Koronavirusas: Italijoje per parą mirė rekordiškai daug užsikrėtusiųjų – 475

Portugalija nacionaliniu mastu trečiadienio vakarą paskelbė 15 dienų truksiančią nepaprastąją padėtį, padėsiančią su plintančiu koronavirusu kovojančiai vyriausybei apriboti žmonių judėjimą.

„Tai – išskirtinis sprendimas išskirtiniam laikotarpiui“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi į tautą pareiškė prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa.

Nepaprastoji padėtis įsigalioja ketvirtadienį 0 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

„Tai – ne demokratijos pažeidimas. Tai demokratija bando užkirsti kelią neatitaisomam žmonių gyvenimo pažeidimui“, – kalbėjo Portugalijos lyderis.

Tai yra pirmas kartas nuo XX amžiaus 8-o dešimtmečio, kada po kelių dešimtmečių dešiniųjų diktatūros Portugalijoje vėl įsigalėjo demokratija, kai maždaug 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Paskelbus nepaprastąją padėtį vyriausybė galės apriboti kai kurias gyventojų konstitucines teises ir laisves, tokias kaip judėjimo laisvė ar teisė streikuoti. Be to, vyriausybė turės teisę paskelbti karantiną.

Konkrečias priemones žadama paskelbti po ketvirtadienį vyksiančio savaitinio vyriausybės posėdžio.

Portugalijoje iki šiol patvirtinti 448 koronaviruso atvejai ir dvi mirtys, bet vyriausybė yra perspėjusi, kad užsikrėtusiųjų skaičius šalyje turėtų augti „bent“ iki balandžio pabaigos.

Baltarusijoje užfiksuotas šeštas išgijimas nuo naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos, pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija.

„Šeši žmonės Baltarusijoje įveikė koronaviruso sukeltą ligą. Visi jie – jau namie“, – pabrėžė ministerijos atstovas.

Jis pridūrė, jog dar kelis žmones po COVID-19 ligos ruošiamasi išrašyti iš ligoninių.

Naujausiais duomenimis, patvirtintų COVID-19 atvejų Baltarusijoje per pastarąją parą padaugėjo 15 iki 51, iš jų tik devyniems pasireiškė klinikiniai šios ligos simptomai. Mirčių nuo šios ligos Baltarusijoje kol kas neužregistruota.

Pakistanas praneša apie pirmąją koronaviruso auką šalyje. Infekcija Pakistane yra nustatyta 260 asmenų.

Naujojo koronaviruso pandemija Prancūzijoje per pastarąją parą pareikalavo 89 gyvybių, o bendras mirčių skaičius šalyje siekia 264, trečiadienį pranešė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

„Turime epidemiją, kuri greitai tampa vis rimtesnė“, – sakė J. Salomonas, pridūręs, kad Prancūzijoje šiuo metu koronavirusas yra patvirtintas 9 134 žmonėms; 3 626 iš jų gydomi ligoninėje.

Jis sakė, kad naujų susirgimo atvejų skaičius kasdien auga dvigubai, ir pridūrė, kad tyrimai dėl COVID-19 atliekami tik tiems, kas turi kvėpavimo sunkumų. Tai reiškia, kad tikrasis skaičius sergančiųjų lengva šios koronaviruso sukeliamos ligos forma gali būti daug didesnis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Prancūzijoje jau antra diena tęsiasi karantinas, kurį, siekiant kovoti su koronavirusu, paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas. Žmonėms iš savo namų leidžiama išeiti tik dėl būtiniausių priežasčių.

Vyriausybės atstovė spaudai Sibeth Ndiaye kiek anksčiau pripažino, kad Prancūzija susiduria su „logistiniais sunkumais“ dėl apsauginių kaukių tiekimo, ir pasmerkė „nepriimtinas“ kaukių vagystes iš ligoninių.

Kaip anksčiau sakė ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as, vyriausybė prašo parlamentarų leisti paskelbti nacionalinę sveikatos nepaprastąją padėtį, kad būtų aktyvuoti specialieji vykdomieji įgaliojimai kovoti su koronavirusu.

„Mūsų šalis patiria sveikatos krizę, kokios nebuvo visą šimtmetį. Ši krizė reiškia, kad turime imtis griežtų priemonių, kad perspėtume apie epidemiją, sulaikytume ir suvaldytume ją“, – teigė premjeras.

Vokietijos federalinė vyriausybė ir žemių administracijos trečiadienį paskelbė apie priemones gydymo pajėgumams sustiprinti, šaliai grumiantis su intensyvėjančiu koronaviruso protrūkiu.

Planuojama teikti dvigubai intensyvesnę priežiūrą kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams, taip pat pritaikyti daugiau patalpų  gydymo procedūroms.

„Siekiame padvigubinti [lovų skaičių intensyvios kvėpavimo takų priežiūros skyriuose], o federalinių žemių buvo paprašyta prisidėti prie šio plano įgyvendinimo“, – sakė vyriausybės atstovė Ulrike Demmer.

Vokietija šiuo metu yra apie 25 tūkst. intensyviai priežiūrai skirtų lovų su kvėpavimo aparatais, o Berlynas užsakė tūkstančius papildomų įrenginių, siekdamas padidinti jų skaičių.

Vėliau trečiadienį paskelbtame pranešime federalinės vyriausybės ir žemių pareigūnai pažymėjo, kad tokios patalpos kaip viešbučiai, reabilitacijos centrai ir viešos paskirties salės gali būti pertvarkyti į erdves, skirtas gydyti švelnesnius simptomus turinčius žmones.

Toks žingsnis leistų „sutelkti papildomų pajėgumų daugybei paprastesnių gydymo procedūrų... ir atlaisvinti ligonines, kad būtų galima jose gydyti sunkiau sergančius pacientus“, pabrėžė valdininkai.

Vokietija yra viena labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių valstybių. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje iki vėlyvo trečiadienio buvo užfiksuota 8 198 užsikrėtimo atvejų, tai yra, 1 042 atvejais daugiau nei ankstesnę dieną. Dar 12 žmonių mirė.

Oficialius duomenis skelbiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos institutas (RKI) paragino piliečius vengti kontaktų su aplinkiniais ir perspėjo apie infekuotųjų skaičiaus eksponentišką augimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Tuo metu kanclerė Angela Merkel, trečiadienio vakarą per televiziją kreipdamasi į tautą, paragino tėvynainius griežtai laikytis socialinio atskyrimo priemonių. Tai buvo pirmasis toks jos kreipimasis per 15 metų valdžioje, neskaitant tradicinių pasveikinimų su Naujaisiais metais.

„Jei nesugebėsime per kelias savaites tvariai ir veiksmingai sumažinti kontaktų tarp žmonių, įmanoma, kad per du ar tris mėnesius turėsime iki 10 mln. atvejų“, – per spaudos konferenciją pareiškė RKI pirmininkas Lotharas Wieleris.

Pirmadienį vyriausybė ir atskiros žemės paskelbė apie drastiškus naujus viešojo gyvenimo apribojimus, įskaitant visų neesminių parduotuvių uždarymą ir religinių susibūrimų draudimą.

Tarp parduotuvių, kurioms leidžiama neuždaryti savo durų, yra prekybos centrai, bankai ir vaistinės, o barams, klubams, baseinams ir kino teatrams liepta užsidaryti. Mokyklos ir vaikų darželiai taip pat nedirba.

Saudo Arabija trečiadienį paragino kitą savaitę surengti „virtualų“ Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą ir aptarti bendrąjį atsaką į koronaviruso pandemiją.

„G-20 pirmininkaujanti Saudo Arabija aptaria su G-20 šalimis galimybę ateinančią savaitę sušaukti neeilinį virtualų G-20 viršūnių susitikimą, siekdama parengti koordinuotą atsaką į COVID-19 pandemiją ir jos padarinius žmonėms ir ekonomikoms, – nurodoma Rijado pareiškime. – G-20 lyderiai pateiks suderintą politikos rinkinį žmonėms ir pasaulio ekonomikai apsaugoti.“

Tokia žinia nuskambėjo, G-20 finansų ministrams per vasarį Rijade vykusį aukšto lygio susitikimą išreiškus „realų susirūpinimą“ dėl ekonominių smūginių bangų, nusiritančių plintant mirtinai pavojingam virusui.

Nuo to laiko pasaulinės akcijų ir naftos rinkos nusmuko augant susirūpinimui dėl besiplečiančio protrūkio.

Dauguma rinkos apžvalgininkų sutinka, kad nuo viruso kenčianti pasaulio ekonomika veikiausiai pasiners į recesiją, o tai reiškia, kad ekonominis smukimas tęsis mažiausiai du ketvirčius iš eilės.

JAV ir Jungtinė Karalystė vadovauja tarptautinės bendruomenės pastangoms suvaldyti ekonominę sumaištį pasitelkiant milijardų dolerių vertės paskatų paketus. Tuo metu Europos Sąjunga 30 dienų uždarė savo išorines sienas iš kitų šalių atvykstantiems žmonėms.

Raginimą surengti virtualų viršūnių susitikimą Saudo Arabija – pirmoji arabų pasaulio valstybė, stojusi prie G-20 vairo – išsakė nuskambėjus kritikai, kad šis išsivysčiusių šalių klubas lėtai reaguoja pandemiją.

„G-20 šiandien, priešingai nei 2008 metais, yra dingęs be žinios“, – tviteryje parašė tyrimų centro „Eurasia Group“ vadovas Ianas Bremmeris.

Rijadas pats ruošiasi koronaviruso sukeltam ekonominiam nuosmukiui. Siekdama užkirsti kelią užkrato plitimui, Saudo Arabija jau uždarė kino teatrus, prekybos centrus ir restoranus bei laikinai uždraudė musulmonams atlikti umrą (apskritus metus vykstančias piligrimines keliones į Meką ir Mediną), taip pat izoliavo rytinį Katifo regioną, kur gyvena apie 500 tūkst. žmonių.

Didžiausiai naftos eksportuotojai pasaulyje taip pat kelia grėsmę krentančios energetikos išteklių kainos. Šią savaitę naftos kaina pirmą kartą per ketverius metus nusmuko žemiau 30 JAV dolerių (27,7 eurų) už barelį dėl mąžtančios paklausos ir kainų karo su Rusija.

Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujanti Saudo Arabija ruošiasi priimti pasaulio lyderius per viršūnių susitikimą, vyksiantį Rijade lapkričio 21–22 dienomis.

Pasak organizatorių, ruošiantis viršūnių sutikimui karalystėje įvyks daugiau nei 100 konferencijų ir kitų renginių, tokių kaip ministrų lygio susitikimai.

Žmogaus teisių organizacijos ragina G-20 valstybes spausti Saudo Arabiją dėl intensyvėjančio susidorojimo su disidentais, karalystei siunčiant už grotų aktyvistes, žurnalistus ir politinius oponentus.

Jungtinėje Karalystėje nuo penktadienio visos mokyklos bus uždarytos „iki atskiro pranešimo“, vyriausybei imantis naujų priemonių koronaviruso pandemijai stabdyti, trečiadienį pranešė švietimo sekretorius Gavinas Williamsonas.

„Kai mokyklos užvers savo vartus penktadienio popietę, jie liks uždaryti iki atskiro pranešimo“, – parlamentui sakė ministras.

