Trečiadienį paskelbti tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 150 tūkst. žmonių visame pasaulyje, rodo, kad septynios iš dešimties šalių, kurioje žmonės jaučiasi laimingiausi, priklauso Lotynų Amerikos regionui.
Daugelis iš šių septynių valstybių yra neturtingos, vertinant pagal tradicinius gerovės rodiklius – pavyzdžiui, Gvatemala, nuniokota dešimtmečius vykusio pilietinio karo, po kurio suklestėjo gaujų nusikalstamumas, taip pat išsiskirianti vienu iš didžiausių savižudybių skaičiumi pasaulyje.
Vertinant pagal Jungtinių Tautų (JT) žmogiškojo išsivystymo indeksą, kuris apskaičiuojamas pagal tikėtiną žmonių gyvenimo trukmę, švietimo lygį ir vienam gyventojui tenkančias valstybės pajamas, Gvatemala stovi tik vienu laipteliu aukščiau nei Irakas, tačiau pagal teigiamas emocijas ši šalis yra septinta.
„Gvatemaloje gyvuoja draugiškų, visada besišypsančių žmonių kultūra, – sakė 30-metis plaukiojimo banglentėmis instruktorius Luzas Castillo. – Kad ir kokių problemų patiriame, mus supa gamtos grožis, kuris leidžia nuo viso to atitrūkti.“
Viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Gallup Inc.“ apklausė apie tūkstantį žmonių kiekvienoje iš 148 pernai tirtų šalių, ar jie jaučiasi gerai pailsėję, gerbiami, ar jie daug šypsosi ir juokiasi, ar ankstesnę dieną jie sužinojo arba nuveikė ką nors įdomaus ir jautė džiaugsmą.
Klestinčiose šalyse žmonės gali būti labai nelaimingi. Tuo tarpu skurdo prislėgtų valstybių gyventojai dažnai trykšta teigiamomis emocijomis – arba bent taip atrodo iš pažiūros.
Panamoje ir Paragvajuje 85 proc. respondentų teigiamai atsakė į visus šiuos penkis klausimus, todėl šios šalys užima aukščiausią poziciją sąraše. Nuo jų mažai atsilieka Salvadoras, Venesuela, Trinidadas ir Tobagas, Tailandas, Gvatemala, Filipinai, Ekvadoras ir Kosta Rika.
Tuo tarpu mažiausiai teigiamų emocijų išgyveno gyvenantys Singapūre – itin turtingame ir tvarkingame mieste valstybėje, kuris laikomas vienu iš labiausiai išsivysčiusių šalių.
Kitos turtingosios šalys taip pat užima netikėtai žemas pozicijas šiame sąraše. Vokietija ir Prancūzija varžosi su neturtingu separatistiniu Afrikos regionu Somalilandu dėl 47-osios vietos.
Klestinčiose šalyse žmonės gali būti labai nelaimingi. Tuo tarpu skurdo prislėgtų valstybių gyventojai dažnai trykšta teigiamomis emocijomis – arba bent taip atrodo iš pažiūros.
Šis paradoksas gali smarkiai gluminti palaikančius gana naują ir prieštaringai vertinamą vadinamosios laimės ekonomikos koncepciją, raginančią užtikrinti geresnę vyriausybės veiklą, pridedant žmonių pasitenkinimo įvertinimą prie tradicinių gerovės rodiklių, tokių kaip tikėtina gyvenimo trukmė, vienam gyventojui tenkančios valstybės pajamos ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis.
Himalajų karalystė Butanas išgarsėjo pasaulyje, vertindamas savo politikos veiksmingumą pagal rodiklį, vadinamą bendruoju nacionaliniu laimės indeksu.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas 2010 metais paskelbė vykdysiantis nacionalinę žmonių gerovės didinimo programą, įgyvendindamas pažadą pagerinti britų gyvenimą po pasaulinės recesijos. Apklausos apie namų ūkių būklę anketose, kurios buvo išsiuntinėtos 200 tūkst. britų, užduodama neįprastų klausimų – pavyzdžiui, „Kaip įvertintumėt dabartinį pasitenkinimą savo gyvenimu?“
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), kuriai priklauso 34 labiausiai išsivysčiusios šalys, neseniai sukūrė geresnio gyvenimo indeksą, leidžiantį visuomenei palyginti šalis ne vien pagal materialinę gerovę, bet ir pagal žmonių gyvenimo kokybę.
Kai kurie ekspertai teigia, jog toks kelias pavojingas – leidžiantis vyriausybėms naudotis teigiamais visuomenės jausmais kaip dingstimi nepaisyti problemų. Kai kurie kaip galimų pavojų pavyzdį pateikia pastarąjį „Gallup“ tyrimą, kurios rezultatai gali būti iškreipti Lotynų Amerikos kultūrinių ypatumų – šio regiono gyventojai linkę vengti neigiamų pareiškimų, kad ir kaip iš tikrųjų jaustųsi.
