„Daug žmonių gyvena ties skurdo riba. Dėl mažų pajamų jie negali sau leisti įprastinio vidurinės klasės gyvenimo stiliaus. Jie negali leisti sau šventinio valgio ar mėgautis kultūriniais renginiais, nors turime visas priežastis didžiuotis savo kultūra“, – sakė ji 94-ųjų Nepriklausomybės paskelbimo metinių proga.
Tačiau jeigu žmogus stengiasi kaip įmanydamas geriau dirbti savo darbą, viskas pasikeis į gera, sakė S.Abuoltinia, pavyzdžiu pateikdama Latvijos parolimpinį čempioną Aigarą Apinį, kuris tikėjo, kad žmogus visada turi labai stengtis pasiekti savo tikslus ir kuris yra gyvas to įrodymas.
S.Aboltinia paragino įstatymų leidėjus pamiršti populizmą ir surengti profesionalius bei konstruktyvius debatus tais klausimais, kurie yra gyvybiškai svarbūs Latvijos augimui, tai yra, dėl euro įsivedimo.
Įstojimas į euro zoną yra priemonė didinti stabilumą, gauti daugiau investicijų ir judėti klestėjimo link, pažymėjo parlamento pirmininkė.
Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta nepriklausomybės deklaracija.
Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą.
Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais – nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.
Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba pasitraukė į Vakarų šalis.
Dėl Maskvos vykdytos intensyvios „rusifikacijos“ politikos šiuo metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.