Italija trečiadienį pranešė apie dar 475 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtį, o šis vienos paros aukų skaičius yra didesnis nei užfiksuotas kurioje nors kitoje šalyje nuo pat protrūkio pradžios Kinijoje praeitų metų pabaigoje.

Bendras infekcija COVID-18 užsikrėtusių ir mirusių pacientų skaičius Italijoje išaugo iki 2 978, tai yra, jis sudaro daugiau kaip pusę visų pandemijos aukų už Kinijos ribų.

Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius Italijoje buvo 35 713.

Ankstesnis vienos paros aukų skaičiaus rekordas taip pat buvo užfiksuotas Italijoje praeitą sekmadienį.

Tuščia pandemijos pradžioje likusi nuostabioji Venecija

+12

60 mln. gyventojų turinti Pietų Europos šalis dabar yra užregistravusi 34,2 proc. oficialiai su COVID-19 siejamų mirčių pasaulyje.

Du trečdaliai pacientų (1 959) mirė šiauriniame Lombardijos regione aplink Milaną, Italijos finansų ir mados sostinę.

Kaimyniniame Emilijos-Romanijos regione, kuriame yra Bolonijos miestas, mirė iš viso 458 žmonės, o Pjemonte, kuriam priklauso Turinas – 154 pacientai.

Lacijaus regione, įskaitant sostinę Romą, užregistruotos 32 mirtys ir 724 užsikrėtimo atvejai.

Turkija nuo vidurnakčio uždarys savo geležinkelio jungtis ir sausumos sienas su Graikija ir Bulgarija dėl naujojo koronaviruso pavojaus, pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

Tokį sprendimą Ankara priėmė po to, kai paskelbė, kad nebetrukdys migrantams mėginti pasiekti Europą.

„Šiandien (trečiadienį) sausumos ir geležinkelio pasienio užtvarai bus uždaryti išvažiavimui ir įvažiavimui nuo 21 val. [23 val. Lietuvos laiku]“, nurodė „Dogan“, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos išplatintu pareiškimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusį mėnesį vėl atvėrė Turkijos sieną į Europą mėginantiems patekti pabėgėliams ir migrantams, išprovokuodamas aštrų ginčą su Europos Sąjunga ir Graikija.

Tūkstančiai žmonių suplūdo į Turkijos ir Graikijos pasienį. Ten kilo susirėmimų, per kuriuos graikų policija vaikydavo žmones ašarinėmis dujomis, stengdamasi neįleisti atvykėlių. Migrantai savo ruožtu apmėtydavo pareigūnus akmenimis.

Ankara nori atnaujinti 2016 metais su Briuseliu sudarytą susitarimą dėl migracijos kontrolės, teigdama, kad Turkijos reikalavimai toli gražu nebuvo patenkinti.

R.T.Erdoganas per antradienį surengtą vaizdo konferenciją aptarė šį klausimą su Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiais.

Turkijoje iki šiol pranešė apie 98 užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir vieną auką.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad naujasis koronavirusas yra „žmonijos priešas“, per pandemiją užsikrėtusių žmonių skaičiui peržengus 200 tūkst. ribą.

„Šis koronavirusas kelia mums precedento neturinčią grėsmę“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis pabrėžė, kad ši krizė yra „beprecedentė galimybė visiems kaip vienas susitelkti prieš bendrą priešą: žmonijos priešą“.

uropos Komisijos vadovė trečiadienį pranešė, kad Kinija atsiųs Europai 50 tūkst. koronaviruso tyrimų komplektų ir 2 mln. chirurginių kaukių, žemynui kovojant su kilusia COVID- 19 pandemija.

Kinijos premjeras Li Keqiangas telefonu taip  pat patikino, kad Kinija yra pasiruošusi parūpinti 200 tūkst. respiratorių sunkesniems atvejams, paskelbė Ursula von der Leyen vaizdo pranešime. 

„Mes didiname savo gamybą, pertvarkome gamybos linijas, bet tam reikia kelių savaičių, bet taip pat esame dėkingi Kinijai už paramą“, – pareiškė ji.

„Kinija neužmiršo kad sausį, kai Kinija buvo tapusi viruso protrūkio židiniu, ES jai padėjo“, – pabrėžė EK vadovė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jackas Ma

Atskirai internetinės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjas kinų milijardierius Jackas Ma padovanojo daugiau nei 1 mln. apsauginių kaukių Prancūzijai ir Ispanijai, kuriose taip pat kilo didžiulis koronaviruso protrūkis.

Apie dovaną buvo paskelbta kitą dieną po Europos Sąjungos pranešimo apie jos sienų uždarymą ir draudimą užsieniečiams keliautojams 30 dienų įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, taip siekiant sulėtinti viruso plitimą.

Europoje nuo koronaviruso jau mirė 3 437 žmonės,  2503 iš jų – Italijoje. Tuo metu visoje Azijoje užregistruotos  3384 mirtys, daugiausia mirčių Kinijoje.

Jungtinėje Karalystėje koronaviruso protrūkio aukų padaugėjo iki 104, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Šis skaičius yra beveik trečdaliu didesnis už ankstesnį.

Antradienį buvo pranešta apie 71 žmogų, mirusį Britanijoje nuo COVID-19 protrūkio pradžios. Tačiau trečiadienį valstybinė Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) informavo, jog Anglijoje žuvo 32 koronavirusu užsikrėtę pacienta ir dar vienas žmogus užgeso Škotijoje.

Britų kruizinis laivas, kurio dėl koronaviruso infekcijos nepriėmė Barbadosas ir Bahamos, trečiadienį prisišvartavo Kuboje.

Laive „MS Braemar“ yra daugiau tūkstantis žmonių, iš jų penkiems patvirtintas koronavirusas ir dar daugiau nei 50 asmenų yra izoliuoti dėl pasireiškusių į gripo panašių simptomų.

Bendrovės „Fred Olsen Cruise Lines“ laivas su 682 keleiviais ir 381 įgulos nariu 7 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku prisišvartavo Marielio pramoniniame uoste už 45 kilometrų į vakarus nuo sostinės Havanos“, – pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai. 

Kubos vyriausybė sutiko priimti laivą „dėl humanitarinių priežasčių“.

„Esame labai dėkingi Kubos vyriausybei už skubiai suteiktą leidimą šiai operacijai ir už jų glaudų bendradarbiavimą siekiant, kad ji būtų sėkminga“, – pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

Po išlaipinimo laivo keleiviai ir įgulos nariai bus nugabenti į Havanos Jose Marti tarptautinį oro uostą ir keturiais lėktuvais parskraidinti į Britaniją.

„Ėmėmės visų priemonių saugiam, svetingam ir greitam laivo keleivių ir įgulos perkėlimui“, – antradienį sakė Britanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Juanas Antonio Fernandezas.

Remiantis bendrovės „Fred Olsen Cuise Lines“ interneto svetainėje paskelbta informacija, asmenys, užsikrėtę koronavirusu ir tie, kuriems pasireiškė į gripo panašūs simptomai, bei jų šeimų nariai bus parskraidinti atskiru lėktuvu su medikų priežiūra. 

Atvykimo dieną jie turės „saviizoliuotis“ 14 dienų.

„Visiems keleiviams, kurie bus nepakankamai stiprūs, kad galėtų skristi, bus pasiūlyta pagalba ir medicininis gydymas Kuboje“, – priduriama Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Norvegijai priklausančios bendrovės pranešime. 

Kuboje iki šiol patvirtinti septyni užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bet skirtingai nuo kitų Lotynų Amerikos valstybių, Havana dar neuždarė savo sienų. 

Ši Karibų jūroje esanti sala yra labai priklausoma nuo įplaukų iš turizmo.

Jungtinėse Valstijose patvirtintų užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius perkopė 7 tūkstančius, mirė 117 žmonių.

Remiantis valstybinių ir vietos sveikatos apsaugos institucijų, atskirų valstijų valdžios bei federalinių ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, visose 50 valstijų ir Kolumbijos apygardoje yra užregistruoti 7 111 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, pranešė televizija CNN. 

Daugiausiai COVID-19 sergančiųjų Niujorko valstijoje (2382 atvejai), Vašingtono valstijoje (1012 atvejų), Kalifornijoje (722 atvejai), Naujajame Džersyje (268 atvejai), Masačusetse (218 atvejų) ir Floridoje (211 atvejų). 

Nuo koronaviruso mirė mažiausiai 117 žmonių, daugiausiai  Vašingtono (54), Niujorko (20) ir Kalifornijos (13) valstijose. 

Pirmas užsikrėtimo koronavirusu atvejis JAV buvo registruotas sausio mėnesį.

Vokietija sustabdė pabėgėlių priėmimo programas, įskaitant susitarimą su Turkija, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerijos atstovas, Europos Sąjungai uždarius savo sienas, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą.

Vokietijos vidaus reikalų ministerija sustabdė pabėgėlių perkėlimo programas „dėl kelionių apribojimų“, nurodė atstovas ir pridūrė, kad programos bus atnaujintos, „kai tai bus įmanoma“. 

Nuo 2012 metų Vokietija priimdavo pabėgėlius iš stovyklų tokiose šalyse kaip Turkija ar Libanas pagal vadinamą „perkėlimo programą“, pagal kurią buvo siekiama padėti maždaug 5 tūkst. pabėgėlių per metus. 

Berlynas taip pat yra priėmė pabėgėlių iš Sirijos pagal Europos Sąjungos susitarimą su Turkija priimti po vieną sirą iš Turkijoje esančių stovyklų mainais į kiekvieną iš Graikijos į Turkiją sugrąžintą sirą.

Čekija parsiskraidino iš Kinijos 150 tūkst. greitųjų testų rinkinių koronaviruso infekcijai nustatyti, skirtų didelėms ligoninėms, taip pat policininkams, ugniagesiams ir kariams, trečiadienį pranešė pareigūnai.

„Atvyko kariuomenės specialioji [siunta] su 150 tūkst. greitųjų testų!“ – tviteryje paskelbė vidaus reikalų ministras Janas Hamacekas, patvirtindamas, kad siuntinys trečiadienį buvo atgabentas į Prahą kariniu lėktuvu.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, naujieji tyrimai užtrunka vos 20–25 minutes, ir leidžia patikimai nustatyti, ar žmogaus organizme yra viruso pėdsakų. Palyginimui, darant įprastus tyrimus rezultatų tenka laukti apie šešias valandas.

„Patikrinta ir pakrauta. Vežame juos [rinkinius] tolesniam paskirstymui į vietas, kur reikalingi šie greitieji testai dėl koronaviruso“, – tviteryje paskelbė Čekijos armija, prie žinutės prisegusi įrangą vežančių karinių sunkvežimių nuotrauką.

Ši 10,7 mln. gyventojų turinti ES valstybė narė pranešė apie 464 patvirtintus užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Dar trys pacientai šalyje pasveiko, o jokių mirties atvejų nebuvo nustatyta.

Praha ketina atskraidinti iš Kinijos daugiau diagnostikos ir kitos medicininės įrangos.

Trečiadienį čekų vyriausybė uždraudė piliečiams po vidurnakčio išeiti iš namų nedėvint kaukių.

Valdžia taip pat uždraudė jaunesniems nei 65 metų žmonėms lankytis parduotuvėse 9–11 val. vietos (10–12 val. Lietuvos) laiku, kad šiuo paros laikotarpiu galėtų apsipirkti pensininkai, kuriems virusas kelia itin didelį pavojų.

