikytose įstaigose, penktadienį pradėjo išankstinį balsavimą parlamento rinkimuose.

Kone labiausiai ankstyvuose pandemijos etapuose nukentėjusi Pietų Korėja yra viena iš pirmųjų šalių, pandemijos metu surengusi visuotinius rinkimus, nors piliečių vis dar prašoma laikytis socialinio atstumo.

Visoje šalyje atidaryti aštuoni karantinavimo centrai, skirti nesunkius simptomus turintiems pacientams, kad jie galėtų balsuoti nepalikdami šių įstaigų.

Viename tokių centrų pietiniame Gjongdžu mieste pacientai laukė savo eilės atiduoti balsą, stovėdami vienas nuo kito mažiausiai metro atstumu. Jie dėvėdami apsaugines kaukes bei vienkartinius kostiumus.

Pacientų taip pat buvo paprašyta mūvėti pirštines, prieš tai nusiplovus ir definfekavus rankas. Balsavimo procese dalyvavo ir medicinos darbuotojai.

Balsavimo punktų pareigūnai naudojo visą kūną dengiančias apsaugines priemones, įskaitant akinius.

Sveikatos apsaugos viceministras Kim Gang-lipas penktadienį pareiškė, kad žmonės, kuriems paskirtas karantinas ir uždrausta išankstinio balsavimo metu palikti namus, galės atiduoti balsą pagrindinę rinkimų dieną – trečiadienį – specialiai jiems paskirtu laiku.

Pasak naujienų agentūros „Yonhap“, daugiau nei 5,3 mln. korėjiečių balsavo penktadienį – pirmąją iš dviejų dienų, kai galima balsuoti iš anksto. Išankstiniame balsavime fiksuojamas rekordinis rinkėjų aktyvumas.

Pietų Korėja buvo viena iš pirmųjų šalių, kurioje išplito Kinijoje atsiradęs naujasis koronavirusas, ir kurį laiką buvo antra labiausiai nuo protrūkio nukentėjusi valstybė pasaulyje. Vėliau šaliai pavyko suvaldyti epidemiją pasitelkus masinio gyventojų testavimo dėl koronaviruso strategiją.

Apie 100 tūkst. jūrininkų visame pasaulyje dėl koronaviruso plitimo negali palikti laivų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi atitinkamų profesinių sąjungų atstovais.

Uostai visame pasaulyje įvedė įvairių apribojimų, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui, tarp kurių – draudimai laivams įplaukti ar privalomas įgulų karantinavimas. Be to, reikalaujama pildyti daugybę dokumentų apie įgulų sveikatą.

Dauguma aviakompanijų laikinai nutraukė skrydžius, o tai sukūrė papildomų sunkumų jūrininkams grįžti namo.

Įprastai per mėnesį darbui laivuose vienas kitą pakeičia apie 100 tūkst. žmonių, tačiau dabar jie tapo koronaviruso įkaitais laivuose.

Tarptautiniai laivybos rūmai ir tarptautinės jūrininkų profesinės sąjungos raštiškai kreipėsi į Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių vyriausybes.

Dokumento autoriai ragina valdžios institucijas atkreipti dėmesį į šią problemą ir sudaryti galimybes jūrininkams išlipti į krantą, griežtai laikantis nustatytų atsargumo priemonių bei sausumoje sulaukti tinkamų medicininių paslaugų, nes prekybiniuose laisvuose gydytojų įprastai nebūna.

Įgulų rotacijos negali būti atidėliojamos ilgą laiką dėl humanitarinių ir saugumo priežasčių, nepažeidžiant darbo santykius reguliuojančių įstatymų, pažymima kreipimesi.

Estijos sveikatos departamento Krizių valdymo centro vadovas Ragnaras Vaiknemetsas penktadienį paraiškė, kad koronaviruso piko šalyje galima sulaukti iki balandžio vidurio.

Pasak R.Vaiknemeto, dabar Estijos testavimo galimybės yra vienos geriausių pasaulyje.

