Jis portalui „Business FM“ teigė besipriešinantis teisėsaugos pareigūnų surengtam reidui, kurio metu iš įkaitus paėmusio vyro buvo atimtas verslas. Buvęs įmonės savininkas teisme teigė, kad apsauginį nužudė gindamasis.
Šiuo metu šauliui skirtas kardomasis įkalinimas, laukiama tyrimo rezultatų.
Ši istorija Rusijoje palietė jautrią stygą: šioje šalyje daugybė verslininkų, kompanijų vadovų, teisininkų ir kitų profesionalų metų metus leidžia už grotų. Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo galia jie prarado ne tik nuosavybę, bet ir sveikatą ar net gyvybę.
Pavyzdžiui, vienas verslininkas metams atsidūrė už grotų tuomet, kai jam buvo pateikti kaltinimai pavogus leopardų intelektinę nuosavybę – jis gyvūnų kailio raštą panaudojo gaminamiems baldų apmušalams.
Verslininkas prarado apie 360 tūkst. dolerių (291 tūkst. eurų), įskaitant savo verslą.
Tuo tarpu rangovui Andrejui Kleščinui neseniai baigėsi metus trukęs namų areštas, kurio metu jis negalėjo naudotis telefonu ir internetu.
„Sunkiausia buvo stebėti, kaip mano verslas, kurį kūriau keletą metų, buvo naikinamas“, – „The Moscow Times“ per advokatą sakė A.Kleščinas.
Verslui priešiška aplinka
Rusijoje politinio persekiojimo atvejų yra kur kas mažiau nei į verslininkus, niekada nekritikavusius Vladimiro Putino režimo, nukreipto puolimo.
Situacijos rimtumą įrodo nauja industrija, ruošianti kompanijų savininkus ir jų darbuotojus teisiniam puolimui.
Viena tokių įmonių – „Seliutinas ir partneriai“ – siūlo auditą, padedantį nustatyti labiausiai pažeidžiamas įmonių vietas. Bendrovė organizuoja dirbtuves, kurių metu mokoma, ką daryti susidūrus su teisėsaugos pareigūnais: kaip su jais kalbėti, reaguoti į jų grasinimus ar reidus.
Bendrovė organizuoja dirbtuves, kurių metu mokoma, ką daryti susidūrus su teisėsaugos pareigūnais: kaip su jais kalbėti, reaguoti į jų grasinimus ar reidus.
Įmonės savininkas buvęs policininkas ir teisėjas Aleksandras Seliutinas teigia, kad jo klientai – Rusijos ir užsienio, įskaitant JAV, kompanijos, užsiimančios verslu Rusijoje.
„Atradau nišą ir sukūriau rinką, kurioje daug žmonių kopijuoja tai, ką aš darau“, – sakė A.Seliutinas.
Šios paslaugos siūlomos tuo metu, kai pradedama pulti ir kompanijas, sudariusias sutartis su valstybinėmis institucijomis, teigia Olga Romanova, buvusi žurnalistė ir organizacijos „Rusija už grotų“ įkūrėja.
Ši organizacija teikia teisinę ir finansinę pagalbą tiems, kurie laikomi valstybinių institucijų machinacijų aukomis. Itin daug pagalbos skiriama verslininkams.
Praeitais metais O.Romanova teigė, kad teisėsauga – policija, prokurorai ir teisėjai – yra viena grobuoniška institucija, gyvenanti iš privataus kapitalo plėšikavimo.
Anot O.Romanovos, ypač svarbus teismų vaidmuo, kadangi jie neleidžia tokiems opozicijos kandidatams kaip Aleksejus Navalnas dalyvauti rinkimuose ar juos įkalina, jei pastarieji Kremliui tampa nepatogūs.
Tuo tarpu vietos pareigūnams suteikiama daug laisvės. O.Romanova teigia, kad silovikai – buvę ir esami teisėsaugos, saugumo ir karinių tarnybų nariai – gręžiasi į verslus, kuriuos kontroliuoja priešiški teisėsaugos pareigūnai ar su jais susiję verslininkai, turintys prieigą prie vyriausybės sutarčių.
