Sekite 15min Google
Ankstų rugpjūčio 14 dienos rytą socialiniame tinkle X pasirodė įrašas apie tariamą mirtiną incidentą Latvijoje vykstančiose tarptautinėse karinėse pratybose „Baltic Trust 26“.
Tvirtinama, kad rugpjūčio 13-ąją Sėlijos (Sēlija) kariniame poligone Ukrainos karys neva pradėjo šaudyti į kitus pratybų dalyvius, nužudė tris NATO šalių karius, o vėliau nusižudė pats.
„Per mirtiną šaudymo incidentą, įvykusį Pietų Latvijoje vykstančių karinių pratybų „Baltic Trust 26“ metu, žuvo keturi žmonės“, – skelbiama platinamoje informacijoje.
Joje taip pat teigiama, kad Latvijos kariuomenės vadas generolas Kasparas Pudānas esą patvirtino, jog po tragedijos pratybos buvo sustabdytos, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių, o žuvusiųjų tapatybės kol kas neviešinamos.
Įtaigumo šiai istorijai suteikia tikros detalės: „Baltic Trust 26“ iš tiesų vyksta Sėlijos poligone rugpjūčio 3–14 dienomis, jose dalyvauja apie 650 karių ir kitų dalyvių iš Latvijos, NATO valstybių bei šalių partnerių, tarp jų – Ukrainos, Australijos ir Japonijos, o pagrindinis pratybų tikslas yra bepiločių orlaivių ir kovos su dronais sistemų integravimas į karines operacijas.
Vienintelė žinutė – X tinkle
Patikrinus viešai prieinamą informaciją, nepavyko rasti nė vieno patikimo šaltinio, kuris patvirtintų, kad Sėlijos poligone būtų įvykęs toks incidentas.
Apie tariamą keturių žmonių žūtį nepranešė nei Latvijos oficialios institucijos, nei NATO, nei tarptautinė žiniasklaida.
Svarbi ir vietos žiniasklaidos tyla: Jėkabpilio krašto naujienų portalas, rugpjūčio 13-ąją skelbęs informaciją apie kelio remonto finansavimą, gyventojų skundus dėl koncerto keliamo triukšmo ir eismo įvykį Sėlpilio valsčiuje, per kurį buvo sužeisti trys žmonės, apie jokį karinį incidentą ar žuvusiuosius nepranešė.
Taip pat nepavyko rasti jokio Latvijos gynybos ministerijos, Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ar NATO pranešimo apie neva sustabdytas pratybas, kaip ir jokio kariuomenės vado generolo Kasparo Pudāno komentaro, kuriuo būtų patvirtinta platinama istorija.
Įrašas imituoja „Euronews“ reportažų vizualinę stilistiką – viršutiniame dešiniajame kampe pateikiamas kanalo logotipas, taip siekiant sudaryti patikimo naujienų turinio įspūdį. Vis dėlto oficialioje „Euronews“ svetainėje ir patvirtintose socialinių tinklų paskyrose nėra jokių duomenų apie tokį incidentą.
Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos socialiniame tinkle X oficialiai paneigė informaciją apie tariamą karių žūtį per pratybas „Baltic Trust 26“. Kariuomenė pabrėžė, kad toks incidentas neįvyko, o pratybos praėjo be incidentų.
„Tai koordinuota dezinformacijos kampanija“, – skelbiama pranešime, kuriame ši istorija įvardijama kaip dar vienas bandymas diskredituoti Latvijos ginkluotąsias pajėgas ir NATO.
Iškalbingas ir prie įrašo pridėtas grotažymė #RussiaAlwaysLies („Rusija visada meluoja“) – taip Latvijos kariuomenė nedviprasmiškai nurodė, su kuo sieja šios dezinformacijos sklaidą.
Drono incidentas
Rugpjūčio 14 dienos rytą NATO oro policijos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje numušė užsienio droną, kuris į Latviją įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Droną numušė iš Šiaulių pakilę naikintuvai.
