Kaip nurodė CRK, prorusiškas kairysis „Santarvės centras“ naujos sudėties parlamente turės 24 vietas, centro dešinioji „Vienybė“ – 23 vietas, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – 21 vietą, konservatyvus Nacionalinis aljansas – 17, Latvijos regionų aljansas – 8 vietas, o kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“ – 7.
Latvijos parlamente posėdžiauja 100 įstatymų leidėjų.
15.33 val. Debiutuojanti partija „Iš širdies – Latvijai“ derybų dėl naujos koalicijos procesą stebės iš šono
Naujai įkurta kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), kuri po šeštadienį vykusių visuotinių rinkimų pirmą kartą turės atstovų šalies parlamente naujos koalicijos formavimo procesą stebės iš šono ir lauks, ar jai bus pasiūlyta prisijungti prie derybų dėl naujos vyriausybės formavimo, pareiškė NSL atstovas Ringoldas Baluodis.
Naujienų agentūrai BNS jis išsakė spėjimą, kad trys darbą baigiančios koalicijos partijos naują vyriausybę veikiausiai suformuos vienos pačios be naujokių.
„Galbūt viena iš mažų partijų bus priimta, bet tik dėlto, kad per įvairius žaidimus suteiktų didesnį svorį vyresniosioms koalicijos partnerėms“, – sakė R.Baluodis.
„Akivaizdu, kad esamos koalicijos nariai norėtų, jog naujoji koalicija būtų identiška senajai, nepaisydami reikšmingų pasikeitimų įstatymų leidėjų gretose“, – sakė NSL atstovas, turėdamas omenyje tai, kad net maždaug 40 proc. įstatymų leidėjų į Seimą ateina dirbti pirmą kartą.
15.22 val. Žaliųjų ir valstiečių partija nemato reikalo į Latvijos valdančiąją koaliciją kviesti naujų narių
Vietų skaičius Seime, kurį per šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus iškovojo tris besitraukiančios valdančiosios koalicijos partijos yra pakankamas, kad jos galėtų toliau dirbti kartu, todėl nėra būtina bendradarbiauti su politikos naujokais, pareiškė centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) parlamentinės frakcijos vadovas Augustas Brigmanis.
Interviu BNS jis sakė, kad rinkimų rezultatai rodo, jog trys darbą baigiančios koalicijos partijos – ZZS, centro dešinioji „Vienybės“ partija ir konservatyvus Nacionalinis aljansas – gali kontroliuoti daugiau kaip 60 mandatų 100 vietų parlamente ir todėl nėra reikalo plėsti koalicijos priimant į ją dvi debiutuojančias politines jėgas – Latvijos regionų aljansą ir kairiąją partiją „Iš širdies – Latvijai“, kuriai vadovauja buvusi valstybės kontrolierė Iguna Sudraba.
„Rinkimų rezultatai reiškia, kad esama koalicija gali dirbti“, – sakė A.Brigmanis.
Jis pridūrė, jog ZZS neprieštarautų jei dabartinė ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma, kuri yra „Vienybės“ partijos narė, toliau vadovautų vyriausybei.
14.03 val. Nacionalinis aljansas mano, kad į koaliciją reikėtų pakviesti Latvijos regionų aljansą
Besitraukiančios valdančiosios koalicijos politinės partijos turėtų suformuoti naujos koalicijos šerdį ir pakviesti prie jų prisijungti Latvijos regionų aljansą (LRA), iš kelių regioninių partijų sudarytą politinę naujokę, pareiškė konservatyvaus Nacionalinio aljanso lyderis Robertas Zylė.
Interviu BNS jis pabrėžė, kad trys dabartinės valdančiosios koalicijos narės – centro dešinioji „Vienybės“ partija, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZSS) ir Nacionalinis aljansas – užsitikrino pakankamai balsų per šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus, kad galėtų patys suformuoti vyriausybę, bet koalicijos išplėtimas ilgainiui suteiktų didesnį politinį stabilumą.
R.Zylė nurodė, kad Nacionalinis aljansas norėtų ir toliau kontroliuoti tas pačias tris žinybas, kurioms vadovavo jų atstovai darbą baigiančiame kabinete: Teisingumo ministeriją, Kultūros ministeriją ir Aplinkos ir regionų plėtros ministeriją.