Tą pačią dieną kaimyninė Lenkija pareiškė, kad Pekinas pažadėjo paaukoti 10 tūkst. diagnostikos rinkinių, 20 tūkst. medicininių kaukių, 5 000 apsauginių kostiumų ir tūkstančius porų pirštinių bei apsauginių akinių.

Trečiadienio rytą Lenkija pranešė apie 251 patvirtintą užsikrėtimo virusu atvejį ir penkias aukas.

Čekija parsiskraidino iš Kinijos 150 tūkst. greitųjų testų rinkinių koronaviruso infekcijai nustatyti, skirtų didelėms ligoninėms, taip pat policininkams, ugniagesiams ir kariams, trečiadienį pranešė pareigūnai.

„Atvyko kariuomenės specialioji [siunta] su 150 tūkst. greitųjų testų!“ – tviteryje paskelbė vidaus reikalų ministras Janas Hamacekas, patvirtindamas, kad siuntinys trečiadienį buvo atgabentas į Prahą kariniu lėktuvu.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, naujieji tyrimai užtrunka vos 20–25 minutes, ir leidžia patikimai nustatyti, ar žmogaus organizme yra viruso pėdsakų. Palyginimui, darant įprastus tyrimus rezultatų tenka laukti apie šešias valandas.

„Patikrinta ir pakrauta. Vežame juos [rinkinius] tolesniam paskirstymui į vietas, kur reikalingi šie greitieji testai dėl koronaviruso“, – tviteryje paskelbė Čekijos armija, prie žinutės prisegusi įrangą vežančių karinių sunkvežimių nuotrauką.

Ši 10,7 mln. gyventojų turinti ES valstybė narė pranešė apie 464 patvirtintus užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Dar trys pacientai šalyje pasveiko, o jokių mirties atvejų nebuvo nustatyta.

Praha ketina atskraidinti iš Kinijos daugiau diagnostikos ir kitos medicininės įrangos.

Trečiadienį čekų vyriausybė uždraudė piliečiams po vidurnakčio išeiti iš namų nedėvint kaukių.

Valdžia taip pat uždraudė jaunesniems nei 65 metų žmonėms lankytis parduotuvėse 9–11 val. vietos (10–12 val. Lietuvos) laiku, kad šiuo paros laikotarpiu galėtų apsipirkti pensininkai, kuriems virusas kelia itin didelį pavojų.

Tą pačią dieną kaimyninė Lenkija pareiškė, kad Pekinas pažadėjo paaukoti 10 tūkst. diagnostikos rinkinių, 20 tūkst. medicininių kaukių, 5 000 apsauginių kostiumų ir tūkstančius porų pirštinių bei apsauginių akinių.

Trečiadienio rytą Lenkija pranešė apie 251 patvirtintą užsikrėtimo virusu atvejį ir penkias aukas.

Europos Sąjungos narių ambasadoriai Briuselyje trečiadienį suderino dviejų įstatymų projektus koronaviruso pandemijos padariniams įveikti, pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.

„Taip vadinama investicijų iniciatyva reagavimui į koronavirusą numato 37 mlrd. eurų valstybėms narėms krizės padariniams likviduoti“, – teigiama pranešime.

Maždaug 8 mlrd. eurų bus nukreipta iš Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo bei Europos jūrų ir žuvininkystės fondo pagal išankstinio finansavimo programas 2019 metais nepanaudotų lėšų.

Ši priemonė 2020 metais taip pat suteiks prieigą prie 29 mlrd. eurų sumos struktūrinio finansavimo visoje ES, pažymima pranešime.

Šios finansinės priemonės skirtos padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms susidoroti su likvidumo stoka dėl pandemijos, taip pat padidinti investicijas sveikatos apsaugos paslaugų krizei įveikti.

ES nuolatiniai atstovai taip pat pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama išplėsti ES solidarumo fondo veikimą į sveikatos apsaugos sistemos finansavimą kritiniais atvejais.

Dabar šias visas priemones, inicijuotas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, tvirtins Europos Parlamentas, o po to ES Taryba jas skubiai įformins.

Baltarusijos vyriausybė uždraudė iš šalies išvežti su koronaviruso pandemija susijusias sveikatos apsaugos priemonės ir įrangą.

Šių prekių sąraše – vienkartiniai apsaugos kombinezonai ir cheminės apsaugos kostiumai, respiratoriai, apsauginiai akiniai, viso veido kaukės su antiaerozoliniais filtrais, taip pat joms skirti filtrai, chirurginiai chalatai, vienkartinės ir daugkartinio naudojimo kaukės, batų užvalkalai, tvarsčiai, vata, marlė.

„Laikinas išvežimo iš Baltarusijos draudimas galios, nepriklausomai nuo to, kur šios prekės pagamintos, įskaitant atvejus, kai joms įforminamos muitinės procedūros eksportui, laikinam išvežimui, perdirbimui ar reeksportui“, – paaiškinama vyriausybės tinklapyje.

Draudimas galios neribotą laiką, iki kitokio sprendimo priėmimo.

Praėjusią savaitę Baltarusijos sveikatos apsaugos ministras Vladimiras Karanikas tikino, jog tokių prekių išvežimą iš šalies uždrausti neketinama.

Ispanijos karalius Felipe VI ir karalienė Letizia trečiadienį dėl koronaviruso protrūkio atšaukė balandžio 21 dieną numatytą vizitą Jungtinėse Valstijose, kur pora turėjo susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kaip pranešė karališkieji rūmai, taip siekiama leisti „Jungtinėms Valstijoms ir Ispanijai ir toliau skirti visus savo išteklius ir dėmesį atsakui į  COVID-19“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ispanijos karalius Felipe VI

D.Trumpas ir jo sutuoktinė Melania tikisi priimti Ispanijos karališkąją porą Jungtinėse Valstijose ateityje, priduriama rūmų pranešime.

Ispanija yra ketvirtas didžiausias koronaviruso pandemijos židinys pasaulyje. Trečiadienį šalyje iš viso buvo patvirtinta 13 700 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų. 

Maždaug 46 mln. gyventojų turinti šalis nuo savaitgalio yra beveiki visiškai uždaryta. Gyventojams leidžiama išeiti iš namų tik įsigyti maisto ar vaistų arba einant į darbą, jeigu nėra galimybės dirbti iš namų.

Karalius dėl susidariusios sveikatos apsaugos krizės trečiadienį turėtų kreiptis į tautą per televiziją.

Sekmadienį karalius Felipe VI atsiribojo nuo skandalo sūkuryje atsidūrusio savo tėvo, atimdamas iš jo valstybės skiriamą išmoką ir atsisakydamas to, ką turėtų iš jo paveldėti.  

Felipe ir jo sutuoktinei buvusiai televizijos laidų vedėjai Letiziai anksčiau šį mėnesį buvo atlikti tyrimai dėl koronaviruso ir tyrimų rezultatai buvo neigiami. Karališkoji pora buvo patikrinta po to, kai dalyvavo viename renginyje su vyriausybės nariu, kuriam vėliau buvo patvirtintas koronavirusas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė uždarantis sieną su Kanada, bet pabrėžė, kad šis sprendimas dvišalės prekybos nesutrikdys.

Po naujausio sprendimo Jungtinės Valstijos užsidarė nuo lankytojų iš didžiosios dalies Europos, Kinijos ir kitų pasaulio dalių, smarkiai paveiktų naujojo koronaviruso pandemijos.

„Abipusiu sutarimu laikinai uždarysime savo šiaurinę sieną su Kanada nebūtinam eismui. Prekyba nebus paveikta. Detalės bus vėliau!“ – sakoma D.Trumpo tviterio žinutėje.

Izraelio vidaus saugumo ministras Giladas Erdanas trečiadienį pranešė, kad šalyje gali būti įvistas griežtas karantinas.

„Mums būtina ruoštis visuotinio karantino padėčiai, tai yra neišvengiamas sprendimas“, – pareiškė jis Amerikos radijui.

Remiantis Izraelio žiniasklaida, G. Erdanas jau davė nurodymą ruoštis visuotinio karantino paskelbimui. Jam įsigaliojus šalyje bus dar griežčiau ribojamas žmonių judėjimas.

Izraelyje trečiadienio rytą buvo patvirtinti 427 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Jau keletą dienų šalies valdžia ragina gyventojus likti namuose ir iš jų išeiti tik neišvengiamu atveju. Pavyzdžiui, išeiti įsigyti maisto produktų leidžiama tik tada, jeigu viena arba kita parduotuvė neteikia prekių pristatymo į namus paslaugos.

Be to gyventojams leidžiama išeiti pasivaikščioti į lauką ne ilgiau nei 10 minučių, laikantis saugaus atstumo nuo kitų žmonių.

Daugiau nei 850 mln. jaunų žmonių arba pusė pasaulio moksleivių ir studentų negali mokytis savo mokyklose arba universitetuose dėl naujojo koronaviruso pandemijos, trečiadienį paskelbė Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

Susidariusią padėtį, kai 102 valstybės mokymo įstaigas uždarė visiškai, o dar 11 – iš dalies, UNESCO pavadino „precedento neturinčiu iššūkiu“.

„Daugiau nei 850 milijonų vaikų ir jaunimo – maždaug pusė pasaulio besimokančiųjų – negali eiti į mokyklas ir universitetus“, – sakoma JT organizacijos pareiškime.

„Besimokančių, kuriems uždrausta eiti į švietimo įstaigas, skaičius per keturias dienas išaugo daugiau nei du kartus“, – nurodoma jame, remiantis antradienio duomenimis.

„Mokyklų ir universitetų uždarymo mastas ir tempas meta precedento neturintį iššūkį švietimo sektoriui“, – pabrėžia UNESCO.

Pasak organizacijos, viso  pasaulio valstybės skuba užpildyti susidariusią spragą, organizuodamos tiesioginius užsiėmimus internetu ir ieškodamos kitokių sprendimų aukštųjų technologijų pagalba.

Kai kuriose šalyse pamokos yra vedamos per televiziją ar radiją.

JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija pranešė virtualiai rengianti posėdžius su įvairių pasaulio šalių švietimo ministrais, siekiant surasti geriausius sprendinius ir nustatyti švietimo prioritetus.  

„Dabartinė situacija kelia didžiulius iššūkius valstybėms vienodomis sąlygomis užtikrinti nepertraukiamą švietimą visiems vaikams ir jaunimui“, – sakoma UNESCO pareiškime.

Suomijos sveikatos apsaugos ir gerovės ministerija trečiadienį pranešė, kad šalyje per pastarąją parą nustatyta dar 40 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų ir kad bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 359.

Tarnybos perspėja, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius nėra žinomas, nes testai pirmiausiai atliekami pacientams, kuriems pasireiškė sunkūs ligos COVID-19 simptomai, taip pat medicinos įstaigų darbuotojams.

Daugelis užsikrėtusiųjų, kuriems pasireiškė tik silpni simptomai, į apskaitą nepatenka. Žmonėms, kurie galėjo užsikrėsti, bet kuriems nepasireiškė jokie simptomai, tyrimai COVID-19 nustatyti neatliekami.

Europos Sąjunga ir Kinija dėl koronaviruso pandemijos nusprendė atšaukti artėjusį viršūnių susitikimą Pekine, trečiadienį pranešė viena bloko atstovė.