Šis perėmimas įvyko Europoje didėjant susirūpinimui dėl dronų veiklos, karui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Bėrzina Latvijos radijui sakė, kad drono buvimo vieta žinoma, tačiau tikslios vietos neatskleidė.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu vyksta tyrimas.
Augadaugavos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybėse apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku paskelbta oro erdvės grėsmė baigėsi 4 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Tačiau šiuos du įvykius verta aiškiai geografiškai atskirti: tikrasis rugpjūčio 14-osios incidentas įvyko prie rytinės Latvijos sienos, o melagingoje istorijoje minimas Sėlijos poligonas yra maždaug už 170 km į pietvakarius.
Įprasta Rusijos taktika
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas N.Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad melaginga informacija pasirodė vos dviejose socialinio tinklo X paskyrose, nebuvo žaibiškai platinama per trolių ir botų tinklus.
Propagandos ir informacinių karų ekspertas 15min teigė nematantis pagrindo melagingą žinią apie tariamas žudynes Sėlijos poligone tiesiogiai sieti su į Latvijos oro erdvę įskridusiu dronu.
Pasak jo, šiuo atveju labiau tikėtinas gerai pažįstamas informacinių operacijų modelis – mėginimas diskredituoti tuo metu vykstančias karines pratybas.
„Aš vis dėlto sakyčiau, kad tai manipuliacijos mechanizmas, kai Rusija bando diskredituoti vykstančias pratybas“, – 15min sakė N.Maliukevičius.
Ekspertas priminė, kad panaši taktika informacinėse operacijose naudota ir anksčiau: paimama tikra informacija, nuotraukos ar vaizdo medžiaga iš karinių pratybų, tačiau joms suteikiamas visiškai kitas, melagingas kontekstas.
Pavyzdžiui, anot jo, 2016 metais Klaipėdoje vykusių pratybų vaizdai buvo panaudoti skleidžiant melagingą informaciją, esą mieste įvyko cheminė avarija. Panašių atvejų yra buvę ir Lenkijoje bei Latvijoje, kai tikrų avarijų vaizdai buvo pateikiami kaip nelaimės, neva įvykusios per karines pratybas.
N.Maliukevičiaus vertinimu, panašus principas galėjo būti pritaikytas ir šįkart – tikra medžiaga iš „Baltic Trust 26“ pratybų galėjo tapti pagrindu išgalvotai istorijai apie Ukrainos karį ir nužudytus NATO karius.
„Paimamas realus, tikriausiai, reportažas iš pratybų. Dabar, kadangi šiuolaikinės technologijos lengvai leidžia uždėti įvairius subtitrus ar žinutes, tada pakeičiama į tokią melagieną“, – aiškino jis.
Pasak eksperto, tai atitinka „tradicinį veikimo modelį“, kai informaciniais išpuoliais siekiama sukompromituoti ar komplikuoti vykstančias karines pratybas.
Vis dėlto N.Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad platesnis informacinis kontekstas šiuo atveju yra svarbus. Nors tiesiogiai sieti melagingos istorijos su drono incidentu nereikėtų, padidėjusi įtampa gali sustiprinti tokios dezinformacijos poveikį.
„Kontekstas informacinių operacijų irgi svarbus. (...) Emocijos sukilusios, reaguojama kitaip ir potencialiai poveikis yra modeliuojamas kaip didesnis, nes žmonės paprasčiausiai yra įaudrinti“, – sakė N.Maliukevičius.
Jo teigimu, įprastomis aplinkybėmis kelių socialinių tinklų paskyrų paskelbta melaginga informacija galėtų likti beveik nepastebėta, tačiau padidėjusios karinės ir informacinės įtampos sąlygomis tokie pranešimai sulaukia gerokai daugiau dėmesio ir gali būti vertinami kaip grėsmingesni, nei būtų ramesniu laikotarpiu.