Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kremlius vėl prabilo grasinimų kalba: abejoja dėl sienos su Estija

Sergejus Lavrovas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Sergejus Lavrovas
Šaltinis: BNS
2
A A

Maskva yra pasiruošusi grįžti prie klausimo dėl sutarties dėl sienos su Estija ratifikavimo, su sąlyga, kad bus konstruktyvių žingsnių dvišaliuose santykiuose, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Kai sutartis buvo Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitete, dėl to susitarimo vyko posėdžiai, o Talino retorika buvo visiškai netinkama, kad procesas tęstųsi nesukeliant mūsų visuomenės pasipiktinimo“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją antradienį Maskvoje.

Pasak jo, „RF pasiruošusi grįžti prie ratifikacijos proceso ir apie tai ne kartą kalbėjo mūsų parlamentarai“. Rusijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad „jie jaučia rinkėjų nuotaiką, jie turi priimti sprendimą“.

„Palaikysime šį procesą, tačiau tik esant tokiai sąlygai, kad santykiai judės konstruktyviai, o ne būnant nuolat įtemptai konfrontacijai“, – pareiškė S.Lavrovas.

Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai U.Paetas ir S.Lavrovas 2005 metų gegužę Maskvoje pasirašė susitarimus dėl sausumos ir jūros sienos.

Tačiau Estijos parlamentas į šių sutarčių ratifikavimo įstatymą įtraukė preambulę dėl 1920 metų Tartu taikos sutarties galiojimo. Pagal tą sutartį sovietinė Rusija pirmoji pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę, pagal ją ėjo ir ikikarinė siena.

Rusija Tartu taikos sutartį laiko tik istoriniu dokumentu ir Estijos parlamento sprendimą įvertino kaip bandymą užsirezervuoti ateičiai teritorines pretenzijas Rusijai. Pretenzijos galėjo kilti dėl dviejų pasienio su Estija miestų.

Estija ne kartą atmetė tokius priekaištus, bet Rusija vis tiek atšaukė savo parašus po sienų sutartimi.

Estijos ir Rusijos konsultacijos dėl naujos sienų sutarties prasidėjo 2012 metų pabaigoje.

2014 m. vasarį Maskvoje buvo pasirašyti susitarimai dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat susitarimas dėl diplomatinio nekilnojamojo turto.

Pagal šį dokumentą buvo numatyta, kad Estija ir Rusija, koreguodamos demarkacinę liniją, apsikeis vienodomis 128,6 ha teritorijomis.

Tačiau sutarties ratifikavimo procesas vėl įstrigo įsiplieskus krizei Ukrainoje ir smarkiai pašlijus santykiams tarp Maskvos ir Vakarų šalių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Rusija Estija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min