„Jų pašaro atsargos išseko, – sakė O.Romanova. – Todėl jie ėda vienas kitą.“
Pareigūnų nemalonę užsitraukė ir O.Romanova, turėjusi pabėgti į Vokietiją. Pareigūnai apkaltino „Rusiją už grotų“ sukčiavimu įsisavinant Pasaulio Banko pinigus, skirtus pagerinti Rusijos kalinių finansinį raštingumą.
Tuo tarpu Pasaulio Banko filialas Rusijoje teigia, kad pinigai buvo panaudoti sąžiningai.
Teisėsauga kaip nusikalstama grupuotė
Vienas naujausių atvejų – A.Kleščino byla. Jo įmonė Vidaus reikalų ministerijai įsipareigojo Lipecko regione pastatyti direkcijos biurą, o šalia jo – kalėjimą.
Praėjus 18 mėnesių po naujų pastatų atidarymo, ministerija apkaltino A.Kleščiną sukčiavimu, kadangi kai kurie elementai kainavo mažiau nei buvo numatyta projekte. A.Kleščinas, kuriam padeda „Rusija už grotų“, teigia po suėmimo patyręs širdies smūgį.
M.Galeotti: „Kremlius nori kovoti su nusikalstamumu, tačiau tik tada, kai jam tai patogu, kai taikiniai – ne draugai ar sąjungininkai.“
Nors ir paleistam už užstatą, A.Kleščinui pateikti kaltinimai vis dar galioja, jam gresia iki 10 metų kalėjimo. Verslininką pripažinus kaltu, jo nuosavybė bus parduota aukcione, pačiam A.Kleščinui bus skirta didelė bauda.
„Lengva galvoti, kad visa Rusijos teisėsauga – korumpuota ir vienalytė institucija, tačiau manau, kad tiesa yra kur kas sudėtingesnė“, – teigė politologas Markas Galeotti.
„Yra sąžiningų policininkų ir teisėjų, yra ir korumpuotų. Yra tam tikrų korumpuotų teisėsaugos pareigūnų mazgų, kurie gali būti laikomi organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis. Tikroji problema – sisteminė. Kremlius nori kovoti su nusikalstamumu, tačiau tik tada, kai jam tai patogu, kai taikiniai – ne draugai ar sąjungininkai“, – teigė M.Galeotti.
Maskvos saldainių fabriko atveju, už verslininkų teises kovojantis Borisas Titovas teigė manąs, kad kompaniją perimta suorganizavus valstybinių įstaigų puolimą. Jis buvusio fabriko savininko ir šaulio Iljos Averianovo astovavimui skyrė žinomą advokatą.
Leopardų teisės
Baldų apmušalų gamintojas Ruslanas Telkovas buvo apkaltintas leopardų intelektualinės nuosavybės vagyste, nes savo produktams panaudojo jų kailio raštus.
R.Telkovas teigia manąs, kad jo persekiojimą suorganizavo konkurentai, kadangi jis sulaužė kartelinį susitarimą, padėjusį išlaikyti labai aukštas kainas.
2012 -aisiais jį iš kalėjimo sugebėjo ištraukti tik „Rusijos už grotų“ advokatas. Anot R.Telkovo, jis vienoje kameroje kalėjo su dar devyniais žmonėmis. Kadangi lovų buvo tik šešios, kaliniams tekdavo miegoti pamainomis.
R.Telkovo byla buvo uždaryta tik praėjus keletui metų po jo išlaisvinimo – kai B.Titovas apie šį atvejį pranešė pačiam prezidentui V.Putinui.
Vis dėlto tai nėra istorija su laiminga pabaiga: nors R.Telkovas laisvas ir jam nebegrasinama, jo verslas buvo sunaikintas, jis prarado visus pinigus. R.Telkovo teigimu, patirti nuostoliai siekia apie 20 mln. rublių (291 tūkst. eurų).
Tokie kaltinimai sukčiavimu – labai dažnas politinio ir ne tik susidorojimo įrankis. Pavyzdžiui, A.Navalnas buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo už tai, kad nusipirko medienos ir ją pardavė už didesnę kainą.
