Žiniasklaida parengė atvirą laišką prezidentui Valdžiui Zatleriui, ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui ir dviem parlamento komisijoms: žmogaus teisių ir visuomenės reikalų, bei juridinei.
Kreipimosi autoriai, tarp kurių buvo ir TV3 kanalo laidos „Nieko asmeniška“ prodiuserė Arta Giga, LTV žurnalistas Arnis Krauzė ir žurnalo „Ir“ atstovė Sanita Jemberga, taip pat ir kiti žiniasklaidos atstovai, pabrėžia, jog vienintelis jų tikslas – apginti profesinę etiką.
S.Jemberga agentūrai BNS paaiškino, kad šiuo laišku žiniasklaidos atstovai siekia, jog žurnalistų atstovai būtų pakviesti į susitikimą ir kad tautos tarnai praktiškai parodytų anksčiau išreikštą paramą žiniasklaidai.
„Laukiame, kad tie nuostabūs žmonės, garsiai reiškiantys begalinį susirūpinimą spaudos laisve, perskaitytų mūsų laišką ir pakviestų žurnalistus susitikti“, – sakė viena laiško autorių.
Laukiame, kad tie nuostabūs žmonės, garsiai reiškiantys begalinį susirūpinimą spaudos laisve, perskaitytų mūsų laišką ir pakviestų žurnalistus susitiktiLaiške pažymima, kad pastarosiomis dienomis visuomenę sujaudino krata televizijos žurnalistės Ilzės Naglos namuose ir „Neo“ – Ilmaro Poikano sulaikymas.
Žiniasklaidos atstovai priminė, kad šių žmonių dėka buvo paskelbti tikri duomenys apie algas, mokamas valstybės įmonėse ir įstaigose griežto taupymo laikotarpiu.
Šie įvykiai „dar kartą priminė apie kliūtis, su kuriomis susiduria žurnalistai, norėdami gauti informaciją, taip pat apie siekimą ignoruoti vieną pagrindinių žurnalisto veiklos principą – informacijos šaltinio gynimą“.
„Jau pakankamai ilgą laiką mes stebime nerimą keliančią tendenciją – vis daugiau visuomenei naudingos informacijos slepiama, prisidengiant slaptumo, riboto naudojimo ir komercinės paslapties sumetimais. Norėdami atlikti savo pareigas ir visapusiškai informuoti visuomenę, žurnalistai priversti nuolatos atsisakinėti įvairioms įstaigoms atskleisti savo informacijos šaltinius. Žiniasklaidos darbuotojams reikia atsižvelgti į keliamas baudžiamąsias bylas ir teisminius ginčus“, – nurodoma žurnalistų laiške.
Laiške taip pat sakoma, kad vienu silpniausių žurnalistikos vietų – netobuli įstatymai, apsunkinantys kasdienį žiniasklaidos darbą. Todėl žurnalistai ragina politikus ne vien žodžiais ginti spaudos laisvę, bet, jeigu norima iš tiesų ją stiprinti, siūlyti konkrečias įstatymų pataisas.
Laiške, remiantis Švedijos pavyzdžiu, siūloma įpareigoti žurnalistus, remiantis spaudos įstatymu, ginti savo informacijos šaltinius, išskyrus tuos atvejus, kurie susiję su sunkiais nusikaltimais.
LTV laida „De facto“ vasario 14 dienos vakare pranešė, kad Valstybės pajamų tarnybos (VPT) elektroninėje pajamų deklaravimo sistemoje atsirado „skylė“, per kurią nežinomi asmenys per tris mėnesius gavo beveik 7,4 mln. dokumentų, kurie sudaro 120 gigabaitų.
„Nutekėjo“ informacija ne tik apie aukščiausius valstybės pareigūnus, bet ir apie verslininkus ir kitus privačius asmenis. Galimos žalos požiūriu, tai – didžiausias duomenų nutekėjimas Latvijoje.
Šio „nutekėjimo“ faktą televizijos laida „De facto“ sužinojo iš grupės žmonių, pasivadinusių „Ketvirtojo Atgimimo liaudies armija“ – „4ATA“.
Vėliau „Neo“ pasivadinęs grupės atstovas pastoviai internete skelbė įmonėse ir įstaigose mokomų algų sąrašus.
Įtariamasis Ilmaras Polkanas, tyrinėjantis dirbtinio intelekto sistemas Latvijos universitete, prisipažino esantis paslaptingasis programišius „Neo“.
„Neo“, kuris vyriausybę kompromituojančius duomenis paviešino „Twitter“ tinkle, sakė siekęs atskleisti vyriausybės nesugebėjimą vykdyti taupymo priemonių, kurias ji pati įvedė dėl Latvijos ekonomiką apėmusios gilios krizės.
