Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala teigė, kad diskusija apie tai, kas yra socialiniai tinklai, vyksta jau kurį laiką ir yra prieštaringa. Pasak jo, D.Trumpo sprendimas bent jau pradėti svarstymus, kaip galėtų būti keičiami konkretūs socialinius tinklus reglamentuojantys teisės aktai, gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.
„Trumpas sakys, kad gina galimybę reikštis socialiniuose tinkluose netrukdomai ir be jokių politinių suvaržymų, manant, kad tie suvaržymai gali kilti dėl to, jog patys socialiniai tinklai yra įsikūrę liberaliose erdvėse, pavyzdžiui, Silicio slėnyje.
Socialiniai tinklai atkirstų, kad jei bus bandoma griežčiau reglamentuoti patį turinį, tuomet patys socialiniai tinklai jį ir pradės reglamentuoti, realiai žodžio laisvę dar labiau varžys. Ko gero, abi pusės sakys, kad gina žodžio laisvę. O kur bus tikroji tiesa, priklausys nuo labai konkrečių aplinkybių“, – L.Kojala sakė 15min.
Vykdomuoju įsaku vyriausybinės reguliavimo institucijos raginamos įvertinti, ar internetinėms platformoms turėtų būti taikoma atsakomybės apsauga už vartotojų turinį, jei jos tą turinį redaguoja, pavyzdžiui, prideda įspėjimą.
Įsake taip pat rašoma, kad imunitetas neturėtų būti suteikiamas tuo atveju, kai įrašai pašalinami dėl kitų priežasčių, nei nurodoma naudojimosi tinklu sąlygose ir taisyklėse.
Įgyvendinus šį įsaką iš esmės pasikeistų dešimtmečius galiojęs precedentas, ir interneto platformos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, potencialiai atsakingos už vartotojų sukurtą turinį, rašo AFP.
D.Trumpo įsakas neuždraus interneto platformoms moderuoti turinio, tačiau jas gali užgriūti ieškinių banga, nes į teismą galės kreiptis bet kas, tvirtinantis, jog nukentėjo dėl internete paskelbto turinio.
Turės priešingą efektą?
Yra manančių, kad toks įsakas, pakeisiantis socialinių tinklų platformų statusą į „leidėjų“, turėtų priešingą efektą, nei D.Trumpas planuoja.
Kompiuterių ir komunikacijų pramonės asociacijos vadovas Mattas Schruersas naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė: „Ironija yra ta, kad jei apsaugos dings, socialinių tinklų tarnybos daug agresyviau moderuos turinį ir uždarinės paskyras. Mūsų gyvybinga diskusijų sfera virs tiesiog garso įrašų ištraukomis, kurioms pritarta iš anksto.“
„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas trečiadienį interviu kanalui „Fox News“ sakė, kad socialinio tinklo cenzūravimas nebūtų „teisingas refleksas“ vyriausybei, kuri nerimauja dėl cenzūros
„Tvirtai tikiu, kad feisbukas neturėtų būti visko, ką žmonės sako internete, teisėjas“, – sakė M.Zuckerbergas.
„Manau, kad apskritai privačios kompanijos – ypač kompanijos platformos – neturėtų to daryti“, – pridūrė jis.
Konservatyvaus tyrimų centro „Cato institute“ vadovas Matthew Feeney įspėjo, kad D.Trumpo įsakas, atimantis apsaugą iš socialinių tinklų, galėtų turėti neplanuotų pasekmių.
„Ilgalaikėje perspektyvoje konservatorių kampanija prieš socialinių tinklų kompanijas galėtų turėti labai žalingą poveikį žodžio laisvei“, – M.Feeney sakė BBC.
O pakeitus Komunikacijų elgsenos aktą „primetant politinį neutralumą socialinių tinklų kompanijoms“, platformos gali būti užtvindytos „legaliu turiniu, kurį jos kitu atveju pašalintų“, pavyzdžiui, pornografija, smurtiniais vaizdais, rasizmu.