Pagrindinių ES institucijų vadovai kartu su Bendrijos diplomatijos vadovu ruošėsi vėliau šį mėnesį išvykti į Kiniją, kur prasidėjo infekcijos protrūkis. Šis renginys turėjo paruošti dirvą rugsėjį Vokietijoje planuotam antrajam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame dalyvautų visi 27 ES valstybių narių lyderiai.

Tačiau Pekine turėjęs įvykti susitikimas buvo atidėtas, nes vyriausybės šiuo metu grumiasi su katastrofiškais ligos COVID-19 padariniais.

„ES ir Kinija kartu nusprendė, kad ES ir Kinijos viršūnių susitikimas kol kas nebus rengiamas, kad abi šalys galėtų sutelkti dėmesį į savo atsaką į COVID-19 pandemiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Bendrijos atstovė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Virginie Battu-Henriksson.

„Abi šalys palaikys ryšius, siekdamos susitarti dėl kitos datos, kai tik padėtis pradės normalizuotis, taip pat dėl tinkamo parengiamojo proceso, leisiančio mums pasiekti svarių rezultatų.“

ES lyderiai, įskaitant Europos Komisijos vadovę Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'į Michelį, liepą planuoja išvykti dar vienos kelionės į Pekiną kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurios šalis tą mėnesį rotacijos tvarka perims pirmininkavimą blokui.

Kinijoje praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs koronaviruso protrūkis išplito po visą pasaulį. Užsikrėtė jau apie 200 tūkst. žmonių, dar maždaug 7 900 mirė.

Garsiausias Graikijos antifašistinio pasipriešinimo didvyris Manolis Glezas, šiuo metu einantis 98-us metus, buvo paguldytas į ligoninę dėl gastroenterito ir šlapimo takų infekcijos, trečiadienį paskelbė jo šeima.

M.Glezo žmona naujienų agentūrai AFP sakė, kad legendinio kovotojo būklė sunki.

Lapkritį jis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę dėl kvėpavimo sutrikimų, sakoma naujienų pranešimuose.

M.Glezui buvo vos 18-ka, kai 1941 metų gegužės 30-ąją, kai Graikiją buvo okupavusi nacistinė Vokietija, jis su 19-mečiu draugu, teisės studentu Apostolu Santu naktį užlipo į Akropolį ir niekieno nepastebėti nuplėšė ten kabojusią vėliavą su svastika.

Po karo jis šešis dešimtmečius buvo išrenkamas į Graikijos parlamentą su komunistų, socialistų ir kitomis kairiųjų partijomis.

2014 metais M.Glezas, kaip kairiųjų partijos „Syriza“ kandidatas, buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir būdamas 91 metų tapo seniausiu jo nariu.

Per Graikijos ekonomikos krizę M.Glezas nepritarė griežtoms vyriausybės taupymo priemonėms ir agitavo priversti Vokietiją sugrąžinti pinigus, kuriuos ši per karą prievarta pasiskolino iš Graikijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad trečiadienį rengia spaudos konferenciją dėl „labai svarbių naujienų“, gautų iš Maisto ir vaistų administracijos (FDA), susijusių su naujuoju koronavirusu.

D.Trumpas, viename iš virtinės komentarų tviteryje šią ligą pavadinęs „kinišku virusu“, daugiau informacijos apie planuojamą spaudos konferenciją nepateikė. 

„Šiandien rengsiu spaudos konferenciją labai svarbioms naujienoms iš FDA dėl Kiniško Viruso aptarti!“, – paskelbė jis.

JAV maisto ir vaistų administracija yra atsakinga už vaistų, vakcinų ir medicininės įrangos saugumo užtikrinimą, o taip pat už maisto produktų saugumą.

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso mirė daugiau nei 100 žmonių, patvirtinta beveik 6 500 užsikrėtimo atvejų, skelbia duomenis renkantis Johno Hopkinso universitetas.

Naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 ore gali išlikti gyvybingas iki kelių valandų, o ant kai kurių paviršių – iki trijų parų, rašo žurnalas „New England Journal of Medicine“, remdamasis amerikiečių mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis.

„Virusas gali išlikti gyvybingas ir užkrečiamas suspenduotųjų dalelių pavidale iki kelių valandų, o ant paviršių – iki kelių dienų“, – rašoma žurnale.

Tyrime dalyvavo JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto, Prinstono universiteto, Kalifornijos universiteto ir JAV ligų kontrolės centrų mokslininkai.

Tyrimo metu koronavirusas aerozolio pavidalu buvo paskleistas ore ir ant paviršių.

Paaiškėjo, kad patekęs į orą SARS-CoV-2 gali išlikti gyvybingas iki trijų valandų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsaugos priemonės nuo koronaviruso

Viruso gyvybingumo laikas ant paviršių buvo skirtingas, priklausomai nuo medžiagos, ant kurios jis pateko. Ilgiausiai – iki 72 valandų – virusas išsilaikė ant plastiko ir nerūdijančio plieno. Ant kartono jis išgyveno ne daugiau 24 valandų, o ant medinių paviršių – ilgiausiai keturias valandas.

Mokslininkai palygino naująjį virusą SARS-CoV-2 su ankstesniu SARS-CoV-1, taip pat atsiradusiu Kinijoje 2002 metais. Per SARS-CoV-1 protrūkį 2002 ir 2003 metais mirė 8 tūkst. žmonių, o nuo 2004 metų nebuvo registruota nė vieno užsikrėtimo šiuo virusu.

Mokslininkai pastebėjo abiejų virusų plitimo panašumus ir tvirtina, kad jų tyrimai „davė informacijos, kurios reikia kovai su pandemija“. 

„Nustatėme, kad SARS-CoV-2 ir SARS-CoV-1 patvarumas tyrimų sąlygomis yra panašus.

Tai rodo, kad šių virusų epidemiologinės charakteristikos skirtumus lemia kiti faktoriai, įskaitant didelį viruso (koncentracijos) kiekį viršutiniuose kvėpavimo takuose ir SARS-CoV-2 užsikrėtusių asmenų galimybę perduoti ir skleisti šį virusą, nejuntant jokių simptomų“, – rašoma straipsnyje.

Ukrainos parlamentarui Serhijui Šachovui patvirtintas užsikrėtimas naujuoju koronavirusu, remdamasi pačiu deputatu pranešė televizijos „1+1“ laida TSN.

„44 metų Ukrainos liaudies deputatas, išrinktas 114 apygardoje ir priklausantis deputatų grupei „Dovira“, pripažino, kad pasigavo koronavirusą“, – sakoma pranešime.

„Aš šiandien izoliuotas, užsiimu dezinfekcija, su žmonėmis kontaktų neturėjau. Temperatūra sumažėjo, jaučiuosi normaliai, tikiuosi, viskas bus gerai.

Nežinau, kodėl dėl to kilo tokia panika. Šiandien paskambino iš klinikos ir pasakė, kad greičiausiai patvirtinama koronaviruso diagnozė“, – sakė S.Šachovas.

Anksčiau frakcijos „Sluha narodu“ deputatas Oleksandras Kačura paskelbė, kad vienam parlamentarui medikai nustatė COVID-19, bet šio parlamentaro vardo neatskleidė.

Izraelis trečiadienį uždarė palestiniečių administruojamas okupuoto Vakarų Kranto teritorijas, siekdamas apriboti koronaviruso plitimą, informavo vienas pareigūnas.

„Nuo šiandien Vakarų Krante vyksta uždarymas“, – sakė Yotamas Sheferis, vadovaujantis COGAT – Izraelio karinei įstaigos, tvarkančios civilinius reikalus palestiniečių teritorijose – tarptautinių reikalų padaliniui.

Jis patikino žurnalistus, jog toks sprendimas buvo priimtas pasitarus palestiniečių vyriausybe, įsikūrusia Ramaloje.

Perėja pasienyje su Gazos Ruožu prieš kelias dienas buvo uždaryta ir nedirbs dar kurį laiką, pridūrė Y.Sheferis.

Apie 70 tūkst. Vakarų Krante gyvenančių palestiniečių dirba Izraelyje, todėl kasdien kirsdavo sieną ir sugrįždavo atgal.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakarų Krante gyvenantys žydai

Dabar šie darbuotojai turės per tris dienas apsispręsti, ar kelių mėnesių laikotarpiui įvažiuoti į Izraelį, ar pasilikti Vakarų Krante, vėlai antradienį paskelbė Palestinos Autonomija.

Vis tik palestiniečiams, dirbantiems žydų nausėdijose Vakarų Krante, bus leidžiama kasdien kirsti sieną, pažymėjo Y.Sheferis.

Vakarų Kranto nausėdijose, laikomose neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, gyvena apie 400 tūkst. izraeliečių.

Žydų valstybė įvedė griežtus apribojimus, siekdama apriboti mirtinai pavojingo viruso plitimą.

Žmonėms buvo liepta nepalikti namų, išskyrus atvejus, kai būtina nusipirkti maisto ar vaistų, apsilankyti pas gydytoją ar nuvykti į darbo vietą, kur yra ne daugiau kaip 10 žmonių.

Iki šiol buvo užkrėsti 427 izraeliečiai ir 44 palestiniečiai, tačiau jokių mirties atvejų kol kas nenustatyta.

„Facebook“, „Google“ ir kitos didelės technologijų bendrovės su JAV valdžia derasi dėl duomenų apie jų naudotojų buvimo vietą panaudojimo kovoje su koronaviruso plitimu, rašo JAV dienraštis „The Washington Post“.

Galimybė gauti tokius duomenis domina JAV sveikatos apsaugos institucijas, kurios jais remdamosi galėtų sudaryti viruso plitimo žemėlapį, pareiškė leidinio šaltiniai.

Tokia informacija valdžiai padės nustatyti būsimus infekcijos židinius ir spręsti, kur siųsti daugiau medicininių išteklių.

Institucijas informacija apie buvimo vietą domina ir dėl to, kad ji padėtų sužinoti, ar amerikiečiai laikosi rekomendacijų dėl koronaviruso prevencijos ir ar šios rekomendacijos yra veiksmingos.

Deramasi dėl bendros informacijos perdavimo, neatskleidžiant naudotojų tapatybės, rašo „The Washington Post“.

„Google“ patvirtino, jog derasi su JAV institucijomis, tačiau pažymėjo, jog valdžiai kol kas neperdavė jokios informacijos ir sprendžia, ar dalyvauti projekte.

„Ieškome būdų, kuriuos taikant apibendrinta anoniminė informacija apie buvimo vietą padėtų kovoje su COVID-19“, – pareiškė oficialus bendrovės atstovas Johnny’s Luu.

Praėjusį sekmadienį Baltuosiuose rūmuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo technologijų bendrovių vadovai, taip pat technologijų srities verslininkai ir investuotojai.

Jie JAV administracijos pareigūnams pristatė sergamumo žemėlapio sudarymo ir medicininės pagalbos teikimo nuotoliniu būdu idėjas, rašo „The Washington Post“.

Leidinio duomenimis, susitikime dalyvavo, be kita ko, „Apple“ ir „Google“ atstovai.

„Apple“ pranešė, jog susitikime aptarė tik nuotolinio mokymo ir sveikatos priežiūros klausimus, nes bendrovė nerenka duomenų apie naudotojų buvimo vietą.