„Mes turime puikias testavimo galimybes, (skaičiuojant) vienam milijonui gyventojų. Šiuo metu tyrimai atlikti 27 883 žmonėms, penkių procentų tyrimų atsakymai buvo teigiami“, – kalbėjo R.Vaiknemetsas.

„Skaičius yra palyginus stabilus, bet jeigu lyginti dienas, tai kuo toliau, tuo jis darosi mažesnis. Pavyzdžiui, šiandien iš visų testų buvo gauta tik trys procentai teigiamų atsakymų“, – nurodė jis.

Pasak pareigūno, kadangi kasdien Estijoje patikrinama vis daugiau žmonių, užsikrėtusiųjų skaičius taip pat auga. Tačiau pastebima, kad tas augimas taip pat lėtėja.

„Tai gali rodyti, kad (infekcijos) plitimas lėtėja, bet mes dar negalime tvirtinti, kad pasiekėme užsikrėtimų piką“, – sakė jis.

Remiantis PSO, kol kas dar negalima sakyti, kad pikas pasiektas visoje Europoje, nes manoma, kad kol kas taip yra tik Italijoje, kalbėjo R.Vaiknemetsas.

„Pas mus kreivės lūžio laukiama balandžio viduryje arba pabaigoje“, – pridūrė jis.

V.Vaiknemetsas pakartojo, kad Sveikatos apsaugos departamentas ragina ir toliau laikytis karantino reikalavimų.

„Žinoma, kad norisi aplankyti savo artimuosius įvariuose Estijos kampeliuose, bet mes dabar dar neturime atleisti vadžių“, – pabrėžė jis.

Dviejų didžiausių Šiaurės Makedonijos partijų lyderiams, neseniai davusiems interviu koronavirusu užsikrėtusiam korespondentui, buvo liepta izoliuotis, penktadienį pranešė už sveikatos apsaugą atsakingi pareigūnai.

Balkanų valstybėje, kur saugos sumetimais buvo neapibrėžtam laikui atidėti balandį turėję įvykti visuotiniai rinkimai, nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė maždaug 30 žmonių.

Ekspremjeras Zoranas Zajevas iš Socialdemokratų partijos ir su ja besivaržančio dešiniojo politinio judėjimo VMRO-DPMNE lyderis Christijanas Mickoskis buvo įtraukti į asmenų, kuriems privaloma 14 dienų laikytis karantino, sąrašą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zoranas Zajevas

Toks nurodymas jiems buvo duotas po to, kai praėjusią savaitę su abiem jais kalbėjosi „vienos televizijos žurnalistas, kuriam patvirtinta COVID-19“, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Venko Filipčė, vadovaujantis šalies pastangoms suvaldyti epidemiją.

Z.Zajevas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ laukiantis tyrimo rezultatų, ir pareiškė neturįs jokių simptomų.

Ch.Mickoskis, jau sulaukęs neigiamo atsakymo iš ligoninės, savo ruožtu parašė esąs „puikios sveikatos ir fizinės būklės“.

Abu politikai anksčiau šią savaitę buvo susitikę su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto.

Apie 2 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Makedonijoje nustačius pirmuosius užsikrėtimo atvejus, vyriausybė nedelsdama uždarė mokyklas ir parduotuves, taip pat uždraudė viešus susirinkimus. Vėliau valdžia įvedė komendanto valandą ir visą parą galiojantį karantiną.

Lig šiol šalyje užfiksuoti 663 susirgimo COVID-19 atvejai.

Koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos pandemija gali padidinti nuotolinio darbo populiarumą ateityje, skelbia tarptautinė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Collers International“, remdamasi 25 šalyse atliktų sociologinių tyrimų rezultatais.

Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. profesijų atstovai.

82 proc. respondentų teigė, jog pasibaigus šiai krizei norėtų bent kartą per savaitę dirbti nuotoliniu būdu. Tokį norą išreiškė 71 proc. tokia galimybe niekada nesinaudojusiųjų.

53 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigė, kad nuotolinis darbas neturi įtakos jų našumui. 24 proc. respondentų tvirtino, jog našumas padidėjo, o 23 proc. – sumažėjo.

