-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Latvijoje – dešimtmečius nematyto masto potvynis: ar gali panašiai nutikti Lietuvos upėse?

Kaimyninėje Latvijoje – neramios dienos. Pietrytinėje šalies dalyje gyventojus užklupo dešimtmečius šalyje nematytas potvynis. Nors vandens lygis Dauguvos upėje jau mažėja, tačiau situacija vis dar sudėtinga ir dar gali pablogėti. Ar panaši nelaimė gali ištikti ir Lietuvoje?

Tokie potvyniai, koks šį sausį ištiko Latviją, yra pavojingi tuo, kad yra sunkiai prognozuojami ir labai staigūs.

„Gali nueiti miegoti ir atrodys, kad viskas gerai, o iš ryto pabudęs pamatysi, kad tavo šlepetės jau plaukioja“, – portalui 15min sako Vilniaus universiteto Klimatologijos ir hidrologijos katedros mokslininkas prof. dr. Gintaras Valiuškevičius.

Dešimtmečius nematytas potvynis

Pietrytinę Latviją užklupęs potvynis – vienas didžiausių per pastaruosius dešimtmečius matytų Baltijos šalyse. Pastarąjį kartą Latvijoje panašaus masto reiškinys ištiko 1981-aisiais.

Tiek prieš keturis dešimtmečius, tiek šiemet labiausiai kenčia 120 km nuo Rygos nutolusio Jekabpilio, Pliavinios miestų ir jų apylinkių gyventojai.

Latviai surinko jau daugiau kaip 30 000 eurų aukų, taip pat smėlio maišų bei būtiniausių reikmenų, kad padėtų nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms.

Dėl beprecedenčio potvynio buvo uždaryti keliai ir mokyklos, nutrauktas viešojo transporto paslaugų teikimas ir evakuotos kelios dešimtys žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis

Vis dėlto, dauguma gyventojų nusprendė likti namuose ir bando nuo potvynio glaustis aukštesniuose namų aukštuose, tikėdamiesi, kad situacija pagerės.

Potvynis savo piką buvo pasiekęs šeštadienį, sausio 14 dieną. Nuo tada, sako G.Valiuškevičius, vandens lygis sumažėjo daugiau kaip metru. Vis dėlto, anot hidrologo, užtenka vieno ledo gabalo, kad situacija imtų krypti į kitą pusę.

Apsemta daug ploto

VU mokslininkas G.Valiuškevičius sako, kad vertinant tik vandens kiekį – vadinamąjį debitą – potvynio metu prateka kiek daugiau nei 1000 kubinių metrų vandens per sekundę.

„Tai nėra labai daug, jeigu žvelgsime į vandens kiekį. Bet šiuo atveju ne kiekis svarbus, o tai, kad buvo užlietos gana nemenkos teritorijos. Būtent vandens lygis, ko gero, buvo svarbesnis“, – sako prof. dr. G.Valiuškevičius.

Pagrindinė šio didžiulio potvynio priežastis – ledų sangrūda, susidariusi dėl atšilimo, įvykusio metų pradžioje. Pavojinga situacija ties Jekabpiliu ėmė formuotis sausio 11 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis

„Atšilo orai ir pradėjo tirpti sniegas visame Dauguvos baseine – tiek Latvijoje, tiek dalis Baltarusijoje, ir net pats aukštupys Rusijoje. Sniego kiekiai buvo nemaži ir jis praktiškai visur ištirpo. O upė buvo tam tikrose vietose užšalusi ir ledo storis kai kur siekė daugiau kaip 10 centimetrų“, – sako G.Valiuškevičius.

Pakilus vandens lygiui ledas suaižėjo ir pradėjo plaukti.

„Kadangi Dauguvos upėje yra ir užtvankų, hidroelektrinių, tai nori nenori tos sangrūdos susidaro.

Viena iš vietų, kur jos susidaro periodiškai, nors ir ne dažniausiai, yra būtent prie Jekabpilio. Tai šįkart prie jo ir susidarė pavojingoji situacija – ledai visiškai užkimšo visą upės vagą, vanduo nebegalėjo pratekėti. Toje vietoje iš ledų susidarė užtvanka ir staigiai pradėjo kilti vandens lygis“, – sako hidrologas.

Negali žinoti, ar tie ledai praplauks, ar užsikimš. Didžiąja dalimi atvejų jie plaukia ir praplaukia, nieko nenutinka.

Anot jo, šio tipo potvyniai išsiskiria tuo, kad vandens lygis kyla labai staigiai – kelių metrų pokyčiai įvyksta per kelias valandas.