Irane 103 metų moteris pasveiko nuo COVID-19, nors ši nauja liga didžiausią pavojų kelia pagyvenusiems žmonėms, pranešė valstybinė žiniasklaida.

103 metų moteris, kurios vardas neskelbiamas, maždaug savaitę gulėjo ligoninėje centriniame Semnano mieste, pranešė naujienų agentūra IRNA.

Tačiau „visiškai pasveikusi ji buvo išrašyta“, sakė Semnano universiteto Medicinos mokslų fakulteto dekanas Navidas Danayi, kurį vėlai antradienį citavo IRNA.

Ši moteris yra antras pagyvenęs Irano pacientas, pasveikęs nuo COVID-19. Kitas toks pacientas yra 91 metų vyras iš Kermano šalies pietryčiuose, kuris sirgo tris dienas, o pirmadienį pasveiko, nors turi gretutinių ligų, įskaitant aukštą kraujospūdį ir astmą, nurodė IRNA.

Pranešime nesakoma, kaip šie du pacientai buvo gydomi.

Nuo vasario 19 dienos, kai Iranas paskelbė apie pirmuosius mirties nuo COVID-19 atvejus, naujasis koronavirusas išplito į visas šalies provincijas, kurių yra 31, ir nusinešė beveik 1 000 gyvybių.

Liga, praėjusių metų pabaigoje atsiradusi Kinijoje, yra pavojingiausia pagyvenusiems žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį mėnesį apskaičiavo, kad nuo naujojo koronaviruso miršta 3,4 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Tačiau vyresnių nei 80 metų žmonių mirtingumas yra 21,9 proc., rodo PSO ir kinų pareigūnų tyrimas.

Japonijos ministras pirmininkas trečiadienį pranešė, kad šalis griežtina karantino priemones ir išplečia draudimą atvykti iš koronaviruso protrūkio paveiktų užsienio valstybių, įskaitant Italiją bei Ispaniją, regionų.     

Premjeras Shinzo Abe įtraukė kai kuriuos Italijos, Ispanijos bei Šveicarijos regionus ir visą Islandiją į sąrašą teritorijų, kurių gyventojams draudžiama įvažiuoti į Japoniją. Šiame sąraše jau anksčiau buvo labiausiai nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusios Kinijos, Pietų Korėjos, taip pat dar kai kurių šalių teritorijos.  

Taip pat išplėstas sąrašas valstybių, kurių piliečiams atvykus turėtų būti taikomas karantinas. Visgi izoliuotis 14 dienų laikotarpiui žmonės turėtų savanoriškai, nes jokių konkrečių prievartinių priemonių nėra.

„Į sąrašą teritorijų, iš kurių draudžiama atvykti, įtrauksime kai kuriuos Italijos, Ispanijos ir Šveicarijos regionus“, – sakė Sh.Abe vyriausybės pasitarime dėl koronaviruso krizės. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Shinzo Abe

„Atsižvelgdami į padėtį, susijusią su infekcijos plitimu, nusprendėme, kad turime išplėsti karantiną 38 šalių, įskaitant Šengeno erdvei priklausančias Europos valstybes, taip pat Irano bei Egipto atžvilgiu“, – sakė vyriausybės vadovas.   

Iš paveiktų šalių atvykstantys užsieniečiai ir japonai „bus raginami 14 dienų būti karantino pareigūno nurodytose vietose ir nesinaudoti viešuoju transportu“, sakė jis.   

Draudimas atvykti įsigalioja iškart, o karantino priemonės bus pradėtos įgyvendinti nuo kovo 21-osios. 

Mirties nuo koronaviruso atvejų skaičius Europoje pirmą kartą viršijo skaičių Azijoje, trečiadienį rodo iš oficialių šaltinių naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Iki trečiadienio 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku Europoje buvo užregistruotas mažiausiai 3 421 mirties atvejis. Azijoje, kur Kinija buvo pradinis pandemijos epicentras, užregistruoti 3 384 atvejai.

Daugiausia mirties atvejų Europoje – 2 503 – užregistruota Italijoje.

Johnso Hopkinso universitetas trečiadienį paskelbė, kad bendras užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius pasaulyje viršijo 200 000.

Universiteto kaupiami duomenys rodo, kad šiuo metu užsikrėtusiųjų yra 201 634, o 82 032 žmonės pasveiko.

Taip pat užfiksuotos 8 007 mirtys.

Daugiausia patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų yra Kinijoje, Italijoje, Irane, Ispanijoje ir Vokietijoje, o daugiausia aukų virusas pareikalavo Kinijoje, Italijoje, Irane, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Rusijos vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos nurodė nuo kovo 20-osios apriboti skrydžius iš šalies į JAV, Jungtinę Karalystę ir JAE.

Nuo penktadienio leidžiami bus iš viso tik trys reguliarūs reisai šiomis kryptimis iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto – į Niujorką, Londoną ir Abu Dabį, taip pat užsakomieji repatriacijos reisai.

Reguliarų oro susisiekimą tarp Rusijos ir JAV šiuo metu užtikrina tik Rusijos „Aeroflot“, iš Maskvos skraidinanti į Niujorką, Vašingtoną, Los Andželą ir Majamį.

Londonas – vienintelis JK miestas, į kurį skraidinama iš Rusijos. Šį maršrutą aptarnauja „British Airways“, Vengrijos „Wizz Air“, Rusijos „Aeroflot“, S7, „Ural Airline“.

Į Rusijos turistų pamėgtus JAE skraidina daug bendrovių – į Dubajų, Abu Dabį ir Šardžą.

Kasmetinio Glastonberio muzikos festivalio organizatoriai trečiadienį paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos atšaukė šiemetinį, 50-ąjį renginį.

„Mes labai apgailestaujame tai skelbdami, bet turėsime atšaukti 2020-ųjų Glastonberio festivalį“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame organizatorių pareiškime.

Jame nurodoma, kad 2020-ųjų festivalio bilietai galios 2021 metais.

Johnso Hopkinso universitetas trečiadienį paskelbė, kad bendras užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius pasaulyje viršijo 200 000.

Universiteto kaupiami duomenys rodo, kad šiuo metu užsikrėtusiųjų yra 201 436, o 82 032 žmonės pasveiko.

Taip pat užfiksuotos 8 006 mirtys.

Daugiausia patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų yra Kinijoje, Italijoje, Irane, Ispanijoje ir Vokietijoje, o daugiausia aukų virusas pareikalavo Kinijoje, Italijoje, Irane, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Iranas trečiadienį pranešė apie 147 naujus mirties nuo koronaviruso atvejus, bendrą aukų skaičių padidinusius iki 1 135.

Naujų atvejų skaičius yra paros rekordas COVID-19 pandemijos smarkiai veikiamoje šalyje.

„Dabar visi žino apie šią ligą, ir labai keista, kad kai kas nevertina jos rimtai“, – per televizijos transliuotą spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos viceministras Alireza Raisi.

„Jei žmonės padės, galėsime tai kontroliuoti, o jei ne, tuomet tikėkitės, kad tai truks daugiau kaip du mėnesius“, – pabrėžė jis.

Pasak viceministro, per pastarąsias 24 valandas buvo patvirtinti 1 192 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir bendras užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo iki 17 161.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas

Teherano provincijoje naujų užsikrėtimo atvejų buvo daugiausiai – 213.

Antroje vietoje šiuo požiūriu yra Isfahanas centrinėje Irano dalyje (162 atvejai), o trečioje – šalies šiaurės vakaruose esantis Rytų Azerbaidžanas (84).

A.Raisi skundėsi, kad Teherano „turguose pilna žmonių“ ir kad žmonės važinėja automobiliais nepaisydami perspėjimų to nedaryti.

„Tiesiog būkite kantrūs šias dvi savaites, kad, Dievui leidus, galėtume įveikti virusą“, – sakė A.Raisi.

Šiemet Irano Naujųjų metų šventės prasidės kovo 20 dieną ir truks iki balandžio pradžios. Per šias šventes daug iraniečių tradiciškai keliauja į populiarias vietoves, tokias kaip šiaurinės provincijos.

Iranas dar nėra uždaręs jokių teritorijų, bet pareigūnai ne kartą ragino visuomenę per šventes nekeliauti.

Roberto Kocho biomedicininių tyrimų institutas perspėja, jog Vokietijoje per artimiausius 2-3 mėnesius naujuoju koronavirusu gali užsikrėsti apie 10 mln. žmonių, jei nebus laikomasi įvestų viešojo gyvenimo apribojimų.

„Nesilaikant apribojimų per 2-3 mėnesius šalyje bus 10 mln. užsikrėtusiųjų“, – žurnalistams Berlyne sakė instituto vadovas Lotharas Wheeleris.

Jis pabrėžė, jog tokiu atveju gydymo įstaigos negalės susidoroti su tokiu pacientų skaičiumi.

„Pandemijoms būtingas bangavimas, todėl ši pandemija gali tęstis iš viso maždaug dvejus metus“, – pridūrė L. Wheeleris.

Vokietijos vyriausybė kartu su 16-os federalinių žemių vyriausybėmis sudarė sąrašą įstaigų, kurios turi būti uždarytos dėl koronaviruso plitimo. Tai – barai, klubai, diskotekos, aludės ir kitos panašios įstaigos; mugės, parodos, kino teatrai, poilsio parkai ir zoologijos sodai, atrakcionai, specializuoti turgūs, žaidimų klubai, lažybų kontoros ir kitos panašios įstaigos.

Be to, bus draudžiama lankytis sporto klubuose ir centrai, muzikos mokyklose ir kitos švietimo įstaigose, bažnyčiose, mečetėse, sinagogose bei kitose religinėse įstaigose.

Toliau dirbs maisto prekių parduotuvės, maisto ir gėrimų pristatymo tarnybos, vaistinės, degalinės, bankai ir taupomosios kasos, paštas, kirpyklos ir parduotuvės augintiniams. Visoms šioms parduotuvėms ir įstaigoms bus leista dirbti sekmadieniais.

Restoranams ir valgykloms leidžiama dirbti nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro.

Ispanijoje COVID-19 atvejų skaičius trečiadienį viršijo 13,7 tūkst., o mirties atvejų skaičius padidėjo iki 558, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Ispanijoje turime 13 716 atvejų ir tai yra 2 538 atvejais daugiau nei vakar... Tai reiškia 18 proc. padidėjimą“, – sakė ministerijos ekstremalių situacijų koordinatorius Fernando Simonas.

Mirties atvejų skaičius per parą išaugo 67-iais.

Recesija šiais metais dėl naujojo koronaviruso pandemijos ir priemonių jai pažaboti tikėtina daugumoje Europos Sąjungos narių, pareiškė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

„Aišku, kad problemų bus, ir jų bus gana rimtų. Matome, kad greičiausiai nuosmukis bus daugelyje ES šalių“, – interviu Latvijos visuomeninei televizijai sakė jis.

V.Dombrovskis pabrėžė, kad kol kas tiksliai prognozuoti neįmanoma, nes padėtis priklausys nuo sėkmės kovojant su koronaviruso pandemija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valdis Dombrovskis

„Jei priemonės, kurių jau imtasi, bus veiksmingos ir padės sustabdyti viruso plitimą, ekonomika taip pat sugebės gana greitai atsigauti“, – kalbėjo EK pirmininkės pavaduotojas.

