Kinija ragina Irano pareigūnus derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau kartu tyliai leidžia savo bendrovėms teikti Iranui komercinę paramą. Ši parama galėtų būti naudingai Irano kariuomenei, jei D.Trumpas vėl visa jėga įsitrauktų karą.
Pareigūnų ir analitikų vertinimu, Kinijos vyriausybė nėra užėmusi tvirtos pozicijos dėl karo Irane. Pekinas turi daug tikslų, todėl veikia atsargiai ir bando apsidrausti.
Šis karas neabejotinai bus svarbus klausimas per dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio D.Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimą Pekine, kuris įvyks gegužės 14 d.
Viena vertus, tai, kad Jungtinės Valstijos įklimpo į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose, yra naudinga Kinijai. JAV kariuomenė neįtikėtinu greičiu sunaudojo milžinišką kiekį amunicijos, taip išeikvodama atsargas, kurios būtų labai svarbios bet kokiame būsimame konflikte su Kinija. Be to, karas nukreipia D.Trumpo administracijos dėmesį nuo Azijos.
Tačiau Kinija taip pat įžvelgia sau naudos, bandydama padėti užbaigti karą, kurį D.Trumpas ir Izraelis pradėjo daugiau nei prieš du mėnesius. Karo pradžioje Irano pajėgos faktiškai uždarė Hormuzo sąsiaurį daugumai laivų, tačiau leido per jį plaukti tanklaiviams, gabenantiems iranietišką naftą, įskaitant laivus, plaukiančius į Kiniją.
Kaip bebūtų, Kinijos ekonomikai kenkia sparčiai kylančios pasaulinės naftos kainos. Be to, Pekinas jaučia ir JAV karinio jūrų laivyno blokados, dėl kurios kai kurie laivai negali palikti Irano uostų, poveikį.
„Nors kai kurie mano, kad Pekinui gali būti parankus užsitęsęs karas Irane, iš tikrųjų Kinijos politiniame diskurse pasisakoma už deeskalaciją“, – komentavo Vašingtone įsikūrusio Stimsono centro Kinijos specialistė Yun Sun.
Tiek Kinija, tiek Rusija paprašė Irano tęsti derybas su amerikiečiais, pripažino du Irano pareigūnai.
Praėjusį trečiadienį D.Trumpas apie karą Irane kalbėjosi su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Praėjus dienai, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šį klausimą aptarė su kolega iš Kinijos Wang Yi, nurodė Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai Liu Pengyu.
Dėl šio karo D.Trumpui kartą jau teko atidėti aukščiausiojo lygio susitikimą su Xi Jinpingu. Anot pareigūnų, jis nori pasirodyti Pekine demonstruodamas jėgą, o ne slegiamas neišspręsto konflikto, kuris ir toliau krečia pasaulio rinkas ir sekina JAV karinius išteklius.
„Kinijai problemų kelia mūsų įvesta blokada, – pažymėjo Georgetowno universiteto Užsienio santykių tarybos mokslininkas Rushas Doshi, dirbęs Baltuosiuose rūmuosė Joe Bideno administracijos metu ir buvęs atsakingas už politiką, susijusią su Kinija. – O mums – Kinijos parama Iranui.“
JAV žvalgybos agentūros turi informacijos, kad viena Kinijos bendrovė galimai bandė išsiųsti į Iraną nuo peties paleidžiamų raketų siuntą. Amerikiečių pareigūnai teigia, kad Kinijos bendrovės taip pat tiekia Iranui dvejopos paskirties medžiagų, kurios gali būti naudojamos civiliniais ir kariniais tikslais.
Praėjusį mėnesį, JAV pradėjus blokadą, amerikiečių jūrų pėstininkai su Irano vėliava plaukiojančiame laive aptiko kažką, kas, pasak D.Trumpo, buvo „nelabai gražu“ ir galbūt „Kinijos dovana“.
„Buvau šiek tiek nustebęs, bet palaikau labai gerus santykius su Xi, ir maniau, kad mudu jau sutarėme, – balandžio 21 d. „CNBC News“ pareiškė Amerikos lyderis. – Bet viskas gerai. Juk taip būna kare, tiesa?“
Savaitę prieš tai D.Trumpas „Fox News“ prisipažino parašęs laišką Xi Jinpingui, prašydamas nesiųsti ginklų Iranui. Jo teigimu, Kinijos vadovas atsakomajame laiške patikino, kad jis „iš esmės to nedaro“.
Toks akivaizdus D.Trumpo nerūpestingumas yra dar vienas ženklas, kad jis siekia, jog jo aukščiausiojo lygio susitikimas su Xi Jinpingu būtų sklandesnis.
Prieš kelis mėnesius D.Trumpas ir jo vyriausieji padėjėjai derybose su Xi Jinpingu ketino daugiausia dėmesio skirti muitams ir galimam prekybos susitarimui, tačiau dabar diskusijos dėl karo su Iranu gali užgožti šias temas.