„Mano pirmoji reakcija – jog (šis tyrimas) paveiktas kultūrinių ypatumų“, – sako buvęs Amerikos šalių plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Eduardo Lora, tyrinėjęs statistinius žmonių pasitenkinimo vertinimus.
„Empirinė literatūra sako, kad kai kurios kultūros linkusios labiau teigiamai reaguoti į bet kokio pobūdžio klausimą“, – aiškino tyrėjas, kilęs iš Kolumbijos, kuri buvo įvertinta kaip 11-oji labiausiai teigiamai nusiteikusi šalis.
Nekelia nuostabos, kad tarp devynių šalių, kurių gyventojų nuotaikos pačios prasčiausios, minimas Irakas, Jemenas, Afganistanas ir Haitis. Tačiau antrą žemiausią poziciją užėmusioje Armėnijoje, taip pat Gruzijoje ir Lietuvoje skurdas atrodo kur kas labiau efemeriškas.
„Čia jaustis nelaimingam yra nacionalinio mentaliteto dalis, – teigia Armėnijos sostinėje Jerevane dirbantis sociologas Agaronas Adibekianas. – Armėnai nuolat gedi; šalies istorijoje buvo labai daug sukrėtimų. Amerikiečiai nuolat šypsosi ir vengia dalytis savo problemomis su kitais. Tuo tarpu armėnai gėdijasi, kad jiems sekasi.“
Jungtinės Valstijos pagal teigiamas nuotaikas užima 33 poziciją, o Lotynų Amerikos stipriausios ekonomikos – Meksika ir Brazilija – nuo šios šalies atsilikusios daugiau nei 20 laiptelių.
„Gallup“ partneris Jonas Cliftonas pripažino, kad ši apklausa iš dalies atspindi kultūrines emocijų reiškimo tendencijas – ar jos būtų teigiamos, ar neigiamos.
Tačiau jis pažymėjo, kad skeptikai neturėtų nuvertinti gebėjimo reikšti teigiamas emocijas, kuris savaime yra svarbus fenomenas.
„Šios išraiškos yra tikrovė, ir būtent tai mes stengiamės išmatuoti, – aiškino J.Cliftonas. – Manau, tos (aukštesnes pozicijas užėmusiose) šalys pasižymi labiau teigiamu emocionalumu.“
Visų tirtų valstybių įvertinamą galima rasti „Gallup“ svetainėje.
Lietuviai yra aštunti tarp nelaimingiausių tautų pasaulyje
Už lietuvius mažiau teigiamų emocijų rodo tik Singapūro, Armėnijos, Irako, Gruzijos, Jemeno, Serbijos ir Baltarusijos gyventojai.
Lietuvos sociologai teigia, kad šios apklausos sureikšminti nereikėtų, nes kiti tyrimai leidžia teigti, jog lietuvių pasitenkinimas gyvenimu nuosekliai auga, ir pagal šį rodiklį Lietuva lenkia krizės sukrėstas Pietų Europos šalis.
Lietuvoje teigiamai į visus užduotus klausimus apie savijautą atsakė 54 proc. apklaustųjų, Baltarusijoje – 53 proc. Kitų kaimyninių šalių gyventojai patyrė kiek daugiau teigiamų emocijų – Rusijoje šis rodiklis siekė 59 proc., Latvijoje – 61 proc., Estijoje – 67 proc., Lenkijoje – 69 proc.
Daugiausia teigiamų emocijų yra Lotynų Amerikoje – į dešimtuką pateko aštuonios šio regiono valstybės. Pirmoji vieta atiteko Panamai ir Paragvajui, kur minėtas teigiamas emocijas dieną prieš apklausą sakė patyrę 85 proc. apklaustųjų. Po jų rikiuojasi Salvadoras, Venesuela (po 84 proc.), Trinidadas ir Tobagas, Tailandas (po 83 proc.), Gvatemala, Filipinai (po 82 proc.), Ekvadoras ir Kosta Rika (po 81 proc.).
Šie duomenys akivaizdžiai parodo, kad tradiciniai ekonominiai duomenys nėra tiesiogiai susiję su gyventojų emocijomis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad, paskutiniais Eurobarometro duomenimis, šiuo metu patenkintų savo gyvenimu Lietuvoje yra 62 proc. – tai vienas aukščiausių rodiklių po nepriklausomybės atkūrimo. Pagal jį, Lietuva beveik dvigubai lenkia tokias šalis kaip Graikija ar Portugalija, kai kurias Rytų Europos šalis, taip pat Italiją.
V.Gaidys sakė nesutinkantis su hipoteze, kad lietuvių tauta dėl istorinių aplinkybių apskritai yra pesimistė: „Būčiau linkęs neigti stereotipą, kad lietuviai pesimistai iš prigimties. Pasitenkinimo rodikliai nuosekliai auga“.
Eksperto teigimu, tikslinga būtų lyginti tos pačios kultūrinės aplinkos šalis, nes pasauliniame tyrime svarbūs įvairūs veiksniai, tarp jų – ir demografiniai.