Jo žodžiais, parama verslui šiuo laikotarpiu būtina.

„Tokioje situacijoje svarbu vengti atleidimų ir įmonių problemų – priverstinio veiklos nutraukimo ir ekonominio potencialo kritimo. Todėl mes akcentuojame, kad dabar įmonėms būtina suteikti reikiamą pagalbą“, – sakė V.Dombrovskis.

Jis pridūrė, kad siekiant stabilizuoti situaciją, papildomos ES narių išlaidos sveikatos apsaugai, verslui remti ir socialinei paramai nebus laikomos ES fiskalinių taisyklių pažeidimu.

Visoje Prancūzijoje įvestų karantino priemonių, kuriomis siekiama stabdyti naujojo koronaviruso plitimą, rezultatai ims ryškėti po 8–12 dienų, mano šalies sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas.

„Po 8, 10 ar 12 dienų pamatysime epidemijos kreivės pokyčius – užsikrėtimo atvejų mažėjimą“, – trečiadienį televizijai LCI sakė ministras.

„Tačiau nesakau, kad po 12 dienų epidemija baigsis“, – pabrėžė jis.

Antradienį Prancūzijoje buvo įvestos karantino priemonės, analogiškos anksčiau Italijoje įvestiems suvaržymams.

Kaip sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas, šalis mažiausiai dvi savaites gyvens beveik visiškos izoliacijos sąlygomis. Jis akcentavo būtinybę užkirsti kelią bet kokiems kontaktams, įskaitant viešus renginius ir net šeimos šventes.

Tačiau šalies gyventojams vis dar leidžiama išeiti iš namų, prieš tai užpildžius specialią trumpą formą, kuri skelbiama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Dėl karantino ištuštėjusios Paryžiaus gatvės

+7

Dokumente reikia nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, pasirinkti vieną iš priežasčių, dėl kurių leidžiama išeiti. Tos priežastys yra maisto produktų, vaistų, kitų pirmo būtinumo prekių pirkimas, keliavimas į medicinos įstaigas ar skubiai padėti giminaičiams, pagyvenusiems žmonėms, vaikams.

Pateisinamos priežastys taip pat būtų keliavimas į darbą ar iš darbo namo, trumpas pasivaikščiojimas ar naminių gyvūnų pavedžiojimas. Taip pat leidžiama sportuoti gatvėje, jei tai nėra grupiniai užsiėmimai.

Pareigūnai ragina tokias formas pildančius žmones nemeluoti ir iš namų eiti tik turint pateisinamą priežastį.

Vokietijos lyderė turėtų paraginti žmones laikytis vyriausybės rekomendacijų likti namuose. Didžiausios Europos ekonomikos valdžia paskelbė apie griežtas naujas priemones, kuriomis siekiama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą.

Be kita ko, uždarytos visos nebūtinos parduotuvės ir uždrausti religiniai susibūrimai.

A.Merkel ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris  taip pat paragino piliečius „likti namie“ ir atšaukti atostogas „šalyje ir užsienyje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Merkel Paryžiuje

Be kasmetinio kanclerės Naujųjų metų kreipimosi, tai bus pirmas kartas per A. Merkel 15 metų valdžioje, kai ji kreipsis į piliečius per televiziją.

Kanclerė neketina skelbti „naujų priemonių“ savo kalboje, kurią transliuos du didieji Vokietijos transliuotojai ARD ir ZDF, nurodė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

„Ji bus apie tai, kas dabar turi būti padaryta Vokietijoje, kad sulėtintume viruso plitimą ir kaip kiekvienas asmuo turėtų elgtis“, – sakė jis.

Šalyje sergančiųjų naujojo koronaviruso sukeliama liga COVID-19 skaičius išaugo iki 8 198, pranešė Roberto Kocho visuomenės sveikatos instituto direktorius Lotharas Wieleris.

„Iki vidurnakčio užregistruoti 8 198 atvejai, per dieną jų padaugėjo 1 042 atvejais“, – Berlyne žurnalistams sakė L.Wieleris.

Vokietijoje užregistruoti 12 mirties nuo koronaviruso atvejų.

Oficialius duomenis skelbiantis Roberto Kocho institutas perspėjo, kad per artimiausius 2–3 mėnesius virusu gali užsikrėsti iki 10 mln. žmonių, jei nebus laikomasi vyriausybės paskelbtų priemonių.

Italijoje nuo naujojo koronaviruso mirė mažiausiai 10 katalikų kunigų, kurių daugiau kaip pusė priklausė ypač nuo epidemijos nukentėjusio Bergamo vyskupijai, trečiadienį pranešė portalas „Catholic News Agency“.

„Labai daug yra kunigų, mirusių šią savaitę, ir tų, kas toliau guli ligoninėse sunkios būklės“, – sakė Bergamo vyskupas Francesco Beschi.

Jis pažymėjo, kad katalikų kunigai „labai kenčia“ negalėdami dalyvauti mišiose su savo parapijiečiais. „Net šiandien, laikydamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, mes vis dar šalia savo žmonių, suprasdami, kad liudijame jiems Kristų, bet, kita vertus, galime būti ir viruso nešiotojai“, – sakė F.Beschi.

Kremonos vyskupas Antonio Napolioni, kuris 10 dienų pragulėjo ligoninėje su sunkiais COVID-19 simptomais, ėmė sveikti ir kovo 16 dieną grįžo namo. Jis 14 dienų laikysis karantino ir bus stebimas, o vėliau jam bus atlikti pakartotiniai testai.

A.Napolioni tapo antru pasaulio vyskupu, persirgusiu COVID-19. Pirmasis buvo 98 metų Kinijos Nanjango apygardos vyskupas emeritas Josephas Zhu Baoyu, kuris jau pasveiko.

Italijoje jau užregistruota daugiau kaip 31,5 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o mirties atvejų skaičius viršijo 2,5 tūkstančio.

Estijoje koronavirusas iki trečiadienio ryto buvo nustatytas 258 žmonėms, o nuo sausio 31-osios šalyje iš viso 2 020 tyrimų dėl jo sukeliamos ligos COVID-19.

Daugumai pacientų pasireiškė lengvi simptomai. Daugiausia užsikrėtusiųjų yra Harju ir Sarės apskrityse, skelbia Sveikatos apsaugos valdyba.

Antradienį vakare testais koronavirusas buvo nustatytas vienam policijos detektyvui iš Estijos pietryčiuose esančio Veru miesto. Pacientas šiuo metu gydomas namuose.

Imantis atsargumo priemonių Veru policijos pastatas antradienį buvo dezinfekuotas, pastato valymas baigtas trečiadienį ryte, paskelbė Policijos ir sienų apsaugos departamentas.

„Policijos darbas toliau užtikrinamas, patruliavimas nesutrikęs, – sakė policijos aukšto rango pareigūnas Tamaras Tammas. – Laikomės visų Sveikatos apsaugos departamento rekomendacijų, kad apsisaugotume patys ir užkirstume kelią viruso plitimui.“

Nevados valstijos valdžia liepė visoms azartinių lošimų įstaigoms Las Vegase nuo trečiadienio užsidaryti mėnesiui, kad būtų sumažintos galimybės naujajai koronaviruso infekcijai toliau plisti.

Nevados gubernatorius Steve'as Sisolakas nurodė uždaryti ne tik kazino, bet atskirai nuo jų įrengtus lošimų automatus.

Be to, pareikalauta uždaryti barus, kino teatrus, sporto sales ir visas įstaigas, kurių darbas nėras būtinas.

Shutterstock.com nuotr./Las Vegaso bulvaras, Las Vegasas

Restoranai dirbs ir toliau, tačiau maistą gamins tik išsinešimui.

Tokie nurodymai turi būti įvykdyti per vieną parą.

„Žmonės miršta. Kiekvieną dieną, atidėliodami tokį sprendimą, paaukojame po keliolika gyvybių“, – pabrėžė Nevados gubernatorius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelias dienas paragino amerikiečius vengti daugiau kaip 10 žmonių susibūrimų, o vyresnio amžiaus žmones – išvis neiti iš namų.

Jungtinėse Valstijoje naujuoju koronavirusu jau užsikrėtė 6,5 tūkst. žmonių, iš jų 114 nuo šios ligos mirė.

Rusijos pareigūnai dėl koronaviruso pandemijos nuo pirmadienio trims savaitėms uždaro visas mokyklas.

Rusijos švietimo pareigūnai trečiadienį paskelbė, kad tai bus pratęstos pavasario atostogos su galimybe mokslus tęsti nuotoliniu būdu.

Rusija yra patvirtinusi 114 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Vyriausybė ėmėsi plataus masto priemonių ligos plitimui stabdyti, tarp kurių yra sienų uždarymas užsieniečiams nuo trečiadienio ir nurodymas atlikti koronaviruso testus visiems asmenims, per pastarąsias 14 dienų grįžusiems iš Europos šalių.

Įvairių Rusijos regionų valdžia įvedė suvaržymus viešiems renginiams ir rekomendavo žmonėms dirbti ir studijuoti iš namų.

Praėjusią savaitę pareigūnai Maskvoje paskelbė, kad uždaro visas sostinės mokyklas ir uždraudžia daugiau kaip 50 žmonių susibūrimus.

Izraelyje koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius trečiadienį ryte išaugo ik 427, remdamasis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis pranešė interneto laikraštis „The Times of Israel“.

Tai reiškia, kad per vieną parą šalyje buvo nustatyta 90 naujų užsikrėtimo atvejų.

Kaip ir antradienį, sunkios būklės yra penki pacientai. 11 pacientų pasveiko.

Šalies valdžia paragino gyventojus būti namuose, o į gatvę eiti tik esant būtinam reikalui. į maisto prekių parduotuves leidžiama eiti tik tuo atveju, jei tos parduotuvės neteikia pristatymo į namus paslaugos. Be to, gyventojams leidžiama išeiti pasivaikščioti ne ilgiau kaip 10-čiai minučių, su sąlyga, kad arti nebus jokių kitų žmonių.

Latvijoje per pastarąją parą nustatyta dar 11 naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejų, ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 71, trečiadienį informavo Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Per pastarąsias 24 valandas centras ištyrė 604 asmenis, 11 iš jų tyrimų dėl COVID-19 rezultatai buvo teigiami. Iki šiol Latvijoje ištirti 2 144 žmonės.

Praėjusį penktadienį Latvijos vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį ir įvedė virtinę griežtų priemonių, turinčių apriboti viruso plitimą. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta. 

Vyriausybė taip pat nusprendė nuo kovo 17-osios iki balandžio 14 dienos sustabdyti tarptautinį keleivių pervežimą oro transportu, traukiniais, laivais ir autobusais.

Vokietijos grupė „Daimler“, gaminanti, be kita ko, „Mercedes-Benz“ markės automobilius, antradienį paskelbė dėl koronaviruso pandemijos laikinai stabdanti „didžiąją dalį“ savo gamybos Europoje.

„Daimler“ grupė šiandien nusprendė iš pradžių dviem savaitėms sustabdyti didžiąją dalį savo gamybos Europoje, taip pat tam tikrų administracijos skyrių darbą“, – pažymima Vokietijos automobilių gamybos milžinės paskelbtame pranešime, kuriame nurodoma, jog toks sprendimas buvo priimtas „atsižvelgus į tarptautinių, nacionalinių ir vietos institucijų rekomendacijas“.