13.27 val. Prezidentas: rezultatai rodo paramą darbą baigiančiai koalicijai
Latvijoje šeštadienį vykusių visuotinių rinkimų rezultatai rodo rinkėjų pritarimą darbą baigiančiai valdančiajai koalicijai, sekmadienį visuomeninei Latvijos televizijai pareiškė šalies prezidentas Andris Bėrzinis.
Vienintelis netikėtumas yra tikimybė „Vienybės“ lyderei ir parlamento pirmininkei Solvitai Abuoltiniai likti be deputato mandato, sakė A.Bėrzinis
„Rezultatai gana tiksliai atitinka mano įsivaizdavimą apie tai, kokie jie galėjo būti. Dabartinė koalicija vienareikšmiškai gavo gerą įvertinimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad partijos, sudarančios dabartinę valdančiąja koaliciją, drauge turės įtikinamą balsų daugumą ir naujajame Latvijos parlamente.
„Jeigu sudėti balsus, tai ji įtikinamai gavo daugumą naujame Seime. Nors 40 proc. žmonių Seime yra nauji asmenys, balsavimas buvo įtikinamas“, – pridūrė jis.
A.Bėrzinis sakė nemanantis, kad rinkimų rezultatus reiktų interpretuoti kaip buvusios valdančiosios partijos – „Vienybės“ – pralaimėjimą. Ši partija išgyveno sunkų trijų partijų susiliejimo į vieną procesą, be to, prieš pat rinkimus prieš ją buvo vykdoma agresyvi šmeižimo kampanija.
„Nemanau, kad „Vienybė“ pralaimėjo, išgyvendama sunkų susivienijimo procesą. Ji išliko labai stabili ir vieninga, išskyrus, žinoma, rezultatus Kurzemėje. Tačiau bendrai manau, kad „Vienybė“ gaus maždaug 25 vietas“, – sakė prezidentas.
Vienintelis netikėtumas yra tikimybė „Vienybės“ lyderei ir parlamento pirmininkei Solvitai Abuoltiniai likti be deputato mandato, sakė A.Bėrzinis.
Latvijoje rinkėjai gali išreikšti tai, kuriems konkretiems kandidatams teikia pirmenybę, sąraše prie jų pavardžių padėdami pliusą. Taip pat galima išreikšti savo nepalankumą tam tikriems kandidatams išbraukiant jų pavardes balsalapiuose. Pliusų ir minusų (išbraukimų) suma paveikia kandidato asmeninę vietą partijos sąraše.
Rinkėjai per balsavimą suteikė S.Abuoltiniai 6 540 pliusų ir 6 289 minusus, todėl ji Kuršo apygardoje Vakarų Latvijoje liko ketvirta sąraše.
Jeigu „Vienybė“ Kuršo apygardoje gaus tik tris deputatų mandatus, ji gali negauti vietos parlamente. Prieš pat rinkimus buvo vykdoma didelė šmeižto kampanija konkrečiai prieš S.Abuoltinią, ir tai galėtų paaiškinti didelį minusų skaičių.
Komentuodamas tai, kad parlamente bus iki 40 proc. naujų veidų, prezidentas sakė, kad tarp kandidatų buvo daug žmonių su sukaupta patirtimi kokioje nors srityje, todėl, bendrai kalbant, papildymas bus geras.
11.24 val. Latvijos prezidentas duos partijoms savaitę derėtis
Latvijoje po visuotinių rinkimų politinės partijos turės savaitę deryboms, o paskui prezidentas Andris Bėrzinis paskirs premjerą, sekmadienį visuomeninei Latvijos televizijai sakė pats valstybės vadovas.
„Visos partijos turės savaitę, pradedant rytojumi, vidaus diskusijoms ir, žinoma, deryboms su potencialiais partneriais kitoje koalicijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo derybos su partijomis dėl būsimos koalicijos tikriausiai prasidės po savaitės.
Pasak Latvijos prezidento, jis verčiau neduos partijoms jokių instrukcijų ar rekomendacijų, bet yra tikras, kad joms pavyks suformuoti gerą ir profesionalią vyriausybę.
A.Bėrzinis pažymėjo, kad Latvija turi nedaug laiko, nes 2015 metų sausio 1 dieną prasidės jos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Paklaustas, ar naujoje valdančiojoje koalicijoje turėtų būti prorusiška kairiųjų „Santarvės centro“ partija, prezidentas atsakė, kad tai priklauso nuo koalicijos partnerių.
