Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kritiškai mąstantiems žmonėms gyventi Rusijoje darosi vis sunkiau

Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Plakatas su Vladimiro Putino atvaizdu
Šaltinis: Bernardinai.lt
0
A A

JAV leidinio „Foreign Policy“ korespondentė Maskvoje Ana Nemcova rašo, kad Rusija keliauja laiku atgal į XX amžiaus pradžią.

Atmosfera mano mėgstamiausioje Maskvos kavinėje „Avokado“ yra kaip visada jauki: kamputyje pokaičio miego snaudžia vaikas, o iš jo ausinių sklinda džiazo muzika, aplink žmonės maigo elektroninių prietaisų klavišus, skanauja salotas ar siurbčioja žaliuosius vegetarinius kokteilius. Kone automatiškai apsidairau kažko skaitomo ir akys ieško dažniausiai prie įėjimo sukrautoje krūvoje Maskvoje leidžiamų laikraščių ar žurnalų. Tačiau tenka grįžti tuščiomis.

Tai – trikdanti patirtis asmeniui, kuris negali valgyti neskaitydamas. Pastebėjęs mano suglumusį žvilgsnį, padavėjas paaiškina, kad visa tai įvyko kažkur kovo pradžioje, kai leidinių „Bolšoj Gorod“, „Moscow Times“ ir „Moscow News“ pristatymas paprasčiausiai sustojo. Vėliau kažkas atvyko ir išsivežė stovus. „Sveika atvykus į kitokį pasaulį be nepriklausomos žiniasklaidos“, – šypsodamasis man sako padavėjas.

Valstybė vykdo mobilizaciją, o Rusija grįžta prie apsuptos tvirtovės mentaliteto

Laikraščių išnykimas iš mano mėgstamiausios kavinės buvo tik vienas lašelis platesnėje tėkmėje, liudijančioje valdžios politikos ir visuomenės nuomonės pokyčius visoje Rusijoje.

Valstybė vykdo mobilizaciją, o Rusija grįžta prie apsuptos tvirtovės mentaliteto. Vasario pabaigoje didžioji dalis rusų buvo įsitikinę, kad atėjo laikas nuo „fašistų“ ginti Ukrainoje gyvenančius rusus.

Kovo viduryje Levados centro apklausa parodė, kad beveik pusė visų rusų nori, jog Rusija vėl taptų „didžia imperija, kurią gerbtų ir kurios bijotų kitos šalys“, kai tuo tarpu kiti 47 proc. apklaustųjų teigė norintys, kad Rusija taptų, jei ne galinga imperija, tai bent „klestinčia šalimi“.

Kovo 18 dieną, prabėgus vos porai dienų nuo žaibiško referendumo Kryme už „grįžimą namo“ į Rusiją, prezidentas Vladimiras Putinas pasakė kalbą, kurioje prisiekė griežtai reaguoti į bet kokius vietinių kritikų iššūkius. Šiuos kritikus jis pavadino „išdavikais“ arba ardomosios „penktosios kolonos“ nariais. Valdžia į šią kalbą greitai reagavo išleisdama naujus įstatymus ir reguliavimus.

Didžiąją V. Putino valdymo laikotarpį Rusijos valdžia itin griežtai kontroliavo televiziją, radiją ir laikraščius, o internetą, kuriuo naudojasi santykinai maža rusų dalis, didžiąja dalimi paliko savieigai.

Netrukus po V.Putino kalbos tai pasikeitė. Rusai atsibudo ir suprato, kad nebegali pasiekti nė vieno pagrindinio opozicijos žinių tinklalapio ar tinklaraščio. Per vieną naktį valdžia uždarė keturias svetaines.

Netrukus po V.Putino kalbos tai pasikeitė. Rusai atsibudo ir suprato, kad nebegali pasiekti nė vieno pagrindinio opozicijos žinių tinklalapio ar tinklaraščio. Per vieną naktį valdžia uždarė keturias svetaines.

„Laisvė nyksta suplojus rankomis, nepriklausoma žiniasklaida uždarinėjama, valstybės atstovai puldinėja teatrus, interneto tiekėjai be jokio perspėjimo turi per 24 valandas uždaryti uždraustas svetaines“, – pasakojo Maskvos „Human Rights Watch“ biuro direktorė Tatjana Lokšina.

Vieną dieną V.Putinas pareiškė, kad norėtų žinoti, kas Rusijoje turi dvigubą pilietybę. Po kelių dienų Valstybės Dūma jau turėjo tris skirtingus įstatymų projektus, reikalaujančius, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys užsiregistruotų valdžios institucijose.

Ne visi Rusijos liberalai ar vadinamosios kūrybinės klasės atstovai buvo pasirengę susitaikyti su kritiniais išpuoliais ir įžeidinėjimais. Tagankos teatras pareikalavo atsiprašymo iš dviejų Rusijos senatorių, kurie apkaltino teatrą propaguojant „homoseksualumą, smurtą, pedofiliją ir savižudybes.“

Praėjusią savaitę teatro nariai priėmė nutarimą, kad jie netoleruos „šmeižikiškų“ paskirų asmenų ar valdžios pareiškimų. „Atmosfera teatre pakito. Dauguma žmonių nesutinka su kritiškais mūsų darbo pasmerkimais, kurie buvo išsiuntinėti V. Putinui ir kitur“ – teigė Tagankos teatro aktorė Ksenija Peretruchina.

auguma klausia, kiek toli riedės „sovietizacijos“ kamuolys: kaip visa tai palies verslą, aukštąjį švietimą, mokslą? Ar naujasis šaltasis karas reikš, kad Rusijos profesoriai ir mokslininkai privalės nustoti savo darbus spausdinti Vakarų moksliniuose žurnaluose? Ar studentai privalės atsisakyti mainų programų?

