„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.
Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, – sakoma dokumento tekste, cituojamame naujienų agentūros „Interfax“.
Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.
Nutarime taip pat sakoma, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federacijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“
Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.
Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.
Kiek anksčiau skelbta, kad apie paskirtą referendumo, kuriame Krymo gyventojai turės apsispręsti, ar šis pusiasalis yra Ukrainos dalis, ar jau nebe, datą pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Ukrainos autonominio Krymo regiono premjero pavaduotojo Rustamo Temirgalijevo žodžiais.
V.Putinas informuotas apie Krymo parlamento prašymą dėl prisijungimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informuotas apie Krymo parlamento sprendimą kreiptis į jį su prašymu dėl šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos, – pranešė Kremliaus atstovas.
„Šios žinios (dėl prašymo) tik pasirodė. Prezidentas informuotas“, – naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, jog šiuo metu neturi ką daugiau pasakyti.
V.Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį Krymo klausimui aptarti
Tuo metu V.Putinas ketvirtadienį per šalies Saugumo tarybos posėdį aptarė Ukrainos klausimą, įskaitant Krymo parlamento prašymą leisti šiam regionui prisijungti prie Rusijos Federacijos.
Tai naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Prezidentas sušaukė neplanuotą Saugumo tarybos posėdį aptarti situaciją Ukrainoje, įskaitant ketvirtadienį Krymo Aukščiausiosios Rados priimtą sprendimą prašyti V.Putino leisti regionui prisijungti prie Rusijos, – sakė D.Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Kremliaus atstovas spaudai daugiau detalių apie posėdį nepateikė.
Rusijos saugumo tarybai taip pat priklauso ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Michailas Fradkovas, gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.
Ukrainos ekonomikos ministras: Krymo planuojamas referendumas prieštarauja konstitucijai
Ukrainos ekonomikos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl Krymo statuso, kurį planuoja surengti to autonominio regiono naujieji prorusiški lyderiai, būtų neteisėtas.
Mano pozicija – jog tas referendumas prieštarauja konstitucijai, – ministras Pavlo Šeremeta.
„Mano pozicija – jog tas referendumas prieštarauja konstitucijai“, – ministras Pavlo Šeremeta sakė žurnalistams sostinėje Kijeve, atkartodamas vyriausybės poziciją, kai Krymo parlamentas nubalsavo surengti referendumą po dviejų savaičių – kovo 16 dieną.
Krymo regiono parlamento pirmininko pavaduotojas sakė, kad per referendumą dalyvių bus klausiama, ar jie nori, kad Krymas taptų Rusijos Federacijos dalimi, ar liktų Ukrainos teritorija, tačiau su platesne autonomija.
Ukrainos valdžia sako esanti pasirengusi svarstyti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos
Tuo metu Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą svarstyti klausimą dėl Krymo autonomijos išplėtimo, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisarė mažumų klausimais Astrid Thors.
„Mes bendravome su Ukrainos vyriausybės atstovais Kijeve, ir Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą išnagrinėti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos“, – sakė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.
Tuo pat metu, pasak ESBO komisarės, Ukrainos valdžia išreiškė susirūpinimą dėl neteisėtų Krymo Aukščiausiosios Rados sprendimų.
„Dėl šios priežasties mes matome, kad esama priežasčių ir būtinybės visas šalis įtraukti į derybas“, – sakė A.Thors.
Vietos vyriausybė: Krymo parlamento sprendimas prisijungti prie Rusijos yra galiojantis
Krymo parlamento sprendimas dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo Rusijos Federacijos galioja nuo jo priėmimo momento, o planuojamas referendumas reikalingas tik jo patvirtinimui, ketvirtadienį pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.
Krymo „Aukščiausiosios Rados nutarimas įsigalioja nuo juo priėmimo momento“, jis sakė per spaudos konferenciją regiono sostinėje Simferopolyje.
R.Temirgalijevas pabrėžė, kad anksčiau ketvirtadienį vietos parlamento priimtas nutarimas taip pat reiškia, jog visos Rusijos ginkluotosios pajėgos, esančios Krymo pusiasalyje, yra teisėtos, o bet kokių trečiųjų šalių, įskaitant Ukrainos, pajėgos yra „okupacinės“.
Pasak jo, Kryme esantiems Ukrainos kariškiams bus suteikta galimybė prisiekti ištikimybę vietos valdžiai arba saugiai palikti Krymo pusiasalį.
R.Temirgalijevas taip pat prognozavo, kad Rusija veikiausiai sutiks, kad Krymas taptų jos dalimi.
