Ir tai vyksta ne tik įmonių iniciatyva – Maskva įpareigojo įmones imtis priemonių savo apsaugai užtikrinti, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Praėjusį mėnesį Kremlius oficialiu dekretu įspėjo, kad įmonės, kurios neužtikrins apsaugos nuo Ukrainos dronų, gali būti laikinai perduotos valstybės kontrolei.
Dabar verslo įmonės visoje Rusijoje nuomojasi oro gynybos sistemas iš gynybos pramonės bendrovių arba kuria savo. Sprendžiant iš darbo skelbimų, kai kurios įmonės netgi samdo šaulius, kurie padeda apsisaugoti nuo dronų.
Ukraina padidino dronų gamybą, o tai leidžia jos ginkluotosioms pajėgoms rengti masinius smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Lenkijos gynybos tyrimų bendrovės „Rochan Consulting“ duomenimis, nuo kovo mėnesio Ukrainos dronai surengė apie 200 smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kliudė mažiausiai 36 logistikos centrus, įskaitant didžiausių Rusijos internetinių mažmenininkų „Ozon“ ir „Wildberries“ sandėlius.
Milžiniška Rusijos teritorija tapo jos pažeidžiamumu: turimos oro gynybos priemonės turi būti išsklaidytos po plačią teritoriją, kurią sunku visiškai apginti.
Dėl to Rusijos valdžia gynybą nuo dronų pavertė bendra atsakomybe, o ne tik kariuomenės reikalu. Šio mėnesio pradžioje vyriausybė išleido dekretą, leidžiantį Rusijos pašto darbuotojams nešiotis ginklus.
Taip pat tikimasi, kad dronus numušti gebės ir įmonių apsaugos darbuotojai.
Rusijos skelbimų svetainėje „Avito“ įmonės ieško apsaugos darbuotojų, galinčių patruliuoti teritorijoje, stebėti dangų, aptikti dronus ir juos numušti. Viename darbo skelbime Maskvos srityje siūlomas atlyginimas nuo 240 000 rublių per mėnesį (atitinka beveik 3 000 JAV dolerių). Apsaugos darbuotojams ant Krymo tilto gali būti mokama daugiau nei dvigubai tiek.
Verslai imasi įvairių būdų oro gynybos sistemoms įsigyti. Kai kurios įmonės moka Gynybos ministerijai už oro gynybos sistemų nuomą, kas mėnesį mokėdamos už jas prižiūrinčius instruktorius, teigė du Rusijos verslo bendruomenei artimi šaltiniai. Kiti pasirinko pigesnį kelią – samdo inžinierius iš gynybos pramonės įmonių, kad šie sukurtų sistemas, dažnai kopijuojant užsienio analogus.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį komercinės įmonės antidroninėms sistemoms išleido daugiau nei 440 mln. rublių – beveik septynis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Po Ukrainos dronų atakų Rusijos naftos perdirbimo gamyklos masiškai stabdo darbą.
