Apklausą, kurioje kelti ne tik politiniai, bet ir socialiniai klausimai, 2013 metų gegužės 16-30 dienomis atliko JAV tyrimų institutas Respublikonų partijos užsakymu.
Klausimų buvo daug ir įvairių, tačiau tarp jų – ir klausimai dėl Krymo statuso. Pernai gegužę vos 23 proc. apklaustų Krymo gyventojų teigė, kad pusiasalis turėtų jungtis prie Rusijos. Dauguma gyventojų (53 proc.) atsakė, kad palaiko dabartinę poziciją, kai Krymas yra Ukrainos autonomija. Palyginti, 2011 metų apklausos rodė, kad prie Rusijos norėtų jungtis 33 proc. Krymo gyventojų.
Tiesa, Ukrainos suartėjimo su Europos Sąjunga Krymo gyventojai nepalaikė. Į klausimą „Jeigu Ukraina galėtų įeiti į tik vienos tarptautinės ekonominės sąjungos sudėtį, ką reikėtų rinktis?“ net 53 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai turi būti Muitų sąjunga su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu.
Tad nors pastarieji skaičiai ir patvirtina prorusiškas daugumos Krymo gyventojų nuotaikas, vis dėlto negali nestebinti milžiniškas atotrūkis, kiek buvo norinčiųjų jungtis prie Rusijos vos prieš metus ir kiek esą balsavo sekmadienį vykusiame neteisėtame referendume.
2013 metais save rusais vadino 40 proc. Krymo gyventojų, o 2011-aisiais tokių buvo 5 proc. daugiau. Ukrainiečių per tuos dvejus metus išaugo 1 proc. – nuo 14 iki 15 proc., Krymo totorių – nuo 8 iki net 15 proc. Tiesiog krymiečiais save įvardijo 24 proc. apklaustųjų.
Daugiausia rusų 2013-ųjų gegužę gyveno Simferopolyje (56 proc.) ir Sevastopolyje (55 proc.). Šiuose miestuose taip pat gyveno atitinkamai 21 ir 11 proc. ukrainiečių bei 5 ir 3 proc. totorių.
Apklausoje iš viso dalyvavo apie 1200 pilnamečių Krymo gyventojų.
Sekmadieninis referendumas, nepripažįstamas visame pasaulyje, esą parodė visiškai kitokius skaičius. Už Krymo įsiliejimą į Rusijos Federaciją balsavo net 96,77 proc. atėjusių žmonių. Bent jau tokius duomenis skelbia referendumo organizatoriai.
Po referendumo Krymas pasiskelbė nepriklausoma respublika, o jau antradienį pasirašė sutartį dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos.
