Duomenys buvo gauti iš mokėjimų, atliktų direkcijai per pastaruosius 18 metų.
Ministras pirmininkas Andris Kulbergas žurnalistams sakė negalįs atmesti galimybės, jog tai galėjo būti kitos šalies surengta kibernetinė ataka prieš Latviją, nes konkretus užpuolikas dar nėra žinomas.
V. Teivanas sakė, kad incidentas įvyko rugpjūčio 8-osios naktį, tačiau CSDD agentūrai „Cert.lv“ apie jį pranešė tik rugpjūčio 10-osios, t. y. pirmadienio, vakare, o tai galima paaiškinti tuo, kad incidentas įvyko savaitgalį.
Jis pažymėjo, kad kibernetinė ataka buvo surengta pasinaudojus internetu prieinamoje CSDD informacinėje sistemoje esančia spraga, kuri nebuvo pašalinta ir, remiantis turima informacija, anksčiau nebuvo aptikta.
Pavogtuose įrašuose, be kita ko, nurodyti mokėtojų asmens kodai ar įmonių registracijos numeriai, vardai ir pavardės arba įmonių pavadinimai, mokėjimo sumos, mokėjimo datos, transporto priemonių registracijos numeriai ir paslaugų gavimo dieną registruoti adresai.
„Nenustatyta jokios mokėjimų informacijos, pavyzdžiui, banko sąskaitų ar kitų duomenų, kurie galėtų kelti tiesioginę grėsmę ar sukelti finansinių nuostolių visuomenei, nutekėjimo, tačiau gali kilti tam tikra rizika, jei ši informacija pateks į įsilaužėlio rankas“, – pridūrė V. Teivanas.
Tuo metu A. Kulbergas pabrėžė, kad tai jau antras rimtas išpuolis per pastaruosius du mėnesius – pirmasis buvo birželį įvykdyta kibernetinė ataka prieš valstybinę miškų administraciją.
Visgi, anot jo, tarp išpuolio prieš miškų administraciją ir išpuolio prieš CSDD yra vienas labai reikšmingas skirtumas: CSDD atveju įsibrovėlis ar įsibrovėliai neatskleidė savo tapatybės, o pavogta informacija niekur nebuvo paskelbta.
„Dėl to negalime atmesti galimybės, kad šis išpuolis yra hibridinis išpuolis – operacija, kurią vykdo kita, mums priešiška šalis“, – sakė ministras pirmininkas.
Jis sakė, kad Latvijos institucijos aktyviai tiria šį atvejį.
„Tai greičiausiai galima priskirti prie išpuolių prieš mūsų šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė A. Kulbergas.
Įspėjama, kad pavogta informacija gali pasinaudoti sukčiai, todėl gyventojai raginami atidžiai vertinti gaunamus pranešimus ir atkreipti dėmesį ne tik į jų turinį, bet ir į kalbos kokybę bei rašybą, ypač į asmenvardžių, adresų ir kitų duomenų tikslumą.
Piliečiai taip pat raginami nespausti jokių tokiuose pranešimuose ar el. laiškuose pateikiamų nuorodų.
