Slovėnijos prezidento postas didele dalimi yra reprezentacinis, bet dabartinis valstybės vadovas Danilo Turkas buvo galvos skausmas centro dešiniųjų premjerui Janezui Janšai, kuris bando įgyvendinti reformas ir taupymo priemones.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad D.Turkas ir po šio balsavimo bus pirmas, nors ir negaus pakankamai balsų, kad laimėtų pirmajame rate. Antrasis rinkimų ratas, kuriame tikriausiai varžysis D.Turkas ir J.Janšos pirmtakas, centro kairiųjų Borutas Pahoras, numatomas gruodžio 2 dieną.
J.Janšos favoritas iš trijų kandidatų, buvęs kultūros ministras ir europarlamentaras Milanas Zveras, turėtų likti trečias – apklausos rodo, kad jį remia maždaug 24 proc. rinkėjų. 33 proc. respondentų reiškė paramą B.Pahorui, o 42-44 proc. – D.Turkui.
Rinkimų apylinkės darbą baigs 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku, o netrukus po to turi būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.
Slovėnija išgyvena vieną didžiausių nuosmukių euro zonoje ir Europos Komisija praėjusią savaitę prognozavo, kad gamybos apimtis šiemet susitrauks skeusmingus 2,3 proc., o kitais metais – 1,6 procento.
Didelės „blogosios“ paskolos Slovėnijos bankuose padidino nuogąstavimus, kad ši 2 mln. gyventojų turinti šalis gali tapti dar viena 17 valstybių vienijančios euro zonos nare, kuriai gali prireikti pagalbos iš išorės.
Slovėnijos kredito reitingai buvo smarkiai sumažinti, daugiausia – dėl bankų, o skolinimosi reitingai dėl jos skolos pakilo iki 7 proc. – tokio lygio, kuris, kalbant apie ilgą laikotarpį, yra laikomas netvariu, jeigu nebūtų suteikta pagalba.
Nedarbas šioje 21 metus gyvuojančioje valstybėje pasiekė rekordinį lygį ir profesinės sąjungoslapkričio 17 dieną planuoja didelius protests prieš didelius valstybės išlaidų apkarpymus.
Naujoji J.Janšos vyriausybė dirbti pradėjo vasario mėnesį, pernai žlugus B.Pahoro administracijai, ir ėmėsi virtinės taupymo priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti valstybės finansus ir reformuoti pensijų ir darbo sistemas.
Per rinkimų kampaniją 60 metų D.Turkas, teisės profesorius, dirbęs Jungtinėse Tautose (JT), kai joms vadovavo ankstesnis generalinis sekretorius Kofi Annanas, ne kartą atvirai abejojo J.Janšos politika.
„Ekonominė situacija yra sunki, bet – ne ypatinga, nėra reikalo dramatizuoti šios situacijos ir grasinti. Vyriausybės (pateikiami) situacijos vertinimai kelia didesnį nerimą nei turėtų“, – per televizijos debatus perspėjo D.Turkas.
Sausio mėnesį D.Turkas net atsisakė suteikti J.Janšai mandatą formuoti naują vyriausybę po to, kai gruodį vykusių pirmalaikių rinkimų laimėtojui, Liublianos merui Zoranui Jankovičiui nepavyko suformuoti koalicijos. Galiausiai J.Janšą išrinko parlamentarai.
Tuo tarpu D.Turko varžovai sekmadienio rinkimuose, 49 metų B.Pahoras ir 50 metų M.Zveras, rėmė vyriausybės pastangas.
„Jeigu antrajame rate varžysis Pahoras ir Turkas, Janša ir visa vyriausybė, žinoma, teiks pirmenybę Borutui Pahorui. Janšai tai būtų mažesnė blogybė, jis kaip prezidentas būtų daug labiau linkęs bendradarbiauti“, – sakė Matevžas Tomšičius iš Nova Goricos Socialinių studijų mokyklos.