„Spręsti jiems ir „Santarvės (centrui)“. Aš geriau neteiksiu jokių konkrečių instrukcijų ar rekomendacijų. Jie turės savaitę savo (rinkimų) rezultatams ir savo potencialui apžvelgti“, – sakė A.Bėrzinis.
8.52 val. Latvijos premjerė sako, kad „Vienybė“ turinti pareigą formuoti ir naująją vyriausybę
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pareiškė, jog dabartinė valdančioji centro dešinės partija „Vienybė“ turinti pareigą po visuotinių rinkimų formuoti ir naująją vyriausybę.
L.Straujuma skeptiškai įvertino galimybę pakviesti prisijungti prie koalicijos kairiąją partiją „Iš širdies – Latvijai“
Interviu naujienų agentūrai BNS L.Straujuma pabrėžė, kad ji esanti pasirengusi formuoti naująją vyriausybę ir kad „Vienybė“ neplanuoja skirti kito kandidato į ministro pirmininko postą.
Premjerė pridūrė, jog dėl būsimos vyriausybės formavimo pirmiausia tarsis dabartiniai valdančiosios koalicijos partneriai – „Vienybė“, nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis aljansas ir centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
„Artimiausiu metu mes susitiksime su dabartinės koalicijos partneriais ir tada aptarsime, ar išplėsti koaliciją. Žinoma, mes tarsimės su Latvijos regionų aljansu, jei jie gaus vietų parlamente“, – sakė L.Straujuma.
L.Straujuma skeptiškai įvertino galimybę pakviesti prisijungti prie koalicijos kairiąją partiją „Iš širdies – Latvijai“, kurią šių metų gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba.
„Sudraba anksčiau sakė, jog neremia rinkos ekonomikos, jog nepasitiki jokia koalicijos partija. Tad ... apie ką turėtumėme kalbėti?“, – sakė ji.
7.59 val. Partija „Iš širdies – Latvijai“ nemato galimybės bendradarbiauti su „Santarve“ vyriausybėje
Politinės scenos debiutantė „Iš širdies – Latvijai“ nemato galimybės bendradarbiauti vyriausybėje su prorusiška kairiąja partija „Santarvės centras“, pareiškė agentūrai BNS šios politinės jėgos lyderė Inguna Sudraba.
„Mes esame suinteresuoti kuo maksimaliau dalyvauti vyriausybės darbe (...). Mes žinome, jog nematome, kaip galime būti kartu su „Santarve“ vyriausybėje“, – pažymėjo buvusi valstybės kontrolierė.
I.Sudraba atsisakė išsakyti nuomonę dėl galimo kandidato į premjero postą.
Tačiau ji pridūrė, kad „Iš širdies – Latvijai“ naujojoje vyriausybėje siektų pretenduoti į ekonomikos, švietimo ir mokslo bei teisingumo ministrų postus.
7.36 val. Prorusiškas „Santarvės centras“ Rygoje vėl dideliu atotrūkiu aplenkė valdančiąją „Vienybę“
Latvijos prorusiška kairioji partija „Santarvės centras“ per šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus šalies sostinėje laimėjo 38,3 proc. balsų, vėl dideliu atotrūkiu aplenkdama partiją „Vienybę“, už kurią balsavo 20,1 proc. rygiečių, rodo Centrinės rinkimų komisijos paskelbti preliminarūs duomenys.
Trečioje vienoje sostinėje liko nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis aljansas, kuris užsitikrino 15,6 proc. rinkėjų paramą.
Po jo eina centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), gavusi 8,5 proc. balsų, Latvijos regionų aljansas su 7,1 proc. balsų ir kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“, už kurią balsavo 5,8 proc. rinkėjų.
Per praėjusius rinkimus, kurie vyko 2011 metais, už „Santarvės centrą“ balsavo 41,8 proc. rygiečių, už „Vienybę“ – 17,5 proc., už Nacionalinį aljansą – 13,5 proc., o už ZZS – 6 procentai.
Rygos rinkimų apygardoje iš viso buvo atiduoti 285 900 balsų.
7.01 val. Latvijos dabartinė valdančioji koalicija pasirengusi tęsti darbą
Latvijos dabartinę valdančiąją koaliciją sudarančios partijos yra pasirengusios tęsti darbą ir po visuotinių rinkimų, bet tuo pat metu jos tarsis ir dėl galimo koalicijos išplėtimo, šeštadienį vėlai vakare sakė centro dešiniosios partijos „Vienybė“ lyderė ir parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinia.
