Pasak jo, penktadienį latvių Gynybos ministerijos pareigūnai susitiko su minimo projekto atstovais, kurie informavo apie projekto įgyvendinimą – vamzdyno tiesimą Baltijos jūros dugnu. Kalbėta apie dujotiekio saugumą ir jo įtaką aplinkai.
Latvijos gynybos ministerijos pareigūnai pageidavo smulkiau susipažinti su jūros gamtinės aplinkos stebėsenos rezultatais. Jie taip pat domėjosi, kaip projekto vykdytojai ketina užtikrinti dujotiekio saugumą.
Kadangi pavojaus saugumui pobūdis yra įvairialypis ir kintantis, Gynybos ministerija toliau analizuos galimą projekto „Nord Stream“ poveikį Latvijos saugumui, nurodė ministerijos atstovas. Beje, šis susitikimas buvo informacinio pobūdžio, jokių sprendimų nebuvo priimta, pažymėjo atstovas.
Dujotiekis „Nord Stream“ turi sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis – 1,2 tūkst. kilometrų.
Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį numatoma atiduoti naudoti 2011 metais. Nutiesus antrąją atšaką, dujotiekio pralaidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.
