Prieš savaitgalį vykstančias iškilmes sostinė Priština buvo išpuošta geltona ir mėlyna, Kosovo vėliavos spalvomis, o šeštadienio vakarą pagrindinėje aikštėje vyksiančio koncerto pagrindine vinimi taps Kosove gimusios britų popmuzikos žvaigždutės Ritos Oros pasirodymas.
Dainininkės šeima paliko Kosovą 1991 metais, kad išvengtų represijų, vykdytų tuomečio Serbijos autoritarinio lyderio Slobodano Miloševičiaus, atėmusio autonomiją iš šios buvusios Jugoslavijos provincijos.
1998 metais įsiplieskęs karas tarp Kosovo albanų sukilėlių ir serbų pajėgų nusinešė 13 tūkst. žmonių, daugiausiai albanų, gyvybių. NATO surengė Serbijos bombardavimo kampaniją, ir praėjus metams nuo jos pradžios Belgradas savo pajėgas iš Kosovo išvedė.
Vėliau Kosovas tapo Jungtinių Tautų protektoratu ir, su Vašingtono ir kitų Vakarų galybių pagalba, 2008 metų vasario 17 dieną paskelbė nepriklausomybę nuo Belgrado.
R.Haradinajus: „Kosovo valstybė išpildė žmonių laisvės reikalavimą.“
„Kosovo valstybė išpildė žmonių laisvės reikalavimą“, – per šeštadienį rytą surengtą iškilmingą vyriausybės posėdį Prištinoje sakė premjeras Ramushas Haradinajus.
Tačiau „žinome, kad piliečių viltys užsitikrinti šiuolaikišką valstybę dar nėra išpildytos“, pridūrė jis.
Per pastaruosius 10 metų Kosovo nepriklausomybę pripažino daugiau kaip 110 valstybių, bet Serbija ir dešimtys kitų šalių vis dar atsisako tai padaryti.
Prištinos suverenumą atmeta Rusija, turinti veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir ją išnaudojanti, kad neleistų Kosovui tapti JT nariu. Kosovo nepriklausomybės taip pat nėra pripažinusios penkios Europos Sąjungos šalys, tarp jų Ispanija ir Graikija.
Ekonominės negandos, etninis susiskaldymas
Kosovo dešimtmečio jubiliejų temdo didžiuliai ekonomikos iššūkiai. Nedarbas šalie svyruoja apie 30 proc., o jaunimo grupėje siekia 50 procentų. Dešimtys tūkstančių žmonių per pastaruosius 10 metų išvyko dirbti į užsienį.
Kosovas, turintis 1,8 mln. gyventojų, yra vienas neturtingiausių Europos kampelių. Šalis labai priklausoma nuo užsienin išvykusių piliečių namo siunčiamų lėšų, smarkiai prisidėjusių prie ekonomikos augimo, siekiančio apie 4 procentus.
„Mūsų lūkesčiai visiškai nebuvo patenkinti“, – sakė į pensiją išėjęs 66 metų mokytojas Pashkas Desku.
„Bijau, kad užuot pagerėjusi padėtis gali pablogėti“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Penktadienį Kosovo albanų moksleiviai dieną pradėjo dalyvaudami pamokose, skirtose nepriklausomybės sukakčiai paminėti.
Tačiau tokių renginių nebuvo atskiroje šalies serbų mažumos, liekančios ištikimos Belgradui, švietimo sistemoje. Abiejų etninių grupių gyvenimas iki šio turi mažai ką bendra.
Belgrado ir Prištinos santykių „normalizavimas“ yra gyvybiškai svarbus abiejų šalių pastangoms įstoti į Europos Sąjungą, bet Serbijos pareigūnai sako, kad Kosovo pripažinimas yra raudona linija, kurios jų šalis negali peržengti.
„Nors Kosovas džiaugiasi didele Vakarų galybių parama, iki pripažinimo jam dar labai, labai toli, – šeštadienį sakė Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius. – Be susitarimo su Serbija šis reikalas negali būti išspręstas.“
Nuo 2011 metais ES remiamų derybų pradžios buvę priešininkai yra pasiekę susitarimų dėl kai kurių klausimų, pavyzdžiui, laisvo judėjimo. Vis dėlto dialogas pastaruosius dvejus metus buvo įstrigęs.
Nerimas dėl padalijimo
Kai kurie Belgrado pareigūnai kėlė mintį, kad Kosovo sienos turėtų būti perbraižytos pagal gyventojų etninę sudėtį. Šiauriniame pakraštyje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, iškeltų Kosovo vėliavų beveik nematyti, bet užtat apstu Serbijos trispalvių.
Tačiau Kosovo prezidentas Hashimas Thaci teigia, kad šalies teritorija yra „nedaloma“. Daugelis teigia, kad padalijimo sutartis tik destabilizuotų trapią ramybę Balkanuose.
Prieš dešimtmečio sukaktį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino Kosovą, darantį „didelę pažangą stiprinant savo suverenumą ir daugiatautę demokratiją“.
„Dar daug reikia nuveikti, bet mes sveikiname jūsų pažangą“, – sakoma jo pareiškime.
Tačiau per pastaruosius metus Kosovo santykiai su Vakarais tapo įtempti, Prištinai laukiant ES remiamo karo nusikaltimų teismo pirmųjų kaltinamųjų išvadų, susijusių su praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje veikusios Kosovo išvadavimo armijos (KLA) nariais.
Kai kurie iškilūs KLA veikėjai, tarp jų H.Thaci, dominavo šalies politikoje ir karui pasibaigus, o valdančiosios koalicijos deputatai neseniai mėgino užblokuoti tribunolo darbą. Šis žingsnis išprovokavo griežtų perspėjimų iš JAV ir kitų Prištinos sąjungininkų Vakaruose.