Dauguma klausia, kiek toli riedės „sovietizacijos“ kamuolys: kaip visa tai palies verslą, aukštąjį švietimą, mokslą? Ar naujasis šaltasis karas reikš, kad Rusijos profesoriai ir mokslininkai privalės nustoti savo darbus spausdinti Vakarų moksliniuose žurnaluose? Ar studentai privalės atsisakyti mainų programų? Ar Rusijos ir Amerikos astronautai turės nutraukti bendrus skrydžius į kosmosą?

„Psichologiškai yra labai sunku. Staiga pasirodo, kad mes gyvename visiškai kitokioje šalyje, šalyje, kurioje miršta žodžio laisvė ir žmogaus teisės“, – teigė žinoma leidėja ir filantropė Irina Prochorova.

Bent jau kol kas I. Prochorova gali išlaikyti savo nepriklausomybę nuo valstybės – jos milijardierius brolis Michailas Prochorovas finansuoja sesers leidyklą, kultūrinę programą ir partiją „Pilietinė platforma“, kuriai dabar vadovauja pati Irina.

Netrukus po žiemos olimpiados totalitarinė mašina vėl ėmė sukti savo gigantiškus krumpliaračius. Tačiau I.Prochorova nėra pasirengusi pasiduoti. „Jie yra tikroji penktoji kolona, o ne mes. Mes esame tikri patriotai, kurie praleidome dešimtmečius kurdami savo šaliai naudingas ir gražias institucijas“, – teigė filantropė.

Staiga pasirodo, kad mes gyvename visiškai kitokioje šalyje, šalyje, kurioje miršta žodžio laisvė ir žmogaus teisės

Kas Rusijoje paskatino imperialistines ir antivakarietiškas nuotaikas?

To nusprendžiau paklausti nacionalistinės partijos „Rodina“ atstovės. Ši partija neseniai buvo atgaivinta, nors kelerius metus buvo draudžiama dėl savo ksenofobinių šūkių.

Sofija Čerepanova man teigė, kad nauja valdžios politinė darbotvarkė, skelbianti siekį į Rusijos glėbį sugrąžinti buvusias sovietines teritorijas, turi pritarimą visuomenėje.

„Pagaliau žmonės gali didžiuotis ir jaustis naudingi gindami Rusijos nacionalinius interesus. Po Krymo mūsų dėmesys turi krypti į Padniestrę“ – teigė S.Čerepanova ir pridūrė, kad „Rodina“ partijai savo paslaugas visoje šalyje siūlo būriai savanorių. „Mes neatiduosime nė gabalėlio savo žemės“, – teigė nacionalistų atstovė.

Dauguma mano liberalių draugų siekia socialiniuose tinkluose ir kitais būdais išreikšti moralinę paramą vieninteliam likusiam nepriklausomam televizijos naujienų kanalui „Dožd“. Ši televizija jau kelias savaites yra ant uždarymo slenksčio.

Manoma, kad visos problemos prasidėjo ne be įsakymo iš Kremliaus. Kiek anksčiau šią savaitę aš apsilankiau „Dožd“ televizijos studijoje, įsikūrusioje saloje, esančioje naujoviškame kvartale, geriau žinomame kaip "Maskvos kaimas".

Ši teritorija yra užpildyta meno galerijomis, prabangiais restoranais ir barais raudonų plytų gamyklų pastatuose. Iki šiol ši vieta itin masino Vakarų turistus.

„Kai Kremlius man paskambino, kad pakviestų į V.Putino kalbą, aš su savo kolegomis pajuokavau, kad manęs ten reikia tik kaip penktosios kolonos atstovo. Tačiau, kai iš tikro išgirdau V.Putiną tariant žodžius „tautos išdavikai“, buvau sukrėstas“, – teigė „Dožd“ vyriausiasis redaktorius Michailas Zygaras.

Prabėgus kelioms savaitėms po to, kai kabelinių televizijų operatoriai išjungė „Dožd“ transliacijas, šis kanalas naujienas vis dar transliuoja internetu. Ši televizija yra viena iš nedaugelio šiandienėje Rusijoje, atstovaujanti tiems, kurie gali būti įvardinti kaip liberalai.

Kad išgyventų, kanalas savo darbuotojams 30 proc. turėjo sumažinti atlyginimus. Praėjusią savaitę žiūrovai ir fanai padėjo surinkti pakankamai pinigų, kad „Dožd“ galėtų nenutraukti savo veiklos bent iki šio mėnesio pabaigos.

Televizijos kanalas „Dožd“ nuosekliai Rusijos auditorijai pristatinėjo įvykius Ukrainoje, pasakojo apie Vakarų atsaką ir viso to pasekmės Rusijos pilietinei visuomenei bei opozicijai.

Tuo tarpu Rusija, kaip teigia M.Zygaras, keliauja laiku atgal, į XX amžiaus pradžią, kai Rusijos diduomenė, apibūdinama Antono Čechovo pjesėse, vis dar gyveno taip tarsi vyšninė orchidėja žydės amžinai, nors iš tikro ji jau buvo kertama. Panašiai M.Zygaras kalbėjo ir apie savo televizijos kanalo likimą: „Būtų gėda Rusijai, jei leistume, kad keli nemokšos, paviiršutiniški žmonės sugriautų tokį nuostabų ir talentingą projektą.“

Parengta pagal Foreign Policy

Bernardinai.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min