„Europos Sąjungoje mirties bausmės nėra, bet tai – veidmainiavimas. Kasdien žudomi negimę kūdikiai. Žudo kariai. Didžiausios pasaulio religijos – krikščionybė, judaizmas, islamas – leidžia naudoti mirties bausmę tam tikrų nusikaltimų atvejais“, – lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Janis Šmitas.
Šis krikščioniškos Latvijos pirmosios partijos deputatas, kurį Europos Taryba anksčiau kritikavo dėl dalyvavimo protestuose prieš gėjus, yra dar vienas aukšto rango politikas, raginantis vėl įvesti mirties bausmę.
Anksčiau šį mėnesį Latvijos teisingumo ministras Gaidis Bėrzinis nacionaliniam radijui sakė, kad dėl kai kurių nusikaltimų „reikia naujų debatų apie mirties bausmės neturėjimo tinkamumą“.
Vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis nacionalinei televizijai irgi sakė, jog remtų referendumą Latvijoje dėl mirties bausmės sugrąžinimo.
Šie debatai prasidėjo po to, kai rugpjūčio 27 dieną Latvijoje buvo žiauriai nužudyta 11-metė mergaitė, kuriai tėvas miegančiai perrėžė gerklę.
Latvijoje mirties bausmė buvo panaikinta 1999 metais, rengiantis stoti į ES. Tai buvo svarbus narystės reikalavimas.
Tačiau Latvija iki šiol nėra ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvencijos13-ojo protokolo ir tai reiškia, kad teoriškai būtų teisėta vykdyti mirties bausmes karo metu.
Debatai dėl mirties bausmės vyksta ir Lenkijoje, kur buvusi konservatorių vyriausybė pernai nesėkmingai bandė blokuoti ES pastangas surengti „Europos dieną prieš mirties bausmę“.
Šių metų birželį 27 ES užsienio reikalų ministrai dar kartą deklaravo Bendrijos gaires dėl mirties bausmės ir oficialiose savo išvadose nurodė: „Taryba primena Europos Sąjungos nepritarimą mirties bausmei visais atvejais ir visomis aplinkybėmis. Mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo didinimo ir progresyvios žmogaus teisių pažangos“.
Latvijos Pirmoji partija, oponentų dar vadinama „kunigų partija“,buvo įkurta 2002 metais. Jos kūrėjai – įvairių krikščioniškų Bažnyčių atstovai, nutarę iš esmės pakeisti Latvijos politiką krikščioniškųjų vertybių pagrindu.
