Sekite 15min Google
K.Budanovo teigimu, ryšys su J.Prigožinu nutrūko prieš pat 2023 m. birželį įvykusį „Wagner“ maištą. Daugiau šių kontaktų detalių jis nepateikė.
Iki šiol apie asmenines K.Budanovo ir J.Prigožino derybas žinoma nebuvo. 2023 m. gegužę „The Washington Post“, remdamasis nutekinta JAV žvalgybos informacija, rašė, kad J.Prigožinas palaikė ryšį su Ukrainos žvalgyba ir siūlė atskleisti Rusijos kariuomenės pozicijas mainais į ukrainiečių pajėgų atsitraukimą nuo Bachmuto.
Iš dokumentų taip pat paaiškėjo, kad J.Prigožinas telefonu kalbėjosi su GUR darbuotojais ir vienoje Afrikos šalių buvo susitikęs su ukrainiečių žvalgybos pareigūnais. Tuomet du Ukrainos valdininkai patvirtino „The Washington Post“, kad J.Prigožinas keletą kartų kalbėjosi su GUR atstovais, tačiau apie tiesioginius jo pokalbius su K.Budanovu dienraštis nepranešė.
Pats J.Prigožinas po žvalgybos duomenų nutekinimo šią informaciją pavadino pramanais ir ironizavo: „Žinoma, galiu patvirtinti šią informaciją. Mes apskritai neturime ko slėpti nuo užsienio specialiųjų tarnybų. Mes su Budanovu iki šiol esame Afrikoje.“
Jau po „Wagner“ maišto K.Budanovas atsisakydavo komentuoti „gandus“ apie savo kontaktus su J.Prigožinu, pastebi portalas „Agentstvo“.
Karo pabaigos prognozė
Interviu „The New York Times“ K.Budanovas taip pat pažymėjo, kad paliauboms pasiekti būtinos sąlygos vargu ar bus sudarytos iki 2027 m. pavasario.
Leidinys pastebi, kad Rusija greičiausiai bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą per žiemos bombardavimus. Vis dėlto K.Budanovas pabrėžė tikintis, kad derybos anksčiau ar vėliau duos rezultatų: „Negalima kariauti visą gyvenimą.“
Koks Budanovo vaidmuo
Ukrainos prezidento biurui K.Budanovas vadovauja nuo 2026 m. sausio 2 d. Po šio paskyrimo jis tapo vienu pagrindinių Kyjivo derybininkų dėl karo sureguliavimo. Į taikos procesą K.Budanovas įsitraukė dar anksčiau: 2025 m. lapkritį Volodymyras Zelenskis jį įtraukė į Ukrainos delegaciją deryboms su JAV, kitais partneriais ir Rusija.
Be to, K.Budanovas kelerius metus palaikė ryšius su Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) viršininku Igoriu Kostiukovu – pirmąsias derybas dėl laivybos Juodojoje jūroje jie vedė dar 2022 m., o vėliau bendradarbiavo keičiantis belaisviais, rašo „Agentstvo“.
