Sekite 15min Google
Europoje yra pradėtos dvi didelės programos, skirtos priešraketinės gynybos ir tolimųjų smūgių pajėgumų vystymui, rašo specializuotas portalas Sargs.lv.
Ukraina, bendradarbiaudama su Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandais, Norvegija, Ispanija, Švedija ir Didžiąja Britanija, yra subūrusi antibalistinės gynybos koaliciją. Jos tikslas – sukurti nepriklausomą ir ekonomišką Europos gynybos nuo balistinių raketų sistemą, pagrįstą Ukrainos gynybos bendrovės „Fire Point“ sukurta raketų perėmėjų sistema „Freyja“. Koalicijos valstybės narės tikisi įdiegti sistemą 2027 metais.
Tuo metu Europos tolimojo nuotolio smūgių iniciatyva (ELSA), kurioje dalyvauja Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Italija ir Švedija, siekia sukurti naujos kartos tolimojo nuotolio sparnuotąsias ir balistines raketas, kurių įveikiamas atstumas viršytų 500 kilometrų.
Ministras: reikės tokių gynybinių pajėgumų
Nors Latvija dar neprisijungė nė prie vienos iš šių iniciatyvų, R. Melnis teigė, kad Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms reikės įdiegti tokių puolamųjų ir gynybinių pajėgumų.
„Poreikis įsigyti gynybos nuo balistinių raketų pajėgumus iš tiesų egzistuoja. Todėl turėsime nuspręsti, ar prisijungsime prie vienos iš šių programų ir bendradarbiausime su kitomis šalimis, ar apsvarstysime ir įvertinsime, ką pirkti savarankiškai“, – sakė ministras.
Anot jo, reikia įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju būtų naudingiau prisijungti prie grupės, kurioje Latvija galėtų pasimokyti iš kitų ir galbūt įsigyti ginklus už geresnę kainą, ar juos įsigyti savarankiškai.
Rusijos karas prieš Ukrainą parodo balistinių raketų smūgių keliamą pavojų. Dėl dabartinio pasaulinio raketų perėmėjų „Patriot PAC-3“ trūkumo Ukrainos gynybos pajėgoms yra vis sunkiau perimti priešo oro taikinius.
„Mums jų tikrai prireiks“
„Mums jų tikrai prireiks ir turime pradėti apie tai kalbėti bei svarstyti“, – pridūrė R. Melnis.
Paklaustas, ar Latvija galėtų svarstyti prisijungimą prie Ukrainos antibalistinės gynybos koalicijos, gynybos ministras užėmė atsargią poziciją.
„Nenoriu to žadėti, tačiau kartu su gynybos vadu netrukus turėsime atidžiai išanalizuoti mūsų neatidėliotinus poreikius“, – sakė R. Melnis.
„Visa tai turi būti užfiksuota raštu ir įvertinta, kad galėtume suprasti, kaip judėsime link šio tikslo“, – pridūrė ministras.
Be gynybos nuo priešo balistinių raketų, Latvijai taip pat reikia apsvarstyti savo pačios tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, kad ji, kaip ir Ukraina, galėtų daryti poveikį ne tik priešo ginkluotosioms pajėgoms, bet ir jo ekonomikai bei atsparumui. Todėl numatoma, kad bus atliktas panašus vertinimas ir dėl sparnuotųjų bei balistinių raketų pajėgumų.
„Tai ne tik dronai, bet ir raketos. Jos daro žymiai didesnį poveikį ir jas sunkiau perimti“, – sakė R. Melnis.
Pasak ministro, raketų įsigijimo galimybes reikės įvertinti bendradarbiaujant su partneriais, kurie jau plėtoja šiuos pajėgumus arba jų jau turi.
