Jei T.Oreškovičius pralaimės balsavimą ir nauja vyriausybė nebus suformuota per 30 dienų, parlamentas bus paleistas, o prezidentas paskirs naujus rinkimus.
Dėl to tektų atidėti numatytas reformas naujausiose Europos Sąjungos narėje, kurios ekonomika tebėra viena silpniausių 28-ių valstybių bloke.
Iš farmacijos verslo į politiką atėjęs nepartinis T.Oreškovičius, sausį stojęs vadovauti vyriausybei, kuri buvo suformuota po lapkritį vykusių ir aiškaus nugalėtojo neiškėlusių visuotinių rinkimų, žadėjo įgyvendinti labai reikalingas ekonomikos reformas.
Tačiau trapi valdančioji koalicija praktiškai nefunkcionavo dėl nuolatinių vidaus kivirčų tarp didžiosios koalicijos narės – konservatorių partijos HDZ – ir mažesniosios jos partnerės partijos „Most“ (Tiltas).
Politinė krizė paaštrėjo praėjusį mėnesį, kilus skandalui dėl HDZ vadovo ir įtakingo vicepremjero Tomislavo Karamarko galimo interesų konflikto.
„Most“ pareikalavo, kad jis atsistatydintų. Koalicijai nugrimzdus į chaosą, premjeras paragino pasitraukti ir T.Karamarko, ir „Most“ lyderį, vicepremjerą Božo Petrovą.
T.Oreškovičius taip pat atmetė HDZ raginimą jam pačiam trauktis iš premjero pareigų, todėl konservatoriai nusprendė inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybės vadovu.
T.Karamarko, laikytas viena svarbiausių figūrų vyriausybėje, trečiadienį atsistatydino, pareiškęs, kad ministrų kabineto veikla tapo „nebetvari“.
T.Karamarko atsistatydino praėjus kelioms valandoms po to, kai nacionalinė etikos priežiūros institucija nusprendė, kad jis įsipainiojo į interesų konfliktą dėl žmonos verslo ryšių su Vengrijos energetikos bendrove MOL.
