„Stiprų ugnikalnio išsiveržimą užregistravo budintis operatorius iš SVERT (Sachalino reagavimo į ugnikalnių išsiveržimus grupės), kuri veikia prie Jūrų geologijos ir geofizikos instituto vulkanologijos ir ugnikalnių saugumo laboratorijos. Jos operatoriai pagal palydovines nuotraukas kasdien stebi Kurilų salyno aktyvių ugnikalnių veiklą“, - instituto atstovė spaudai sakė naujienų agentūrai "Interfax".
Pasak jos, SVERT mokslininkai Saryčevo ugnikalnio kosminio vaizdo nuotraukose didelę temperatūros anomaliją pastebėjo dar birželio 11 dieną, o vėliau nustatė, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį įvyko stiprus ugnikalnio sprogimas. Vulkanologai nurodė, kad ugnikalnio išmestų pelenų debesis pasklido į visas puses, nors paprastai vėjas jį nuneša į vieną pusę, o toks reiškinys byloja apie didelę sprogimo galią.
Apie ugnikalnio išsiveržimą buvo pranešta laivybos ir oro susisiekimo saugumo institucijoms. Pelenų debesis gali sukelti pavojų lėktuvų varikliams ir sutrikdyti ryšio sistemas.
SVERT specialistai toliau stebi išsiveržimą pagal palydovų MODIS ir NOAA siunčiamas nuotraukas. Pasak jų, šeštadienį ugnikalnio išmestos medžiagos debesis buvo nusidriekęs 200 kilometrus į pietvakarius ir 105 kilometrus į pietryčius, o pelenų stulpo aukštis virš kraterio buvo iškilęs apie 8 kilometrus.
1 446 metrų aukščio Saryčevo ugnikalnis stūkso negyvenamoje Matua saloje, o artimiausios salose žmonės taip pat negyvena.
Šis ugnikalnis yra vienas iš aktyviausių Kuriluose: labai smarkus sprogstamojo tipo išsiveržimas buvo užfiksuotas XVIII amžiaus 7-ame dešimtmetyje; per išsiveržimą 1946 metais didelės vulkaninės bombos skriejo net už 7 kilometrų nuo kraterio, o pelenų debesis iškilo į 6 kilometrų aukštį.
Pastarąjį kartą Saryčevo ugnikalnis buvo išsiveržęs 1976 metų rugsėjo 23 dieną, kai keletas sprogimų suardė seną lavos kamštį krateryje. Tąsyk ugnikalnio išmesti pelenai nuskriejo 300 kilometrų į šiaurės rytus nuo salos ir buvo iškilę į 2,5 kilometro aukštį. Šis išsiveržimas baigėsi išsiliejus lavos srautams.
