„Briuselyje šį klausimą sprendžia aukšto lygio darbo grupė, ir mes manome, kad sprendimą dėl to, iš kurios šalies šis kabelis turi būti tiesiamas, reikia priimti ne politikams, o ekspertams, įvertinus technines ir ekonomines sąlygas“, – pareiškė Latvijos premjeras.
Anot jo, tai vakar buvo aptarta su Lietuvos vyriausybės vadovu, jam buvo išsakyta Latvijos pozicija, ir dabar reikia laukti sprendimo iš Briuselio.
Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas nesenai pareiškė, kad Latvijai reikėtų aktyviau argumentuoti, kodėl „Swedlink“ kabelis turėtų būti nutiestas ne iš Lietuvos, o iš Latvijos.
„Latvija neketina paminti savo interesų ir privalo stipriai argumentuoti, kodėl „Swedlink“ turėtų sujungti Švediją su Latvija, o ne su Lietuva“, – sakė A.Kamparas.
Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas kovą pranešė, jog Lietuvos ir Latvijos aiškinimasis, iš kurios iš jų elektros kabelis bus tiesiamas į Švediją, turi būti baigtas iki liepos 1-osios, pasirašius bendrą jungčių planą.
Tyrimą, kur – į Lietuvą ar Latviją – geriausia būtų tiesti elektros tiltą iš Švedijos, Europos Komisijos pavedimu atlieka Italijos energetikos tyrimų ir konsultavimo bendrovė CESI.
Europos Komisija yra numačiusi elektros jungčiai tarp Švedijos ir Baltijos šalių skirti 175 mln. eurų.
Lietuvos vadovai ne kartą yra pabrėžę, jog Lietuva finansiškai pajėgi tiesti elektros tiltą į Švediją, be to, Lietuva yra tam už Latviją geriau pasirengusi.
Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švediją „Swedlink“ projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT, Švedijos „Svenska Kraftnat“, taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.
350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų.