55 proc. apklaustųjų sakė, kad individualų, susikaupimo reikalaujantį darbą yra lengviau atlikti namuose, o ne biure.

Nepaisant fizinio atokumo, 76 proc. respondentų tvirtino jaučiantys save komandos dalimi.

Tarp prancūzų lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ įgulos narių registruota 50 naujojo koronaviruso atvejų, penktadienį pranešė Gynybos ministerija.

Trys jūrininkai buvo perkelti į ligoninę Viduržemio jūros Tulono mieste, imantis „atsargumo priemonių“.

Nė vieno laive likusių įgulos narių, kuriems tyrimais buvo nustatyta COVID-19 infekcija, sveikatos būklė kol kas „neblogėja“, nurodė ministerija.

Kol kas viruso šaltinis nenustatytas. Dabar visi įgulos nariai dėvi apsaugines kaukes.

Gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad prancūzų lėktuvnešio misija Atlanto vandenyne baigsis anksčiau, nes kai kuriems iš įgulos narių pasireiškė viruso simptomai.

Asmenys, kuriems pasireiškė simptomų, buvo izoliuoti. Nė vienam kariškiui nepasireiškė jokių rimtų simptomų, nurodoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos lėktuvnešis „Charles de Gaulle“

Laivas, kuris gali transportuoti maždaug 2 tūkst. jūrininkų, jau grįžta į Viduržemio jūrą.

„Buvo nuspręsta paankstinti jo grįžimą į Tuloną, iš pradžių planuotą balandžio 23 dieną“, – rašoma ministerijos pranešime.

Praėjusią savaitę JAV atsistatydino laikinasis karinio jūrų laivyno sekretorius Thomas Modly. Šį sprendimą jis priėmė po koronaviruso protrūkio lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“, sakė gynybos sekretorius Markas Esperis.

Th.Modly atleido laivo kapitoną Brettą Crozier, šiam parašius žiniasklaidai nutekintą laišką, kuriame pasiskundė dėl nevaldomo viruso plitimo tarp 4 800 „Theodore Roosevelt“ įgulos narių, teigdamas, jog Pentagonas nekreipė pakankamai dėmesio šiai problemai.

Šis amerikiečių lėktuvnešis 11-kai dienų prisišvartavo Guame, kad įgulai, kurios gretose yra gerokai daugiau nei 100 infekuotųjų, galėtų būti atlikti tyrimai, o patį laivą būtų galima dezinfekuoti.

Baltarusijoje mirus dar trims koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusiems pacientams protrūkio aukų padaugėjo iki 19, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 1 981, rodo penktadienį paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

„Balandžio 10 dieną ligoninėse Baltarusijoje gydomi 1 793 žmonės, kuriems patvirtinta koronavirusinė infekcija“, – informavo ministerijos atstovai, išvakarėse pranešę apie 1 331 hospitalizuotą asmenį.

„Mirė 19 lėtinėmis ligomis sirgusių žmonių, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija“, – pridūrė jie.

Ankstesnę dieną buvo paskelbta apie 16 tokių aukų.

Vis tik ministerija patikino, jog „susirgusiųjų COVID-19 skaičius didėja laipsniškai ir valdomai“.

„Dauguma atvejų – nustatyti 1-ojo ir 2-ojo lygių kontaktai, kuomet susirgimas paprastai pasireiškia lengva ar vidutinio sunkumo forma“, – nurodė institucija.

Ministerijos duomenimis, 72 pacientams reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija; juos konsultuoja specialistai.

Pranešama, kad penktadienį pasveikusiųjų skaičius padidėjo nuo išvakarėse užregistruotų 139 iki 169.

Taigi, šiuo metu bendras infekuotųjų skaičius Baltarusijoje siekia 1 981 – tai yra, 495-ais daugiau nei ketvirtadienį.

Kalifornijoje šią savaitę buvo areštuotas vyras, įtariamas smogęs savo motinai už tai, kad ši paslėpė šeimos tualetinio popieriaus atsargas, nes sūnus netaupiai naudoja šią šiuo metu itin paklausią higienos prekę.       

