„Laikome tai nepriimtinu dalyku ir negalime su tuo susitikti“, – žurnalistams pareiškė rusų prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, kaip šiuos reikalavimus vertina Kremlius.
Išvakarėse Estijos parlamento vadovas Hennas Polluaasas pareiškė, kad norint ratifikuoti įstrigusį dvišalį pasienio susitarimą Maskva turi pripažinti Estijos teritoriją remdamasi 1920 metų Tartu taikos sutartimi.
Pagal tą sutartį sovietinė Rusija pirmoji pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę ikikarinių sienų teritorijoje.
Rusija Tartu taikos sutartį laiko teisinės galios neturinčiu istoriniu dokumentu ir mano, kad jo pripažinimas leistų Talinui reikšti tolesnes teritorines pretenzijas.
H.Polluaasas kaip tik pareiškė, kad Maskva turi grąžinti jo šaliai „aneksuotas teritorijas“. Jis pabrėžė, kad Rusijos ir Estijos siena nustatyta Tartu taikos sutartimi.
„Visos valstybės pripažino Estiją, atsižvelgdamos būtent į tokias sienas. Pažanga dėl pasienio sutarties gali būti pasiekta tik pripažinus Tartu taikos sutartį ir ja nubraižytas sienas, jų atkūrimas iš Rusijos pusės“, – pareiškė estų parlamento pirmininkas.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau prieš daugelį metų atmetė galimybę derėtis su Baltijos šalimis dėl kokių nors teritorinių klausimų.
Tokį pareiškimą jis padarė dar 2005 metais, kalbėdamas apie Latvijos išsakytus teritorinius priekaištus dėl Pytalovo srities Rusijos rytuose.
Šia proga jis per susitikimą su laikraščio „Komsomolskaja pravda“ ištarė savo žinomą frazę: „Ne Pytalovo sritį jie gaus, o nugaišusio asilo ausis“.
