Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino rengiamame vadinamajame „Rusijos Davose“ ketina dalyvauti dešiniųjų pažiūrų JAV nuomonės formuotojas, aukštas JAV pareigūnas ir vienas Vokietijos mažmeninės prekybos milijardierių. Tuo metu Kremlius susiduria su ekonomikos stagnacija ir aklaviete santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje.
Pagrindinis Rusijos investicijų forumas, penktasis nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą pradžios, prasideda praėjus vos kelioms valandoms po mirtino dronų ir raketų smūgio Kyjivui. Rusija teigia, kad tai buvo atsakas į smūgį bendrabučiui Rusijos kontroliuojamame Luhansko regione.
Nors Ukraina oficialioje forumo programoje nepaminėta nė karto, karas, anot naujienų agentūros „Reuters“, juntamas visur.
„Klausimas yra toks: ar šis karas baigsis, ar mūsų laukia kur kas sudėtingesnė ateitis?“ – sakė vienas Rusijos forumo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.
Putino ekonomika
V.Putinas, kuris Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas vadovauja nuo 1999 metų, per pirmuosius 15 savo valdymo metų ženkliai prisidėjo prie šalies ekonominės gerovės augimo. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, iki 2013 metų Rusijos ekonomika išaugo dešimteriopai ir pasiekė maždaug 2,3 trln. JAV dolerių vertę – likus metams iki Krymo aneksijos.
Nuo to laiko Rusijos ekonomika moka kainą už konfliktą su Vakarais dėl Ukrainos. Nepaisant geresnio nei tikėtasi augimo 2023 ir 2024 metais, prognozuojama, kad šiemet jos dydis sieks apie 2,9 trln. JAV dolerių. Palyginimui, bendras NATO šalių ekonominis pajėgumas vertinamas apie 45 trln. JAV dolerių.
Nuo žaliavų eksporto priklausoma Rusijos ekonomika praėjusiais metais sulėtėjo iki maždaug 1 proc. augimo, kai 2024 metais augimas siekė 4,9 proc. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį ekonomika susitraukė 0,2 proc. Pareigūnai tai aiškina aukštomis palūkanų normomis, Vakarų sankcijomis ir stipriu rubliu.
Šių metų augimo prognozė siekia vos 0,4 proc.
Pasirinkimas
Buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Olegas Vyjuginas teigia, kad Rusija susidūrė su pasirinkimu: arba ekonomikos recesija, arba išlaidų karui Ukrainoje mažinimas.
„Rusija turi rinktis: arba mažinti karinį finansavimą, kas skatintų ekonomikos augimą per spartesnį bazinių palūkanų mažinimą, kreditavimo civiliniam sektoriui plėtrą, dalinį sankcijų švelninimą ir tiekimo grandinių atkūrimą; arba toliau finansuoti karinį-pramoninį kompleksą, kuriam nuolat reikės vis daugiau lėšų ir naujų mokesčių, o tai dar labiau stums ekonomiką į recesiją ir mažins realias gyventojų pajamas“, – aiškino O.Vyjuginas.
Kitos naujienos apie karą Ukrainoje
Anksčiau buvo pranešta, kad V.Putinas tebėra įsitikinęs Rusijos pergale ir, analitikų vertinimu, klaidingai suvokia situaciją fronte. Dėl to jis nenori mažinti gynybos išlaidų, nes tiki, kad Rusija vis dar gali pasiekti karinę pergalę.
Taip pat buvo analizuojama, prie kokios baigties artėja V.Putino režimas. Nors Rusijos kariuomenei sunkiai sekasi pasiekti proveržį fronte, Kremlius turi vis mažiau eskalacijos priemonių situacijai pakeisti. Priverstinė mobilizacija suteiktų Rusijai papildomų pajėgumų, tačiau būtų itin nepopuliari tarp šalies gyventojų.