Policijos pareigūnai buvo iškviesti į šeimos namus į šiaurę nuo Los Andželo esančiame Soguse pirmadienio popietę, įsiplieskus ginčui dėl tualetinio popieriaus, vietos žiniasklaidai sakė Santa Klaritos policijos nuovados atstovė spaudai Shirley Miller.

Vida Press nuotr./Tualetinis popierius

Ginčo metu Adrianas Yanas, kaip įtariama, smogė motinai, sakė Sh.Miller. Vyras buvo sulaikytas dėl įtariamo fizinio smurto panaudojimo.   

Moteris pareigūnams sakė, kad paslėpė tualetinį popierių nuo 26 metų sūnaus, nes šis jo sunaudojąs per daug, o ši higienos prekė šiuo metu yra deficitinė dėl koronaviruso pandemijos.    

Sh.Miller sakė, kad beveik visoje šalyje galiojant griežtoms karantino priemonėms, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso epidemijos, pastebimai padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų.  

„Tai buvo prognozuota. Tai vyksta visur“, – sakė policijos atstovė. 

Ispanijoje penktadienį užregistruotas mažiausias per pastarąsias 17 dienų koronaviruso epidemijos aukų skaičius, nuo ankstesnės dienos šalyje mirus 605 žmonėms, pranešė vyriausybė.

Vienoje iš labiausiai pasaulyje pandemijos paveiktų šalių bendras pacientų, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19, mirčių skaičius išaugo iki 15 843.

Tuo metu bendras patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius Ispanijoje padidėjo iki 157 022, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Skaičiai rodo, kad mirtingumas siekia 4 proc. nuo užregistruotų koronaviruso atvejų, nors ketvirtadienį jis buvo šiek tiek didesnis. Mirtingumo mažėjimo tendencija išlieka nuo kovo 25 dienos, kai  jis siekė daugiau nei 27 procentus. 

Taip pat mažėja naujų užsikrėtimo atvejų. Per pastarąją parą užregistruoti 4 579 nauji COVID-19 atvejai, o pasveikusių žmonių skaičius išaugo iki 55 688.

Nors sveikatos apsaugos pareigūnai sako, kad pandemija jau pasiekė savo viršūnę, jie ragina šalies gyventojus griežtai laikytis nuo kovo 14 dienos paskelbto karantino, siekiat sulėtinti viruso plitimą.

Griežti apribojimai lieka galioti iki balandžio 25 dienos, nors vyriausybė jau leido suprasti, kad karantinas bus pratęstas dar dviem savaitėmis.

Belgijoje mirė jau daugiau kaip 3 000 pacientų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, penktadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos administracijos atstovas Emannuelis Andre.

Atstovas Briuselyje sakė žurnalistams, kad per pastarąją parą šalyje mirė 498 koronavirusu užsikrėtę žmonės, iš jų 325 ligoninėse, o kiti – senelių namuose. Bendras protrūkio aukų skaičius išaugo iki 3019, pridūrė E.Andre.

Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydoma 5 610 žmonių, iš jų 462 buvo hospitalizuoti per pastarąją parą.

Be to, iš gydymo įstaigų buvo išrašyti 404 pacientai, o bendras pasveikusiųjų skaičius padidėjo iki 5 568 žmonių.

Intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 278, iš jų 993 prijungti prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparatų.

Per parą Belgijoje nustatyti 1 684 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras jų skaičius išaugo iki 26 667.

Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui reikia laiko pasveikti nuo koronaviruso infekcijos, tad jis šiomis dienomis tikriausiai dar negrįš į darbą, pareiškė premjero tėvas. 

B.Johnsonas tris naktis praleido Šv. Tomo ligoninės Londone intensyviosios terapijos skyriuje, į kurį buvo perkeltas paaštrėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomams.    