„Arba jie tikrintų turinį tokiu lygiu, kad tai nužudytų laisvą informacijos socialiniuose tinkluose tėkmę, prie kurios šiandien esame pripratę“, – sakė M.Feeney
Jo teigimu, įsakymo projektas buvo „betvarkė“, bet galėtų tapti politiškai populiariu prieš prezidento rinkimus.
Kodėl dabar?
L.Kojalos teigimu, toks D.Trumpo sprendimas brendo – M.Zuckerbergas ne kartą liudijo Kongrese, Europos Parlamente (EP) ir kitur svarstant apie tai, kaip socialiniai tinklai galėtų užkardyti kelią dezinformacijos kampanijoms. Jos ypatingo dėmesio sulaukė po 2016 metų JAV prezidento rinkimų, kai Rusija pasitelkė socialinius tinklus bandydama daryti įtaką.
„Dabar tai yra vėl aktualizuojama, nes artėja lapkričio mėnesio balsavimas. Bet turbūt paskutinis lašas Trumpo kantrybės taurėje buvo „Twitter“ sprendimas pažymėti, kad dalis prezidento įrašų turėtų būti tikrinami faktologinėje perspektyvoje. Tai tapo paskata žingsniui, kuris brendo ir kurio viena ar kita forma buvo galima tikėtis jau kurį laiką“, – 15min teigė politologas.
Šią savaitę „Twitter“ kaip nepagrįstus pažymėjo du D.Trumpo įrašus, kuriuose jis tvirtino, kad balsavimas paštu sudarys sąlygas sukčiauti, ir dėl to rinkimai bus „suklastoti“.
JAV prezidentas tuomet rašė, kad „Twitter“ taip kišasi į 2020-ųjų prezidento rinkimus ir „visiškai slopina žodžio laisvę“, o jis kaip prezidentas neleisiantis to daryti.
Greičiausiai „Twitter“ dar labiau įsiutino prezidentą po to, kai penktadienį jo įrašą apie protestus Mineapolyje pažymėjo kaip „šlovinantį smurtą“.
L.Kojala atkreipė dėmesį, kad socialinių tinklų vadovai akcentuodavo, kad yra itin sudėtinga faktologinėje perspektyvoje vertinti politinę argumentaciją.
„Ir jei bandoma tai daryti, natūralu, kad kyla didžiulis pasipriešinimas, nes suvokimas, kas yra tiesa, kai apie tai kalba politikai, nėra vienareikšmiškas“, – sakė RESC direktorius.
BBC žurnalistas Anthony Zurcheris rašo, kad tikrasis D.Trumpo tikslas gali būti simboliškas. Esą toks žingsnis privers „Twitter“ labiau apgalvoti faktų tikrinimą prezidento tviterio įrašuose.
Tradicinę žiniasklaidą dėl šališkumo jo atžvilgiu kritikuojantis D.Trumpas pasitelkia tiesioginę komunikaciją „Twitter“ platformoje.
D.Trumpas Baltųjų rūmų žurnalistams sakė, kad jis tokį sprendimą priėmė todėl, kad didžiosios technologijų bendrovės „turi neribotą galią cenzūruoti, apriboti, redaguoti, formuoti, slėpti, keisti bet kokią komunikacijos formą tarp privačių piliečių ar didelių visuomenės auditorijų“.
„Nebegalime leisti, kad tai toliau vyktų“, – sakė prezidentas.
Respublikonų senatorius ir aršus socialinių tinklų kritikas Joshas Hawley sakė, kad jei interneto bendrovės „tendencingai interpretuoja, cenzūruoja ir elgiasi kaip tradicinės leidėjos, jos ir turėtų būti traktuojamos kaip tradicinės leidėjos, ir joms nebeturėtų būti taikomos jokios specialios federalinės vyriausybės išimtys“.
Įsaką remiantis respublikonų senatorius Marco Rubio sakė, kad jei socialiniai tinklai nusprendė vaidinti redaktoriaus vaidmenį kaip leidėjas, jie nebeturėtų būti saugomi nuo atsakomybės.