Be to, jie sunkiai prognozuojami.

„Negali žinoti, ar tie ledai praplauks, ar užsikimš. Didžiąja dalimi atvejų jie plaukia ir praplaukia, nieko nenutinka. Bet šiuo atveju jų buvo per daug, jie ties kažkuriuo posūkiu užsikimšo“, – sako mokslininkas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis

G.Valiuškevičius sako, kad nuo sausio 11 iki 14-os dienos Dauguvoje labai intensyviai kilo vandens lygis.

„14 dieną jis buvo pasiekęs piką, beveik visų laikų rekordą. Iki istorinio 1981-ųjų rekordo trūko kelių centimetrų“, – sako mokslininkas.

Išgelbėjo pylimai ir dambos

Neturėdamas kur dėtis šeštadienį vanduo bandė iš vagos išsilieti į šonus. Laimei, pačias centriausias miestų dalis saugo pylimai ir dambos.

„Latvijoje ties miestais upė apsupta apsauginiais pylimais, vietomis pastatytos dambos. Ties Jakubpiliu taip pat. Būtent šie pylimai galėjo neatlaikyti, to buvo labiausiai bijoma.

Buvo pasiektas kritinis lygis, vandens spaudimas didžiulis. Jeigu ta masė būtų plūstelėjusi į miestą, jis labai greitai būtų apsemtas. Centrinėje miesto dalyje jau buvo paskelbta aukščiausio pavojaus situacija, aukščiau Jekabpilio esančios gyvenvietės, ten, kur dešiniajame upės krante yra daug gyventojų kolektyvinių sodų, taip pat buvo labai pavojinga situacija.

Bet visgi latviai pradėjo tvirtinti pylimus ir dambas, todėl vanduo jų nepralaužė. Jau nuo 14 d. po truputį pradėjo slūgti. Kol kas situacija dar pavojinga, bet jau yra nuslūgę“, – sako mokslininkas.

Gali pablogėti

Vandens lygis Dauguvoje lyginant su šeštadieniu nukritęs daugiau nei metru.

„Dabar vandens lygis nukritęs, lyginant su 14-os dienos padėtimi, daugiau kaip metru. Tai jiems truputį atrišo rankas, nes anksčiau buvo pavojinga privažiuoti prie pylimų, o dabar jie gali privažiuoti su specialia technika, gali pastumdyti kažką su buldozeriu ar sukilnoti smėlio maišus“, – sako mokslininkas.

Nors latviai ryškesnio pablogėjimo neprognozuoja, visgi, viskas gali pakrypti ir blogyn, sako G.Valiuškevičius.

„Jeigu temperatūra nesikeis, o ji, panašu, kiek rodo oro prognozės, ir neturėtų labai keistis, tie ledai savaime neištirps. Reiškia, yra galimybė, kad vandens lygis iš lėto žemės ir po truputį kažkur pratekės, nes, matyt, ledų sangrūdoje jau prasigraužė labai nedidelė skylutė ir vanduo po truputį pro ją išteka. Gali būti, kad jis ištekės ir tuo viskas baigsis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis

Tačiau gali būti, kad vėl koks stambesnis ledo gabalas pradės kimšti, tada kiti ledai užkimš tėkmę ir vėl pasidarys sangrūda. Gal ji truputį pajudės ir kitoje vietoje užsikimš, pavyzdžiui, už pusės ar kelių kilometrų. Ir taip ta situacija gali vėl labai staigiai pasikeisti“, – sako hidrologas.

Šių dienų realijos

Latviai sako, kad toks potvynis sausio viduryje – precedento neturintis dalykas.

Anot G.Valiuškevičiaus, ledonešiai viduryje žiemos nutinka vis dažniau.

„Tai yra šių laikų aktualijos. Ir tai dar labiau apsunkina hidrologines prognozes, nes nebegali žinoti, kada prasidės ledo tirpsmas, ledonešis ir panašūs dalykai“, – sako mokslininkas.

Hidrologas sako, kad situacija ženkliai pasikeitė per kelis pastaruosius dešimtmečius.