„Esu įsitikinęs, jog Rusijos Federacija priims Krymo pasiūlymą, ir Krymas taps Rusijos Federacijos nariu“, – sakė jis.
Pareigūnas pridūrė, kad Krymui prisijungus prie Rusijos, vietos vyriausybė bendradarbiaus su Ukraina regionų lygiu.
Krymo prisijungimą prie Rusijos galima įforminti per kelias dienas, sako Federacijos Tarybos narys
Klausimas dėl Krymo autonominės respublikos (KAR) prisijungimo prie Rusijos po referendumo gali būti išspręstas per kelias dienas, mano Rusijos Federacijos Taryboje.
„Jeigu referendume absoliuti dauguma piliečių pasakys „taip“ prisijungimui prie RF ir bus gautas atitinkamas kreipimasis į Rusijos prezidentą, tuomet šis klausimas (dėl prisijungimo) galėtų būti išspręstas labai greitai – per 3-5 dienas“, – agentūrai „Interfax“ sakė senatorius Anatolijus Lyskovas, kuris yra Federacijos Tarybos Konstitucinių įstatymų ir teisės reikalų komiteto narys.
Tuo pat metu jis pabrėžė, kad referendumas yra vienintelis legitimus būdas žmonės pareikšti savo valią. „Ir jei dauguma Krymo žmonių pasisakys už 1992 metų Konstitucijos priėmimą ir prisijungimą prie Rusijos, šis sprendimas bus teisėtas, ir tarptautinė bendrija neturės jokio pagrindo nepripažinti jo legitimiu“, – pabrėžė A.Lyskovas.
Pasak senatoriaus, po to, kai bus gautas Krymo vadovybės kreipimasis dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmiausiai į posėdžius turės susirinkti Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.
Tuo pat metu, pasak jo, reikės išspręsti klausimą dėl Krymo statuso Rusijos Federacijos sudėtyje.
„Galbūt Krymas ir išsaugos autonomijos statusą RF sudėtyje, tačiau reikalas tas, kad Rusijos Federacijoje nėra autonominių respublikų ir Konstitucija tokio statuso nenumato. Na, tai bus svarstoma ir sprendžiama įstatymų leidybos lygiu“, – sakė senatorius.
Rusijos parlamentas Krymo prašymą dėl prisijungimo nagrinės po referendumo
Krymo prašymą leisti prisijungti prie Rusijos Federacijos parlamentas Maskvoje svarstys tik po tame Ukrainos autonominiame regione planuojamo surengti referendumo, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas.
Pasak Rusijos parlamento žemųjų rūmų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio, visos Valstybės Dūmos frakcijos pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau supranta Krymo žmonių teisę kelti bet kokius jiems aktualius klausimus.
„Mes, visos Valstybės Dūmos frakcijos, šiandien pasisakome už Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimą, tačiau tuo pačiu suprantame Krymo žmonių teisę kelti klausimus, kuriuos, kaip jiems atrodo, galima pateikti referendumui“, – pridūrė jis.
„Kovo 16-ąją vyksiantis referendumas galutinai perteiks mums Krymo autonominės respublikos gyventojų kolektyvinę poziciją. Tuomet, remdamiesi ta poziciją, spręsime savo poziciją – Valstybės Dūmos, Rusijos Federacijos poziciją“, – aiškino L.Sluckis.
Rusijos akcijų biržos indeksai šovė žemyn
Paskelbus žinią apie tai, kad Krymas nori prisijungti prie Rusijos, Rusijos akcijų biržos indeksai šovė žemyn. MMVB indeksas 14.30 val. Maskvos laiku smuko 2,1 proc. arba 1322 punktais. RTS indeksas smuko 2,5 proc. arba 1152 punktais.
Krymo valdžia deklaruoja pasirengimą prisijungti prie rublio zonos
Krymas pasirengęs savo teritorijoje įvesti Rusijos rublį, pareiškė šios autonominės teritorijos premjero pirmasis pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Simferopolyje jis pažymėjo, kad jeigu Maskva sutiks su Krymo prijungimu prie Rusijos, tai Krymas „pasirengęs įvesti rublio zoną“.
R.Temirgalijevas pabrėžė, kad Krymo valdžia „visiškai įvykdė savo įsipareigojimus gyventojams dėl socialinių išmokų“.
„Dar užvakar įvykdėme visas socialines išmokas, tarp jų – atlyginimų ir pensijų išmokėjimą“, – pridūrė jis.