Laikinai sustabdyti gamybą nusprendė ir daugelis kitų Europos automobilių gamintojų.

Prancūzijos automobilių gamybos grupė PSA, gaminanti „Peugeot“, „Citroen“, DS, „Vauxhall“ ir „Opel“ markių automobilius, jau paskelbė iki kovo 27 dienos uždaranti visas gamyklas Europoje.

Nuo pirmadienio neveikia PSA gamyklos Prancūzijos Miuluze ir Madride, o antradienį buvo uždarytos dar trys gamyklos Prancūzijoje, Ispanijos Saragosoje, dvi gamyklos Vokietijoje, taip pat gamyklos Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje.

Nuo kovo 18 dienos bus laikinai sustabdyta gamyba gamyklose Portugalijoje, Prancūzijos Ordene ir Ispanijos Vige, o nuo kovo 19-osios – Didžiosios Britanijos Lutone ir Slovakijoje.

„Fiat Chrysler“ dviem savaitėms sustabdys beveik visą gamybą. Bus laikinai uždarytos aštuonios gamyklos, įskaitant šešias Italijoje.

„Renault“ laikinai sustabdys pramoninę veiklą Ispanijoje, nes šios šalies vyriausybė penkiolikai dienų paskelbė nepaprastąją padėtį.

Prancūzijos padangų gamintoja „Michelin“ paskelbė nuo antradienio mažiausiai savaitei uždariusi gamyklas Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Bendrovė pažymėjo, jog, atsižvelgiant į padėtį, šis terminas gali būti pratęstas. Be to, gali būti sustabdyta gamyba kitose Europos šalyse.

Tuo tarpu Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ antradienį pareiškė besirengianti laikinai uždaryti daugumą Europoje veikiančių gamyklų.

Graikija pranešė dviem savaitėms uždaranti šalyje esančias migrantų stovyklas lankytojams, kad užkirstų kelią naujojo koronaviruso plitimui. 

„Asmenų ir organizacijų vizitai [į stovyklas] sustabdomi mažiausiai 14 dienų“, – rašoma antradienį migracijos ministerijos išplatintame pranešime.  

„Užeiti bus leidžiama tik darbuotojams, visiems atvykstantiesiems bus privalomai matuojama temperatūra“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad  gyventojai bus raginami riboti judėjimą iš stovyklų ir į jas.   

Graikija palaipsniui įvedė suvaržymų prekybai ir viešiems susibūrimams. Koronaviruso sukeliama liga COVID-19 šalyje jau pareikalavo penkių gyvybių, infekcija diagnozuota 387 asmenims.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Migrantai Graikijoje

Graikijos žemyninėje dalyje ir salose netoli Turkijos įrengtose stovyklose gyvena dešimtys tūkstančių prieglobsčio prašytojų. Dauguma šių stovyklų yra smarkiai perpildytos. 

Šimtai naujų pabėgėlių atvyko šį mėnesį, Turkijai paskelbus, kad ji nebetrukdys žmonėms patekti į Europos Sąjungą.

Turkija 2016 metais sutiko neleisti migrantams vykti į Europą mainais į 6 mlrd. eurų paramą ir derybas dėl glaudesnių ryšių su bloku.

Ankara sako, kad visų pinigų negavo, o kiti pažadai, taip pat ir dėl geresnių vizų bei prekybos taisyklių, liko neištesėti.

Pareiškime, skirtame ketvirtosioms šio Turkijos ir ES susitarimo pasirašymo metinėms, Graikijos pabėgėlių taryba ir nevyriausybinė pagalbos organizacija „Oxfam“ pažymėjo, kad „žmonių kančios pasiekė neįsivaizduojamą mastą“.   

„Niekuo negalima pateisinti nesirinktinio žmonių, prašančių prieglobsčio, sulaikymo, ir Graikija per dabartinę sveikatos krizę neturėtų atsisakyti suteikti jiems saugų prieglobstį  ar išsiųsti juos atgal, kur kyla pavojus jų gyvybei ir laisvei“, – rašoma bendrame pareiškime.     

„Oxfam“ migracijos ekspertas Raphaelis Shilhavas sakė: „Nors koronaviruso COVID-19 krizė kursto nežinią dėl ateities, labai svarbu, kad vyriausybės toliau gintų labiausiai pažeidžiamus žmones ir laikytųsi pažado šiuo laikotarpiu sudaryti saugias sąlygas vaikams.“  

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atmetė ekonominės krizės nualintos Venesuelos prašymą suteikti 5 mlrd. JAV dolerių paskolą ir padėti šaliai atlaikyti koronaviruso pandemiją.

Prezidentas Nicolas Maduro  prašymą pateikė antradienį, tačiau vos po kelių valandų paskelbtame pranešime Fondas davė suprasti, jog prašymas buvo atmestas dėl ginčo dėl N.Maduro vadovavimo valstybei.

Laiške TVF vadovei Kristalinai Georgievai N.Maduro pažymėjo, jog 5 mlrd. JAV dolerių paskola pagal TVF greito finansavimo priemonę (RFI) „gerokai padės sustiprinti mūsų [koronaviruso] nustatymo ir atsako sistemas“.

Paskolos prašymą Fondui šalis pateikė pirmą kartą nuo 2001 metų.

„Deja, Fondas negali svarstyti šio prašymo“, nes „nėra aiškumo“ dėl tarptautinio šalies vyriausybės pripažinimo, pažymima TVF paskelbtame pranešime.

„Kaip minėjome, TVF bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis priklauso nuo oficialaus jų vyriausybių pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje... Šiuo metu dėl tokio pripažinimo nėra jokio aiškumo“, – rašoma pranešime.

N.Maduro Venesuelos prezidentu jau ilgiau kaip metus oficialiai nepripažįsta daugiau nei 50 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas. Šios šalys valstybės vadovu laiko opozicijos lyderį Juaną Guaido (Chuaną Gvaidą), kuris pasiskelbė Venesuelos prezidentu.

J.Guaido tvirtina, jog N.Maduro per 2018 metais įvykusius prezidento rinkimus buvo perrinktas suklastojęs jų rezultatus.

Tačiau JAV sankcijos ir kitas tarptautinės bendruomenės spaudimas nepadėjo nuversti N. Maduro, kurį palaiko Venesuelos kreditoriai Kinija ir Rusija ir kuris tebeturi galingos kariuomenės palaikymą.

Venesuelos sveikatos apsaugos sistema po penkerių metų ekonominės ir politinės krizės yra beveik visiškai sužlugdyta.

„Turime gal vos 5 proc. reikalingų vaistų atsargų“, – naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau pareiškė Venesuelos medicinos federacijos vadovas Douglasas Leonas Natera.

Norvegijos pabėgėlių tarybos generalinis sekretorius Janas Egelandas Venesuelą pagal parengtį priskyrė prie tos pačios kategorijos, kaip karo nualintus Siriją ir Jemeną.

Kaip ir tose šalyse, „įvyks tikra nelaimė“, kai virusas pasieks įvairias Venesuelos dalis, nes „sveikatos apsaugos sistema yra žlugusi“, įspėjo J. Egelandas.

Johnso Hopkinso universiteto paskelbtais duomenimis, Venesueloje nustatyti 33 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Moldovoje užfiksuotas pirmas mirties nuo naujojo koronaviruso atvejis, trečiadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministrė Viorica Dumbraveanu.

„Praėjusią naktį nuo koronaviruso infekcijos mirė pirmas žmogus Moldovoje. Tai – 61 metų moteris“, – sakė ministrė.

V.Dumbraveanu teigimu, koronavirusas tai moteriai buvo nustatytas kovo 8 dieną. Be to, ji sirgo ir kitomis ligomis.

Nuo kovo 7-osios Moldovoje užfiksuoti 30 susirgimo naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejų, du žmonės jau pasveiko.

Kirgizijos sveikatos apsaugos pareigūnai trečiadienį pranešė apie tris pirmuosius užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejus.

Viruso sukeliama liga COVID-19 diagnozuota trims neseniai iš Saudo Arabijos sugrįžusiems vyrams.

Užsikrėtusieji ir dar 90 žmonių, grįžusių į Kirgiziją tuo pačiu lėktuvu, izoliuoti. Šalies pareigūnai aiškinasi, su kuo dar tie trys vyriškiai turėjo kontaktą.

Nors iki trečiadienio Kirgizijoje dar nebuvo patvirtintų COVID-19 atvejų, šalies vyriausybė jau ėmėsi priemonių, skirtų užkirsti kelią viruso plitimui šalyje.

Pirmadienį visos Kirgizijos mokyklos ir universitetai buvo uždaryti trims savaitėms. Laikinai neveikia daugiau kaip 50 žmonių talpinantys kino teatrai, naktiniai klubai, restoranai ir kavinės. Atšaukti visi tarptautiniai traukinių ir autobusų reisai.

Politiniai lyderiai „nepakankamai įvertino“ naujojo koronaviruso keliamos grėsmės mastą, trečiadienį pripažino Europos Komisijos pirmininkė, Europos Sąjungai uždarius savo sienas. 

„Manau, mes visi, nebūdami ekspertais, iš pradžių nepakankamai įvertinome koronaviruso grėsmę“, – sakė Ursula von der Leyen trečiadienį publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

„Tačiau dabar jau aišku, kad tai virusas, dėl kurio ilgą laiką turėsime įtemptai dirbti“, – kalbėjo ji.  

„Suprantame, kad priemonės, kurios prieš dvi ar tris savaites atrodė drastiškos, dabar turi būti priimtos“, – sakė EK vadovė. 

Praėjusių metų pabaigoje Kinijoje prasidėjęs koronaviruso protrūkis jau pareikalavo 7 900 gyvybių. Visame pasaulyje sparčiai išplitusiu virusu užsikrėtė beveik 200 tūkst. žmonių.  

Visgi  U.von der Leyen nesutiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris šią savaitę koronoviruso protrūkį prilygino karui ir nurodė šalies gyventojams bent dvi savaites neiti iš namų.   

„Asmeniškai nevartočiau to termino, tačiau suprantu Prancūzijos prezidento motyvus, nes koronavirusas yra nerimą keliantis priešas“, – sakė jis. 

Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris sakė, kad Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos į koronaviruso grėsmę žiūrėjo dar nerimčiau.  

„Jungtinėse Valstijose į protrūkį žiūrėta dar nerimčiau nei kai kuriose Europos šalyse“, – sakė ministras Vokietijos regioninių leidinių grupei „Funke“.   

„Labai tikimės, kad JAV sugebės suvaldyti situaciją, mes tuo taip pat suinteresuoti“, – kalbėjo jis. 

„Niekas nelaukia, kad JAV ekonomika ištiktų nekontroliuojama recesija“, – pridūrė P.Altmaieris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris buvo kritikuojamas dėl pandemijos nuvertinimo ir leidimo valstijoms elgtis savo nuožiūra, antradienį paragino visą šalį vieningai reaguoti į koronaviruso grėsmę.

D.Trumpo raginimas paskelbtas iždo sekretoriui Stevenui Mnuchinui pranešus, kad Baltieji rūmai teikia Kongresui milžinišką 850 mlrd. JAV dolerių (774 mlrd. eurų) vertės skubių išlaidų planą, kuriuo bus siekiama suvaldyti koronaviruso pandemijos ekonomikai daromą žalą, ir planuoja tiesiogiai mokėti visiems amerikiečiams bei sunkumus patiriančioms oro linijų bendrovėms.

