„Kremlius dar kartą suklydo. Kiekviena papildoma krizės diena Persijos įlankoje kelia mirtiną grėsmę Rusijos „Urals“ naftai. Jei pirmosiomis konflikto dienomis naftos kaina pasaulio prekybos rinkose iš tiesų smarkiai ir chaotiškai kilo, tai šiandien situacija pasikeitė. Naftą gaminančios šalys skubiai ėmėsi diversifikuoti žaliavų tiekimo maršrutus, apeinant Hormuzo sąsiaurį“, – paaiškinama pareiškime.
Taip pat nurodoma, kad, jei iki situacijos eskalavimo regione ir aplink siaurąją sąsiaurio dalį kitais maršrutais buvo transportuojama apie 3,5 mln. barelių naftos per parą iš bendrų 15 mln., tai jau šiandien šis skaičius pasiekė 6,5 mln.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba pabrėžė, kad šiuo metu perspektyviausi yra du maršrutai, kurie aktyviai modernizuojami.
Pirmasis – dar 1980-aisiais pastatytas Saudo Arabijos naftotiekis „Rytai–Vakarai“, kuris transportuoja naftą iš Abkaiko komplekso į Janbos uostą Raudonojoje jūroje. Kitas – Jungtinių Arabų Emyratų naftos srautas, kurio pajėgumai didinami per Fudžeiros uostą Omano įlankoje, esantį maždaug 145 km į pietus nuo sąsiaurio.
Iki 2027 m. inžinieriai planuoja padidinti naftos transportavimo apimtis šiais maršrutais dar 1,2 mln. barelių per parą. Tai padidins bendrą naftos, aplenkančios Hormuzo sąsiaurį, apimtį iki 8 mln. barelių per parą.
„Taigi, kiekvieną dieną pasaulinės naftos kainos vis labiau išsivaduoja nuo priklausomybės dėl padėties Persijos įlankoje. Tuo pačiu metu Venesuelos naftos gavybos apimčių didėjimas, OPEC+ kvotų didinimas, JAE pasitraukimas iš OPEC – visi šie įvykiai turėtų daryti spaudimą pasaulinėms energijos išteklių kainoms.
Atitinkamai, Rusijos „Urals“ nafta pigs dar greičiau dėl gamintojo toksiškumo ir nepatikimumo, sankcijų taikymo tiekėjui bei jo „schemų“. Nuostoliai ir nepakankamos įplaukos į Maskvos valstybės biudžetą tik didės“, – paaiškino Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Ekonomistų skaičiavimai, kad šiais metais Rusijos Federacijos valstybės iždo pajamų trūkumas iš naftos ir dujų prekybos sieks 2 trilijonus rublių (22,4 mlrd. eurų), artimiausioje ateityje pasirodys pernelyg optimistiški“, – dėstoma pareiškime.
Rusijos biudžetas jau 2026 m. pradžioje gali susidurti su dideliu deficitu dėl nepakankamų naftos ir dujų pajamų, pripažino Rusijos vyriausybė.
Ukrainos žvalgyba taip pat pridūrė, kad Rusijos vidutinių ir didelių įmonių finansinė padėtis toliau blogėja, o tai rodo aukantį disbalansą verslo sektoriuje.
Daugiau nei pusė didelių Rusijos įmonių 2025 m. užbaigė su pelno sumažėjimu, sumažino arba visiškai sustabdė investicinius projektus, o daugelis iš jų ruošiasi atleisti darbuotojus.
2026 m. vasario 24 d. paaiškėjo, kad Rusijoje ruošiamasi uždaryti apie 300 įmonių.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba taip pat išskyrė, kad pirmą kartą istorijoje net 74 Rusijos regionai atsidūrė finansinėje duobėje.