Ji pažymėjo, kad „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis aljansas sutiko toliau tęsti bendradarbiavimą. „Tai liudijimas, kad ši koalicija turėtų tęsti darbą“, – sakė ji.
„Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis aljansas sutiko toliau tęsti bendradarbiavimą
S.Abuoltinia pažymėjo, kad pirmiausia visos šios trys minėtos partijos turi susėsti prie stalo ir aptarti tolesnę veiklą.
„Koalicijos partneriai šiandien patvirtino, kad mes galime pradėti derybas ir kad turime priimti sprendimą dėl galimo jos išplėtimo“, – sakė ji.
Paklausta, ar „Vienybė“ yra pasirengusi pakviesti prisijungti prie koalicijos kairiąją partiją „Iš širdies – Latvijai“, kurią anksčiau šiais metais įkūrė buvusi šalies valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, S.Abuoltinia pažymėjo: „Sudraba pati sakė, kad jai nepatinka dabartinė koalicija ir kad ji nepritaria koalicijos susitarimams, nors kiti žino, jog tai dokumentas, kuris numato sprendimų koordinavimo procedūrą, o Latvijai bus labai svarbu turėti suderintą komandą, kai ji pirmininkaus ES.“
S.Abuoltinia taip pat išsisuko nuo tiesaus atsakymo apie galimybę į koaliciją pakviesti Latvijos regionų aljansą, kelių šalies regioninių partijų susivienijimą.
„Jie taip pat formuoja panašią kampaniją, neigdami viską, kas buvo padaryta. Turime susėsti prie stalo ir nuspręsti, kaip dirbti ateityje“, – sakė ji.
Aktyvumas siekė 57,36 procento
Latvijoje šeštadienį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 890 300 rinkti teisę turinčių žmonių, arba 57,36 proc. elektorato, pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CVK).
Per ankstesnius parlamento rinkimus, kurie vyko 2011 metais, galiojančiais buvo pripažinti 908 200 balsalapiai – tai reiškia, jog praėjusį kartą balsavo kiek daugiau rinkėjų – 59 procentai.
Dalyvauti rinkimuose teisę turi 1 552 000 Latvijos piliečių, gyvenančių pačioje Latvijoje ar užsienyje.
Didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo užfiksuotas sostinėje Rygoje, kur balsavo 287 600 žmonių, arba 69,7 proc. rinkėjų, o mažiausias šalies rytiniame Latgalos regione – čia balsavo 106 000 žmonių, arba 47 procentai.
22.05 val. Politologai: kita valdančioji koalicija Latvijoje bus panaši į besitraukiančiąją
Kita valdančioji koalicija Latvijoje veikiausiai bus labai panaši į besitraukiančiąją, naujienų agentūrai BNS sakė politologai, komentuodami rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, apklausos rezultatus.
Kaip nurodė analitikas Filipas Rajevskis, tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės rinkėjai liko rinktis žinomą „blogį“.
Tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės rinkėjai liko rinktis žinomą „blogį“
Tokios nuotaikos, anot jo, lėmė tai, kad daugiausia balsų gavo pačios populiariausios politinės partijos.
Tuo pat metu kai kurie rinkėjai galėjo balsuoti už kairiąją partiją „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), kurią anksčiau šiais metais įkūrė buvusi Latvijos valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, jei norėjo parodyti nepasitenkinimą valdžioje esančiomis politinėmis jėgomis.
Vis dėlto, kaip nurodė F.Rajevskis, balsavusiųjų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad kita valdančioji koalicija bus labai panaši į tą, kuri jau buvo.
Sociologas Arnis Kaktinis sutiko su F.Rajevskiu ir dėl būsimos valdančiosios koalicijos sudėties ir dėl motyvų, kurie paskatino žmones balsuoti už naujas politines partijas – NSL bei Latvijos regionų aljansą (LRA), kelių regioninių partijų susivienijimą.
A.Kaktinio nuomone, balsų skaičius, atiduotas už LRA ir NSL, rodo, jog šios dvi politinės scenos debiutantų jėgos pateks į Seimą todėl, jog dalis rinkėjų nėra patenkinti esamomis partijos.
