1998 m. lapkritis. Galina Starovoitova
Viena garsiausių Kremliaus kritikių ir žymi Rusijos demokratė buvo nušauta prie įėjimo į savo butą, praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po to, kai V.Putinas pradėjo vadovauti KGB įpėdinei Federalinei saugumo tarnybai (FST).
2003 m. balandis. Sergejus Jušenkovas
Partijos „Liberalioji Rusija“ vicepirmininkas buvo nužudytas prie įėjimo į savo daugiabučio namo Maskvoje laiptinę.
S.Jušenkovas buvo grupės „Kovaliovo komisija“, tiriančios daugiabučių sprogdinimus Maskvoje, aplinkybes. Manoma, kad sprogdinimus organizavo Rusijos specialiosios tarnybos, siekiančios rasti pretekstą pradėti naują karą Čečėnijoje.
2003 m. liepa. Jurijus Ščekočichinas
Žurnalistas ir Valstybės Dūmos narys mirė staiga nuo paslaptingos ligos. Tyrė valdžios korupcijos, pinigo plovimo ir nelegalios FST veiklos atvejus. Rusijos valdžia neišdavė leidimo atlikti skrodimą, tačiau J.Ščekočichino giminaičiams nusiuntus velionio odos pavyzdžius į Londoną buvo pateikta išvada, kad valdžios kritikas buvo nunuodytas taliu.
2004 m. birželis. Nikolajus Girenko
Žymus žmogaus teisių gynėjas ir etnologijos profesorius buvo nušautas savo namuose Sankt Peterburge. Savo moksliniuose darbuose N.Girenko aiškino, kad nusikaltimai dėl rasinės neapykantos turi būti klasifikuojami kaip neapykantos nusikaltimai, o ne paprastas chuliganizmas, ir dėl tokių išpuolių rengėjams privaloma skirti griežtesnes bausmes.
2004 liepa. Paulas Chlebnikovas
Rusiškos „Forbes“ žurnalo versijos redaktorius buvo nušautas Maskvoje. Tuo metu P.Chlebnikovas tyrė sudėtingas pinigų plovimo schemas, susijusias su Čečėnijos atstatymo fondu. Manoma, kad jomis naudojosi su Kremliumi siejamos grupuotės ir FST.
2006 m. rugsėjis. Andrejus Kozlovas
Rusijos centrinio banko pirmojo pavaduotojo nužudymas siejamas su A.Kozlovo siekiu užkirsti kelią kriminalinėms pinigų plovimo schemoms.
2006 m. spalis. Ana Politkovskaja
Daugybės knygų ir straipsnių, atskleidžiančių žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje ir demaskuojančių V.Putiną kaip diktatorių, autorė buvo nušauta savo namuose Maskvoje.
2006 m. lapkritis. Aleksandras Litvinenka
Buvęs KGB agentas A.Litvinenka, kaltinęs Kremlių daugiabučių namų Maskvoje sprogdinimu, siekiant pateisinti invaziją į Čečėniją, buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu Londone.
2009 m. sausis. Stanislavas Markelovas
Advokatas, gynęs čečėnų šeimą, kurios dukrą nužudė Rusijos karininkas, buvo nušautas po to, kai paskelbė apskųsiąs Rusijos vyriausybę už tai, kad nusikaltėlis buvo paleistas į laisvę penkeriais metais anksčiau.
2009 m. liepa. Natalija Estemirova
Ramzaną Kadyrovą ir apgailėtiną Rusijos žmogaus teisių padėtį kritikavusi N.Estemirova buvo pagrobta šalia savo namų Grozne, vėliau nušauta ir numesta į pakelės griovį.
2013 m. kovas. Borisas Berezovskis
Karą Čečėnijoje ir V.Putino režimą kritikavęs verslininkas negyvas buvo rastas savo namuose Berkšyro grafystėje, Didžiojoje Britanijoje. Oficiali versija – jis nusižudė.
2015 m. vasaris. Borisas Nemcovas
Aršus dabartinio Kremliaus režimo kritikas buvo nušautas pačiame Maskvos centre, ant tilto netoli paties Kremliaus. Šiuo nusikaltimu kaltinami Čečėnijos diktatoriui R.Kadyrovui pavaldaus bataliono „Sever“ kariai, jie suimti, tačiau nusikaltimo užsakovas neaiškus.