Pekino pareigūnai „vengia daryti rimtą spaudimą Iranui, kol nebuvo tiesioginio prašymo iš prezidento Trumpo“, atkreipė dėmesį Yun Sun. Kadangi šalies pareigūnai nori „sustiprinti teigiamus santykius“ su Jungtinėmis Valstijomis, jie gali rimtai svarstyti bet kokį D.Trumpo prašymą Kinijai, pastebėjo ji.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas Liu Pengyu pažymėjo, kad „saugumo ir stabilumo regione išlaikymas bei netrukdomos laivybos užtikrinimas atitinka bendrus tarptautinės bendruomenės interesus“.
Jis pažėrė kritikos JAV jūrų blokadai, pavadindamas tai „pavojingu ir neatsakingu žingsniu“, tačiau neužsiminė apie Irano kariuomenės išpuolius prieš laivus, kuriems Iranas nesuteikė teisės saugiai praplaukti.
Liu Pengyu pridūrė, kad „neatidėliotinas prioritetas yra visomis įmanomomis priemonėmis užkirsti kelią kovų atsinaujinimui“.
Atstovas spaudai atskleidė, kad Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi, prieš Jungtinėms Valstijoms ir Iranui balandžio pradžioje sudarant trapias paliaubas, surengė 26 pokalbius telefonu su Irano, Izraelio, Rusijos, Persijos įlankos ir kitų šalių pareigūnais.
O du iš šių pokalbių buvo su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. Į regioną taip pat buvo atvykęs Kinijos specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams.
Keli užsienio pareigūnai sakė, kad Kinija atliko lemiamą vaidmenį užkulisiuose, spausdama Iraną sutikti su paliaubų sąlygomis. Jie pridūrė, kad kai kurių konflikte dalyvaujančių šalių diplomatai ragina Kiniją toliau dalyvauti šiame procese. Kaip ir kiti šiam straipsniui kalbinti pareigūnai, jie sutiko duoti interviu tik su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius diplomatinius klausimus.
Kalbėdamas apie Kinijos siuntas į Iraną, Liu Pengyu nurodė, kad karinės paskirties produktų pardavimą vykdo „apdairiai, atsakingai ir griežtai kontroliuojant dvejopos paskirties prekių eksportą“.
Tarptautinės krizių grupės Irano projekto vadovo Ali Vaezo vertinimu, Irano Revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) pareigūnai užsiminė apie galimybę po karo sustiprinti ryšius su Kinija ir sulaukti tokios karinės pagalbos, kokią Kinijos pareigūnai daugelį metų teikė Pakistanui.
„Girdžiu vis daugiau balsų, susijusių su IRGC, kuri dabar yra tikroji Irano valdžia, atvirai sakančių, kad Irano klaida buvo ta, kad jis pernelyg vangiai derinosi prie Kinijos ir Rusijos ir bandė žūtbūt išsaugoti savo nepriklausomybę“, – pažymėjo jis.
„Jie sako, kad reikia "įkeisti" dalį šalies Kinijai, kad įgytų tokį statusą kaip Pakistanas“, – pridūrė ekspertas.
Kitapus Persijos įlankos Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai deda pastangas, kad Kinija atliktų kuo didesnį diplomatinį vaidmenį. Balandžio 20 d. pasikalbėti apie karą Xi Jinpingui paskambino Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas.
Prasidėjus karui, Saudo Arabija prašė Kinijos paspausti Iraną, kad šis susilaikytų nuo jų karalystės puolimo, atskleidė vienas Saudo Arabijos pareigūnas.
2023 m. Kinija padėjo Iranui ir Saudo Arabijai atnaujinti diplomatinį dialogą, nes šios šalys daugelį metų užsimindavo apie tolesnio bendradarbiavimo galimybę. Rijadas Kiniją laiko suinteresuota šalimi Saudo Arabijos ir Irano santykiuose, pridūrė karalystės pareigūnas.
Pakistanas, kuriame surengtas vienas JAV ir Irano taikos derybų raundas, taip pat tikisi, kad Kinija padės paspartinti derybas.
Kovo 31 d. Kinija ir Pakistanas paskelbė penkių punktų pareiškimą, kuriuo ragino nedelsiant nutraukti ugnį, pradėti taikos derybas, apsaugoti civilinius objektus, atverti Hormuzo sąsiaurį ir gerbti Jungtinių Tautų chartiją.
Po savaitės Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas socialiniuose tinkluose 5 šalims padėkojo už pagalbą sudarant paliaubų susitarimą. Kinija buvo šio sąrašo pačiame viršuje.
Praėjus kelioms dienoms, Kinija viešai pademonstravo savo paramą Iranui, kartu su Rusija vetavusi JT rezoliuciją, kuria būtų buvę leista imtis tarptautinių karinių veiksmų siekiant priversti Iraną atverti sąsiaurį. Tačiau užkulisiuose Kinija sakė Iranui, kad jis turėtų parodyti lankstumą ir sutikti su paliaubomis, tikino Irano pareigūnai.
Vis dėlto kai kurie analitikai teigia, kad Kinijos apetitas plėsti savo diplomatinį vaidmenį Artimuosiuose Rytuose greičiausiai yra ribotas.
„Pekino prioritetai yra praktiškesni, – kalbėjo buvęs diplomatas ir Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas Ryanas Hassas. – Jie nori turėti patikimą prieigą prie energijos išteklių ir saugių rinkų savo eksportui. Jie nenori priimti kito regiono saugumo iššūkių kaip savo pačių problemų.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
