Palyginimui, 1993 m. partija „Latvijos kelias“ laimėjo 36 mandatus, 2010 m. „Vienybė“ – 33, o 2011 m. vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose „Santarvė“ – 31 mandatą.
„Jungtinis sąrašas“ įtikinamai laimėjo Kuržemėje ir Žiemgaloje, o Latgaloje daugiausia balsų surinko Ainaro Šleserio vadovaujama partija „Latvija pirmiausia“. Pastaroji pirmavo šešiose savivaldybėse, kuriose pergalės neiškovojo „Jungtinis sąrašas“.
Preliminariais duomenimis, į naująją Saeimą taip pat turėtų patekti Nacionalinis aljansas, „Progresyvieji“, „Naujoji vienybė“ ir „Suvereni valdžia / Jaunlatvių sąjunga“. Tuo metu balsų skaičiavimas ir kandidatų pliusų bei išbraukimų suvestinių apdorojimas kai kuriose apylinkėse dar tęsiamas.
Latvijos banko vadovas Martynas Kazakas pabrėžė, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje būtina kuo greičiau suformuoti naują valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę bei susitarti dėl svarbiausių darbų. Pasak jo, šaliai būtina skatinti didesnės pridėtinės vertės eksporto gamybą ir didinti ekonomikos augimą nuo dabartinių 2–3 proc. iki bent 5–6 proc.
Kazakas taip pat akcentavo būtinybę efektyviai pritraukti ir investuoti Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos lėšas. Jis pabrėžė, kad stipriai ir saugiai Latvijai reikalinga stipri ir saugi Europa, o rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose buvo mažiausias nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo.
