Sekite 15min Google
Straipsnyje primenama, kad sekmadienį Sirija paskelbė, jog Rusijos Chmeimimo karinių oro pajėgų bazė ir karinė jūrų bazė Tartuse nebebus išimtinai kontroliuojamos Maskvos. Objektai bus pertvarkyti į bendrų pratybų centrus. Tai buvo vienintelės oficialios Rusijos karinės bazės už buvusios Sovietų Sąjungos ribų.
Rusijos kariuomenė 9 metus rėmė buvusį autoritarą Basharą al-Assadą, nužudydama tūkstančius Sirijos sukilėlių ir civilių. Tačiau Kremliaus šeimininkas įsakė savo kariams nesikišti, kai sukilėliai įsiveržė į Damaską.
Pati Sirija susitarimą dėl bazių rytinėje Viduržemio jūros dalyje pavadino „Rusijos buvimo reorganizavimu“, kuris esą atvers kelią į „naują etapą Sirijos ir Rusijos santykiuose“.
Rusijos užsienio politikos ir Artimųjų Rytų ekspertė Hanna Notte pažymėjo, kad tikimybė, jog Rusija ateityje galės naudoti Sirijos bazes savo kariniams tikslams, tampa vis mažesnė, tačiau visiškai to atmesti nereikėtų.
„Rusija labai atsargiai vertina, kiek Ahmedą al-Sharaa iš tikrųjų sugebės išlaikyti valdžią ir stabilizuoti padėtį Sirijoje. Rusija, tikriausiai, mąsto taip: „Pažiūrėsime, kokia bus Sirijos padėtis po penkerių ar dešimties metų. O mes tiesiog palauksime“, – įvertino analitikė.
Šis susitarimas numato, kad Maskva išlaikys ribotas teises papildyti savo karo lėktuvų degalų bakus Chmeimimo bazėje, tačiau, pasak Nikitos Smagino, eksperto Irano klausimais ir Rusijos politikos Artimuosiuose Rytuose, be to, Rusijai yra mažai priežasčių optimizmui.
„Naujoji Sirijos valdžia palaipsniui išstumia Rusiją iš šalies… Tam tikru momentu jie nori atsikratyti Rusijos buvimo. Tiesiog tai neįvyksta akimirksniu. Sirijos valdžia elgiasi gana pragmatiškai, ir aš net pasakyčiau, gana sumaniai, kad nepakenktų santykiams su Rusija šiuo sudėtingu pereinamuoju, vis dar nestabiliu laikotarpiu“, – sakė jis.
Antausis iš Kazachstano ir Serbijos
Pastebima, kad, nors Irano režimas, suteikęs karinę paramą Rusijos invazijai į Ukrainą, kol kas atlaikė JAV ir Izraelio bombardavimą, Kremlius vis tik nesugebėjo užkirsti kelio kitų savo pagrindinių sąjungininkų žlugimui.
Maskvai nepavyko išgelbėti B.al-Assado, ji taip pat buvo bejėgė užkirsti kelią Venesuelos lyderio Nikolaso Maduro sulaikymui – operacijai, kurią įgyvendino JAV specialiosios pajėgos.
Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė taip pat buvo laikoma V.Putino „Trojos arkliu“ Europos Sąjungoje, tačiau ji patyrė triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose prieš ministrą pirmininką Peterį Magyarą.
Iš Rusijos nagų išslydo ir galia Pietų Kaukaze, kur Armėnija ir Azerbaidžanas dabar tolsta nuo Kremliaus įtakos sferos.
Kremlius sulaukia nerimą keliančių signalų ir iš kitų tradicinių savo sąjungininkų.
Serbija, viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri neįvedė sankcijų prieš Maskvą po jos pradėto plataus masto karo į Ukrainą, praėjusią savaitę priėmė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį. Tai buvo pirmas jo vizitas šioje šalyje nuo invazijos pradžios.
Vienas iš Ukrainos pareigūnų pavadino derybas tarp V.Zelenskio ir prezidento Aleksandro Vučičiaus „antausiu“ V.Putinui ir pastangų, kuriomis siekiama „atplėšti serbus“ nuo Kremliaus, dalimi.
„The Times“ atkreipė dėmesį, kad V.Zelenskio kelionė į Belgradą surengta po to, kai Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas tiesiai šviesiai pareiškė Kremliaus šeimininkui, kad Rusijai jau laikas nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.
„Gaila, kad žūsta jauni žmonės“, – derybų metu Omske rėžė Kazachstano vadovas.
Atvirkštinis efektas
Savo ruožtu V.Putinas kreipėsi į Šiaurės Korėją pagalbos dėl karo Ukrainoje ir, tikėtina, dabar dar labiau kliausis Pchenjanu.
„Priimtas sprendimas Rusijos teritorijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos gyventojų. Jie studijuoja šį karą“, – savaitgalį socialiniuose tinkluose pranešė V.Zelenskis.
Nors ekspertė H.Notte spėjo, kad Rusijos įtakos susilpnėjimas gali būti palankiai sutiktas Vakarų šalių, tai, jos vertinimu, gali tik suteikti V.Putinui ryžto siekiant Rusijos tikslų Ukrainoje.
„Jei visą jėgą sutelkėte į šį karą, jam pavaldžiomis padarėte kitas užsienio politikos sritis ir net susitaikėte su įtakos praradimu kitose pasaulio dalyse – ir visa tai dėl Ukrainos užkariavimo, – tuomet jums tikrai teks iš to išeiti nugalėtoju. Kuo didesnis spaudimas Rusijai kitose pasaulio dalyse, tuo labiau tai paskatins tolesnį Rusijos pozicijos dėl Ukrainos sugriežtinimą ir, galbūt, net pasirengimą konflikto eskalavimui“, – kalbėjo ekspertė.