Diskutuojant apie garsesnius politikus, kurie mano, kad britams reikėtų atsisveikinti su ES, dažniausiai minimos trys pavardės – Donaldo Trumpo, Marine Le Pen ir Vladimiro Putino.
Bet savo nuomonę ši trijulė reiškia skirtingai. Antai respublikonų kandidatas į JAV prezidentus D.Trumpas atvirai remia išstojimo – „Brexit“ – kampaniją ir apsilankys JK iškart po referendumo.
Prancūzijos nacionalistė M.Le Pen netgi nori kirsti Lamanšo sąsiaurį ir padėti stovyklai „Vote Leave“. Tiesa, šios kampanijos atstovai viešai pareikalavo, kad prancūzė nesikištų į JK vidaus reikalus.
Tuo metu Kremlius kategoriškai neigia bet kokį prezidento V.Putino norą, kad JK paliktų 28 šalių bloką. Esą Rusijos lyderis visiškai neutralus.
Ir iš tiesų V.Putinas oficialiai artėjančio referendumo dar nėra komentavęs. Bet tai nereiškia, jog Rusijos prezidentas nedaro visko, kad tik pastūmėtų britus išstojimo link – jis tiesiog gerokai protingesnis nei D.Trumpas ir M.Le Pen.
Vyksta asimetrinis karas
V.Putinas puikiai žino, kad britai nenori, jog juos mokytų Rusijos autokratas – lygiai taip pat, kaip ir rasistinių pareiškimų vis pasvaidantis Niujorko nekilnojamojo turto magnatas ar įžūli prancūzė ksenofobė.
Vis dėlto jis turi tai, apie ką D.Trumpas ir M.Le Pen kol kas tik svajoja – tikrą galią ir visiškai kontroliuojamą valdžios aparatą. Vakarų šalių diplomatai ir saugumo pareigūnai jau suvokė, kad V.Putinas gali ir nori destabilizuoti ES įmantriomis žvalgybinėmis bei propagandinėmis operacijomis.
V.Putinas turi tai, apie ką D.Trumpas ir M.Le Pen kol kas tik svajoja – tikrą galią ir visiškai kontroliuojamą valdžios aparatą.
„Tai yra KGB arkliukas – asimetrinis karas, kai atsargiai metami pinigai į propagandą, kuria žmonės skatinami elgtis vienaip ar kitaip“, – „The Daily Beast“ teigė Charlesas Crawfordas, buvęs britų diplomatas, kuris anksčiau dirbo Maskvoje.
Jis neabejoja, kad Maskvai būsimasis referendumas labai svarbus – juk JK išstojimas iš Bendrijos būtų didžiausias sukrėtimas blokui, kuris iki šiol tik plėtėsi.
„Kremlius aktyviai stengiasi paveikti kampaniją prieš referendumą. Klausimas, kaip tai geriausiai padaryti, nes pernelyg akivaizdžios pastangos gali atsisukti prieš Rusiją“, – aiškino Ch.Crawfordas.
Kratosi komentarų apie „Brexit“
Londono ir Maskvos santykiai ir taip atsidūrę žemiausiame taške nuo Šaltojo karo laikų. Britai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje, be to, šiemet skelbta, kad Aleksandras Litvinenka 2006 metais Londone buvo nunuodytas būtent Kremliaus nurodymu.
Todėl nenuostabu, kad Rusijos pareigūnai bando elgtis kuo atsargiau – bent jau ne viešai.
Kai JK premjeras Davidas Cameronas ir užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas apkaltino V.Putiną raginant britus palikti ES, Rusijos ambasada Londone paskelbė nuoskaudų kupiną pareiškimą.
„Rusiją bandoma įtraukti į vidaus debatus dėl „Brexit“, – pranešė ambasados atstovas. – Pabrėžiame, kad mūsų vyriausybė neturi nuomonės apie Britanijos narystę ES“.
O gegužę, grįžę iš Maskvos, kur bendravo su užsienio reikalų ministerijos tarnautojais ir Valstybės Dūmos deputatais, JK Bendruomenių rūmų nariai teigė, jog rusai jiems skundėsi, kad yra siejami su „Brexit“ kampanija.
Rusams nepatinka vieninga ES
„Vis dėlto režimas, ypač – V.Putinas, būtų labai patenkintas, jei Britanija pasitrauktų iš Europos Sąjungos“, – įsitikinęs leiboristams, kurie remia tolesnę narystę ES, Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitete atstovaujantis Markas Hendrickas.
V.Putinui daug priimtinesnės ir lengvesnės dvišalės derybos, o ne komplikuoti santykiai su vieninga Europa.
Parlamentaras teigia, kad toks įspūdis jam susidarė po pokalbių Maskvoje su Rusijos politikais, akademikais ir verslo lyderiais. V.Putinui esą daug priimtinesnės ir lengvesnės dvišalės derybos, o ne komplikuoti santykiai su vieninga Europa.
