Kova dėl Donbaso įžengė į lemiamą etapą. Rusijos pajėgoms užėmus Sjevjerodonecką ir kaimyninį Lysyčanską, jos perėmė visos Luhansko srities kontrolę. Dabar pagrindiniai mūšiai vyksta vakaruose ir pietuose dėl Kyjivo kontroliuojamų miestų kaimyninėje Donecko srityje. Pagrindiniai iš jų – Kramatorskas, Slovjanskas ir Bachmutas – turi ne tik strateginę, bet ir simbolinę reikšmę abiem pusėms.
Slovjanske – pirmieji mūšiai dėl Donbaso 2014 m.
Slovjanskas, 100 000 gyventojų turintis miestas, už Donbaso ribų buvo mažai žinomas. Rytų Ukrainos provincijoje esantis miestas garsėjo purvo gydyklomis.
Viskas pasikeitė 2014 m. balandį, kai Slovjanskas tapo pirmuoju Rytų Ukrainos miestu, kurį užėmė vietos separatistai, remiami Rusijos saugumo tarnybų, nors Maskva tai neigė. Slovjanskas tapo pirmąja separatistų būstine. Kodėl ten? Stebėtojai tai aiškina jo padėtimi – jis yra toli nuo didžiųjų miestų, bet netoli svarbios tarptautinės magistralės M03, einančios nuo Kyjivo per Charkivą iki Rusijos sienos Rostovo prie Dono kryptimi.
Tuomet buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūno Igorio Girkino, pasivadinusio Strelkovu, vadovaujama kelių dešimčių ginkluotų vyrų grupė užgrobė valdžią mieste, užėmė policijos pastatus ir miesto administraciją. Pats I.Girkinas daugelyje interviu yra sakęs, kad jie atvyko iš aneksuoto Krymo.
Slovjansko merė Nelė Štepa palaikė separatistus, o I.Girkinas vėliau pasiskelbė vadinamosios Donecko liaudies respublikos gynybos ministru.
Ukrainos kariuomenė ir specialiosios tarnybos nuo pirmųjų vadinamosios antiteroristinės operacijos (ATO) dienų bandė išlaisvinti miestą. 2014 m. balandžio mėnesio mūšiai dėl Slovjansko vadinami pirmaisiais Donbaso kare. Ukrainos pajėgos kovėsi nesėkmingai, prarasdamos kovotojus ir įrangą. Ypač aršios kovos vyko ant Karačuno kalno dėl ten esančio televizijos bokšto kontrolės.
Ukrainos pajėgoms pavyko visiškai išlaisvinti miestą tik 2014 m. liepos pradžioje per puolimą, kai I.Girkinas ir daugiau kaip 1 500 „DLR“ kovotojų buvo priversti bėgti į Donecką. Nuo to laiko Slovjanską kontroliuoja Kyjivas.
-
Ukrainos teisėsauga sulaikė buvusią Slovjansko merę Nelę Štepą
-
Ukrainos prezidento patarėjas: Slovjanske trečdalis teroristų viską metė ir spruko
-
Slovjanske aptiktos trys masinės kapavietės
-
Rusija po atakos Kramatorske neigė naudojanti „Točka U“, vaizdo įrašai rodo ką kita
-
Sprogimo Kramatorske aukos: ėjo arbatos, o atsipeikėjo be kojų
-
Paskutiniai Ukrainos kariai Sjevjerodonecką paliko naktį valtimis
-
Rusijos pajėgos smarkiai apšaudo Slovjanską
-
Rusijai tęsiant puolimą Donbase, Ukraina evakuoja žmones
-
Baltieji rūmai: Iranas planuoja Rusiją aprūpinti dronais karui Ukrainoje
-
Ukraina skelbia apie puolimą Chersone ir milijoną karių: ar tai realu?
-
Baltieji rūmai: Iranas Rusijai tieks dronus Ukrainai pulti
-
Sprogimai Luhanske: įtariama, kad HIMARS pataikė į oro gynybos bazę
Kramatorskas – Ukrainos karinės grupuotės štabas
Kaimyninis Kramatorskas yra visai kito kalibro. 2014 m. pavasarį jis, kaip ir Slovjanskas, pateko į separatistų grupuotės kontrolę, o vasaros viduryje buvo išvaduotas. Ilgai vyko kovos dėl strategiškai svarbaus karinio aerodromo, kurį pavyko išlaikyti Ukrainos kariuomenei.
2015 m. rudenį 150 000 gyventojų turintis miestas tapo Kyjivo kontroliuojamos Donecko srities dalies administraciniu centru. Valdžios institucijos persikėlė ten iš Donecko, o Kramatorske taip pat buvo įsikūrusi Ukrainos Donbase veikiančios Jungtinių pajėgų operacijos būstinė.
Kramatorskas yra gerai žinomas pramonės centras Rytų Ukrainoje. Didžiausia miesto įmonė yra „Novokramatorsko mašinų gamykla“ (NKMZ), kuri save vadina „didžiausia Europoje“ sunkiosios inžinerijos įmone. NKMZ gamina įrangą kasybos pramonei. Iki 2014 m. karo pagrindinė šios įrangos pirkėja buvo Rusija, vėliau jos dalis sumažėjo. Nuo pirmųjų Rusijos kariuomenės invazijos dienų gamykla neveikia.
Balandžio mėnesį į Kramatorsko geležinkelio stotį, per kurią pabėgėliai išvyksta iš miesto, pataikė Rusijos raketa. Žuvo daugiau kaip 50 žmonių, tarp jų – vaikai.
Bachmute gaminama druska
Trečias strategiškai svarbus miestas Kyjivo kontroliuojamoje Donbaso dalyje yra Bachmutas. Jis yra prie kelio Lysyčanskas–Bachmutas, dėl kurio 2014 ir 2015 m. vyko kovos, ir laikomas svarbiu Ukrainos kariuomenės aprūpinimo centru regione.
Sovietmečiu ir iki 2016 m. miestas vadinosi Artemivskas, taip pavadintas bolševiko Fiodoro Sergejevo (partinis slapyvardis „draugas Artemas“) garbei. Tačiau po karo Donbase, vykdant „dekomunizaciją“, jam buvo grąžintas ikirevoliucinis pavadinimas. 2014 m. pavasarį čia plevėsavo „DLR“ vėliavos, o liepą Bachmutą, kaip ir Slovjanską bei Kramatorską, išvadavo Ukrainos kariuomenė.
Bachmutas, kuriame gyvena apie 70 000 gyventojų, už Donbaso ribų žinomas dėl dviejų verslų. Tai „Artwinery“ putojančio vyno gamykla, viena didžiausių Rytų Europoje, kurios prekės ženklas „Krym“ žinomas ir užsienyje. Taip pat „Artemsol“, Bachmuto regiono milžinė, gaminanti valgomąją druską. Ši gamykla patenkindavo iki 90 proc. Ukrainos poreikių ir buvo viena didžiausių eksportuotojų. Po Rusijos invazijos gamyba „Artemsol“ buvo sustabdyta. Todėl Ukrainoje pakilo kainos ir atsirado druskos trūkumas.
