Sekite 15min Google
Tai didžiausias vienos politinės jėgos iškovotų mandatų skaičius Latvijos parlamento istorijoje. Iki šiol daugiausia vietų – 36 – 1993 metais buvo laimėjusi partija „Latvijos kelias“.
Su tiek mandatų A. Kulbergas turės dominuojančią padėtį bet kurioje koalicijoje, kurią nuspręs formuoti, kai prezidentas Edgaras Rinkevičius paves jam šią užduotį.
Labiausiai tikėtina, kad naująją koaliciją sudarys „Jungtinis sąrašas“, „Nacionalinis aljansas“, iškovojęs 10 vietų, ir „Naujoji vienybė“ su septyniomis vietomis, kurie kartu turėtų 59 vietas – tvirtą daugumą.
Į Saeimą taip pat pateko „Pirmiausia – Latvija“, turėsianti 17 vietų, „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių sąjungos“ blokas su 15 vietų ir „Pažangieji“ su devyniomis vietomis. Šios visos politinės jėgos greičiausiai liks opozicijoje.
Šeštadienio vakarą balsavusiųjų apklausoms parodžius jo partijos pergalės mastą, A. Kulbergas pareiškė, kad atotrūkis buvo didesnis, nei jis tikėjosi.
„Tai reiškia, kad žmonės iš tiesų nori pokyčių“, – sakė jis, pabrėždamas, jog tai reiškia „ekonomikos augimą“ ir ateitį šalies vaikams.
A. Kulbergas, buvęs telekomunikacijų ir automobilių sektorių bendrovių vadovas, premjero pareigas pradėjo eiti gegužę, stojęs prie centro dešinės koalicijos vairo.
Po rinkimų jis bus priverstas keisti partnerius, nes viena iš jos narių neperžengė 5 proc. barjero, reikalingo patekti į parlamentą.
„Stipri siena“
Praėjus daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, saugumas išlieka pagrindine politinių diskusijų tema Latvijoje.
Latvija, NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė nuo 2004-ųjų, laiko Rusiją pagrindine grėsme savo saugumui ir, reaguodama į tai, gerokai padidino išlaidas gynybai.
„Kadangi esame išorinė Europos siena, privalome turėti stiprią ekonomiką (...) stiprų pasienio regioną“, – sakė A. Kulbergas.
„Tai yra pagrindinė užduotis“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto rinkimų kampanijos debatuose daug dėmesio buvo skirta ir didėjančioms pragyvenimo išlaidoms, mažiems atlyginimams, sveikatos apsaugos sistemos problemoms bei ilgalaikiam gyventojų skaičiaus mažėjimui.
Nors dauguma partijų, kurios, kaip tikimasi, pateks į parlamentą, remia tiek dideles išlaidas gynybai, tiek tolesnę paramą Kyjivui, dešiniojo sparno partija „Suvereni valdžia“ laikosi kitokios pozicijos.
Ji pasisakė prieš karinę pagalbą Ukrainai ir tolesnį išlaidų gynybai didinimą. Sutelkusi dėmesį į pragyvenimo išlaidų problemas, ji užsitikrino trečiąją vietą.
Dešiniojo sparno populistai
Kritikai „Suverenią valdžią“ vadina prorusiška, o dauguma didžiųjų partijų atmetė galimybę su ja bendradarbiauti.
Partija „Pirmiausia – Latvija“, konservatyvi politinė jėga, kuriai vadovauja su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) dažnai lyginamas nekilnojamojo turto magnatas, rinkimuose liko antra su 17 vietų.
Abi populistinės partijos pasinaudojo rusakalbių mažumos, sudarančios trečdalį gyventojų, balsavimo įpročių pokyčiais.
Ilgą laiką jie vieningai palaikė „Santarvę“, kuri kadaise buvo didžiausia šalies partija.
Tačiau „Santarvė“ buvo plačiai laikoma prokremliška, o parama jai dramatiškai smuko per praėjusius rinkimus, vykusius netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