Ketvirtadienį vakare jis buvo sugrąžintas į įprastą palatą. B.Johnsono atstovai nurodė, kad premjeras yra „pradiniame sveikimo etape“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Vyriausybės vadovo tėvas Stanley Johnsonas sakė, kad jo sūnui reikia „kaip reikiant pailsėti“.  

„Jam reikia laiko, – sakė S.Johnsonas britų visuomeniniam transliuotojui BBC. – Negaliu įsivaizduoti, kad po viso to būtų galima iškart grįžti į Dauningo gatvę ir stoti prie valstybės vairo be jokio atsigavimo laikotarpio.“    

B.Johnsonui COVID-19 buvo diagnozuota prieš dvi savaites. Jis tapo pirmuoju pasaulio lyderiu, kuriam buvo patvirtinta ši infekcija. 

Premjerą laikinai pavaduoja užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas. 

Estijoje per pastarąją parą nustatytas 51 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, bet nė vienas iš pacientų nemirė, pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Per pastarąją parą šalyje atliktas 1 471 testas COVID-19 nustatyti, iš jų 51 (3 proc.) buvo teigiami, sakoma departamento pranešime.

Iki šiol Estijoje atlikti iš viso 27 883 testai, iš jų 1 258 (5 procentai) buvo teigiami. 

Penktadienį ryte ligoninėse buvo gydomi 138 koronavirusu užsikrėtę pacientai, iš jų devyni – sunkios būklės.

Iš ligoninių buvo išrašyti 93 pasveikę asmenys. Per pastarąją parą pranešimų apie koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis negauta, bet anksčiau COVID-19 protrūkis šalyje nusinešė iš viso 24 žmonių gyvybes.

Floridos ligoninėje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė indonezietis, dirbęs viename iš dviejų koronaviruso protrūkio apimtų kruizinių laivų, kuriems praėjusią savaitę pagaliau buvo leista prisišvartuoti Majamio uoste, pranešė pareigūnai.    

Brauardo apygardos teismo medicinos ekspertas Craigas Mallakas ketvirtadienį patvirtino 50-mečio indoneziečio Wiwito Widarto mirtį. Vyrui buvo diagnozuota COVID-19. 

Tai jau ketvirtas mirties atvejis, siejamas su koronaviruso protrūkiu kruiziniame laive „Zaandam“.  

Indonezietis mirė trečiadienį, šešios dienos po to, kai du bendrovės „Holland America“ kruiziniai laivai – „Zaandam“ ir „Rotterdam“ – prisišvartavo Fort Loderdeilyje. Šie laivai dvi savaites praleido jūroje, kai nebuvo įleisti į Pietų Amerikos uostus.

Laivams atplaukus į uostą, Wiwitas Widarto buvo iškart nugabentas į ligoninę. 

Dar prieš atplaukiant į į Fort Loderdeilį laivuose mirė keturi senyvo amžiaus keleiviai. Teismo medicinos ekspertas anksčiau šią savaitę pranešė, kad trims iš jų buvo nustatyta COVID-19. Ketvirtas keleivis mirė dėl virusinės infekcijos. C.Mallakas nurodė, jog šio asmens tyrimo dėl koronaviruso rezultatai buvo neigiami, tačiau kai buvo atliekamas tyrimas, šis žmogus buvo miręs jau 12 dienų.   

Iš Loderdeilyje praėjusią savaitę prisišvartavusių laivų išsilaipino maždaug 1 200 keleivių. „Rotterdam“ buvo pasiųstas nugabenti „Zaandam“ COVID-19 testų rinkinių, atsargų ir pagalbinį personalą.

Laivai į Fort Loderdeilį buvo įleisti tik po įtemptų derybų su vietos valdžia, asmeniškai įsikišus JAV prezidentui  Donaldui Trumpui.

„Holland America“ anksčiau pranešė, kad 29 keleiviai, kuriems nebuvo leista išsilaipinti, nes jie sirguliavo, ketvirtadienį, praėjus savaitei po prisišvartavimo Floridoje, turėjo pagaliau išskristi namo užsakomaisiais reisais.  

