Latvijos užsienio reikalų ministro Girto Valdžio Kristovskio pareiškime sakoma, kad jį „nuoširdžiai nustebino“ Rusijos užsienio reikalų vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių tarybos posėdyje Ženevoje.
Savo pasisakyme S.Lavrovas kalbėjo apie „gėdingą“ pilietybės neturėjimo „reiškinį“ Latvijoje ir Estijoje, susijusį su rusakalbiais, kurie per penkis Maskvos valdymo dešimtmečius buvo įkurdinti šiose Baltijos šalyse.
Pasak G.V. Kristovskio, toks jo Rusijos kolegos pareiškimas yra klaidingas.
„Latvijos įstatymai ir galiojantys nuostatai nacionalinių mažumų klausimais visiškai atitinka Europos Tarybos, ESBO ir Jungtinių Tautų standartus, ir tai yra Latvijos vidaus reikalų klausimas“, – sakė jis.
Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad nepriklausomybę atgavusių Latvijos ir Estijos keliami reikalavimai pilietybės siekiantiems kitataučiams, vienas kurių yra reikalavimas laikyti latvių ar estų kalbos egzaminus, prilygsta jų diskriminacijai. Dėl jos rusakalbiai atsiduria užribyje, nes teturi nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pilietybę.
Sausio mėnesio duomenimis, 14,6 proc. iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų neturi jokios pilietybės. Iš 1,3 mln. Estijos gyventojų pilietybės neturi 7,5 proc.
„Kiekvienas ne Latvijos pilietis turi galimybę čia pritapti. Tačiau daryti tai, ar ne, gali spręsti kiekvienas atskirai“, – sakė G.V.Kristovskis.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas savo pareiškime iškėlė Maskvos motyvų klausimą.
„Estijos vyriausybės sėkmingo darbo dėka, nuo 1991 metų pilietybės neturinčių asmenų skaičius sumažėjo ir dabar sudaro penktadalį buvusio“, – sakė jis.
„Mes skatiname neapsisprendusius piliečius prašytis Estijos pilietybės. Rusijos vaidmuo šiame procese nėra konstruktyvus“, – pridūrė jis.