Spaudimas ir godumas
Anot O.Romanovos, daugumą bylų inicijuoja patys teisėsaugos pareigūnai – paprastai piliečiai nepateikia jokių skundų. Anot jos, dažnai teismuose priimami sprendimai neatsižvelgiant į tai, ar kuri nors pusė patyrė žalą dėl kaltinamojo veiksmų.
Tai paaiškina, kodėl smulkusis verslas, daugybės šalių ekonomikos ramstis, neišsivystė Rusijoje.
2015 m. susitikęs su teisėjais V.Putinas sakė, kad 2014-asiais buvo pradėta 200 tūkst. su verslu susijusių bylų, tačiau vos 46 tūkst. jų pasiekė teismą. Tuo tarpu 83 proc. verslininkų, susijusių su tomis 200 tūkst. bylų, prarado verslus.
A.Seliutino teigimu, detektyvai, prokurorai ir teisėjai jaučia spaudimą elgtis nesąžiningai – iš solidarumo kolegoms ir vadovams, taip pat iš baimės būti atstumtiems. Vis dėlto pagrindine nusikalstamos veiklos priežastimi A.Seliutinas laiko godumą.
2015 m. susitikęs su teisėjais V.Putinas sakė, kad 2014-asiais buvo pradėta 200 tūkst. su verslu susijusių bylų, tačiau vos 46 tūkst. jų pasiekė teismą. Tuo tarpu 83 proc. verslininkų, susijusių su tomis 200 tūkst. bylų, prarado verslus.
„Jie buvo įbauginti, apiplėšti ir tuomet paleisti, – gruodį spaudos konferencijoje sakė V.Putinas, paklaustas, kodėl prezidentui ištikimiems asmenims ir visiems kitiems egzistuoja dvi atskiros teisingumo sistemos. – Suprantu, kad turime problemų, tačiau negaliu sutikti, kad šalyje turime skirtingas teisines realybes.“
Panašu, kad situacija tik blogėja. Anot Rusijos Aukščiausiojo teismo, 2016-asiais tik 0,36 proc. kriminalinių teismo procesų baigėsi išteisinimu.
„Užsienio agentai“
Šiandien „Rusijos už grotų“ biure Maskvoje dirba 18 žmonių, dauguma jų – buvę kaliniai ar buvusių kalinių giminaičiai. Jiems padeda 400 savanorių visoje šalyje, biurai pamažu steigiami kituose didžiuosiuose miestuose.
Organizacija siūlo materialinę pagalbą, įskaitant maisto paketus, teisinę ir finansinę paramą kalinių šeimoms. Anot O.Romanovos, pagalba teikiama tūkstančiams žmonių.
A.Seliutinas: „Mes aiškiname, kaip detektyvai renkasi taikinius, kaip gauna informaciją, kas nutinka su jais susidūrus, ką jie sako ir ką jiems atsakyti. Kokius psichologinius triukus jie naudoja ir kaip nusiraminti.“
Organizacijos įkūrėjos teigimu, metinis „Rusijos už grotų“ biudžetas siekia 250 tūkst. dolerių (202 tūkst. eurų). Didžioji dalis pinigų organizacijai paaukojama, taip pat ji siekia gauti paramą iš Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių.
„Jei jie paskelbs mus užsienio agentais, didžiuosimės šiuo titulu“, – sakė O.Romanova. Vis dėlto gavusi tokį statusą organizacija patektų po teisėsaugos ir mokesčių institucijų padidinamuoju stiklu.
Tuo tarpu A.Seliutinas ruošia klientus blogiausiam. „Mes aiškiname, kaip detektyvai renkasi taikinius, kaip gauna informaciją, kas nutinka su jais susidūrus, ką jie sako ir ką jiems atsakyti. Kokius psichologinius triukus jie naudoja ir kaip nusiraminti“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie tai, kad verslininkų puolimo motyvas – finansinis, jis prisiminė lankęsis Federalinės saugumo tarnybos agentų susitikime, į kurį dalyviai atvažiavo prabangiais automobiliais.
„Prie durų buvo pastatyta 14 visureigių, – sakė A.Seliutinas. – Ir jie kalbėjo apie naujus modelius.“