„Zaandam“ išplaukė iš Buenos Airių kovo 7-ąją. Jau kitą dieną Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas nevykti į kruizines keliones, o po savaitės buvo sustabdyti beveik visi kruiziniai reisai.    

Rusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 18 žmonių, o bendras protrūkio aukų skaičius šalyje išaugo iki 94, penktadienį informavo operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

Skelbiama, kad per praėjusią parą šalyje buvo nustatyta beveik 1,8 tūkst. naujų COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius artėja prie 120 000. 

„Per pastarąją parą Rusijoje užregistruoti 1 786 koronavirusinės infekcijos atvejai 57-uose šalies regionuose“, – nurodė operatyvinis štabas.

Per parą naujų patvirtintų užsikrėtimo atvejų padaugėjo 17,6 procento. Ketvirtadienį buvo skelbta apie 16,8 proc. padidėjimą.

Daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų nustatyta Maskvoje – 1 124 per pastarąją parą ir 7 822 nuo protrūkio pradžios.

Be to, nuo COVID-19 šalyje pasveiko 795 žmonės, iš jų 97 – per pastarąją parą.

Latvijoje per pastarąją parą testais patvirtinus dar 23 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų bendras jų skaičius padidėjo iki 612, penktadienį paskelbė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Pastarąją parą testai buvo atlikti iš viso 1 198 žmonėms, bendras šalyje atliktų testų skaičius išaugo iki 26 656.

Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 35 pacientai, kuriame yra diagnozuota COVID-19. Daugumai jų pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai, bet trijų pacientų būklė sunki – tai reiškia, kad šiems pacientams išsivystė plaučių uždegimas, jiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Vyriausybė antradienį priėmė sprendimą, kad ekstremali padėtis dėl COVID-19 epidemijos Latvijoje pratęsiama iki gegužės 12 dienos.

Jemenas skelbia, kad šalyje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. Teigiama, kad paciento būklė stabili, jis yra medikų priežiūroje.

Pagalbos grupės jau anksčiau perspėjo, kad kai visame pasaulyje išplitęs virusas pasieks valstybę, Jungtinių Tautų įvardijamą kaip patiriančią didžiausią dabartinę humanitarinę krizę, padariniai gali būti katastrofiniai.

„Apie pirmąjį patvirtintą užsikrėtimo koronavirusu atvejį pranešta Chadramauto provincijoje“, – per „Twitter“ pranešė aukščiausiasis nacionalinis komitetas kovai su COVID-19 krize.

Komitetas, vadovaujamas tarptautinės bendruomenės pripažįstamos prezidento Abedrabbo Mansouro Hadi vyriausybės, nurodė, kad koronavirusu užsikrėtusio paciento būklė stabili ir kad jam teikiama pagalba.

Komitetas pridūrė, kad medikų grupės ir susijusios tarnybos ėmėsi visu būtinų apsaugos priemonių. Daugiau informacijos žadama paskelbti vėliau penktadienį.

Per pastaruosius penkerius metus pilietinis karas Jemene nusinešė dešimtis tūkstančių civilių gyvybių. Šalyje kovoja Irano palaikomi husių sukilėliai ir ir vyriausybę remianti Saudo Arabijos vadovaujama karinė koalicija.

Koalicija trečiadienį paskelbė vienašališkas dviejų savaičių paliaubas, turinčias sudaryti sąlygas apsisaugoti nuo koronaviruso išplitimo šaliai, kurios sveikatos apsaugos sistema yra praktiškai paralyžiuota.

Jungtinių Arabų Emyratų, kurie yra svarbūs koalicijos partneriai, užsienio reikalų ministras Anwaras Gargashas ketvirtadienį sakė, kad koronaviruso krizė nustelbia visus kitus reikalus.

„COVID-19 krizė nustelbia viską – tarptautinė bendruomenė privalo padidinti pastangas ir dirbti kartu, kad apsaugotų Jemeno žmones“, – sakoma jo pranešime.

Pasaulyje iki šiol nustatyti daugiau kaip 1,6 mln. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.    

