Taip jis pakomentavo naująją respublikos karinę strategiją, kurioje Rusija įvardijama kaip „pagrindinė grėsmė“.
D.Peskovas pažymėjo, kad Kremlius šio dokumento priėmimą laiko Kišiniovo „konfrontacinės linijos“ Maskvos atžvilgiu tęsimu.
„Dabartinė Moldovos vadovybė, mūsų požiūriu, daro rimtą klaidą. Jie mano, kad santykių su Europa kūrimas reiškia visišką priešiškumą Rusijai. Šią klaidą jau padarė viena valstybė. Šiai vienai valstybei ji nedavė nieko gero“, – pabrėžė Vladimiro Putino atstovas spaudai.
Spalio 8 d. Moldovos vyriausybė patvirtino naują karinę strategiją iki 2035 m. Tarp dokumente išvardytų karinių rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ypatingas dėmesys skiriamas Rusijos karui prieš Ukrainą.
Moldova išreiškė nuogąstavimus dėl perspektyvos, kad prie jos sienų gali būti sukurtas sausumos koridorius ir pripažino karo veiksmų išplitimo galimybę į respublikos teritoriją. Kaip dar viena grėsmė buvo įvardytas apie 1 000 Rusijos taikdarių buvimas Uždniestrėje.
Atsižvelgdama į tai, Moldovos valdžia nurodė trečdaliu padidinti šalies kariuomenės dydį ir padidinti išlaidas gynybai iki 1 proc. BVP. Naujojoje karinėje strategijoje taip pat numatyta pereiti prie NATO standartų.
Be to, dokumente teigiama, kad Konstitucijoje numatytas neutralumas įpareigoja Moldovą „imtis visų priemonių, taip pat ir karinių, savo gynybai“, įskaitant galimybę dalyvauti tarptautinėse pratybose.
Rugsėjį Moldovos prezidentės Maios Sandu proeuropietiška Veiksmų ir solidarumo (PAS) partija laimėjo parlamento rinkimus, surinkusi 50,2 proc. balsų. Buvusio prezidento Igorio Dodono vadovaujamas prorusiškas Patriotinis blokas liko antras su 24,17 proc. balsų.
Po to Kremlius apkaltino Kišiniovą, kad jis esą neleido šimtams tūkstančių Rusijoje gyvenančių moldavų dalyvauti rinkimuose, nes jiems buvo atidaryti tik du balsavimo punktai.
Savo ruožtu M.Sandu, ne kartą kaltinusi Maskvą kišimusi į Moldovos reikalus ir siekiu įvykdyti valstybės perversmą, po rinkimų teigė, kad Rusija „ir toliau vykdys dezinformacijos kampanijas“, tačiau dabar tai daryti bus sunkiau.
Anksčiau Rumunijos kariuomenės vyriausiasis vadas Gheorghitas Vladas pareiškė, kad Rumunija, būdama artima Moldovos sąjungininkė, yra pasirengusi padėti šaliai, jei prieš ją būtų surengta Rusijos agresija.
