„Jei karinė grėsmė padidės, neatmetame galimybės išardyti kelius ir geležinkelius“, – sakė jis.
A. Sprūdas paaiškino, kad tiek Karinė taryba, tiek Susisiekimo ministerija pateikė apibendrintas išvadas šiuo klausimu.
„Pagrindiniai principai yra aiškūs. Į šiuos patarimus privaloma atsižvelgti. Joks okupacinės kariuomenės traukinys Latvijos teritorija nevažiuos“, – komentavo ministras, paklaustas, ar rytinės sienos stiprinimas apima ir geležinkelio bėgių išardymą pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Paprašytas pakomentuoti Vokietijos laikraščio „Welt“ pranešimą, kad NATO planuoja gerokai padidinti ginklų bei šaudmenų atsargas rytiniame flange ir sukurti naują gynybos zoną, ir paklaustas, ar Latvijai tai reikštų ką nors nauja, A. Sprūdas paaiškino, kad su sąjungininkais daroma pažanga keliais svarbiais klausimais stiprinant rytinę sieną.
Ministras pažadėjo, kad kai tik visuomenei prireiks išsamesnių paaiškinimų, informacija bus pateikta.
Kaip pranešta, Latvijos parlamentas anksčiau atmetė opozicinio „Nacionalinio aljanso“ pasiūlymą išardyti geležinkelių infrastruktūrą Latvijos ir Rusijos pasienyje.
Tuo pat metu kelioms Latvijos ministerijoms ir saugumo institucijoms pavesta iki metų pabaigos parengti nuomonę apie tai, kokį poveikį Latvijai turėtų bėgių demontavimas pasienyje su Rusija. Be to, Baltijos šalių prezidentai pabrėžė, kad toks sprendimas turi būti bendras.
Kaip A. Sprūdas sakė anksčiau, jei karo ekspertų ir saugumo institucijų išvados rodys, kad geležinkelio bėgių išardymas prie rytinės sienos yra veiksmingiausias sprendimas Latvijos saugumui užtikrinti, į šį patarimą bus atsižvelgta derinant veiksmus tarp Baltijos šalių.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas gruodžio pradžioje teigė, kad Latvijos kariuomenė jau turi planų, kaip užblokuoti geležinkelių infrastruktūrą kilus karinei grėsmei.