Remiantis penktadienio ryto duomenimis, nuo pandemijos pradžios testais patvirtinti  1 600 427 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 95 699 žmonės mirė. 

Pagal susirgimų skaičių pirmauja Jungtinės Valstijos – ten COVID-19 diagnozuota daugiau kaip 465 tūkst. žmonių, 16,6 tūkst. asmenų mirė. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Huangangas

Pagal aukų skaičių pirmoje vietoje yra Italija, liga diagnozuota 143 626 asmenims.  

Pagal užsikrėtusiųjų skaičių antroje vietoje po Jungtinių Valstijų yra Ispanija. Šioje šalyje iki šiol nustatyti 153 222 COVID-19 atvejai, 15 447 žmonės mirė.  

Prancūzijoje iki šiol testais patvirtinti 118 783 užsikrėtimo atvejai, nuo COVID-19 jau mirė 12 210 žmonių, Vokietijoje – 118 235 užsikrėtimo atvejai ir 2 607 mirtys, Jungtinėje Karalystėje – 65 872 užsikrėtimo atvejai ir 7 978 mirtys, Turkijoje – 42 282 užsikrėtimo atvejai ir 908 mirtys, Belgijoje – 24 983 užsikrėtimo atvejai ir 2 523 mirtys, Šveicarijoje – 24 051 užsikrėtimo atvejis ir 948 mirtys, Nyderlanduose – 21 903 užsikrėtimo atvejai ir 2 396 mirtys.

Žemyninėje Kinijoje per praėjusią parą nustatyti 42 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai: COVID-19 diagnozuota 38 iš užsienio grįžusiems asmenims, dar keturi atvejai – neįvežtiniai (trys – Guangdongo provincijoje, vienas – Heilongdziange). 

Taip pat skelbiama, kad Uhane – mieste, kuriame paėjusių metų pabaigoje pirmiausia pasirodė koronaviruso užkratas, nuo COVID-19 mirė žmogus.   

Nuo gruodžio šalyje nuo koronaviruso infekcijos mirė 3 336 žmonės, nustatyta 81 907 COVID-19 atvejai, iš kurių 1 141 – įvežtinis. 

Irane, oficialiais duomenimis, nustatyti 66 220 užsikrėtimo atvejų, 4 110 žmonių mirė.  

Mažiau kaip 20 tūkst. COVID-19 atvejų nustatyta beveik 190-yje pasaulio šalių ir teritorijų. 

Kinija penktadienį pranešė apie 42 naujus koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejus, iš kurių 38 yra įvežtiniai. 

Taip pat skelbiama, kad Uhane – mieste, kuriame paėjusių metų pabaigoje pirmiausia pasirodė koronaviruso užkratas, nuo COVID-19 mirė žmogus.   

Dar 1 169 asmenys, kurių testai dėl koronaviruso buvo teigiami, tačiau jiems nepasireiškė ligos simptomai, yra izoliuoti ir stebimi.    

Kinijoje iki šiol nustatyti iš viso 81 907 COVID-19 atvejai, 3 336 žmonės mirė. 

Jungtinėse Valstijose per pastarąją parą mirė 1 783 žmonės, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, ketvirtadienį pranešė Johnso Hopkinso universitetas.

Ankstesnes dvi dienas per parą mirusių koronaviruso aukų skaičius didėjo – antradienį buvo pranešta apie 1 736, o trečiadienį – apie 1973 mirusius žmonės, bet ketvirtadienį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo.

Pagal bendrą COVID-19 aukų skaičių JAV šiuo metu yra antrosios po Italijos.

Universiteto duomenimis, iki šiol JAV mirė 16 513 žmonių, iš jų daugiau kaip 5 000 – Niujorko mieste, labiausiai šios epidemijos paveiktoje šalies srityje.

Be to, bendras asmenų, kuriems nustatyta koronaviruso infekcija, skaičius šalyje viršijo 462 tūkst., bet 25,4 tūkst. pacientų pasveiko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė, kad tyrimai dėl COVID-19 atlikti jau daugiau kaip 2 mln. JAV gyventojų.