„Klasikiniai hidrologijos vadovėliai, dar prieš kokius trisdešimt metų rašydami apie mūsų kraštus, pateikdavo, kokios gali būti hidrologinio prognozavimo schemos, kokias lygtis reikia taikyti ir panašiai. Tai aprašinėdavo taip: jeigu žiema be atlydžio, tai situacija normali. Jei visą žiemą laikosi įšalas, iškritęs sniegas laikosi iki pavasario, tai situacija normali, dirbame pagal tam tikrą metodiką. Ta metodika buvo laikoma pagrindine.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis

O jeigu yra bent vienas atlydys per žiemą, tai situacija būdavo vertinama kaip nenormali. O jeigu jau daugiau negu vienas, tai iš viso anomali. Čia dar prieš 30 metų beveik visi vadovėliai taip nurodinėjo.

Jei per žiemą išsilaikytų sniegas neištirpęs, ko gero, tai būtų anomalija.

Tai dabar turbūt viskas atvirkščiai. Jei per žiemą išsilaikytų sniegas neištirpęs, ko gero, tai būtų anomalija. Dažniausiai jis pasilaiko dvi tris savaites, ištirpsta, paskui vėl jo kažkiek prisikaupia ir vėl jis ištirpsta. Dėl to turime dažniau tokio pobūdžio reiškinių žiemą, ko anksčiau neturėjome“, – sako klimatologas.

Prisideda klimato kaita

Pasak G.Valiuškevičiaus, vienas iš pagrindinių faktorių, dėl ko žiemos metu įvyksta tokie potvyniai, yra klimato kaitos procesai.

„Bet pasakyti, kad jų nebuvo anksčiau, kol nevyko klimato kaita arba kol mes apie ją nekalbėjome, irgi būtų negalima.

Galime prisiminti ir Lietuvos istoriją. Pavyzdžiui, Kaune tarpukariu, nuo kokių 1920 iki 1940 m. ar net ir iki 1946 m., faktiškai kas dvejus metus įvykdavo stichinio pobūdžio potvyniai, dažniausiai susidarydavę dėl ledo sangrūdų ties Nemuno ir Neries santaka. Tada užtvindavo arba Nemunas, arba Neris, dažniau Neris. Vienoje upėje būdavo neištirpę ledai, kitoje ištirpę, o neturėdami kur dėtis jie ledonešio metu užkemša vagą. Reiškia, tokių reiškinių buvo ir kol klimato kaita nevyko“, – sako mokslininkas.

Ir vis dėlto, dabar šie reiškiniai pasislinko laike ir tapo vis sunkiau prognozuojami.

„Su klimato kaita tai šiek tiek susiję, bet vien tik klimato kaitos kaltinti negalime“, – sako klimatologas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausį latvius užklupęs didžiulis potvynis

Ar gali tai ištikti mūsų didžiąsias upes?

Jau tapo įprasta, kad potvyniai Lietuvoje dažnai kankina Pamario gyventojus. Šių metų pradžioje staigiai atšilus orams apsauginį pylimą Klaipėdos rajone išlaužė Minija.

Vis dėlto, ar potvynis gali ištikti ir centrinę Lietuvos dalį, kaip kad nutiko Latvijoje?

„Tokie reiškiniai, kurie susiję su ledo sangrūdomis, iš esmės gali nutikti bet kur. Tačiau reikia pabrėžti, kad Lietuvoje pats pavojingiausias ruožas, kur dažniausiai ledo sangrūdų sukelti potvyniai ir nutikdavo, būdavo ties Kaunu.

Pastačius Kauno hidroelektrinę, gana ilgas Nemuno ruožas žemiau hidroelektrinės neužšąla net ir visai atšiauriomis žiemomis. Todėl nebeliko priežasčių ir Kaune mes to nebegalime pamatyti“, – sako pašnekovas.

Yra ir daugiau stambiųjų upių ruožų, kuriuose gali įvykti panašios situacijos.

„Aukščiau Kauno marių, ties didžiosiomis Nemuno kilpomis, prie Birštono, Prienų, Nemajūnų labai dažnai turime ledų sangrūdas. Neryje ties Jonava neretai turime ledų sangrūdas, taip pat ir truputį aukščiau. Kai kur ir Nevėžyje būna.

Tačiau yra tokia situacija, kad jeigu tas vanduo ir išsilieja, tai arba upė yra pakankamai giliame slėnyje ir apskritai negali išsilieti į laukus – vandens lygis turi labai jau smarkiai pakilti, kad kažką apsemtų, – arba nėra stambesnių gyvenviečių. Tai galbūt dėl to pas mus situacija truputį dėkingesnė – jeigu kažką ir užlieja, tai būna nelabai didelė gyvenvietė“, – sako mokslininkas.

VIDEO: Latviją užklupo didžiausias potvynis nuo 1981-ųjų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius