Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įsitraukdamas į Sirijos pilietinį karą ir jame naudodamas naujausius ginklus bei saugodamas Basharo al Assado režimą, V.Putinas greitai pavertė Maskvą Artimųjų Rytų diplomatijos centru.
Dauguma šalies musulmonų yra sunitai ir save tapatina su Rusijos bombarduojamais ir žudomais Sirijos musulmonais sunitais.
Tokiu būdu Rusijos vadovas pasauliui pasiuntė žinią, kad šalis grįžo į didžiųjų valstybių gretas, o norint prisidėti prie karo Sirijoje sprendimo reikia tartis ir su Maskva.
Vis dėlto, V.Putino politika Sirijoje labai greitai gali atsisukti prieš pačią Rusiją. Kremlius, panašu, ignoruoja Rusijos musulmonų, kurių yra 20 mln., 144 mln. gyventojų šalyje, veiksnį.
Dauguma šalies musulmonų yra sunitai ir save tapatina su Rusijos bombarduojamais ir žudomais Sirijos musulmonais sunitais.
Be to, V.Putinas sukūrė ir naują Rusijos dominuojamą karinę koaliciją su Artimųjų Rytų šiitų galiomis – Iranu, Iraku bei Sirija, kovojančios su savo sunitų priešais. Tokiu būdu Kremliaus vadovas, norom ar nenorom, de facto pradėjo karą prieš JAV sąjungininkės Saudo Arabijos vadovaujamą sunitų pasaulį.
Religinių konfliktų ir neapykantos kupini Artimieji Rytai dabar tapo dar nestabilesni ir padalinti į dvi priešiškas koalicijas – šiitiškąjį Rusijos aljansą ir JAV remiamą sunitų koaliciją.
V.Putinui galvos skausmą turėtų kelti galimi neramumai Rusijos viduje. Juk musulmonų sunitų dominuojamame Šiaurės Kaukaze esanti Čečėnija dar visai neseniai buvo kruvino musulmonų karo prieš slavus epicentru.
Kaimyninis Dagestanas taip pat yra parako statinė, kuriame kai kurie vietos dvasininkai pamaldose garbina „Islamo valstybę“ (IS) ir jos tikslus.
Maža to, nereikia pamiršti, kad į IS kvietimą kurti pasaulinį kalifatą jau atsiliepė net 2400 Rusijos musulmonų.