Kad naująjį virusą gali pasigauti bet kas, dar kartą pademonstravo pranešimas, kad testais COVID-19 patvirtinta vienam garsiausių pasaulio sportininkų, NBA žvaigždei Kevinui Durantui.

Darydamas pranešimą iš Baltųjų rūmų, kuris buvo nepaprastai santūrus ir rimtas, D.Trumpas gyrė Niujorko ir Kalifornijos gubernatorius demokratus – su kuriais dažnai konfliktuodavo – ir griežtai kritikavo valstijas, nesilaikančias griežtų naujų gairių dėl socialinio atstumo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

„Norime išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Visa kita sugrįš, bet gyvybė nesugrįš“, – sakė D.Trumpas.

Užsikrėtimo koronavirusu atvejų JAV padaugėjo iki beveik 6,4 tūkst., nurodo Johnso Hopkinso universitetas. Naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys rodo, kad mirties atvejų JAV yra 100.

Vakarų Virdžinijai antradienį patvirtinus savo pirmą užsikrėtimo atvejį, viruso protrūkis apėmė visas 50 valstijų.

Skelbiami skaičiai, regis, verčia jausti skubių veiksmų būtinybę. Mokyklos uždaromos, kompanijos pereina prie nuotolinio darbo, o ligoninės rengiasi tikėtinam pacientų antplūdžiui.

D.Trumpas buvo ne kartą kaltinamas tuo, kad ramindamas rinkas nuvertina pandemiją, ypač jos pradiniais etapais.

Tačiau dabar jis atsisakė tokios pozicijos ir gyrė ženkliai sustiprėjusį partijų bendradarbiavimo pojūtį.

„Puiku matyti sutarimą su demokratais, sutarimą su respublikonais, – sakė D.Trumpas. – Yra daug entuziazmo dėl vykstančių dalykų, kurio nemačiau beveik pusketvirtų metų.“

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas mano, jog nedarbo lygis šalyje dėl koronaviruso protrūkio gali pasiekti 20 proc., pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniu Senate.

Pasak šaltinio, S.Mnuchinas respublikonų senatorius įspėjo, kad nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose dėl koronaviruso protrūkio gali pakilti iki 20 procentų.

Jis taip pat pareiškė nuogąstaująs, kad koronaviruso pandemijos padariniai ekonomikai gali būti sunkesni už 2008 metų finansų krizės pasekmes.

Šaltinio teigimu, S.Mnuchinas tai pareiškė, kai ragino senatorius pritarti 1 trln. JAV dolerių vertės skatinamųjų priemonių rinkiniui, kuris buvo parengtas siekiant išvengti tokio scenarijaus.

Žiniasklaidoje skelbiama, kad Baltieji rūmai dėl koronaviruso epidemijos ir galimo jos poveikio ekonomikai rengia virtinę skatinamųjų priemonių, kurių bendra vertė, kaip pranešama, gali sudaryti 1–1,2 trln. JAV dolerių. 

S.Mnuchinas, be kita ko, siūlo šalies piliečiams tiesiogiai paskirstyti 250 mlrd. JAV dolerių ir gegužę padalyti tokią pat bendrą sumą, jeigu ekonominė padėtis tebebus sudėtinga.

Jungtinėse Valstijose jau nustatyta per 5 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų. Mirusiųjų skaičius jau pasiekė šimtą.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas trečiadienį paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį „biologinio saugumo srityje“.

Per internetinę spaudos konferenciją jis paskelbė, kad Australijos piliečiai turi atsisakyti visų kelionių į užsienį dėl koronaviruso epidemijos. S.Morrisono teigimu, ji gali užsitęsti iki šešių mėnesių.

Paskelbus nepaprastąją padėtį vyriausybė gali uždaryti gyvenvietes ir regionus, įvesti komendanto valandą ir skelbti karantiną, jei tai bus būtina siekiant sulėtinti viruso plitimą.

Be to, Australijoje uždraudžiami visi nebūtini renginiai, skirti daugiau kaip 100 žmonių. Tačiau šis draudimas negalioja mokykloms, viešajam transportui ir prekybos centrams.

„Australijoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi gyvenimas. Šie pokyčiai tęsis, nes susiduriame su pasauliniu koronavirusu. Tai nutinka kartą per šimtą metų“, – pareiškė S.Morrisonas per spaudos konferenciją.

Australijoje užregistruota daugiau kaip 500 užsikrėtimo koronaviruso atvejų ir šešios mirtys.

Rusija nuo kovo 18-osios vidurnakčio iki gegužės 1-osios vidurnakčio draus įvažiuoti į šalį užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, įskaitant žmones, atvykstančius iš Baltarusijos.   

Ministras pirmininkas Michailas Mišustinas iš anksto informavo apie šį sprendimą kolegas Baltarusijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje ir Uzbekijoje, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

Savo ruožtu federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) apie laikiną draudimą informavo skrydžių bendroves.  

Rusija pabrėžia, kad ši priemonė įvedama vadovaujantis šalies įstatymais ir Rusijos Federacijos įgyvendinamų tarptautinių susitarimų nuostatomis, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, yra moksliškai pagrįsta ir laikina.

„Scanpix“/AP nuotr./Iš Uhano į sanatoriją Sibire evakuoti rusai

Visgi šis Maskvos sprendimas išprovokavo Minsko nepasitenkinimą, šalys apsikeitė aštriais pareiškimais.  

Rusijos vyriausybės atstovai patikslino, kad suvaržymai nebus taikomi užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių organizacijų ir jų atstovybių, taip pat kitų Rusijos Federacijos teritorijoje veikiančių užsienio valstybių oficialių atstovybių darbuotojams ir jų šeimų nariams. 

Be to, draudimas įvažiuoti į šalį nebus taikomas tarptautinio susisiekimo automobilių vairuotojams, oro, jūrų, ir upių transporto įguloms, tarptautinio susisiekimo geležinkeliais traukinių bei lokomotyvų brigadoms, oficialių delegacijų nariams ir asmenims, turintiems diplomatines, tarnybines vizas, taip pat paprastas vizas, išduotas mirus artimajam.      

Ši priemonė taip pat nebus taikoma asmenims, nuolat gyvenantiems Rusijoje, ir asmenims, vykstantiems tranzitu per sienos kirtimo punktus oro uostuose. 

Remiantis oficialiais duomenimis, Rusijoje nustatyta daugiau kaip 100 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų.  

Maskvos meras Sergejus Sobianinas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos sostinėje iki balandžio 10-osios draudžiami visi masiniai renginiai atvirose erdvėse, taip pat renginiai uždarose patalpose su daugiau kaip 50 žmonių.

Be to, nuo kovo 21 dienos iki balandžio 12-osios Maskvoje neveiks mokyklos, sporto mokyklos ir papildomo ugdymo įstaigos.

Kipro oro uostai nuo šeštadienio dėl naujojo koronaviruso nebeįsileis daugumos keleivinių lėktuvų, pranešė šios Viduržemio jūros salos sveikatos ministerija.

Nuo šeštadienio 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku dviem savaitėms „draudžiami skrydžiai į Larnakos ir Pafoso oro uostus“, išskyrus krovininius skrydžius, antradienį pranešė sveikatos ministras Konstantinas Joanas.

Keleiviniai skrydžiai bus draudžiami iš 28 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Graikiją.

Vyriausybė nurodė, kad užsakomaisiais skrydžiais bus parskraidinti JK ir Graikijoje įstrigę Kipro piliečiai.

Antradienį Kipre užsikrėtusiųjų naujojo koronaviruso sukeliama liga COVID-19 buvo 56: 49 Kipro Respublikoje ir septyni atskilusioje Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje, kurią pripažįsta tik Ankara.

JAV teismas dėl naujojo koronaviruso nurodė 60 dienų atidėti vieną trečiadienį Teksase planuotą egzekuciją.

Teksaso teismas pirmadienį atmetė Johno Hummelio apeliacijos argumentus, bet galiausiai vis tiek atidėjo jo mirties bausmės vykdymą.

„Taip pat nustatėme, kad egzekucija turėtų būti atidėta atsižvelgiant į dabartinę sveikatos krizę ir didžiulius išteklius, kurių reikia egzekucijai surengti“, – sakoma nutartyje.

44 metų J.Hummelis buvo nuteistas mirti už savo nėščios žmonos, jų penkerių metų dukters ir savo uošvio nužudymą 2009 metais.

Jam turėjo būti suleista mirtina injekcija kalėjime Hantsvilyje Teksase.

Vykdant egzekucijas dalyvauja daug žmonių: kalėjimo sargybiniai, advokatai, liudininkai, nuteistojo ir aukų šeimos. Tačiau šiuo metu sveikatos apsaugos pareigūnai perspėja nerengti didelių susibūrimų, kad būtų stabdomas naujojo koronaviruso plitimas.

Šalyje yra suplanuota ir daugiau egzekucijų, kurių viena numatoma Teksase kovo 25 dieną.

Tų bylų advokatai taip pat tikriausiai prašys jas atšaukti dėl naujojo viruso sukeliamos ligos COVID-19.

JAV, kur kelios valstijos ir keli miestai šiuo metu imasi griežtų izoliacijos priemonių, antradienį užregistravo savo 100-ąjį mirties nuo COVID-19 atvejį. Užsikrėtimo atvejų šalyje yra bent 6,3 tūkstančio.

Daugiau kaip 6 mln. moksleivių didžiausioje JAV Kalifornijos valstijoje veikiausiai nebegrįš į mokyklas šiais mokslo metais, antradienį pareiškė gubernatorius Gavinas Newsomas, perspėjęs, jog reikia tikėtis, kad karantinas dėl koronaviruso pandemijos bus pratęstas.

Šiuo metu vakarinėje JAV pakrantėje įsikūrusioje valstijoje uždarytos beveik visos mokyklos, o tos, kurios dar veikia – mažesnėse kaimiškose vietovėse – netrukus taip pat turėtų užsidaryti.

„Planuočiau ir manyčiau, kad daugelis tų mokyklų veikiausiai... neatsidarys iki vasaros atostogų“, – sakė G.Newsomas, pavadinęs susidariusią padėtį „labai rimta“.

Mokslo metai po vasaros atostogų Kalifornijoje paprastai prasideda rugpjūtį arba rugsėjį.

Pasak gubernatoriaus, nuotoliniam mokymuisi finansuoti skirta lėšų, taip pat moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų suteikiamas nemokamas arba pigesnis maitinimas.

Kalifornijoje patvirtinta daugiau kaip 470 koronaviruso atvejų, 12 žmonių mirė.

Australija trečiadienį nurodė gyventojams nutraukti keliones į užsienį, siekiant sulėtinti koronaviruso epidemijos plitimą.

„Jei sulėtinsime plitimą, išsaugosime gyvybes“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas.

„Nekeliaukite į užsienį. Tai labai aiški instrukcija“, – pridūrė jis.

Australijoje patvirtinta daugiau nei 450 koronaviruso atvejų, mirė penki žmonės.

Vis dėlto Australijos premjeras atmetė raginimus uždaryti mokyklas. Jo teigimu, tai atneštų didelę žalą visuomenei ir ekonomikai, be to, iš darbo atitrauktų sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie turėtų likti su vaikais.