Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 3d. 09:57

Latvijos parlamentas renka naują valstybės vadovą

Latvijos Seimas
saeima.lv nuotr. / Latvijos Seimas

Latvijos parlamentas trečiadienį renka naująjį šalies vadovą, nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.

Į valstybės vadovo postą pretenduoja keturi kandidatai, tačiau turint galvoje, kad prezidentą netiesiogiai renka 100 narių turintis Seimas, neaišku, ar kuriam nors iš jų pavyks užsitikrinti 51 balsą, kurio reikia siekiant pakeisti šiame poste centristą Andrį Bėrzinį.

Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

A.Bėrzinis, prezidentu tapęs 2011-aisiais, A.Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų, per kuriuos prezidentas Seime renkamas slaptu balsavimu, sistemą ir leisti piliečiams patiems rinkti savo valstybė vadovą, tačiau kol kas jie bevaisiai.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.

„Dabar Latvijoje niekas nežino, kas bus kitas prezidentas. Tai reiškia, kad stebime tai kaip futbolo mačą“, – pridūrė jis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkimų favoritais laikomi gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), bei valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas.

Didžiausia valdančiosios koalicijos narė – centro dešinioji „Vienybė“ – pareiškė paramą R.Vėjuonio kandidatūrai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Raimonds Vėjuonis sveikina NATO misijos karius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Raimonds Vėjuonis sveikina NATO misijos karius

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, akcentuoja savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje. Tuo tarpu 59 metų E.Levitas sako, kad jo „prioritetai yra teisinės sistemos reforma, saugumo ir socialiniai klausimai“.

Latvija, kuri 1991-aisiais ištrūko iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Latvija, kuri 1991-aisiais ištrūko iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Jaučiamas didžiulis nerimas dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijos požiūrio į tarptautinę teisę“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė buvusi šalies vadovė Vaira Vykė-Freiberga, kuri prezidento poste dirbo 1999-2007 metais.

„Manau, kas bebūtų išrinktas prezidentu, jam derėtų skirti dėmesį mūsų saugumui“, – pridūrė ji.

Valstybės vadovo posto taip pat siekia buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas 43 metų Martinis Buondaras, kurį iškėlė nedidelis opozicinis Latvijos regionų susivienijimas, ir Seimo veteranas 73 metų Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“.

„Santarvės centras“ užėmė pirmą vietą pernai spalį vykusiuose rinkimuose, tačiau kitos politinės partijos atsisakė su juo bendradarbiauti dėl prorusiškos pozicijos.

S.Dolgopolovas sakė, kad jei būtų išrinktas 2,1 mln. gyventojų turinčios Latvijos prezidentu, stengtųsi mažinti takoskyrą tarp latvių ir šalyje gyvenančių rusų.

„Jei turėčiau balsą, atiduočiau jį už Martinį Buondarą. Jis kurtų teigiamą Latvijos įvaizdį ir turi ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra svarbios“, – AFP Rygoje sakė rinkėja Ilzė Alksnė, turėdama galvoje, kad M.Buondaras Harvardo universitete yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį.

Etninis rusas Sergejus Borisovas AFP sakė, jog nebalsuotų už S.Dolgopolovą.

„Gyvenu netoli sienos su Rusija. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų Vėjuonis ar net Levitas“, – sakė jis.

„Gyvenu netoli sienos su Rusija. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų Vėjuonis ar net Levitas“, – sakė jis.

Visi keturi kandidatai varžysis pirmajame balsavimo ture, kuriame mažiausiai balsų surinkęs pretendentas turės pasitraukti iš kovos. Tuomet bus rengiamas antrasis ratas, kuriame varžysis trys kandidatai, o vėliau trečiasis – tik su dviem pretendentais.

Tačiau Seimo nariams turint galimybę per balsavimą susilaikyti ir esant įvairių užkulisinių susitarimų tikimybei, nėra jokių garantijų, kad naująjį prezidentą šalis turės jau trečiadienį.

Jei laimėtojas nepaaiškės, po maždaug 10 dienų visas procesas su naujais kandidatais bus rengiamas iš naujo.

Jei nė vienas iš kandidatų trečiadienį negaus 51 balso, per 10 dienų turės būti surengtas naujas balsavimas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min