„Rusams būtų patogiau, jei Jungtinės Karalystės nebebūtų ES, jei ES subyrėtų. Juk faktas toks, kad visos tos šalys, kurios anksčiau priklausė Varšuvos sutarčiai, dabar yra ES ir NATO. Rusams tai nepatinka“, – svarstė Ch.Crawfordas.
„Vote Leave“ stovykla, aišku, iš bet kokių svarstymų, esą V.Putinas slapta padeda „Brexit“ kampanijai, tik juokiasi.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Crispinas Bluntas, pasisakantis už JK išstojimą iš Bendrijos, teigė Maskvoje nepastebėjęs, kad rusai pasisakytų už tokį scenarijų.
Skleidžia propagandą apie ES
Bet oficialūs pareiškimai – tik maskuotė. Tikrųjų Kremliaus ketinimų reikia ieškoti ne spaudos konferencijose, o valdžios kontroliuojamose ir įvairiomis kalbomis pasauliui transliuojančiose žiniasklaidos priemonėse – televizijoje „Russia Today“ ir naujienų agentūroje „Sputnik“.
Pastarosiomis savaitėmis pasirodžiusių publikacijų ir reportažų analizė rodo, kad daugelyje jų dažniausiai cituojami pagarsėję euroskeptikai.
Pavyzdžiui, kalbinamas Lenkijos dešinysis radikalas Januszas Korwinas-Mikke, kuris teigia, kad „būtų teisinga“, jei JK paliktų ES. Šis lenkas, beje, remia ir D.Trumpą, nes „Hillary Clinton remia žydai“.
„Russia Today“ itin dažnai kalbina Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderį Nigelą Farage'ą.
Dar šališkesnės – nuomonių skiltys, kuriose atvirai dėstomos propagandinės teorijos. Antai viename straipsnių teigiama, kad ES įkūrė JAV centrinė žvalgybos valdyba, o kituose Bendrija kaltinama „smegenų plovimu“.
Galiausiai „Russia Today“ itin dažnai kalbina Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderį Nigelą Farage'ą, kuris nemėgsta draugauti su faktais.
„Viena pagrindinių Rusijos propagandos linijų – kad Europa žlunga, skęsta chaose, yra susiskaldžiusi, apskritai praranda galią ir įtaką. Tokiai linijai, be jokios abejonės, labai padėtų britų apsisprendimas palikti Sąjungą“, – teigė Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Joergas Forbrigas.
Žinoma, didžiulį kiekį propagandos išspjauna ir pusiau slapti vadinamųjų trolių fabrikai. Troliai kasdien paskelbia tūkstančius tinklaraščių įrašų, komentarų socialiniuose tinkluose, Vakarų žiniasklaidos priemonių svetainėse.
Britų diplomatai įžvelgia, kad birželio 23-osios referendumas – bene madingiausia tema troliams pastarosiomis savaitėmis.
Finansiškai remia parankius partnerius
Kartais prabyla ir Rusijos valdžios atstovai. Pernai Vokietijoje kilus įtampai dėl pabėgėlių antplūdžio, Rusijos ambasada Londone „Twitter“ paskelbė: „Vokietijos vyriausybė pakišo savo šalį po migrantų kojomis tarsi kilimą“.
O J.Forbrigas mano, kad Rusija iš tiesų stengiasi kištis į Vakarų politiką: „Nujaučiu, kad Kremlius vis bando būti išgirstas pasitraukimo šalininkų. Galbūt rusai net remia kampaniją, bet tokius veiksmus jie paprastai labai kruopščiai paslepia.
Rusijos ambasada Londone „Twitter“ paskelbė: „Vokietijos vyriausybė pakišo savo šalį po migrantų kojomis tarsi kilimą“.
Kita vertus, mes žinome, kad Maskva finansiškai remia Rusijai palankius Europos politikus“.
M.Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas 2014 metų pabaigoje iš tiesų gavo 10 mln. JAV dolerių paskolą iš Pirmojo čekų-rusų banko, kuris siejamas su Kremliumi. O partijos lyderė Maskvoje kelis kartus slapta susitiko su V.Putinu.
Rusija remia ne tik politikus – pavyzdžiui, Vakarų Europoje lėšų nebuvo pagailėta kraštutinių dešiniųjų valdomai žiniasklaidai.
Vienai Prancūzijos interneto televizijai, kurią įkūrė buvęs radikalaus Nacionalinio fronto konsultantas, valstybinė Rusijos radijo stotis „Voice of Russia“ yra skyrusi 470 tūkst. JAV dolerių.
„Voice of Russia“ taip pat susibičiuliavo su Lombardijos ir Rusijos kultūros asociacija Italijoje. Pastarąją įsteigė kraštutinių dešiniųjų partija „Šiaurės lyga“.
