Pažymima, kad kalbama apie dvigubą bendro Amerikos pajėgų ir priemonių skaičiaus mažinimą bendrajame NATO pajėgų modelyje. Strateginių bombonešių skaičius mažinamas perpus, naikintuvų – trečdaliu. Atakos-žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai bus visiškai išvesti, o oro degalų papildymo lėktuvų skaičius bus sumažintas tam tikru kiekiu.
Svarbu tai, kad be aviacijos taip pat bus skiriama mažiau eskadrinių minininkų, o branduoliniai povandeniniai laivai apskritai nebus siunčiami. Apie sausumos pajėgų skaičiaus mažinimą kol kas nežinoma.
Kvietimas Rusijai
Ekspertai mano, kad kalbama ne apie karių išvedimą iš Europos, o apie daug grėsmingesnį sprendimą, kuris faktiškai yra kvietimas Rusijai pulti Europos šalis. Taip yra todėl, kad turimos omenyje pajėgos, kurias Vašingtonas galės skirti reakcijai į krizinę situaciją Europoje, o ne dabartinė JAV kariuomenės vadavietės Europoje ir Afrikoje disponuojama pajėgų sudėtis.
„Esmė ta, kad šiuo metu Europoje esantys maždaug 70 tūkstančių Amerikos karių – tai tik priešakiniai daliniai, kurie turi padėti Europos šalims sulaikyti Rusijos agresijos puolimą, kol iš JAV bus permestos pagrindinės pajėgos. Tokia koncepcija išliko aktuali nuo Šaltojo karo laikų ir buvo aktuali dar prie praėjusios JAV prezidento administracijos“, – rašo leidinys.
Prasidėjus Šaltajam karui, JAV planavo Europos karo veiksmų arenoje panaudoti 55 proc. visų savo pajėgų, bent jau pirmajame karo prieš Sovietų Sąjungą etape. Nuo to laiko JAV ginkluotųjų pajėgų korpusų štabų skaičius sumažėjo iki keturių, iš kurių vienas yra Europoje, o veikiančių divizijų skaičius – iki 11, iš kurių nė vienos nėra Europoje; veikia tik brigados, kurių dalis dislokuota rotacijos principu. Išlaikant 55 proc. proporciją, tai būtų šešios divizijos, kurias JAV turėtų dislokuoti Europoje karui prieš Rusiją.
Analitikai paaiškino: „Šių parametrų mažinimas perpus reiškia, kad dabar tik apie 25–30 proc. JAV pajėgų bus nukreipta reaguoti į krizinę saugumo situaciją Europoje, o tai tėra 2–3 divizijos. Šį procentą taip pat teisinga taikyti daugumai pajėgų ir priemonių, kurias Pentagonas nuo šiol planuoja siųsti į Europos karo veiksmų teatrą“.
Jie teigia, kad apskritai kalbama apie itin reikšmingą JAV dalyvavimo mažinimą NATO saugumo klausimuose. O atitinkamas pajėgų ir priemonių skaičius tiesiogiai lemia karinių veiksmų planus.
Anksčiau NATO pajėgų vadovybė galėjo planuoti ne tik sulaikyti Rusijos puolimą, bet ir žaibiškai sutriuškinti priešą keliais kontratakų smūgiais, nubloškiant jį į ankstesnes pozicijas ar net dar toliau. Tačiau sumažinus šias pajėgas, pavyzdžiui, taps įmanoma planuoti tik gynybos vykdymą užimtose ribose.
Jų nuomone, tai jau dabar yra puikus kvietimas rusams pradėti aktyvius karinius veiksmus prieš europinį NATO segmentą, kadangi be JAV arba esant minimaliam jų dalyvavimui, pats Aljanso kolektyvinio atgrasymo principas tiesiog išnyksta.
