Pirmadienį interviu komercinei televizijai jis sakė, kad šių žingsnių imamasi atsižvelgiant į neseniai paskelbtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ataskaitą, kurioje teigiama, kad Latvijoje galiojančios kalbos vartojimo normos yra diskriminacinės.
„Tai buvo trečioji komiteto ataskaita apie situaciją Latvijoje, ir jos išvados kartojasi“, – sakė A.Timuška.
Pasak VKC vadovo, Latvijoje vis dar dažni Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimai, daug jų susiję su latvių kalbos vartojimu paslaugų sektoriuje.
„JT Žmogaus teisių komitetas mano, kad kalbos įstatymas varžo mažumų darbo galimybes, nes yra nustatyti tam tikri kalbos reikalavimai dirbant tam tikrą darbą. Mes laikomės nuomonės, kad tie reikalavimai yra pagrįsti, nes žmonės Latvijoje, dirbantys bet kokiame sektoriuje, turi mokėti bendrauti latviškai“, – sakė A.Timuška.
Žmonės Latvijoje, dirbantys bet kokiame sektoriuje, turi mokėti bendrauti latviškai, – sakė A.Timuška.
Jis taip pat pridūrė, jog reikalavimai, susiję su valstybinės kalbos mokėjimu, gali būti tik sugriežtinti.
Praėjusią savaitę paskelbtoje JT Žmogaus teisių komiteto ataskaitoje Latvija raginama keisti diskriminacines kalbos taisykles, nes jos esą riboja rusakalbių ir kitų mažumų atstovų darbo galimybes.
Komitetas pabrėžė, kad jam susirūpinimą kelia „kalbos mokėjimo reikalavimų diskriminacinis poveikis mažumų atstovų įdarbinimui ir darbinei veiklai bei tai, kad čia gyvenantys nepiliečiai negali dirbti pagal tam tikras profesijas privačiame sektoriuje“.
Ataskaitoje Latvija raginama peržiūrėti kalbos įstatymą, „kad būtų užtikrinta, jog bet kokie ne latviškai kalbančių asmenų teisių suvaržymai būtų pagrįsti, proporcingi ir nediskriminaciniai“, bei palengvinti šių asmenų bendravimą su valdžia.
